Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius augalus, kurie gali būti auginami darželyje, pradedant egzotiniais bananais ir baigiant tradicine lietuviška rūta. Aptarsime jų biologines savybes, auginimo ypatumus ir simbolinę reikšmę.
Bananai Lietuvoje - nebe naujiena
Vėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje žydi bananai. Ir nieko tai nebestebina, nes labai dažnai surandame informacijos apie tai, kad vienur ar kitur Lietuvoje žydi ir dera šie svetimžemiai augalai. Šiuo augalu tikrai verta domėtis, nes yra labai naudingas. Tai yra vienas iš seniausių kultūrinių augalų. Dabar bananai užima 4 vietą (po vynuogių, citrusinių ir obuolių) pagal vaisių derliaus dydį pasaulyje - 28 mln. tonų kasmet. Maistui naudojami ne tik vaisiai, bet ir jauni lapai bei žiedai. Kadangi vaisiai sunoksta transportuojant, tai galima gabenti į tolimus kraštus ir ten jais mėgautis. Kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje. Iš kitų rūšių (pluoštinio banano (Musa textilis Nee) lapų gaminamas tvirtas, jūros vandeniui atsparus manilos pluoštas, skirtas virvių, demblių, lynų pynimui. O kaip dekoratyvūs augalai gali būti naudojami interjero ir eksterjero želdinimui.
Bananų kilmė ir simbolika
Bananai yra kilę iš Pietryčių Azijos drėgnųjų atogrąžų miškų. Indijoje jie laikomi moteriškumo ir vaisingumo simboliu, nes vaisiai vystosi partenokarpiškai, be apvaisinimo. Sakoma, kad juose yra įsikūnijusi deivė Parvatė, dievo Šivos žmona, kuri savo vaikus pagimdė be vyriškojo prado. Užkariautojas Aleksandras Makedonietis 327 m. pr. Kr. šiuos augalus pamatė Indijoje. Europoje bananai manoma pasirodė X amžiuje. XIV a. Bananų rūšių skaičius vis mažėja. Skirtinguose šaltiniuose nurodoma, kad yra 25 - 40 rūšių. Senose knygose įvardijama apie 70. Dabar tiriant nustatoma, kad daug bananų, kurie buvo laikomi rūšimis yra jų veislės. Žmonės, norėdami turėti besėklių vaisių, augalus kryžmino. Todėl plačiai yra paplitę rūšinių augalų hibridai - triploidai ir tetraploidai.
Bananų biologinės savybės
Bananai savo išvaizda labai skiriasi nuo kitų augalų. Sunku patikėti, bet tai yra žolės. Iš jų stiprių šakniastiebių išauga trumpi stiebai, virš žemės paviršiaus pakylantys tik apie sprindį - 15 cm. O visa matoma antžeminė kelių metrų aukščio dalis yra sudaryta tik iš lapų. Lapamakštės glaudžiai apsupa viena kitą, suformuodamos netikrą stiebą. Priklausomai nuo rūšies, jis gali būti iki 14 m aukščio ir 30 cm storio žemės paviršiuje. Lapalakščiai elipsiški, 2 - 3 m ilgio, iki 50 cm pločio, šviesiai žali, padengti plonu vaško sluoksniu. Turi plačią centrinę gyslą, nuo kurios plunksniškai išsidėsto siauresnės. Pučiant vėjui per jas lapai suplyšta. Žiedai maži, išsidėstę didžiulėje kekėje. Ji susiformuoja ant stiebo ir per lapamakščių vidurį išauga iki augalo viršūnės. Būna stačios ir nulinkusios kekės. Ant žiedynkočio daug spalvotų pažiedžių, kurioms atsilenkus pasimato grupelė gelsvų žiedų. Kekės apačioje yra vienalyčiai moteriški arba dvilyčiai žiedai - čia užmezgami vaisiai, o viršūnėje vienalyčiai vyriški, kurie peržydėję nubyra ir palieka pliką žiedynkotį. Esant tinkamoms sąlygoms, žydėti pradeda po 18 - 36 mėnesių augimo. Žydi vieną kartą gyvenime. Tokie augalai vadinami monokarpiniais. Žydėjimas ir derėjimas tęsiasi 4 - 6 mėnesius. Sunokus vaisiams, lapai pageltonuoja ir tas ūglis žūva. Vaisiai 3 - 40 cm ilgio ir 2 - 8 cm skersmens išlenkti cilindriški bananvaisiai. Prekinis jų vardas - bananas. Jų žievė gali būti plona arba stora, geltonos, rožinės, žalios, sidabro spalvos. Vaisių minkštimas nuo baltos iki oranžinės spalvos. Bananų sėklos yra netaisyklingos formos, tamsiai rudos, apie 4 mm skersmens, kietos, todėl vaisiai su sėklomis, netinka maistui - turi mažai minkštimo.
Populiariausios bananų rūšys
Dabar populiariausias ir dažniausiai dėl vaisių yra auginamas mažasis bananas (Musa acuminata Colla). Dauguma kultūrinių veislių išvesta panaudojant šią rūšį. Suformuoja apie 6 m aukščio kelių tariamų stiebų kuokštą su ilgais išlenktais lapais ir nulinkusiu žiedynu. Pažiedės blankiai rausvos. Vaisiai ilgi, išlenkti. Ypač vertinga atspari ligoms yra veislė ‘Dwarf Cavendish‘ užauga 1,8 - 2,5 m aukščio. Hibridiniai Musa x paradisiaca bananai turi M. acuminata ir M. balbisiana genų. Jų aukštis būna iki 8 m. Lapai 2 - 2,5 m ilgio su rudomis dėmėmis. 1,5 m ilgio žiedynas nukaręs. Žydi ir dera praėjus 18 mėnesių po naujo ūglio pasirodymo iš šakniastiebio. Vienas iš įdomiausių yra pūkuotasis bananas (M. velutina H.Wendl. & Drude). Taip pat žemaūgis - užauga iki 1,8 m aukščio. Jų žiedai geltoni, pažiedės raudonos. Vaisiai maži, rožiniai, sunokę patys nusilupa. Sakoma, kad tai patys skaniausi, aromatingiausi vaisiai. Yra ir puošnialapių bananų. Tai spalvingasis bananas (M. ornata Roxb.). Auga Birmoje ir Bangladeše. Žiedynas stačias, pažiedės rožinės, aukštis iki 3 m. Jų lapalakščiai šalia pagrindinės gyslos yra raudoni. Tariamieji stiebai liekni, vaškuoti, pilkai žali, išmarginti juodomis dėmėmis. Raudonojo banano (Musa uranoscopos Lour) jauni ūgliai yra žaliai raudoni. Lapalakščiai 75 cm ilgio ir 30 cm pločio. Žiedynas status. Šalia 15 cm ilgio purpurinių pažiedžių yra du maži žiedai. 10 cm ilgio vaisiai žaliai rožiniai, sunokę - geltonai rudi. Atspariausias žemoms temperatūroms yra japoninis bananas (M. basjoo Siebold). Rašoma, kad jis gali žiemoti rajonuose, kuriuose gerai dera vynuogės.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Bananų dauginimas ir auginimas
Dauginami bananai sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos pavasarį. Jos sudygsta per mėnesį, esant 24 - 28°C temperatūrai. Daigai auga labai greitai, todėl geriausiai yra sėti po vieną sėklą į 10 cm skersmens vazonus. Paaugę augalai persodinami į didesnius indus. Auginami šiltose patalpose. Žiemą temperatūra turi būti aukštesnė, negu 16°C. Vėsesnėse patalpose lapai pasidaro dėmėti. Jie žūva prie 2°C. Mėgsta šviesias vietas. Laistomi gausiai, nes didžiuliai lapai išgarina daug vandens. Sodinami į dideles talpas - nuo to priklauso augalo aukštis, lapų skaičius. Jeigu indas yra mažas, tai ir aukštaūgės rūšys bus žemesnės, turės tik 3 - 4 lapus.
Bananų auginimas Lietuvoje
Tikrai galima užsiauginti Lietuvoje bananų vaisių. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą augalą. Pagal patalpos, kurioje bus auginamas, aukštį turime išsirinkti reikiamą veislę. Informaciją galime rasti knygose ir internete. Jeigu auginsime iš sėklų, tai tokio augalo vaisiai taip pat bus su sėklomis. Bet ir be vaisių bananai yra puikūs augalai. Jų vešli, sodriai žalia lapija sukuria jaukią, malonią aplinką. Gali būti naudojami tiek mažiems kambariams, tiek didelėms erdvėms želdinti. Yra išvestos veislės, kurios užauga tik iki 0,5 m. aukščio. Kadangi bananai yra žolės, tai auga labai greitai. Per pirmus metus gerai prižiūrint užaugtų iki 2 - 3 m aukščio. Tik statykite bananus taip, kad vaikštant nereikėtų jų kliudyti - suplyš lapai. Vasarą, atšilus orams, galima išnešti į lauką.
Juodadėmė ir augalai, kurie padeda su ja kovoti
Juodadėmė (lot. Alternaria spp.) yra viena dažniausių ir žalingiausių augalų ligų, kuri paveikia tiek daržoves, tiek vaisius, puviniais ir dėmėtumu sukeldama derliaus praradimus. Šios ligos sukėlėjai vystosi palankioje drėgnoje ir šiltoje aplinkoje, todėl laiku pritaikytos prevencinės priemonės, įskaitant augalų atranką ir sodinimo praktiką, efektyviai mažina ligos plitimą. Juodadėmė dažnai pasireiškia juodomis arba rusvomis dėmėmis ant lapų, vaisių ar stiebų. Ji pažeidžia daugelį kultūrų, įskaitant bulves, pomidorus, pipirus, obuolius ir kt. Liga plinta greitai, ypač drėgno oro sąlygomis, todėl užteršti augalai gali stipriai prarasti derlių. Tradiciniai kovos būdai apima chemines priemones, tačiau jų naudojimas turi ribas dėl aplinkosaugos ir sveikatos aspektų. Svarbu rinktis augalus, kurie natūraliai turi antipathogeninių savybių ir kurie kartu su pagrindinėmis kultūromis gali veikti kaip biologiniai barjerai ar stimuliatoriai. Augalų, atbaidančių juodadėmę, įterpimas į derliaus auginimo planą reikalauja tinkamos strategijos, kad būtų išgauta maksimali nauda.
Augalų sodinimo rekomendacijos
Vietos parinkimas: Sodinant augalus juodadėmės prevencijai, svarbu pasirinkti vietą šalia jautrių kultūrų, kur ligos rizika didžiausia.
Dirvos paruošimas: Dirvą rekomenduojama įdirbti iki 20-25 cm gylio ir praturtinti organinėmis trąšomis, tokiomis kaip kompostas arba gerai sukietusi mėšlas.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupės darželiuose
Atstumas ir tankumas: Sodinant česnakus ar žemuoges, svarbu laikytis rekomenduojamo atstumo tarp augalų, kad būtų užtikrintas geras oro cirkuliavimas ir sumažinta drėgmė, palanki ligos vystymuisi.
Dirvožemio drėkinimas: Augalai, atbaidantys ligas, turi būti laistomi saikingai ir tolygiai.
Laikymas žiemai: Kai kurie aromatiniai augalai (pvz., levandos, bazilikai) yra daugiamečiai ir gali būti palikti žiemoti lauke, jei mulčiuojami arba auginami šiltnamyje.
Sėjomaina: kaskart keičiant auginamas kultūras galima sumažinti patogenų kaupimąsi dirvoje.
Česnakai: sodinami ankstyvą rudenį, rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo mėnesį.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
Biologinė apsauga nuo juodadėmės
Juodadėmės kontrolės kontekste biologinė apsauga nėra vien tik augalų parinkimas. Siekiant veiksmingai kovoti su juodadėme, derėtų įtraukti augalus, bendradarbiaujančius su kultūromis ir turinčius natūralų antipathogeninį poveikį. Česnakai, mėtos, levandos ir kiti aromatiniai augalai ne tik atbaido ligos sukėlėjus, bet ir gerina bendrą dirvos bei augalų ekosistemą. Sodinimo metu būtina atkreipti dėmesį į vietos parinkimą, dirvos būklę, drėgmės kontrolę ir augalų derinimą lysvėse.
Rūta - lietuviškumo simbolis
Kiekviena tauta turi savo simbolius - ženklus, kurie sutelkia bendruomenės jausmą, atspindi jos istoriją, vertybes ir dvasią. Vienas iš tokių, galbūt neoficialus, bet be galo brangus ir artimas kiekvieno lietuvio širdžiai, yra kuklioji, bet nepaprastai simboliška žolelė - rūta (Ruta graveolens). Nors oficialaus įstatymo, skelbiančio ją nacionaline gėle, Lietuvoje nėra, rūtos reikšmė mūsų kultūroje yra tokia gili ir daugiasluoksnė, kad joks formalus statusas negalėtų jos labiau įtvirtinti tautos sąmonėje.
Rūtos biologinės savybės
Rūta, priklausanti rūtinių (Rutaceae) šeimai, yra daugiametis, stipraus, specifinio kvapo puskrūmis, galintis pasiekti nuo 20 iki 60, o kartais net iki 90 centimetrų aukštį. Jos grožis slypi ne tiek žieduose, kiek visumoje - melsvai žaliuose, plunksniškai suskaldytuose lapuose, kurie ir skleidžia tą charakteringą, aitroką aromatą, vieniems malonų, kitiems - kiek per intensyvų. Žydi rūta vasarą, dažniausiai birželio-liepos mėnesiais, nedideliais, gelsvai žaliais žiedeliais, susitelkusiais į skėtiškas kekes šakelių viršūnėse. Kiekvienas žiedelis turi keturis ar penkis taurėlapius ir vainiklapius bei aštuonis ar dešimt kuokelių. Natūraliai rūta paplitusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalyje, tačiau dėl savo dekoratyvinių, vaistinių ir simbolinių savybių nuo seno auginta daugelyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą. Ji mėgsta saulėtas, šiltas vietas ir gerai drenuojamą, kalkingą, ne per derlingą dirvožemį. Atspari sausroms, tačiau nepakenčia užmirkimo.
Rūtos auginimas
Norint auginti rūtą savo sode, reikėtų parinkti jai tinkamą vietą. Sėti sėklas galima pavasarį tiesiai į dirvą arba daiginti iš anksto šiltnamyje. Jaunus daigelius į nuolatinę vietą sodinti reikėtų paliekant pakankamus tarpus, nes augalas linkęs plėstis. Priežiūra nėra sudėtinga: saikingas laistymas, ypač jaunų augalų, ir kartais - apgenėjimas, siekiant palaikyti formą ir skatinti krūmijimąsi. Nors rūta laikoma gana atspariu augalu, kartais ją gali pulti amarai ar kitos ligos.
Rūtos istorija Lietuvoje
Tiksliai pasakyti, kada rūta atkeliavo į Lietuvos žemę, sudėtinga. Manoma, kad ji galėjo būti introdukuota per vienuolynų sodus viduramžiais, kartu su kitais vaistiniais ir prieskoniniais augalais iš Pietų Europos. Vienuoliai vertino rūtą dėl jos gydomųjų savybių ir naudojo įvairiems negalavimams gydyti. Istoriniuose šaltiniuose rūta minima kaip vertingas vaistinis augalas. Senovės lietuviai jai priskirdavo įvairių galių - nuo apsaugos nuo blogos akies ir piktųjų dvasių iki pagalbos sergant įvairiomis ligomis. Rūtos šakelę įsegdavo į drabužius, nešiodavosi su savimi kaip amuletą. Bėgant amžiams, rūtos praktinis panaudojimas medicinoje pamažu menko, ypač atsirandant veiksmingesniems ir saugesniems vaistams, tačiau jos simbolinė reikšmė tik stiprėjo.
Rūtos simbolinė reikšmė
Lietuvių tautosaka yra neįsivaizduojama be rūtos. Ji minima daugybėje liaudies dainų, raudų, patarlių ir priežodžių, pasakų bei legendų. Bene ryškiausias ir giliausiai įsirėžęs rūtos simbolis - tai nekaltybė, mergystė, jaunystė. Dainose dažnai apdainuojamas rūtų darželis („rūtų lysvelė”, „rūtelės žaliosios”), kurį mergina prižiūri, laisto, globoja lyg savo pačios jaunystę ir garbę. Rūta taip pat buvo laikoma meilės, ištikimybės simboliu, nors kartais - ir liūdesio, prarastos meilės ženklu. Jei rūtelė nuskinta, paminta ar nuvyto, tai galėjo reikšti merginos garbės praradimą ar nelaimingą meilę. Be nekaltybės, rūtai priskiriamos ir apsauginės galios. Tikėta, kad ji saugo nuo nužiūrėjimo, piktų dvasių, užkerėjimų. Rūtos šakelę nešiodavosi kišenėje ar įsmeigdavo į namų sienas, tikėdami jos apotropėjine (apsaugančia) jėga. Pats ryškiausias rūtos simbolikos materialus pavidalas - tai rūtų vainikėlis. Jis buvo neatsiejama jaunos, netekėjusios merginos aprangos dalis, ypač šventinėmis progomis. Vainikėlis simbolizavo merginos dorą, tyrumą, garbę.
Rūtos vainikėlis vestuvių apeigose
Rūtų vainikėlis tapdavo ypač svarbus vestuvių apeigose. Nuotaka jį dėvėdavo iki pat tam tikro vestuvių momento - dažniausiai iki „vainiko nuėmimo” arba „vainiko deginimo” ritualo, kuris vykdavo po vidurnakčio. Šis ritualas simbolizavo merginos atsisveikinimą su jaunyste, mergyste ir perėjimą į moters, žmonos statusą. Tai buvo jausmingas, dažnai su ašaromis ir graudžiomis dainomis palydimas paprotys. Rūtų vainiko praradimas ar jo „iškeitimas” į nuometą (ištekėjusios moters galvos apdangalą) buvo esminis virsmas merginos gyvenime. Dainose dažnai apraudamas „žalias rūtų vainikėlis”, kurio tenka atsisakyti.
Rūta medicinoje ir kulinarijoje
Nuo senų laikų rūta buvo vertinama ir dėl savo gydomųjų savybių. Moterų ligos: Rūta naudota menstruacijų ciklui reguliuoti, skausmams malšinti. SVARBU PABRĖŽTI: Šiuolaikinė medicina į rūtos vartojimą žiūri labai atsargiai. Augalas yra nuodingas. Jame esantys alkaloidai ir furanokumarinai gali sukelti rimtų sveikatos problemų: virškinamojo trakto sutrikimus (pykinimą, vėmimą, viduriavimą), kepenų ir inkstų pažeidimus, nervų sistemos sutrikimus. Kaip minėta, kontaktas su augalo sultimis saulėkaitoje gali sukelti stiprų odos uždegimą, pūsles (fitofotodermatitą). Nėščiosioms ir maitinančioms moterims rūtos preparatai yra griežtai draudžiami. Bet koks bandymas gydytis rūta be gydytojo priežiūros yra pavojingas ir gali turėti liūdnų pasekmių. Nors šiandien rūta virtuvėje naudojama retai, praeityje ji turėjo ir prieskoninio augalo statusą. Jos aitrus, kartokas skonis ir stiprus aromatas buvo vertinami kai kuriuose patiekaluose. Dažniausiai mažais kiekiais rūtos lapelių dėdavo į riebius mėsos patiekalus, siekiant pagerinti jų virškinimą. Bene žinomiausias rūtos panaudojimas kulinarijoje - tai įvairių alkoholinių gėrimų aromatizavimas. Ji yra vienas iš tradicinių komponentų gaminant kai kurias trauktines, pavyzdžiui, garsiąsias „Trejas devynerias”. Vis dėlto, dėl jau minėto toksiškumo ir labai specifinio, ne visiems priimtino skonio, rūtos populiarumas virtuvėje gerokai sumenko. Šiuolaikiniai virėjai, jei ir naudoja rūtą, tai daro itin saikingai ir atsargiai, dažniau kaip egzotišką akcentą, o ne pagrindinį prieskonį.
Rūta mene ir literatūroje
Rūtos simbolis giliai įaugęs ne tik į tautosaką, bet ir į profesionalųjį Lietuvos meną bei literatūrą. Maironis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius - tai tik keletas vardų, kurių eilėse žaliuoja rūta, simbolizuodama tėvynės meilę, merginos grožį ar tautos likimą. Tautodailėje rūtos motyvas yra vienas populiariausių. Jį matome audiniuose - rankšluosčiuose, staltiesėse, juostose. Rūtos ornamentais puošiamos Velykų margučiai, drožiniai, keramikos dirbiniai.
Kodėl būtent rūta?
Nors Lietuva neturi oficialiai įteisintos nacionalinės gėlės, kaip, pavyzdžiui, latviai ramunę ar estai rugiagėlę, paklausus bet kurio lietuvio, kokia gėlė jam simbolizuoja Lietuvą, daugelis nedvejodami atsakytų - rūta. Atsakymas slypi jos daugiasluoksnėje simbolikoje. Rūta nėra tik gražus žiedas. Ji - tai istorija, papročiai, dainos, perduodamos iš kartos į kartą. Ji susijusi su pačiais svarbiausiais žmogaus gyvenimo etapais - jaunyste, meile, vestuvėmis, šeima. Rūtos žaluma simbolizuoja gyvybę, viltį, gamtos artumą, kuris lietuviams visada buvo svarbus. Galbūt tas neoficialus statusas dar labiau sustiprina rūtos reikšmę. Ji mylima ne todėl, kad kažkas ją paskyrė simboliu, o todėl, kad ji natūraliai įaugo į kultūrą, tapo neatsiejama jos dalimi.
Rūta šiandien
Kyla klausimas, ar šiuolaikiniame, sparčiai kintančiame pasaulyje rūta vis dar išlaiko savo reikšmę? Nors daugelis senųjų papročių nyksta arba transformuojasi, rūta nėra visiškai pamiršta. Ji vis dar auginama kaimo sodybų darželiuose, miestiečių balkonuose ar soduose. Galbūt nebe taip masiškai, bet su pagarba ir meile. Suvenyrų gamintojai taip pat naudoja rūtos motyvą, kurdami įvairius dirbinius turistams ir patiems lietuviams, norintiems turėti dalelę tautinio paveldo. Svarbiausia, kad rūta gyva mūsų kalboje, dainose, literatūroje. Kol skamba dainos apie „žalią rūtą”, kol vaikai mokyklose skaito eiles apie ją, tol šis simbolis nemirs.
Išvados
Rūta - tai daugiau nei augalas. Tai lietuviškos dvasios dalis, tyli, bet iškalbinga istorijos pasakotoja. Nors šiandien galbūt ne kiekviename darželyje ją pamatysime, jos simbolinė galia išlieka stipri. Ji moko mus vertinti kuklumą, ištikimybę, tyrą meilę ir ryšį su gamta. Ji yra priminimas, kad net ir mažiausias, trapiausias daiktas gali turėti didžiulę reikšmę, jei jis apipintas meile, pagarba ir gražiomis tradicijomis.
Išmanusis daržas - modernus sprendimas
Jei daržovių, vaisių, uogų ir kitų skanumynų auginimas jums vis dar asocijuojasi su močiutėmis, kauptukais ir nuo žemių juodomis panagėmis - metas pamiršti šiuos stereotipus ir susipažinti su „Click and Grow“ išmaniuoju daržu. Taip, pat - perskaitėte teisingai, tai daržas, kuris auga pats!.. Šią įmonę 2009 metais įkūrė mūsų kaimynai estai. „Click and Grow“ siekis - sukurti galimybę kiekvienam, net ir gyvenančiam vidury miesto, mažame bute ar namelyje ant ratų, auginti ir valgyti šviežias daržoves ir prieskonines žoleles. Idėja gimė pradėjus domėtis augalų auginimu Marse, iš čia įmonės įkūrėjas Mattias sėmėsi kūrybiškumo ir originalių sprendimų, kurie leido sukurti visiškai autonominį išmanųjį daržą, veikiantį kiaurus metus. Iš pažiūros „Click and Grow“ atrodo kaip modernaus dizaino pailgas vazonėlis. Tačiau neapsigaukite! Iš tiesų tai kur kas daugiau.
Kaip veikia išmanusis daržas?
Išmanusis daržas iš tiesų šį tą išmano apie daržininkavimą: jums tereikės jį pripildyti vandens, įjungti į elektrą ir įdėti sėklomis užpildytą durpių tabletę. Viskas! Dygimo procesą pagreitins specialus kupolas, sulaikantis perteklinę drėgmę ir šilumą. O jau išdygusius augalus 16 val. per parą šildys dirbtinė išmaniojo daržo saulė. Toks dienos ilgumas Lietuvoje būna tik liepos-rugpjūčio mėnesiais, tai reiškia, kad „Click and Grow“ augalus augins vasaros režimu visus metus! Tai ypač svarbu tiems, kurie neturi didelių, į pietų pusę nukreiptų langų ar tiems, kurie auginti išmanųjį daržą nori tamsiame kamputyje ant virtuvės spintelės. Išmanioji laistymo sistema augalams tieks reikiamą kiekį vandens, kuris užtikrins optimalų augimą. Galite rinktis 3 arba 9 augalų talpos daržą su 1,2 arba 4 l vandens talpomis, šio vandens kiekio užteks maždaug 3 savaitės.
Ką galima auginti išmaniajame darže?
Iš esmės šiame išmaniajame darže auginti galima viską! „Click and grow“ gamintojai atrinko ir paruošė virš 60 skirtingų daržovių, prieskoninių žolelių ir net gėlių sėklų, kurios puikiai auga mažame dirvožemio kiekyje. Įsigyjant išmanųjį daržą jūs galėsite kartu įsigyti ir specialias tabletes, kuriose jau yra įterptos jūsų norimos sėklos. Turbūt populiariausi augalai yra prieskoninės žolelės - nuo jau klasikinių bazilikų ir mėtų iki katžolės, laiškinių česnakų, šalavijo ar levandų! Taip pat išmaniajame darže lengva užsiauginti vynuoginių pomidorų, aitriųjų pipirų, mini paprikyčių ir net nykštukinių žirnelių! Taip pat galite pasėti ir savo turimų sėklų. agurkų veislių (tokių, kuriems reikia sukurti didelį šaknų tinklą).
Išmaniojo daržo privalumai
- Nereikės kelias dienas keliauti į parduotuvę.
- Apsipirkti, nes parduotuvės daržovių skyrius persikels ant jūsų palangės.
- Švaistymą.
- Yra išmetama, nes jos tiesiog nuvysta šaldytuve?
- Išmanusis daržas, jūs sunaudosite jas visu šimtu procentų.
- Nusiskinsite jų šviežiai tiek, kiek reikės. Pirmojo derliaus galite laukti nuo 1-3 mėn. po sėklų pasėjimo. Viskas priklauso nuo to, kokius augalus auginsite. Baziliko lapelius galėsite pradėti skinti po 20-40 dienų, o štai pomidorų ir paprikų teks palūkėti apie 60-80 dienų.
tags: #darzelio #augalas #subrandina #juodas #seklas