Ar pastebėjote kraują valydami dantis, ar dantenos raudonos, patinusios ar skauda? Tai gali būti dantenų uždegimas - dažna burnos liga. Straipsnyje LauraDenta klinikos specialistai paaiškins viską apie simptomus, priežastis, gydymą namuose ir klinikoje bei kaip išvengti šios problemos ateityje.
Kas yra dantenų uždegimas (gingivitas)?
Dantenų uždegimas (gingivitas) - tai pradinis dantenų ligos etapas, kai uždegimas pažeidžia tik minkštuosius audinius (dantenas), o ne kaulą ar raiščius. Jis atsiranda dėl bakterijų apnašų - lipnios plėvelės ant dantų, kurią sudaro maisto likučiai ir bakterijos. Jei apnašos nepašalinamos, jos sukietėja į akmenis, o bakterijos išskiria toksinus - prasideda uždegimas. Skirtingai nuo periodontito, gingivitas nepažeidžia kaulo, todėl visiškai išgydomas be jokios ilgalaikės žalos. Pašalinus priežastį, dantenos pasveiksta per 1-4 savaites.
Pagrindinės gingivito formos:
- Bakterinis (plokštelinis) - dažniausias, dėl prastos higienos
- Hipertrofinis - dantenos perauga (dėl hormonų ar vaistų)
- Opinis nekrozinis - su opomis ir stipriu kvapu (rūkantiems, stresuojantiems)
- Nebakterinis - dėl alergijos ar traumų
Dantenų uždegimo simptomai
Dažniausi požymiai:
- Kraujuojančios dantenos valantis šepetėliu ar kramtant kietą maistą
- Raudonos, violetinės ar blizgančios dantenos
- Patinusios, „pripūstos“ dantenos
- Skausmas ar perštėjimas valgant šaltą/karštą/rūgštų maistą
- Blogas burnos kvapas ar nemalonus skonis, kuris nepraeina
- Dantenos „atsitraukusios“ - dantys atrodo ilgesni
- Tarpai tarp dantų padidėję
- Pūlingos išskyros paspaudus danteną (rimtas signalas!)
Dantenų uždegimo priežastys ir rizikos veiksniai
90 % atvejų kaltininkė - prasta burnos higiena. Kiti rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Baltas spuogelis kūdikio dantenose: gydymas
- Dantų akmenys ir minkštosios apnašos
- Rūkymas (mažina kraujotaką dantenose 2-3 kartus)
- Cukrinis diabetas (rizika didesnė 3 kartus)
- Hormoniniai pokyčiai (nėštumas, menopauzė, paauglystė)
- Vitaminų C ir D trūkumas
- Tam tikri vaistai (nuo spaudimo, epilepsijos, po transplantacijos)
- Stresas ir nusilpęs imunitetas
- Netaisyklingas sąkandis ar kreivi dantys
- Dažnas saldumynų vartojimas
Dantenų uždegimas nėštumo metu
Nėštumas yra jaudinantis laikotarpis, tačiau jis taip pat susijęs su daugeliu moters kūno pokyčių, įskaitant pokyčius, vykstančius burnoje. Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių gali padidėti burnos sveikatos problemų, tokių kaip dantenų ligos ir dantų ėduonis. Burnos sveikatos priežiūra nėštumo metu yra svarbi tiek motinai, tiek besivystančiam kūdikiui. Prasta burnos sveikata yra susijusi su daugeliu nėštumo komplikacijų, įskaitant priešlaikinį gimdymą, mažą gimimo svorį ir preeklampsiją.
Dantenų jautrumas, kraujavimas nėštumo metu yra siejamas su hormonų poveikiu. Teigiama, kad dantenų ligos priešlaikinio gimdymo tikimybę padidina net septynis kartus. Pats savaime nėštumas dantims nekenkia: tai tik mitas, kad kiekvienas vaikas „atima“ po dantį. Tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Periodontitas (liaud. Periodontitas (paradontozė) - apydančio ir danties audinių ligų grupė. Kariesas atsiranda dantų emalio pažeidimo vietose. Nėštumo metu jo rizika išauga dėl pasikartojančio pykinimo, vėmimo ir iki burnos ertmės pakylančių skrandžio rūgščių, t.y.
Nėštumo metu rekomenduojama bent vieną kartą apsilankyti pas odontologą (net jeigu neturite nusiskundimų). Kruopščiai prižiūrėkite dantis ir dantenas viso nėštumo metu. Valykite juos bent du kartus per dieną dantų šepetėliu ir kartą per dieną - tarpdančių siūlu. Jei dantenos kraujuoja, naudokite kuo minkštesnį dantų šepetėlį, o dantų siūlą naudokite itin atsargiai. Dantenų uždegimas, dar žinomas kaip gingivitas, yra dažna liga, kurią sukelia ant dantų susiformavusi ir ilgą laiką nenuvalyta bakterijų bioplėvelė. Dažniausiai gingivitas pasireiškia dantenų patinimu, dirglumu, paraudimu ir kraujavimu.
Dėl hormonų pokyčių pasikeičia ir dantenų kraujotaka. Dantenos gali paburkti, būti skausmingos, kraujuoti, tačiau jei laikomasi geros burnos higienos, po neštumo viskas grįžta į pradinę būklę. Tinkamiausias dantenų ligų gydymo būdas yra kruopšti ir atsakinga burnos higiena, nors kartais gali prireikti ir vizito pas odontologą.
Kaip diagnozuojamas dantenų uždegimas?
Odontologas ar higienistas nustato per apžiūrą:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ausų uždegimą?
- Vizualinis įvertinimas (spalva, patinimas, kraujavimas)
- Zondavimas (kišenių gylis: sveika ≤3 mm, gingivitas 3-5 mm)
- Rentgeno nuotrauka (jei įtariamas periodontitas)
Dantenų uždegimo gydymas namuose
Lengvas gingivitas išgydomas per 7-14 dienų:
- Druskos vandens skalavimas - ½ arb. š. druskos + stiklinė šilto vandens, skalauti 3-4 kartus per dieną
- Chlorheksidino skaliklis (Curasept, Perio-Aid) - 2 savaites
- Alavijo gelis + medus - tepti ant dantenų 5-10 min.
- Minkštas elektrinis šepetėlis + tarpdančių siūlas + irrigatorius
- Vitaminas C 500-1000 mg per dieną
- Arbatos medžio aliejus (atskiestas kokosų aliejumi) - atsargiai!
Svarbu laikytis geros burnos higienos ir naudoti natūralias priemones, kurios padeda mažinti uždegimą ir palaikyti sveikas dantenas. Pagrindinė priemonė kovojant su dantenų uždegimu yra kruopšti burnos higiena. Druskos vandens skalavimas yra paprasta, bet veiksminga priemonė, padedanti sumažinti dantenų uždegimą. Druska veikia kaip natūralus dezinfektantas, padedantis sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir sumažinti patinimą. Aloe vera yra žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių. Aloe vera gelis gali būti tepamas tiesiai ant pažeistų dantenų, kad sumažintų uždegimą ir palengvintų skausmą. Kokosų aliejus turi antimikrobinių savybių, kurios gali padėti sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir sumažinti dantenų uždegimą. Aliejaus skalavimas (angl. oil pulling) yra praktika, kurioje nedidelis kiekis kokosų aliejaus laikomas burnoje 15-20 minučių, o po to išspjaunamas. Žalioji arbata yra turtinga antioksidantais, kurie gali padėti sumažinti dantenų uždegimą. Reguliarus žaliosios arbatos gėrimas gali padėti pagerinti burnos sveikatą ir apsaugoti nuo gingivito. Medetkos turi stiprias priešuždegimines ir antiseptines savybes. Skalavimas medetkų nuoviru gali padėti sumažinti dantenų uždegimą ir skatinti gijimą.
Profesionalus gydymas klinikoje
- Profesionali burnos higiena - ultragarsu pašalinamos apnašos ir akmenys (45-60 min.)
- Antiseptiniai geliai (Metrogyl Denta, Solcoseryl)
- Lazerinė terapija (pažangiuose centruose)
- Antibiotikai (tik sunkiais atvejais)
Dantenų uždegimo prevencija
- Valykite dantis 2 kartus per dieną minkštu šepetėliu
- Kasdien naudokite siūlą arba irrigatorių
- Profesionali higiena kas 6-12 mėn.
- Nerūkykite ir mažinkite cukrų
- Valgykite daugiau vaisių ir daržovių (vitamino C šaltiniai)
- Reguliariai lankykitės pas odontologą
Nėštumo metu svarbu reguliariai tikrinti ir valyti dantis, kad būtų išsaugota gera burnos sveikata. Valykite dantis du kartus per dieną fluoro turinčia dantų pasta ir kasdien naudokite dantų siūlą. Nėštumo metu burnos sveikatai palaikyti svarbu sveika mityba, kurioje gausu kalcio, vitaminų ir mineralų. Fluoras gali padėti išvengti dantų ėduonies ir sustiprinti dantų emalį.
Patarimai besilaukiančioms karantino metu:
- Dantis valykite du kartus per dieną po dvi minutes. Visai nesvarbu, naudojate įprastą ar elektroninį dantų šepetėlį, bet kai kurie žmonės pastebi, kad elektroniniu dantų šepetėliu dantis išsivalo kruopščiau.
- Naudokite dantų pastą, kurioje yra natūralių mineralų ir reikiamas fluoro kiekis, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Jei nežinote, kokia dantų pasta tinkamiausia nėštumo metu, telefonu ar nuotoliniu būdu pasitarkite su savo odontologu.
- Atsisakykite saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus ir saldumynų.
- Jei susiduriate su dantenų problemomis, kelis kartus per dieną burną skalaukite dantų skalavimo skysčiu. Nors medikų bendruomenėje kyla diskusijos, ar sveikas dantenas turintiems žmonėms būtina naudoti šį skystį (jis apnašų nepašalina, tai padaryti gali tik mechaninis valymas dantų šepetėliu), bet besilaukiančios moterys patenka į didesnę rizikos zoną susidurti su dantenų pažeidimais, todėl naudodamos dantų skalavimo skystį gali sumažinti lipnios apnašų medžiagos, leidžiančios bakterijoms kauptis ant dantų paviršiaus, susidarymą.
- Kasdienis skalavimas druska (1 arbatinis šaukštelis druskos vienam šilto vandens puodeliui) gali sumažinti dantenų uždegimą.
- Jei kamuoja rytinis pykinimas arba vėmimas, kiekvieną kartą po vėmimo skalaukite burną vandeniu. Tai padės išvengti dantų pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl skrandžio turinyje esančios rūgšties. Iškart valytis dantų nepulkite, nes skrandžio rūgštis minkština emalį ir dantys tampa labiau pažeidžiami. Prieš valydami palaukite bent valandą.
Kada skubiai kreiptis į odontologą?
- Uždegimas nepraeina per 14 dienų
- Pradėjo klibėti dantys
- Yra pūliai ar stiprus skausmas
- Esate nėščia ar sergate diabetu
Dantenų uždegimo rūšys
Gingivitas skirstomas į keturias rūšis:
- Bakterinis gingivitas: Pati silpniausia ir labiausiai paplitusi dantenų uždegimo rūšis, kurią sukelia nenuvalytos dantų apnašos ir dėl jų susidarę akmenys. Beveik visais atvejais laiku aptiktas bakterinis gingivitas yra lengvai išgydomas ir nesukelia jokių ilgalaikių pasekmių.
- Nebakterinis gingivitas: Nebakterinis gingivitas pasireiškia identiškais simptomais kaip ir bakterijų sukeltas dantenų uždegimas. Pagrindinis skirtumas yra tai, jog jis gali pasireikšti net ir su idealia burnos higiena ir reikalauja atitinkamo, kartais sudėtingesnio gydymo, priklausomai nuo priežasties. Nebakterinį gingivitą gali sukelti: virusinės infekcijos (herpio virusas ir t.t.); grybelinės infekcijos (burnos pienligė, dar žinoma kaip kandidamikozė); alerginės reakcijos (į maisto produktus arba net netinkamą burnos skalavimo skystį); cheminiai dirgikliai (tabakas arba alkoholis); mechaniniai dirgikliai (perdėtai stiprus dantų valymas, nudegimai, įvairios traumos arba prastai pritaikyti dantų atkūrimo ar korekcijos įtaisai (implantai, protezai, breketai ir kt.); sisteminės ligos (kraujotakos ligos, diabetas, vitaminų, ypač vitamino C trūkumas ir t.t.); hormoniniai pokyčiai (sukeliami nėštumo, menstruacijų ciklo sutrikimų arba netinkamų hormoninių kontraceptinių priemonių naudojimo).
- Hipertrofinis gingivitas: Hipertrofinis gingivitas pasireiškia dantenų audinio peraugimu. Dažniausiai ši dantenų uždegimo rūšis kyla dėl prastų burnos higienos įpročių, paveldimumo arba kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis: epilepsijos medikamentų; imunosupresantų; kalcio pasisavinimą apsunkinančių vaistų; vaistų, skirtų gydyti padidėjusį kraujo spaudimą arba kitas širdies ligas. Tais atvejais, kai gingivitą sukelia medikamentų vartojimas, nustojus gerti paskirtus vaistus, dantenų uždegimas praeina savaime. Tačiau jeigu hipertrofinis gingivitas kilo dėl kitų priežasčių, svarbu kuo skubiau pradėti gydymą ir, stipriai pažengusiais atvejais, atlikti burnos chirurgijos intervenciją, nes negydoma, ši gingivito rūšis gali iškraipyti dantis bei sukelti kur kas rimtesnes dantenų ligas.
- Opinis nekrozinis gingivitas: Opinis nekrozinis gingivitas yra pati sunkiausia dantenų uždegimo forma, kuri pasireiškia stipriu skausmu, dantenų kraujavimu ir opomis. Neretai pasireiškia ir viso organizmo simptomai: nuovargis, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Šis gingivito tipas liaudiškai vadinamas „apkasų burna“ - šį pavadinimą įgijo pirmojo pasaulinio karo metais, kai kareiviai apkasuose pradėjo masiškai juo sirgti dėl prastos mitybos, blogos burnos higienos priežiūros ir milžiniško psichologinio streso.
Dantenų uždegimo (gingivito) rizikos ir komplikacijos
Pati didžiausia rizika yra tai, kad negydomas gingivitas gali progresuoti ir sukelti kur kas rimtesnę ir sunkiau išgydomą dantenų ligą paradontozę (periodontitą), kuri išplinta į aplinkinius audinius bei žandikaulio kaulą ir gali sukelti dantų netekimą. Besitęsiančios dantenų ligos taip pat gali būti susijusios su tokiomis visą organizmą veikiančiomis ligomis kaip kvėpavimo, kraujotakos ligos, diabetas, padidėjusi insulto rizika ar reumatoidinis artritas.
Taip pat skaitykite: Akių uždegimo gydymas nėštumo metu
Natūralios priemonės dantenų ligų gydymui
Žmonės gydydavo dantenų ligas naudodami natūralias priemones nuo senų senovės:
- Vanduo su druska: Naikina bakterijas ir dezinfekuoja uždegimo paveiktas dantenų vietas. Ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį jūros druskos puodelyje šilto vandens.
- Šalavijas: Dėl savo priešuždegiminių ir dezinfekuojamųjų savybių šalavijas naudojamas nuo seniausių laikų. Paimkite smulkiai supjaustyto šviežio šalavijo ar žiupsnelį džiovinto, patrinkite ant pažeistos dantenų vietos ir palikite 2-3 minutėms.
- Ciberžolė: Ciberžolėje esantis kurkuminas turi stiprių priešuždegiminių savybių, o pati ciberžolė - dar ir antimikrobinių bei antioksidacinių savybių. Ji išvalo žaizdą ir skatina gijimą. Sumaišykite ciberžolės miltelius su vandeniu ar sutrinkite šviežios ciberžolės šaknį.
- Aliejus: Tai senas, ilgus amžius naudotas būdas palaikyti gerai dantų ir dantenų būklei. Užkrėstoms vietoms dezinfekuoti ir dantenoms gydyti naudojamas aliejus. Sumaišykite valgomąjį šaukštą sezamų, kokosų ar saulėgrąžų aliejaus ir juo bent porą minučių skalaukite burną, stengdamiesi, kad jo patektų ant pažeistų vietų.
- Kepimo soda: Tai turbūt pats paprasčiausias prevencinis sprendimas. Sodą galima naudoti vietoje dantų pastos, tačiau, būkite atsargūs, kadangi kepimo soda turi abrazyvinių savybių, todėl ją reikėtų naudoti atsargiai, sumaišius su alyvuogių aliejumi. Jei jau sergate dantenų uždegimu, užuot valę dantis dantų pasta, iš kepimo sodos ir vandens pasidarykite pastą ir užtepkite ją ant dantenų.