Ar kada nors pagalvojote, ką veikia žmonės visą dieną? Amerikiečių rašytojas ir iliustruotojas Richardas McClure'as Scarry (1919-1994) savo knygose vaikams atskleidė šią paslaptį! Jo knygos, ypač „Ką žmonės dirba visą dieną?“ (What Do People Do All Day?), užaugo ne viena karta. Šiandien pakeliaukime po vieną iš Scarry knygų pasaulių - Darbėnus - ir sužinokime apie jo istoriją ir gyventojus.
Haklio vienatvė Darbėnuose
Viename pirmųjų knygos „Ką žmonės dirba visą dieną?“ puslapių mes susipažįstame su Hakliu. „Haklis su mama ir tėte gyveno tokioj Darbėnų vietoj, kur gretimais nebuvo kitų namų. Nebuvo ir vaikų, tad su kuo žaisti? Haklis jautėsi labai vienišas“. Ši pradžia atskleidžia, kad net ir nuostabiame Darbėnų pasaulyje kartais gali būti vieniša.
Richardas Scarry: kūrėjas, tapęs Darbėnų meru
Richardas McClure'as Scarry gimė 1919 m. birželio 5 d. Bostone, Masačusetso valstijoje (JAV). Anot biografų, jis nebuvo pats geriausias mokinys mokykloje. Baigęs mokyklą, metus studijavo verslą, bet vėliau metė šias studijas. 1938 m. Scarry buvo priimtas į Bostono menų muziejaus dailės mokyklą (angl. Boston Museum of Fine Arts Art School), kurioje studijavo iki 1941 m., kai, JAV įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą, buvo pašauktas į kariuomenę. Tačiau net ir tarnaudamas kariuomenėje, Scarry neapleido piešimo - jis iliustravo įvairius leidinius kariams. Po karo Scarry apsigyveno Niujorke, o 1968 m. persikėlė į Šveicariją.
Scarry pradėjo iliustruoti knygas vaikams 1947 m., bet tikroji šlovė jį aplankė 1963 m., kai buvo išleista „Pati geriausia žodžių knyga“ (Best Word Book Ever). Nors iki tol jis jau buvo parašęs ir iliustravęs daugiau nei trisdešimt knygų, tarp jų, pavyzdžiui, knygas apie triušelių gyvenimą „Triušiukas Kristoferis ir kiti pasakojimai apie gyvūnus“ (Christopher Bunny and Other Animal Stories, 1949), „Triušiukų knyga“ (The Bunny Book, 1955), „Išdykęs triušiukas“ (Naughty Bunny, 1959), „Aš esu triušiukas“ (I Am a Bunny, 1963), bet ikimokyklinio skaitymo klasika tapo „Pati geriausia žodžių knyga“. Šiame didelio formato leidinyje autorius vaikams pasiūlė įdėmiai apsižvalgyti ir patyrinėti tiek artimąją namų aplinką, tiek apylinkes ir jas keičiančius metų laikus.
Scarry knygų bruožas - nuolat ką nors veikiantys antropomorfizuoti gyvūnai. Šio kūrėjo iliustracijose sunku išskirti pirmąjį, antrąjį ar trečiąjį planą - visi veikėjai taip išdėstomi plokštumoje, kad mažasis skaitytojas galėtų sutelktį ir apžiūrėti kiekvieną iš jų. Puslapiai dažniausiai pilni piešinių, tad tyrinėti tikrai yra ką.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Pasak Horatios Harrod, Richardas McClure'as Scarry yra Darbėnų meras.
Ką veikia Darbėnų gyventojai?
„Ką žmonės dirba visą dieną?“ ir kitos Scarry knygos vaikams - tarsi išsamūs žinynai, pasakojantys ne vien apie žmonių darbus, profesijas, kūrinius (pvz., „Mašinos ir visa, kas važiuoja“, 1974, liet. 1996; „Laivai, Lėktuvai, Traukiniai“, visos trys 1967, liet. 2000), bet ir apie deramo elgesio normas (pvz., „Ačiū ir prašau“, 1973, liet. 1992).
Knygos „Darbėnuose gražus rytas“ kviečia mažuosius skaitytojus kartu su gyventojais pasinerti į dienos darbus: „Darbėnuose gražus rytas. Visi skuba į darbą. Pažiūrėkime, kaip jo gyventojai pluša namuose, miške ar ūkyje, ką veikia ugniagesiai, staliai ar sumanūs meistrai, ir kaip Kirmėliukui sekasi mokykloje ar poliklinikoje. Kiek svarbių darbų kasdieną nudirba Darbėnų gyventojai! Ar matai, kiek įdomių ir juokingų dalykų jiems nutinka bedirbant? Gal jau žinai, ką pats norėtum daryti suaugęs?“ Richardas Scarry, vienos garsiausių pasaulyje vaikų knygelės „Ką žmonės dirba visą dieną?“ kūrėjas, suteikia mažiesiems skaitytojams galimybę lyg pro rakto skylutę žvilgtelėti, ką suaugusieji veikia kiekvieną dieną.
Šios knygos padeda:
- Lavinti pastabumą ir atidumą.
- Turtinti žodyną.
- Supažindinti su pagrindinėmis profesijomis ir ką kiekvienos profesijos atstovas veikia.
- Parodyti, kad visi darbai ir profesijos yra svarbios ir reikalingos.
- Padėti suprasti, kaip veikia bendruomenės, kiek skirtingų profesijų žmonių joms reikia, kad patenkintų visus poreikius.
- Daugybė detalių iliustracijų skatina įsitraukti ir sutelkti dėmesį.
- Meniškai vertingos iliustracijos lavina estetinį suvokimą ir vaizduotę.
Kritika ir visuomenės pokyčiai
Vis dėlto, kadangi Scarry’io Darbėnai ir jų gyventojų santykiai buvo modeliuojami kaip veidrodinis tuometinės - XX a. septintojo ir vėlesnių dešimtmečių - visuomenės atspindys, kai kuriuos jo knygose vaizduojamus dalykus XXI a. vertina kitaip. Anot tyrėjų, Scarry’io knygose galima įžvelgti užslėpto rasizmo, klasinės segregacijos, seksizmo, bet svarbu pažymėti, kad, dar autoriui esant gyvam, naujesni jo kūrinių leidimai pasirodydavo pataisyti prisitaikant prie kintančio visuomenės požiūrio ir normų.
Taip pat skaitykite: Pasaulio paslaptys per eksperimentus
Trumpa Darbėnų istorija Lietuvoje
Įdomu tai, kad Lietuvoje taip pat yra Darbėnai! Tai miestelis Kretingos rajone, įsikūręs prie Darbos ir Tenžės upelių. Miestelio senoji dalis suformuota iki XX a. pradžios. Ji - spindulinio plano su klasicistinio plano elementais. Gyvenvietėje vyrauja XIX a. pab.-20 a. pr. pastatyti vienaukščiai mediniai gyvenamieji namai. Pagrindinė architektūrinė dominantė - 1782 m. iškilusi, 1842 m. perstatyta romantizmo stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Prie jos stovi XIX a. varpinė.
Miestelyje veikia XIX a. pr. įkurta gimnazija, kuri atskirais laikotarpiais yra buvusi parapinė, pradinė, ir pradinė, septynmetė, vidurinė mokykla, progimnazija. Pasak Simono Daukanto, Darbėnai minimi 1550 m.
Darbėnų miestelis Darbos upelio pakrantėje pradėjo kurtis XVIII a. 1782 m. pastatyta bažnyčia, o 1792 m. Darbėnų ir jo apylinkių valstiečiai buvo sukilę prieš I. J. Masalskį. Tada jie, užėmę Darbėnus, puolė Palangą. 1794 m. Darbėnai tapo vyskupo I. J. Masalskio dukterėčios E. A. Oginskytės valda. 1794 m. Darbėnuose buvo 77 ūkiai, 1816 m. - 117. 1795 m. E. A. Oginskytė ištekėjo už grafo Žano Potockio. 1824 m. liepos 13 d. Darbėnams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
1838-1942 m. Darbėnuose klebonavo poetas Silvestras Teofilis Valiūnas. Šio krašto žmonės aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukilime. Tuo laikotarpiu miestelyje ir jo prieigose buvo susitelkusios pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos (iš viso apie 3 000 sukilėlių). Čia jie du kartus stojo į mūšį su rusų kariuomene. Vykstant susirėmimams kilo gaisrai, sudegė daug pastatų, tarp jų ir bažnyčia. 1848 m. Darbėnai atstatyti.
Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. Darbėnai buvo valsčiaus centras. 1920 m. įkurta Darbėnų vartotojų bendrovė. 1941-1952 m. ir 1944-1952 m. Darbėnų apylinkėse veikė partizanai. 1941 m. rugpjūčio mėn. įvyko Darbėnų žydų žudynės. 1962 m. Darbėnams suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas.
Taip pat skaitykite: Knygos evoliucija
Daugiausiai gyventojų (1536) miestelyje buvo 1989 metais. Vėliau jų čia ėmė mažėti: 2001 m. buvo 1599, 2011 - 1461, 2021 m. - 1337. 2019 m. patvirtintas Darbėnų herbas.
Darbėnuose galima pamatyti:
- Paminklą Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti (pastatytas 1930 m., nugriautas 1962 m., atstatytas 1989 m.).
- Pastatą, kuriame 1945-1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę (Turgaus a.).
- Paminklą Darbėnų valsčiaus partizanams ir tremtiniams atminti (Turgaus a.).
- Paminklą 1945-1965 m. žuvusiems partizanams.
- Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią (architektas Fridrichas Gasbenas, 1838-1842 m.).
- XIX a. varpinę.
- Kretingos gatvėje esanti 1910 m. statybos kleboniją.
- XX a. pr. senąsias kapines.