Vaiko psichologinė gerovė darželyje: efektyvūs būdai užtikrinti harmoningą augimą

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vaikai susiduria su daugybe iššūkių, darželio psichologo vaidmuo tampa vis svarbesnis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip užtikrinti vaiko psichologinę gerovę darželyje, kaip kreiptis į specialistus, kokios problemos dažniausiai sprendžiamos ir kokią naudą tai gali suteikti vaikui bei jo šeimai.

Adaptacija darželyje: skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų

Ar vaikystėje taip pat išgyvenami visi adaptacijos procesai, kurie būdingi suaugusiems žmonėms, patekus į naują kolektyvą? Galima būtų teigti, kad vaikų ir suaugusiųjų adaptacijos procesas turi daugiau skirtumų negu panašumų. Vaikams šiame pasaulyje viskas nauja, jie tik mokosi, tyrinėja, dar neturi sukaupę patirties, kuri padėtų adaptaciją išgyventi lengviau. Vaikai tik po truputį stiprėja ir mokosi suvokti savo jausmus ir emocijas, jie dar tik mokosi įveikti stresą. Vaikai yra priklausomi nuo suaugusiųjų, nedaug gali spręsti patys, kartais tiesiog turi pokyčius išgyventi ir negali nuo jų atsitraukti savo noru ar priimti kitų sau palankių sprendimų adaptacijai palengvinti.

Ruošiant vaiką darželiui, svarbu nemeluoti - nepasakoti, kad ten viskas bus labai smagu, gera ir malonu. Bet, kita vertus, nereikia ir gąsdinti sakant, kad bus blogai. Vaikai skirtingi - galbūt jūsų vaikui ten tikrai patiks, nes bus draugų ir smagių veiklų?

Vienišumas darželyje: ar tai problema?

Ar dažna problema darželyje, kad vaikas taip ir nesugeba susirasti draugų, jaučiasi vienišas? Darželio grupėje paprastai būna nors vienas toks vaikas vienišius. Dažniau dėl to jaudinasi auklėtojos, ne tėvai, nes auklėtojos kasdien su nerimu stebi grupėje individualiai žaidžiantį vaiką ir galvoja, kad jis vienišas, nors taip nėra. Teko konsultuoti šeimas, kurios ieškojo patarimo, kaip apginti vaiką, kuris nori daugiau laiko pabūti vienas. Jam viskas gerai, jis neprivalo būti toks, kaip visi!

Tokį vaiko elgesį gali lemti daug veiksnių: nervinės sistemos jautrumas, tam tikri įgimti temperamento bruožai, sensorinis jautrumas prisilietimams ar garsui, kalbos barjeras. Vaikas gali būti visiškai normalios raidos, jam nėra jokio sutrikimo, tiesiog jis jautresnis, socialinių įgūdžių mokosi stebėdamas ir ateityje juos gebės puikiai pritaikyti. Todėl nereikėtų pernelyg nerimauti ar skubinti vaiko, o stengtis priimti vaiką tokį, koks jis tuo momentu yra. Žinoma, grupėje nereikia ignoruoti vienišiaus, kartkartėmis reikėtų jį pakalbinti, paklausti, ar nieko netrūksta, ar nenori prisijungti prie bendros veiklos. Tačiau jėga versti to daryti nereikia. Juk ir suaugusieji kartais būna vienišiai, kurie mieliau laiką leidžia vieni, ne su kitais žmonėmis. Žinau atvejų, kad šis būdo bruožas kartais išaugamas. Pavyzdžiui, iki mokyklos vaikas tik stebėdavo aplinką, o mokykloje atsiskleidė visiškai kitaip, iš intraverto tapo ekstravertu.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Konfliktas su auklėtoja: kaip spręsti situaciją?

Ką daryti, jei vaiko ir auklėtojos „laukai nesutampa“, jei vaikas darželyje dažnai baramas, jaučiasi nemylimas? Pirmiausia reikėtų pakalbėti su auklėtoja, jei reikia, - su administracija, ar galima kaip nors spręsti situaciją. Galbūt geriau pakeisti grupę tame pačiame darželyje? Ieškoti kitos vietos nėra labai paprasta, darželių trūksta, ir visi mieliausiai renkasi tą, kuris arčiau namų. Tačiau jei vaiko psichologinė savijauta bloga, galbūt verta patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, vežti vaiką į toliau esantį darželį ar rinktis privatų, už kurį teks mokėti, kad tik vaikas jaustųsi geriau? Beje, praktika rodo, kad privatus darželis nebūtinai bus išeitis, pastaruoju metu susiduriu su atvejais, kai auklėtojų elgesys tikrai ne toks, kokio tikimės mokėdami už ugdymą didelius pinigus.

Auklėjimo principai: bendradarbiavimas tarp namų ir darželio

Kaip tėvai turėtų sureguliuoti auklėjimo principus, kad namie ir darželyje jie labai nesiskirtų? Svarbiausia, kad tėvai nuolat bendradarbiautų su darželiu ir pasitikėtų vieni kitais. Svarbu laikytis tam tikrų esminių principų: pavyzdžiui, kad su kitais nesimušame, susitvarkome savo aplinką, kurioje esame. O kai kas vis dėlto skirsis - namai yra namai, juose viskas ramiau ir laisviau. Darželyje iš vaiko reikalaujama daugiau savarankiškumo, yra griežtesnė tvarka, nes kitaip būtų neįmanoma suvaldyti 20 vaikų.

Psichologinės problemos: kas lemia sunkumus?

Kokie vaikai turi daugiau psichologinių problemų - labai lepinti, nesavarankiški, intravertai, vienturčiai? Greičiausiai daugiausia psichologinių sunkumų turi apleisti, meilės ir ryšio su suaugusiuoju stokojantys vaikai. Net ir tada, kai iš šalies atrodo, jog vaikas gauna pakankamai rūpesčio (dažniausiai akimis įvertiname materialius dalykus), gali būti, kad jis jaučiasi vienišas, jam trūksta meilės, emocinio ryšio su suaugusiuoju, supratimo, priėmimo, dėmesio.

Nepaklusnumas darželio tvarkai: kaip elgtis?

Ką daryti, jei vaikas nepaklūsta darželio tvarkai, nemiega, nedaro darbelių? Kai vaiko elgesys kelia mus rūpesčių (jis nėra nei geras, nei blogas), mes turime ne kovoti su elgesiu, t.y. bausti už netinkamą ar gerą skatinti lipdukais, bet gilintis į netinkamo elgesio priežastis. Tik radę priežastį galime problemą spręsti iš esmės ir tikėtis ilgalaikių pokyčių.

Nevalgymas darželyje: priežastys ir sprendimai

Tenka konsultuoti šeimas dėl vaiko nevalgymo darželyje? Tik retais atvejais vaikas negali valgyti darželio maisto dėl fiziologinių ypatumų - jei yra alergiškas tam tikriems produktams ar turi autizmo spektro sutrikimų. Reikia suprasti, kad iki tol, kol vaikas jausis nesaugus, nelaukiamas, nemylimas, tarsi be savo vietos, nenoras valgyti darželyje gali trukti ilgai. Gal tai pernelyg sunkaus atsiskyrimo nuo tėvų pasekmė? Gal pernelyg didelis pokytis vaiko gyvenime? Gal per ankstyvas amžius eiti į darželį? Gal per didelė porcija - juk vaiko skrandukas tikrai mažas, o porcijos kartais būna tokios, kad užtektų ir suaugusiajam? Vaiko nenorą valgyti darželyje gali lemti ir socialinis jautrumas, kurį neretai turi ir suaugusieji, kurie vengia valgyti viešose vietose. Čia svarbu ne tik gilintis į priežastis, bet ir įsivertinti, dėl ko mes labiausiai nerimaujame. Viskam reikia laiko, kuo mažiau skubinsime vaiką, bet atliepsime jo emocinius poreikius, tuo greičiau viskas stos į savo vietas. Pamažu darželiuose nyksta prievartinis raginimas valgyti ir suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Prisiminkime savo vaikystę - vienas slėpdavo mėsą už lovytės, kitas dėdavo žuvies kotletus į stalčių, nes tie patiekalai nepatikdavo, o auklėtojos versdavo valgyti.

Taip pat skaitykite: Drugelio kelias vaikams

Regresas pradėjus lankyti darželį: kaip reaguoti?

Ar dažnai pasitaiko vaikų regresas - pradėjęs eiti į darželį, vėl ima šlapintis į kelnes, ima bijoti tamsos? Taip, šis vaikų elgesys yra dažnas ir visiškai natūralus. Kuo labiau tėvai atlieps šį poreikį, tuo greičiau viskas praeis. Čia tikrai ne vieta būtų sakyti frazę - „Tu jau didelė (-is)…“, nes ji visiškai nepadės. Pradėjus lankyti darželį, kartais būna emocijų suintensyvėjimas - vaikas, iki tol buvęs ramus, namuose pradeda kelti isteriją. Rytais nesirenga pats, sakydamas, kad nemoka, jam netinka mamos parinkti drabužiai, atsiranda nuolatinių užgaidų, kurias mama turi tenkinti. Tai darželyje praleistos dienos įtampos iškrova. Mamos randa išeičių: viena pasakojo, kad dar neprabudus vaikui įjungia mėgstamus filmukus, sudeda drabužėlius, paruošia skanius pusryčius. Neretai mamos skundžiasi, kad vaikas tapo agresyvus namuose, mušasi, spardosi, bėga iš automobilio, nors darželyje yra labai mielas ir švelnus. Tokiu būdu namuose jis paleidžia visą per dieną susikaupusią įtampą.

Patyčios darželyje: kaip padėti vaikui?

Ką daryti, jei vaiką kiti vaikai nuolat skriaudžia, atima žaislus, nedraugauja? Kalbėti su auklėtoja ir prašyti padėti vaikams spręsti tarpusavio konfliktus, nepalikti visko savieigai. Auklėtojos išmano begalę kūrybiškų būdų žaislams padalinti, suburti vaikus bendram žaidimui, mokyti draugystės, gero žodžio, atjautos vienas kitam ir pan. Dažna problema - sunkus išsiskyrimas su tėvais.

Šiuolaikiniai vaikai: Z karta

Šiuolaikinė vaikų karta, vadinama Z karta, auga pertekliuje ir nuolatiniame technologijų sraute. Jie dažnai vadinami skaitmeniniais aborigenais, nes internetas ir išmanieji įrenginiai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis nuo pat gimimo. Ši karta pasižymi tam tikrais bruožais:

Individualistai: Z kartos vaikams kartais sunku dirbti komandoje, nes jie linkę manyti, kad yra ypatingi ir nenori derintis prie kitų. Jiems reikia individualaus dėmesio.
Multi-atlikėjai: Jie lengvai atlieka kelias užduotis vienu metu, pavyzdžiui, darydami namų darbus žiūri televizorių ir kalbasi.
Kūrybiški: Ši karta pasižymi kūrybiškumu.
Sunkiai sukaupiantys dėmesį: Dėmesio sukaupimas gali būti iššūkis.
Norintys greito rezultato: Jie orientuoti į rezultatą, o ne į procesą.
Kilpinis mąstymas ir skaitymas: Jie greitai apdoroja informaciją, tačiau mažomis porcijomis, geriau supranta trumpus tekstus.
Nemėgstantys prievartos ir autoritetų: Jie nepripažįsta autoritetų vien dėl amžiaus, drąsiai diskutuoja ir reiškia savo nuomonę.

Šie bruožai kelia iššūkių tėvams ir pedagogams, kurie turi rasti būdus, kaip su jais bendrauti ir auklėti. Auklėjimas turėtų vykti ne trumpais paliepimais, o derybomis ir paaiškinimais.

Kada kreiptis į darželio psichologą?

Darželio psichologas gali padėti vaikams ir jų tėvams įvairiais atvejais. Štai keletas situacijų, kada verta kreiptis:

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp lopšelio ir darželio

Emocinės problemos: Jei vaikas patiria stiprų nerimą, baimę, liūdesį ar pyktį, kurie trukdo jam kasdienėje veikloje.
Elgesio problemos: Jei vaikas nuolat elgiasi agresyviai, impulsyviai, nepaklūsta taisyklėms ar turi kitų elgesio sunkumų.
Socialiniai sunkumai: Jei vaikui sunku bendrauti su kitais vaikais, jis jaučiasi atstumtas, patiria patyčias arba turi sunkumų užmezgant draugystę.
Adaptacijos sunkumai: Jei vaikui sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį ar pakeitus gyvenamąją vietą.
Mokymosi sunkumai: Jei vaikui sunku susikaupti, įsiminti informaciją arba atlikti užduotis. Taip pat, jei vaikui diagnozuota disleksija ar kitas mokymosi sutrikimas.
Trauminiai įvykiai: Jei vaikas patyrė kokį nors trauminį įvykį, pavyzdžiui, netektį, nelaimingą atsitikimą ar prievartą.
Šeimos problemos: Jei šeimoje yra konfliktų, skyrybų ar kitų problemų, kurios gali turėti įtakos vaiko gerovei.
Netekties jausmas: Jei vaikas jaučia netektį, jam gali būti sunku apsakyti savo jausmus.
Patyčios: Jei vaikas patiria patyčias arba yra jų liudininkas.
Emocinė prievarta: Jei vaikas jaučiasi žeminamas, ignoruojamas ar kritikuojamas.
Brolių ir seserų konfliktai: Jei vaikas nuolat konfliktuoja su broliais ar seserimis.

Anonimiškumas kreipiantis į darželio psichologą

Kreipimasis į darželio psichologą anonimiškai gali būti naudingas tiems, kurie jaučia gėdą, baimę ar nepasitikėjimą.

Sumažinti stigmą: Kai kurie žmonės vis dar jaučia stigmą dėl kreipimosi į psichologą. Anonimiškumas gali padėti įveikti šią baimę.
Padidinti pasitikėjimą: Anonimiškai kreipiantis, lengviau atsiverti ir pasidalinti savo problemomis, nes nereikia jaudintis dėl to, ką pagalvos kiti.
Gauti objektyvią nuomonę: Anonimiškai kreipiantis, psichologas gali pateikti objektyvesnę nuomonę, nes jis neturi jokios išankstinės informacijos apie vaiką ar jo šeimą.

Yra keletas būdų, kaip kreiptis į darželio psichologą anonimiškai:

Telefonu: Daugelis darželių turi psichologo konsultavimo liniją, kur galima anonimiškai pasikonsultuoti telefonu.
El. paštu: Galima parašyti el. laišką psichologui, nenurodant savo vardo.
Internetu: Kai kurie psichologai teikia anonimines konsultacijas internetu.
Per tarpininką: Galima kreiptis į psichologą per draugą ar giminaitį, kuris sutiktų būti tarpininku.

Darželio psichologo vaidmuo ir funkcijos

Darželio psichologas atlieka svarbų vaidmenį kuriant saugią ir palankią aplinką vaikams. Jo funkcijos apima:

Psichologinė diagnostika: Vaikų elgesio, emocijų ir pažintinių gebėjimų įvertinimas.
Konsultavimas: Individualios ir grupinės konsultacijos vaikams, tėvams ir pedagogams.
Intervencija: Pagalba vaikams, patiriantiems emocinių, elgesio ar socialinių sunkumų.
Prevencija: Psichologinės gerovės skatinimas ir problemų prevencija.
Švietimas: Tėvų ir pedagogų švietimas apie vaikų psichologinę raidą ir auklėjimą.
Krizės valdymas: Pagalba vaikams ir personalui krizinėse situacijose.

Kaip tėvai gali prisidėti prie vaiko gerovės?

Tėvai gali aktyviai prisidėti prie vaiko gerovės ir padėti jam įveikti sunkumus. Štai keletas patarimų:

Bendraukite su vaiku: Skirkite laiko pasikalbėti su vaiku apie jo jausmus, mintis ir patirtis.
Klausykite vaiko: Atidžiai klausykite, ką vaikas sako, ir stenkitės suprasti jo perspektyvą.
Palaikykite vaiką: Parodykite vaikui, kad jį mylite ir palaikote, nepriklausomai nuo jo klaidų ar sunkumų.
Būkite kantrūs: Vaikai mokosi ir auga skirtingu tempu, todėl būkite kantrūs ir supratingi.
Sukurkite saugią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas namuose.
Nustatykite ribas: Nustatykite aiškias taisykles ir ribas, kurios padėtų vaikui jaustis saugiau ir užtikrintiau.
Skatinkite savarankiškumą: Suteikite vaikui galimybių veikti savarankiškai ir priimti sprendimus.
Būkite pavyzdžiu: Vaikai mokosi iš tėvų, todėl būkite jiems geru pavyzdžiu.
Bendradarbiaukite su darželiu: Palaikykite ryšį su darželio auklėtojais ir psichologu, kad galėtumėte kartu spręsti problemas.
Valgykite kartu: Valgymas kartu yra puikus metas pabendrauti su vaiku.
Skaitykite vaikams: Skaitymas vaikams skatina jų kalbos raidą ir domėjimąsi knygomis.
Skatinkite žaisti lauke: Žaidimai lauke yra svarbūs vaiko fizinei ir psichinei sveikatai.
Lankykitės tėvų susirinkimuose: Dalyvavimas tėvų susirinkimuose leidžia geriau suprasti, kas vyksta vaiko gyvenime darželyje.
Būkite vieningi su mokytojais: Užtikrinkite, kad vaikas suvoktų, jog tėvai ir mokytojai yra vieningi dėl jo gerovės.

Kaip valdyti stresą?

Stresas yra nuolatinis žmogaus palydovas, ypač vaikams ir paaugliams, kurie patiria didelį spaudimą mokykloje ir visuomenėje. Svarbu mokyti vaikus valdyti stresą, kad jis neturėtų neigiamo poveikio jų sveikatai. Štai keletas būdų, kaip valdyti stresą:

Kvėpavimo pratimai: Lėtai ir giliai kvėpuojant, susikoncentruokite į įkvėpimą ir iškvėpimą.
Vaizduotės pratimai: Vizualizuokite ramią vietą, kurioje jaučiatės saugiai ir ramiai.
Fizinė veikla: Užsiimkite fizine veikla gryname ore.
Sveika mityba: Valgykite sveiką ir vitaminingą maistą.
Miegas: Miegokite bent septynias valandas per parą.
Bendravimas: Pasidalinkite savo sunkumais su artimaisiais ar draugais.
Psichikos higiena: Laikykitės reguliaraus miego ir poilsio režimo.

Evaldas Karmaza: įžvalgos apie vaikų auklėjimą ir mokymosi motyvaciją

Evaldas Karmaza, žinomas Lietuvos psichologas, dalinasi įžvalgomis apie vaikų auklėjimą ir mokymosi motyvaciją.

Savarankiškumo skatinimas: Suteikite vaikams daugiau galimybių veikti savarankiškai.
Mažieji motyvaciniai pokalbiai: Užduokite klausimus, o ne moralizuokite.
Tikslų išsikėlimas ir savistaba: Pasirašykite sutartį su savimi ir fiksuokite savo pažangą.
Sveika gyvensena ir režimas: Nepamirškite sporto, miego ir sveikos mitybos.
Dėmesys teigiamam elgesiui: Pastebėkite ir įvertinkite kiekvieną mokinio pastangą bei pasiekimą.

Vagystės: priežastys ir sprendimo būdai

Vagystės gali būti rimta problema, ypač paauglystėje. Svarbu išsiaiškinti vagystės priežastis ir padėti vaikui įveikti šį elgesį. Vagystės priežastys gali būti įvairios:

Dėmesio trūkumas: Vaikas gali vogti, kad atkreiptų į save dėmesį.
Stresas: Vaikas gali vogti, kad įveiktų stresą.
Materialinis poreikis: Vaikas gali vogti, nes jam trūksta pinigų ar daiktų.
Kleptomanija: Nekontroliuojamas noras vogti.
Tėvų santykių problemos: Vaikas gali vogti dėl tėvų santykių problemų.
Patyčios mokykloje: Vaikas gali vogti dėl patyčių mokykloje.

Svarbu pasikalbėti su vaiku be smerkimo ir kaltinimų, išsiaiškinti vagystės priežastis ir padėti jam rasti kitus būdus, kaip patenkinti savo poreikius. Taip pat svarbu pasiūlyti vaikui psichologo pagalbą.

Santykiai šeimoje: kaip leisti vaikui augti?

Santykius su vaiku reikia grįsti ne intelektiniais sprendimais, o asmenišku santykiu. Psichologo pagalbos tikslas - stiprinti vaikų psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos darželyje kūrimą. Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, ugdymo įstaigoje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes ugdytis, augti. Identifikuoti vaiko individualias galimybes ir reikmes, apsaugoti jį nuo grėsmę keliančių veiksnių. tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Specialusis pedagogas teikia pagalbą vaikams, kuriems pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tvarko specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių apskaitą lopšelyje-darželyje;pagal poreikį konsultuoja priešmokyklinio amžiaus mokinio turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių tėvus (globėjus), dėl jo tolesnio mokymosi (galias atitinkančios mokymosi programos parinkimo, mokymosi įstaigos parinkimo) ir pagal galimybes užtikrina sklandų palydėjimą / perėjimą į kitą įstaigą;teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimą, vaiko minimalios priežiūros priemonės pakeitimą, pratęsimą ar panaikinimą, teikia siūlymus savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių;įvykus krizei lopšelyje-darželyje, t. y.

Darželio specialistų pagalba: psichologas, logopedas ir socialinis pedagogas

Darželyje dirbantys specialistai - psichologas, logopedas ir socialinis pedagogas - atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaiko gerovę.

Psichologas:

Įvertina ugdytinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas.
Bendradarbiauja su mokytoju, įgyvendinančiu ikimokyklinę ir priešmokyklinę programą, logopedu, socialiniu pedagogu, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus.
Dirba lopšelio-darželio vaiko gerovės komisijoje.
Konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius ugdytinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais.
Teikia informaciją apie vaikus, turinčius psichologinių, asmenybės ir kitų ugdymo problemų institucijoms, susijusioms su vaikų ugdymu, gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą.
Skiria ne daugiau kaip 60 procentų savo darbo laiko tiesioginiam darbui su psichologinės pagalbos gavėjais (vaikų švietimo pagalbos poreikiams įvertinti, konsultuoti švietimo pagalbos gavėjus (vaikus jų tėvus (globėjus, rūpintojus), taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 231 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais - mokytojus ir kitus švietimo įstaigos darbuotojus), vesti jiems užsiėmimus), likusiu darbo laiku tvarko auklėtinių įvertinimų duomenis, dokumentus, rengia rekomendacijas, prevencines programas, ruošiasi konsultacijoms, tobulina profesinę kvalifikaciją, bendradarbiauja su mokytojais, vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis psichologinės pagalbos klausimais.

Logopedas:

Įvertina vaikų kalbos raidos ypatumus, nustato kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, specialiuosius ugdymosi poreikius.
Sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaiko/vaikų kalbos ugdymo programas, jas taiko.
Su vaikais dirba individualiai ir pogrupiais, pratybų metu moko taisyklingo garsų tarimo, lavina girdimąjį suvokimą, atmintį ir dėmesį, plėtoja žodyną, ugdo kalbos gramatinį taisyklingumą ir rišliąją kalbą.
Konsultuoja pedagogus, specialiųjų poreikių vaikų tėvus (globėjus) ir kitus asmenis, tiesiogiai dalyvaujančius ugdymo procese pagalbos vaikams teikimo klausimais, informuoja apie pasiekimus, ugdymo(-si) poreikius ar iškilusias problemas.

Socialinis pedagogas:

Vertina socialinės pedagoginės pagalbos vaikui poreikius (kartu su kitais specialistais).
Teikia pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams bei vaikams, kurie stokoja bendravimo įgūdžių, netinkamai elgiasi su bendraamžiais ir suaugusiais, sunkiai adaptuojasi kolektyve.
Ugdo vaikų socialinius įgūdžius, moko atpažinti ir valdyti savo emocijas, veda socialinių - emocinių įgūdžių programą ,,Kimochis”.
Atsižvelgdama į PPT rekomendacijas, teikia epizodinę ar vienkartinę pagalbą, vaikams, pedagogams, tėvams, padeda vaikams geriau adaptuotis ugdymo įstaigoje, bendruomenėje.

Kaip kreiptis pagalbos?

Jei kyla nerimas dėl vaiko elgesio, psichologinės būsenos ar susiduriate su tam tikrais iššūkiais dėl vaiko ugdymo, galite kreiptis:

Psichologas: el.p. (Laikas derinamas susisiekus Ellis dienyne arba el. paštu).
Logopedas: el. (Laikas derinamas susisiekus Ellis dienyne arba el. Paštu).
Socialinis pedagogas: el. (Jei kiltų klausimų dėl vaiko socialinio ugdymo, vaiko teisių pažeidimų ir norite pasitarti, galite kreiptis el. Jei nerimaujate dėl vaikui kylančių iššūkių ir sunkumų, ar norite gauti rekomendacijų, kaip dirbti su vaiku namuose, galite kreiptis el. Laikas derinamas susisiekus Ellis dienyne arba el. Paštu).

tags: #darzelis #vaiko #sypsena #darbo #pasiulymai #skelbimai