Akių uždegimas nėštumo metu: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Akių uždegimas, mediciniškai vadinamas konjunktyvitu, yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, įskaitant ir nėščias moteris. Lietuvoje konjunktyvitas yra gana paplitęs, daugiau nei 30% žmonių kreipiasi į oftalmologus dėl šios problemos. Šis uždegimas pasireiškia paraudimu, niežėjimu ir diskomfortu akyse. Nėštumo metu moters organizmas patiria hormonų pokyčius ir imuninės sistemos modifikacijas, todėl ji tampa labiau pažeidžiama įvairioms infekcijoms, įskaitant ir akių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime akių uždegimo priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones nėštumo metu, kad būsimos mamos galėtų geriau suprasti šią problemą ir tinkamai ja pasirūpinti. Svarbu pabrėžti, kad savalaikė diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti gerą akių sveikatą.

Kas yra akių uždegimas (konjunktyvitas)?

Akių uždegimas, arba konjunktyvitas, yra dažna akių problema, kuri gali sukelti paraudimą, niežėjimą ir deginimą akyse. Ši būklė gali sutrikdyti kasdienį žmogaus gyvenimą, todėl svarbu žinoti pagrindines konjunktyvito formas, kad būtų galima laiku atpažinti ligą ir rasti efektyvų gydymą.

Pagrindiniai akių uždegimo tipai

Konjunktyvitas gali pasireikšti keliomis formomis:

• Virusinis konjunktyvitas: Sukeltas virusų, tokių kaip adenovirusai ar herpesvirusai.
• Bakterinis konjunktyvitas: Sukeltas bakterijų, pavyzdžiui, stafilokokų, streptokokų ar hemofilų.
• Alerginis konjunktyvitas: Sukeltas alergenų, tokių kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos.
• Chlamidijų sukeltas konjunktyvitas: Sukeltas Chlamydia trachomatis bakterijų, dažniausiai plintančių lytiniu keliu.
• Reakcinis konjunktyvitas: Sukeltas dirgiklių, tokių kaip chemikalai ar dūmai.

Kiekvienas tipas turi specifinius simptomus ir reikalauja skirtingo gydymo.

Kaip vystosi uždegimas

Akių uždegimas dažnai prasideda vienoje akyje, bet gali išplisti ir į kitą. Ligos eiga priklauso nuo sukėlėjo tipo. Trukmė gali būti nuo kelių dienų iki savaičių. Dažnai žmonės su lėtiniais ar alerginiais uždegimais turi raudonas akis ar akių infekciją. Laiku diagnozuojant akių ligą, galima išvengti sunkumų.

Taip pat skaitykite: Naudingi pratimai kūdikių akims

Akių uždegimo simptomai ir požymiai

Akių uždegimas, arba konjunktyvitas, gali pasireikšti įvairiais simptomais. Pagrindiniai akių infekcijos simptomai pasireiškia vienoje ar abiejose akyse. Jie gali būti:

• Skausmas
• Niežėjimas
• Svetimkūnio jausmas akyje
• Akių jautrumas šviesai
• Deginimo pojūtis

Kiti simptomai gali būti mažus skausmingus guzelius po vokais, jautrumas prisilietimui prie vokų, ašarojimas ir sudirginimas.

Išoriniai infekcijos simptomai gali būti gelsvos, žalsvos arba skaidrios išskyros, paraudę obuoliai, patinę vokai ir sulipusios blakstienos. Simptomų tipas priklauso nuo uždegimo priežasties.

• Bakterinis konjunktyvitas: Dažniausiai pasireiškia pūlingomis išskyromis iš akių.
• Virusinis konjunktyvitas: Paprastai sukelia vandenines, skaidrias išskyras.
• Alerginis konjunktyvitas: Pasižymi stipriu niežėjimu ir ašarojimu.

Akių uždegimas gali būti itin užkrečiamas, todėl reikia vengti tiesioginio kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis tinkama akių higiena.

Bakterinio uždegimo ypatumai ir priežastys

Bakterinis konjunktyvitas yra dažnas sveikatos sutrikimas, sukeltas bakterijomis. Šis tipas akių uždegimo pasižymi specifiniais bruožais. Svarbu suprasti priežastis, kad galėtumėte tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti vaikų akių uždegimą

Dažniausi bakterinių infekcijų sukėlėjai

Bakterinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia šie mikroorganizmai:

• Stafilokokai: Dažniausiai pasitaikantys suaugusiųjų bakterinių akių infekcijų sukėlėjai.
• Streptokokai: Taip pat dažna bakterinių infekcijų priežastis, ypač vaikų tarpe.
• Hemofilai: Dažnai būdingi bakterinės kilmės akių infekcijos sukėlėjai, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rizikos grupės ir prevencija

Asmenys, kuriems didesnė tikimybė susirgti bakteriniu konjunktyvitu, yra:

• Turintys susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., dėl lėtinių ligų ar imuninės sistemos sutrikimų).
• Nesilaikantys geros asmens higienos įpročių.
• Dėvintys kontaktinius lęšius.
• Naudojantys bendrus rankšluosčius ar kosmetiką su kitais.

Norint sumažinti bakterinio konjunktyvito riziką, svarbu laikytis prevencinių priemonių: gera rankų higiena, saugus kontaktinių lęšių naudojimas ir asmens daiktų nenaudojimas kartu su kitais žmonėmis yra svarbu.

Virusinio akių uždegimo specifika

Virusinis konjunktyvitas, arba akių virusinė infekcija, yra svarus akių uždegimo tipas. Jį sukelia herpesvirusas, adenovirusas ir kiti virusai. Šis uždegimas labai paplitęs, dažniausiai per oro lašelius ar sąlytį.

Herpesvirusinis konjunktyvitas dažniausiai pažeidžia vieną akį. Jis sukelia skausmą ir gerklės nerumą. Adenovirusinis konjunktyvitas gali sukelti junginės plėvelių susidarymą. Ligos simptomai dažnai pasibaigia per 4-7 dienas.

Taip pat skaitykite: Oculoheel sudėtis ir vartojimas

Virusinio konjunktyvito simptomai gali būti paraudusios akys, vanduo ir išskirai tekančios akys. Taip pat gali būti karščiavimas, sloguliavimas ir rageninės uždegimas. Dėl užkrečiamumo, šis uždegimas reikalauja greito gydymo.

Alerginio akių uždegimo charakteristikos

Alerginis konjunktyvitas yra akių uždegimas, sukeltas imuninės sistemos reakcijos į alergenus. Dažniausiai alergenus sudaro žiedadulkės, namų dulkių erkės, kosmetika ir kiti dirgikliai. Šis uždegimas labai dažnas žmonėms su astma ar egzema.

Alergenai ir jų poveikis

Alerginis konjunktyvitas gali būti sukeltas daugeliu alergenų:

• Žiedadulkės: Tai dažniausia priežastis pavasarį ir vasarą.
• Namų dulkių erkės: Sukela nuolatinį uždegimą visus metus.
• Kosmetika ir cheminės medžiagos: Gali sukelti alergines reakcijas.

Sezoniniai faktoriai

Sezoniniai alergenai, kaip žiedadulkės, labai poveikauja alerginio konjunktyvito atsiradimui. Simptomai, kaip niežėjimas, ašarojimas ir patinimas, dažniau pasireiškia pavasarį ir vasarą, kada auga daug žiedų.

Visgi, alerginiai akių sutrikimai gali pasireikšti ir kitais metų laikais. Tai gali būti dėl kitų alergenų, kaip namų dulkių erkės. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir imtis gydymo.

Diagnostikos metodai ir tyrimas

Konjunktyvitas - akių uždegimas - diagnozuojamas atliekant įprastinę akių apžiūrą. Gydytojas oftalmologas atidžiai apžiūri akis. Jis vertina svarbiausius simptomus, kaip akių paraudimą, nežymų skausmą, ašarojimą ar nealerginio pobūdžio išskyras. Akių tyrimas yra labai svarbus siekiant nustatyti tikslią ligos priežastį.

Esant sunkesniam konjunktyvito diagnostikai, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Pvz., virusiniam konjunktyvitui diagnozuoti gali būti atliktas specialus diagnostinis testas. Sunkesnių formų atvejais gali būti imamas akių paviršių užteršusių bakterijų pasėlis, iš kurio laboratorijoje bus nustatyta, kokio tipo mikroorganizmas sukėlė uždegimą.

Kiti galimi tyrimai:

• Akispūdžio matavimas
• Akių dugno tyrimas
• Akiplotis
• Profilaktinis regėjimo patikrinimas

Svarbu visada kreiptis į gydytoją oftalmologą, nes konjunktyvito simptomai gali būti panašūs į kitas akių ligas. Tik profesionalus tyrimas padės tiksliai nustatyti priežastį bei tinkamai gydyti.

Efektyvūs gydymo būdai ir vaistai

Akių uždegimo gydymas priklauso nuo priežasties. Jei uždegimas yra dėl bakterijų, naudojami antibiotikų lašai, kurie padeda kovoti su infekcija. Jeigu uždegimas yra dėl viruso, simptomai dažnai praeina savaime, tačiau gali būti naudojami lašai, kurie palengvina simptomus.

• Antibiotikų terapija: Bakterinis konjunktyvitas gydomas antibiotikų lašais, kurie greitai slopina uždegimą ir mažina akių dirginimą.
• Antihistamininiai preparatai: Alerginiam konjunktyvitui gydyti naudojami antihistamininiai lašai, tokie kaip OCULOCIN VITAL, kurie padeda slopinti alerginę reakciją.
• Drėkinamieji lašai: Nepriklausomai nuo konjunktyvito tipo, drėkinamieji lašai, tokie kaip OCULOCIN VITAL, padeda palengvinti simptomus, drėkina ir atgaivina akis.

Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad pasiekti gerus rezultatą. Tiksliai vartojus vaistus, galima išvengti komplikacijų.

Komplikacijos ir jų prevencija

Negydomas akių uždegimas, vadinamas konjunktyvitu, gali sukelti akių ligos komplikacijas, tokias kaip keratitas, blefaritas, uveitas ar endoftalmitas. Šios komplikacijos gali pažeisti regėjimą ir sukelti sausumą arba regėjimo pablogėjimą.

Norint konjunktyvito prevencija, svarbu laikytis dažnų prevencijos priemonių:

• Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
• Vengti liesti akis nešvariomis rankomis.
• Naudoti asmens higienos reikmenis tik sau ir nedavoti kitiems.
• Tinkamai prižiūrėti ir keisti kontaktinius lęšius.

Rekomenduojama reguliariai patikrinti akis oftalmologui, ypač esant rizikos grupei. Pastebėjus neįprastus simptomus, greitai rasti ir gydyti komplikacijas gali išgydyti akių sveikatos problemas.

Profilaktikos priemonės ir rekomendacijos

Akių priežiūra ir akių sveikatos profilaktika yra būtina, kad išvengti akių uždegimo. Rekomenduojama plauti rankas, naudoti asmenines higienos priemones ir vengti akių lietimo nešvariomis rankomis. Tinkamai prižiūrėti akinius ar kontaktinius lęšius yra svarbu.

Susirgus konjunktyvitu, vengti kontaktu su kitais žmonėmis, keisti patalynę kasdien ir vėdinti patalpas. Naudojant kosmetiką, ją išmesti, siekiant išvengti užkrėtimo. Galima naudoti specialias priemones, pvz., NAVIBLEF DAILY CARE putas, kurios padeda palaikyti gerą akių higieną.

Reguliarus akių patikrinimas pas specialistą yra efektyvus. Laikymasis jo patarimų padeda išgydyti problemas.

Infekcijos nėštumo metu ir jų įtaka akims

Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms. Kai kurios iš jų gali turėti įtakos ir akių sveikatai. Todėl svarbu žinoti apie dažniausias infekcijas ir jų prevenciją.

• Cistitas: Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio.
• Inkstų uždegimas: Sergant inkstų uždegimu labai svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną.
• Pienligė: Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną - taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis. Kandidozė vaisiui nekenkia.
• Bakterinė vaginozė: Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.
• Peršalimas: Peršalimas nėštumo metu nėra pavojingas, išskyrus atvejus, kuomet temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau. Peršalimo išvengti labiausiai padeda kruopšti rankų higiena ir imuniteto stiprinimas, t.y. sveika mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, kuo mažiau streso.
• Gripas: Nėščiosioms gripo eiga dažniau yra sunkesnė, didesnė gripo komplikacijų (plaučių uždegimo, sinusito, ūmaus bronchito ir kt.) rizika. Gripo infekcija ir jos sukeliamas karščiavimas nėštumo metu yra siejamas su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir kt.
• Koronavirusas (COVID-19): Kol kas nėra patvirtintų, patikimų ir pakankamų tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms.
• Vėjaraupiai: Nėščiajai susirgus vėjaraupiais gali įvyti persileidimas, taip pat didesnė priešlaikinio gimdymo, negyvagimio rizika. Susirgus vėjaraupiais nėštumo pradžioje galimi vaisiaus apsigimimai (tikimybė - apie 2-3 proc.), naujagimis gali gimti mažesnio svorio, galimi raidos sutrikimai.
• Raudonukė: Ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis.
• Vaisiaus dangalų chorioamnionitas:
• B grupės streptokokų sukeltos infekcijos: Gimdymo metu vaisiui: gimdymo takais keliaujantis vaisius gali užsikrėsti bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.
• CMV infekcijos: Virusą motina gali perduoti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisių yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą Infekcija naujagimiams yra pavojinga. Pagrindinė prevencijos priemonė yra geri higienos įgūdžiai.
• Parvovirusinės infekcijos: Egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija užsikrėtusi nėščioji virusą perduos vaisiui. 5-10% atvejų vaisius žūva. Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena.
• Toksoplazmozė: Infekcija labai pavojinga vaisiui. Didžiausia tikimybė, kad vaisius užsikrės kyla, jeigu moteris 3 mėn. iki pastojimo arba pirmajame nėštumo trimestre susirgo ūmia toksoplazmoze. Nėštumo metu labai svarbu neturėti kontakto su kačių išmatomis.
• Pūslelinė: Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu.
• Hepatitas B: Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimius rekomenduojama per 24 val.
• Chlamidiozė: Kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), podimgyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika.
• ŽIV: ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji.

Regėjimo pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu moters kūnas patiria hormonų, apykaitos, skysčių kaupimo ir kraujotakos pakitimus, kurie gali paveikti regėjimą. Dėl besikaupiančių skysčių organizme gali šiek tiek pakisti ragenos storis ir forma, todėl daugeliui nėščiųjų gali pasireikšti neryškus ar suprastėjęs regėjimas. Jei dar iki nėštumo nešiojote akinius ar kontaktinius lęšius ir besilaukiant rega pablogėjo dar labiau, gali tekti keisti akinius ar lęšius. Taip pat visiškai normalu, jei nėštumo metu jūsų akys šiek tiek išsausėja, greitai pavargsta ar pasidaro sudirgusios. Dėl šios priežasties, besilaukiančioms moterims gali būti nepatogu ilgesnį laiką nešioti kontaktinius lęšius. Jei jums pasireiškia akių išsausėjimas, galite naudoti akių lašus, palengvinančius sausumo pojūtį. Pokyčiai jūsų regėjime nėštumo metu gali signalizuoti apie rimtesnę būklę - preeklampsiją. Nėščioms moterims, kurioms diagnozuotas diabetas, derėtų kuo skubiau atlikti akių patikrinimą ir viso nėštumo metu periodiškai tikrintis regą, nes sergančioms diabetu nėštumo metu gali staigiai atsirasti ar pablogėti diabetinė retinopatija.

Kitos akių ligos

• Glaukoma: Akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėjęs akies vidinis spaudimas pažeidžia regos nervą ir tinklainės ląsteles.
• Katarakta: Akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti.
• Konjunktyvitas: Akių junginės uždegimas. Akių junginė yra plona plėvelė, dengianti abiejų akių vokų vidinius paviršius ir akies obuolio priekinę dalį.
• Miežis: Uždegimas, atsirandantis nusilpus organizmo imuninei sistemai.
• Trumparegystė: Akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kuomet žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.
• Astigmatizmas: Dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų (gebėjimo laužti šviesos spindulius) susidarymas vienoje akyje.
• Žvairumas: Netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną (nėra binokulinio matymo).

Pūliuojančios akys

Pūliuojančios akys - vienas iš dažniausių nusiskundimų, kurį gydytojai girdi tiek iš naujagimių, tiek iš kūdikių, tiek ir iš bet kokio amžiaus vaikų tėvų lūpų. Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai. Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, tik vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja. Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių.

• Virusinis konjunktyvitas: Konjunktyvitą sukeliantys virusai prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas.
• Bakterinis konjunktyvitas: Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
• Alerginis konjunktyvitas: Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.
• Reakcinis konjunktyvitas:

Kaip gydyti pūliuojančias akis?

• Dirbtinės ašaros: Kartais konjunktyvitui gydyti pakanka tiesiog kruopščiai praplauti akis vadinamomis dirbtinėmis ašaromis bent kelis kartus per dieną (kuo tai daroma dažniau, tuo geriau).
• Akių lašai: Galima lašinti homeopatinius lašus, parduodamus be recepto.
• Antibiotikų lašai: Kartais paprastų gydymo būdų neužtenka ir daroma prielaida, kad konjunktyvitą sukėlė bakterijos, todėl kūdikiui arba vaikui į akis reikia lašinti receptinius antibiotikų lašus.
• Antihistamininiai vaistai:
• Konjunktyvito gydymas naminėmis priemonėmis: Kai kurie gydytojai konjunktyvitui gydyti vis dar rekomenduoja naudoti ramunėlių arbatą, kitų vaistažolių nuovirus, kiti griežtai pasisako prieš liaudiškas priemones ir akims plauti tiesiog rekomenduoja naudoti virintą vandenį.

Dakriocistitas

Ligos apibūdinimas: Dakriocistitas - tai ašarų maišelio uždegimas. Naujagimiams tai tarpinė būklė tarp raidos anomalijos ir įgimtos patologijos. Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Toliau ašarų taškeliais patenka į kanalėlius, ašarų maišelį. Mirksint ašaros įsiurbiamos ir iš ašarų maišelio patenka į nosies ašarų kanalą (canalis nasolacrimalis), o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai: Dažniausia priežastis - ilgai neatsiveria į nosies ašarų kanalas, kuris paprastai jau būna atviras gimus naujagimiui ar atsiveria per pirmas gyvenimo savaites. Nosies ašarų kanale būna, taip vadinamas želatininis kamštis ar plėvelė, kuri paprastai rezorbuojai dar iki kūdikio gimimo ar per pirmas jo gyvenimo savaites. Antra pagal dažnumą priežastis - ašarų maišelio patologija (susiaurėjimas, divertikulai jame ir kt.)Trečia priežastis - kaulinio kanalo nebuvimas.Retesnės priežastys - antrinė patologija - nosies ir aplinkinių audinių pakitimai, atsiradę dėl uždegimų ar traumų.

Ligos simptomai ir požymiai: Pirmasis ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas jų tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį. Dažniausiai negaluoja viena akytė.

Ligos diagnostika: Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma pagal tipišką dakriocistito kliniką ir apžiūrėjus naujagimio akis. Kraujo tyrimas. Ūmiais atvejais atlikus kraujo tyrimą galima leukocitozė. Pasėlis. Įtarus pūlinga dakriocistitą atliekamas akių išskyrų pasėlis. Dakriocistografija. Atliekama sunkesniais dakriocistito atvejais, ne ūminio periodo metu, įtariant nosies ašarų kanalo patologiją.

Ligos gydymas: Turi būti pradėtas vos diagnozavus ligą. Kol nėra ūmaus dakriocistito, 2-3 dienas masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn, norint išstumti želatininį kamštį. Tuo pačiu laiku lašinami levomicetino, gentamicino ar kiti antibiotikų tirpalai. Papildomai gerai akytes plauti specialiais tirpalais. Jei per savaitę efekto nesulaukiama, ašarų takai zonduojami Baumano zondu. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus. Nezonduojant gydymo efektyvumas būna tik 15%. Taigi zonduoti reikia kiek galima ankščiau, kol dakriocistitas nevirto į flegmoną. Zondavimo efektyvumas 95%, nors kartais procedūrą reikia kartoti. Kad nesusidarytų ašarų takuose randų, po zondavimo tinka juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakriocistitas dažniausiai praeina. Zondavimas mažai efektyvus jeigu būna įgimta ašarų maišelio bei ašarų ir nosies kanalo patologija. Jei minėtos priemonės nepadeda, tenka operuoti.

Profilaktika: Specifinių profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laiku pastebėti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pas gydytojus. Tiksliai laikytis gydytojo nurodymų, higienos.

tags: #akiu #uzdegimas #nestumo #metu