Pedagogų atostogos - tai ne tik poilsis, bet ir galimybė tobulėti, pažinti pasaulį ir įkvėpti mokinius naujiems atradimams. Šis straipsnis skirtas panagrinėti, kaip pedagogai išnaudoja savo ilgąsias atostogas, kokios galimybės atsiveria ir kokią naudą tai teikia jų profesinei veiklai.
Ilgesnės Atostogos - Privalumas Ar Iššūkis?
Viena iš privilegijų, kurios pedagogai gali pavydėti kitų profesijų atstovams, yra pailgintos, 40 darbo dienų trunkančios atostogos, dažniausiai suteikiamos vasarą. Lietuvoje įprasta kasmetinių atostogų trukmė yra 20 dienų. Mokytojams, kai kuriems kitiems ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams, taip pat mokslo darbuotojams priklauso 40 darbo dienų kasmetinės pailgintos atostogos. Jei palygintume, mokytojas per savo karjerą atostogaus beveik 3 metais ilgiau nei paprastas darbuotojas.
Įprasta, kad mokytojams atostogos suteikiamos vasarą. Atskirais atvejais dalis jų gali būti suteikiama ir kitais metų laikais, t. y. per moksleivių atostogas. Tačiau patys pedagogai neretai pasišaipo, jog nėra to gero, kas neišeitų į blogą.
Kelionės - Investicija Į Save Ir Mokinius
Jeigu labiau pasidomėtume šia tema, įsitikintume, jog statistinis mūsų šalies pedagogas sugeba iš gaunamo atlyginimo atsidėti pinigų bent vienai dviem išvykoms į užsienį, kurios paprastai trunka savaitę ar 10 dienų. Štai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Nijolė Balčikonytė feisbuko paskyroje pasidžiaugė neseniai aplankiusi Mongoliją. „Aplankyta 46-a šalis. O kai lūkesčiai viršijami 100 procentų, norisi planuoti kitas keliones“, - geromis emocijomis dalijasi pedagogė.
Gargždų „Kranto“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irena Žukauskienė pasakoja, jog šią vasarą savaitę kartu su vyru poilsiavusi Juodkalnijoje. Jos nuomone, tikrai verta keliauti. Juodkalnijoje gamta tobula, kur bevyksi, visur gražu, gamtos grožis traukte traukia akį. Viena bėda - vargino karštis, vieną dieną buvo 40 laipsnių plius, kitomis arti to. O juk atvykę ne viešbutyje gulėti. Kalnai, laiptai - fizinis krūvis nemažas. Ypač sužavėjo Kotoro įlanka, Perasto miestelis, kuris įsikūręs Šv. Elijo kalno papėdėje, dvi salelės (Šv. Jurgio ir Gospa od Škrapelos), kurios nutolusios nuo miesto tik kelis šimtus metrų. Patiko ir senoji Juodkalnijos sostinė Cietinė, į kurią važiuojant atsiveria puikūs Kotoro įlankos panoraminiai vaizdai. Aplankė ir Budvą, ir Tivatą, ir Petrovac, ir Sveti Stefani, ir Hercog Novi… Liko tik Taros slėnis.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Irena įsitikinusi, jog verta ne tik į užsienius vykti, bet pakeliauti ir po Lietuvą, įsitikinti, kaip ji nuolat gražėja. Su šeima savaitgaliais yra apvažiavusi visą pamario kraštą: Ventės ragas, Rusnė, Dreverna, Svencelė… Aplankiusi Žemaitiją: Mažeikiai, Salantai, kiti miesteliai. Paklausta dėl kelionėms skirtų lėšų, Irena teigia, kad, dirbant visu etatu ir esant noro, galima susitaupyti. Štai per pavasario atostogas su vyru dar vykusi į Turkiją. Trumpam - tik penkioms dienoms, bet pailsėjusi puikiai.
Rimai bene svarbiausias praėjusių mokslo metų įvykis - pradėtos magistrinės švietimo vadybos studijos Mykolo Riomerio universitete. Kartu studijuoja dar trys rajono pedagogės. Drauge vykdavo į sesijas, kartu gyvendavo tame pačiame viešbutyje. Kartu draugiškai spręsdavo grupines ir kolektyvines užduotis. Visos labai gerais įvertinimais baigė pirmąjį kursą. Nuo šiol turi dar vieną tradiciją - susitikimų su bendramokslėmis.
Šiais metais pabuvojusi septyniose skirtingose šalyse, Diana teigia, kad taip intensyviai keliaujanti po pasaulį jau kokie ketveri metai. Diana keliaujanti dažniausiai viena, be agentūrų pagalbos, kartais su sūnumi ar kolege. Tai, pedagogės įsitikinimu, suteikia kelionėms savitumo, originalių pasirinkimų, lankstaus maršruto ir tempo. Papildomos pajamos suteikia galimybių ir jai pačiai paįvairinti gyvenimą pažintinėmis ir kultūrinėmis kelionėmis.
Diana sako, jog norint daug, pigiau ir greitai keliauti, reikia mokėti užsienio kalbą ir gerai išmanyti šiuolaikines technologijas. D. Butkutė šiais metais pabuvojo septyniose skirtingose šalyse. Neretoje kelionėje pasitaiko ir netikėtumų, įvairių nuotykių, ne visuomet malonių. Diana dabar jau žinanti, kad kuprinėje ant pečių gali būti tik vandens butelis, rankinė saugiai slepiama prie savęs, o dokumentai ir pinigai - viešbučio seife. Naudojanti „Planbuddy“ programą su nuorodomis į įvairiose pasaulio šalyse esančius viešbučius, lankytinas vietas, atstumus tarp miestų ir objektų. Svečiose šalyse siekianti pamatyti ir išgirsti meno įžymybių, pvz., buvusi Andrea Bocelli koncerte Lajatico, Italijos Toskanoje, su kolege - Paryžiaus Garnier operoje. Neatskiriama kiekvienos kelionės dalis - išskirtinio objekto lankymas. Lisabonoje aplankė seniausią pasaulyje knygyną „Bertrand“, Neapolyje pabuvojo seniausiame iki šiol dar veikiančiame „Teatro di San Carlo“.
Pomėgiai Ir Tradicijos - Atgaiva Sielai
Pusės hektaro plote esantys žolynai, žalumynai ir šiltnamis reikalauja nemažai priežiūros, bet ir teikia poilsį bei nemažesnę atgaivą. Su šalimais esančių dviejų sodybų kaimynais gerai sutarianti. Aplink jos pačios sodybą nėra jokios tvoros, šalia miškas. Užtat dabar, vasarą, kai aplink taip žalia, gali gėrėtis ne tik pačiu mišku, bet ir jame anksti ryte ar vėlai vakare pasirodančiais miško žvėreliais, klausytis įvairiausių paukščių giesmių. Juk čia grybautojams gerai žinoma Juodoji pelkė. Ir pati šiemet kelis kartus buvusi grybauti. Grybų daug. Prisirinkusi voveraičių visą kibirą, tiek pati negalinti suvalgyti, teko dalinti. O nelabai yra norinčių tokių dovanų - patys prisirenka.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupės darželiuose
Be sodybos priežiūros, Rimai dar svarbus ir bendravimas su giminėmis, draugais. Su šeimos nariais turi jau kokius 20 metų gyvuojančią tradiciją − susitikti kiekvieną vasarą. Daug metų burdavosi Šventojoje. Dabar kurį laiką susitinka kaimo turizmo sodybose. Kelerius metus atostogavę Plungės rajone. Šiemet vėl pakeitė vietą - susitikimą rengė kaimo sodyboje prie Drevernos. Visus užburia buvimas kartu, maisto gaminimas gamtoje, ekskursija po Dreverną, Svencelę. Suvažiuoja visi, bet šiemet neatvyko du sūnėnai, apgailestauja Rima. Per kalendorines šventes kartu pabūnantys trumpai, o per šeimos susitikimus ilgiau, šiemet išbuvę nuo antradienio net iki penktadienio.
Pedagogė turi tradiciją kasmet susitikti ir su studijų draugėmis. Ketvirti metai susitinkančios su kasmet organizuojamų vadybinių kelionių bendrakeleivėmis. Kaip ir kasmet, šiemet su kolegėmis vyko vadybinėn išvykon į Italiją. Po kelionių ypač įsiminė buvimas sodyboje levandų apsupty pas bendrakeleivę Renatą. Tenai aptariančios ir vadybines problemas, ir šiaip pabendraujančios.
Patirtys, Įkvepiančios Mokinius
Pati susikūrusi blogą, į kurį kelia filmuotą ir fotografuotą kelionių medžiagą. Neretai į ją, kaip patyrusią keliauninkę, kreipiasi pagalbos kiti norintys keliauti asmenys, kuriems pagelbstinti. Čia pasireiškia jos pomėgis fotografuoti, kurti filmuotas pateiktis. Beje, ši medžiaga, Dianos teigimu, labai praverčia darbe su „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniais, kurie yra labai smalsūs, tačiau dar neturi gyvenimiškos patirties. Tai panaudoja diskusijose, taip lengviau ir suprantamiau galima su jais kalbėtis apie tradicijas, aiškinti sunkiau suvokiamus socialinius ir globalinius reiškinius.
Atostogos - Laikas Sau Ir Artimiesiems
Diana prisipažįsta, kad pedagoginis darbas jai prie širdies, jau dabar jaučia pasiilgusi savo gimnazistų. Na, o ką begalima pridurti apie tas ilgas pedagogo atostogas, kai pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, nelabai kada iškyla klausimas, ką daryti kitu metu. Štai dabar daranti generalinę tvarką namuose - irgi atostogų dalis. Lietuvoje ir tuose pačiuose Gargžduose, tvirtina Diana, irgi vyksta daug gerų dalykų, tik nereikia užsisėdėti namuose.
Kelionės Autostopu: Iššūkis Ir Patirtis
Aktyviai laisvalaikį ir atostogas leisti linkęs Klaipėdoje dirbantis Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių instruktorius Algirdas Antanaitis pasakoja, kad žygiuoti Baltijos jūros pakrante pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Palangiškis 19-metis Rokas Koveckis gali pasigirti nepaprasta drąsa. Jis - jaunas, veržlus, siekiantis savo tikslų, nepaisant jokių kliūčių. Jam ne kliūtis - ir klausos negalia. Rokas į kelionę, tik ne tokią ilgą, leidosi jau ne pirmą kartą. Prieš dvejus metus jis dviračiu mynė aplink Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
„Prieš tęsdamas mokslus Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, norėjau kažką įdomaus nuveikti per vasaros atostogas. Man į galvą šovė mintis pabandyti apkeliauti Lietuvą dviračiu. Orientavimosi varžybų metu sutikau Tomą Kuzminskį, daugkartinį kurčiųjų olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempioną. Bendraudamas su juo, lyg netyčia uždaviau klausimą apie tokią kelionę. Teiravausi, kokį atstumą būtų galima įveikti dviračiais ir kaip sektųsi toks žygis. Jis, tarsi perskaitęs mano mintis, atsakė, kad būtų labai smagu apvažiuoti Lietuvą. Palangiškis nusprendė tęsti tradiciją ir leidosi į kelią tikėdamasis pamatyti dar daugiau įdomių vietų, ir ne Lietuvoje, u keliaujant po Europos šalis. „Šiais metais keliauti po Europą autostopu paskatino idėja aplankyti netikrą brolį, kurio gyvenime niekad nesu matęs. Jam yra 46 metai ir šiuo metu gyvena Italijoje. Autostopu vykau į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Kroatiją, Slovėniją, Italiją. Prieš kelionę vaikinas numatė maršrutą, įdomiausias Europos vietas ir beveik viską pavyko išpildyti, tik dalelė procento buvo ne pagal planą. „Negalėjau visų daiktų susidėti į kuprinę, todėl teko kai ko atsisakyti, pavyzdžiui palapinės, maisto viryklės ir kitų daiktų. Pagal savo sudėliotą planą, į kelionę R. Koveckis turėjo leistis iškart po abitūros egzaminų, bet paskutinę minutę planai pasikeitė, todėl mėnesiui teko kelionę atidėti. „Ir nutiko taip, kad leidausi į kelionę likus dienai iki diplomo gavimo. Teko sutrumpinti kelionės trukmę, nuo 3 iki 2 mėnesių“, - sakė jis. Į kelionę Rokas planavo leistis ne vienas, su draugu, tačiau jo šeimoje kilo problemų, todėl jis visgi liko vienas. Kaip gi tėvai, ar jie nesibaimino, jog sūnus nori keliauti nežinomais keliais. „Aišku, mama jaudinosi, nenorėjo išleisti, bet nepasidaviau, įtikinau, kad viskas bus gerai, kad nuolatos palaikysiu ryšį su ja ir išvykau. Aš neturėjęs keliavimo patirties, ryžausi šiam iššūkiui. Būdamas visiškai „žalias“ tranzavimo srityje, padariau klaidą, ėjau tranzuoti prie kelio, kur nėra vietos sustoti automobiliams“, - pasiryžimo stoka nesiskundė vaikinas. Iš viso Rokas įsėdo į 120 skirtingų transporto priemonių, unikaliausia transporto priemonė buvo traktorius. Palangiškis sėdėjo traktoriaus priekaboje su krūva plytų. Iš viso išbandyta 165 skirtingos transporto priemonės. „Kelionės pradžioje daugiausiai miegodavau lauke be palapinės, vėliau išsiaiškinau „CourchSourfing“ programėlės sistemą (tarptautinis tinklas, jungiantis keliautojus ir jų lankomas vietines bendruomenes) ir pradėjęs ją naudoti, pritaikiau Austrijoje. Ilgiausią atstumą - apie 290 kilometrų - Rokui teko sukarti viena prabangia mašina, kuri vežė nuo Austrijos sostinės Vienos iki Budapešto. „Buvo siaubinga kelionė, nes vairuotojas-rumunas viršijo 200 km/h greitį, buvo labai daug momentų, atrodė, jog tuoj įvyks avarija“, - kalbėjo vaikinas. Kelionė truko 64 dienas. Tris-keturis kartus po parą Rokas nemiegodavo.
Baltijos Jūros Pakrantėmis: Iššūkis Ir Atradimai
Plano apeiti visą jūrą pradžioje nebuvo - tiesiog su draugu nutarė „pasivaikščioti“ Lietuvos pajūriu nuo Nidos iki Būtingės. Tačiau, kaip sakoma - apetitas kyla bevalgant - žingsniuojant kilo mintis praeiti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pajūriu, o dar vėliau - apeiti visą Baltijos jūrą.
Pasiekus Laplandiją, norėjosi užsukti ir į Kalėdų senelio rezidenciją, tačiau ji buvo ne pakeliui - nuo tikslo būtų tekę nutolti apie 100 km., o pėsčiomis tai yra trys dienos. Beje, Laplandijoje tuo metu nesutemsta, o tai - labai neįprasta ir keista.“ - pasakoja A. Antanaitis.Toliau maršrutas driekėsi per Švediją, Daniją, kur Gryneno kyšulyje yra piečiausias Baltijos jūros taškas, o jame Baltijos bangos susilieja su Šiaurės jūros vandenimis. Dar vėliau pražingsniuota Vokietijos ir didžioji dalis Lenkijos pajūrio. Užsibrėžto tikslo etapais A. Antanaitis siekdavo kasmet. Išimtis buvo tik 2020 m., kai dėl COVID-19 pandemijos teko atsisakyti bet kokių kelionių. Eiti teko ne tik patogiais keliais ar dviračių takais, bet ir akmenuotais miško takeliais, krūmynais apžėlusiomis vietomis, kopti į uolas. Ant pečių - apie 20 kg. sverianti kuprinė - tiek bagažo dažniausiai leidžiama pasiimti keliaujant lėktuvu. O tilpti joje, pasak A. Antanaičio, turi „visas gyvenimas“ - drabužiai, avalynė, maistas, palapinė, miegmaišis ir net kelioninė viryklė. Miegodavo kempinguose, arba specialiai keliautojams pritaikytuose nameliuose, kurių galima rasti atokiose Skandinavijos šalių vietovėse. Jie nerakinami, mokėti už nakvynę nereikia, viduje randi gultą ir krosnelę pasišildyti, būna ir malkų jai užkurti.
„Kas patiko labiausiai - negaliu pasakyti, nes kiekviena diena būdavo įdomi, kažkuo nustebinanti. Baltijos jūros pakrantė labai įvairi - mums įprasti smėlėti paplūdimiai baigiasi Estijoje - toliau pakrantė daugiausia pelkėta, apžėlusi nendrėmis, akmenuota arba uolos, nors, pavyzdžiui, Suomijoje esantis Kalajokio kurortas labai primena mūsų Nidą.“ - pasakoja A. Antanaitis.
Labai įdomu buvo ir pabendrauti su sutiktais žmonėmis, kurie visur vienišą keliautoją priimdavo labai draugiškai.„Pavyzdžiui Suomijoje - jei eini keliu, per dieną bent keli automobiliai sustos ir pasiteiraus, ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Sankt-Peterburgo priemiestyje, paprašius nusiprausti, moteris pasiūlė ir išsiskalbti, kitame miestelyje prie parduotuvės sutiktos moterys dar ir ką tik iškeptų bandelių į kelionę įdėjo. Latvijoje, apsistojus nakvynei vieno vyro namuose, buvo patiekta ir „karališka“ vakarienė. Retkarčiais vakarojant su kitais keliautojais, išgirsti daug vertingos, kaip sakoma, „savo kailiu“ patikrintos informacijos, patarimų, rekomendacijų kur dar nuvykti, ką pamatyti.“ - pasakoja pareigūnas.
Per dieną Algirdas teigia vidutiniškai nužingsniuodavęs po 30-40 km., yra tekę įveikti ir 50 km., tačiau vėl eiti kitą dieną būdavo labai sunku. Kiek kilometrų įveikė iš viso - sako neskaičiavęs.
tags: #darzelio #atostogos #salantuose #rasa