Kybartai, nedidelis miestas Vilkaviškio rajone, įsikūręs prie pat sienos su Kaliningrado sritimi, gali didžiuotis ne tik savo istorija ir kultūra, bet ir išugdytų talentingų dainininkų plejada. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą žymiausių Kybartuose gimusių dainininkų, kurie savo balsais ir pasiekimais garsino Lietuvą ir pasaulį.
Gražina Apanavičiūtė: operos primadona
Gražina Apanavičiūtė gimė Kybartuose 1940 m. balandžio 5 d. Vaikystė prabėgo sodyboje netoli ežero ir senelio bityne. Apanavičių namuose visi gimtadieniai virsdavo muzikiniais vakarais, ir Gražina - dar mergaičiukė - sodriu balsu traukdavo numylėtą „Mano sieloj šiandien šventė“.
Mokytis profesionaliai dainuoti G. Apanavičiūtė pradėjo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - LMTA), Salomėjos Vaidžiūnaitės ir Aleksandros Staškevičiūtės klasėse. Tėvas labai norėjo matyt dukrą scenoje: nupirko pianiną, rūpinosi gyvenamuoju plotu Vilniuje.
Gražaus stoto, savito, spalvingo balso dainininkė Lietuvos operos ir baleto teatre dainuoti pradėjo dar nebaigusi studijų, 1968-aisiais. Repetavo Richardo Wagnerio „Lohengriną“, dainavo Mikaelą G. Bizet „Karmen“, Margaritą Ch. Gounod „Fauste“, Grafienę W. A. Mozarto „Figaro vedybose“.
Nuo 1968 iki 1991 m. buvo Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro (dabar - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) solistė, kuriai greitai imta patikėti pagrindines soprano partijas. Iš gausaus G. Apanavičiūtės parengtų vaidmenų repertuaro atsimename jos nepamirštamą Toską (G. Puccini „Toska“), Aidą (G. Verdi „Aida“), Grafienę (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), Elizabetę (G. Verdi „Don Karlas“), Zentą (R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“), Mikaelą (G. Bizet „Karmen“), Margaritą (Ch. Gounod „Faustas“), Valdovę (V. Barkausko „Legenda apie meilę“), Eglę (V. Klovos „Pilėnuose“), Dalia (B. Dvariono operoje „Dalia“) ir kituose sceniniuose veikaluose.
Taip pat skaitykite: Rusų muzikos žvaigždės iš Kybartų
Operos ir koncertinėje scenoje brendo balsas, artistinė natūra, repertuare atsirasdavo vis kitokios stilistikos sceniniai paveikslai: Jaroslavna (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Katerina (D. Ypač įtaigiai ji dainuodavo G. Verdi „Requiem“. Ryškiausi vaidmenys sukurti G. Verdi (Aida, Elizabetė). G. Puccini (Toska, Turandot) operose. Gražina Apanavičiūtė laikoma viena geriausių Richardo Wagnerio operų atlikėjų. Zenta „Skrajojančiame olande“, Ortrūda ir Elza „Lohengrine“, Venera „Tanhoizeryje“, kaip ir to paties kompozitoriaus kūrinių koncertai su žymiais dirigentais Arnoldu Katcu, Jevgenijumi Svetlanovu, Veronika Dudarova, Jonu Aleksa ir kitais, atskleidė retą solistės talentą ir pajėgumą kurti tokio sudėtingumo partijas.
G. Apanavičiūtė daug dainavo diriguojant Jonui Aleksai. Su jo vadovaujamu teatro orkestru pasirodydavo ir koncertuose, atlikdama G. Verdi, G. Puccini, A. Rubinšteino operų fragmentus. Dainavo F. Schuberto „Stabat Mater“ su V. Noreika, R. Sipariu, I. Milkevičiūte, G. Grigorianu, V. Prudnikovu (1980), 1981 m. su teatro orkestru ir konservatorijos choru - J. S. Bacho Mišias h-moll, Vilniaus universiteto Didžiajame kieme su A. Markausku ir Radijo ir televizijos choru - J. Brahmso „Vokiškąjį requiem“, 1986 m. koncerte, skirtame operos Lietuvoje 350 metų sukakčiai, - Dalios ariją iš B. Dvariono operos „Dalia“.
Savo balsu primadona žavėjo ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, JAV klausytojus. Solistė koncertavo ne tik Lietuvoje. 1984 m. su J. Aleksos diriguojamu Leningrado simfoniniu orkestru dainavo fragmentus iš R. Wagnerio operų. Šalia manęs sėdėjęs miesto melomanas neišlaikė: „Koks puikus balsas!“ Leningrado filharmonijos vadovybė su malonumu kviesdavo J. Aleksą diriguoti, jam būdavo skiriamos sudėtingos programos, nes muzikantai ir klausytojai visada tikėjosi susitiksią su nepažinta europietiška kultūra. Kartu scenoje dažnai būdavo ir G. Apanavičiūtė. 1989-aisiais Taline su Sergejumi Larinu ji atliko R. Wagnerio „Lohengrino“ fragmentus. J. Aleksos, giliai jautusio vokalo esmę, įtaka Gražinai prasidėjo nuo pasirengimo Antono Rubinšteino operai „Demonas“. Dirigentas siekė personažo charakterio tikslumo, reikalavo dėmesio žodžiui, frazei, dramaturgijos elementams. Solistė ne tik sukūrė puikų Tamaros paveikslą, bet ir iš esmės permąstė atlikimo principus - jos dainavime atsirado paveikių dinaminių niuansų, prasmingų pauzių, jaudino balsu perteikiamos emocijos. Net piano dainuojama Wagnerio muzika būdavo sodrių potėpių, stebindavo vidine įtampa. Gražina jautė orkestrą, suvokdama, kad pati yra bendro muzikos kūno dalis.
Įsimintinas G. Apanavičiūtės darbas TV pastatytoje Bélos Bartóko operoje „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Ryškūs G. Apanavičiūtės vaidmenys lietuviškose operose: Valdovė Vytauto Barkausko „Legendoje apie meilę“, Eglė Vytauto Klovos „Pilėnuose“, Dalia Balio Dvariono operoje ir kituose sceniniuose veikaluose. Koncertuose mėgdavo dainuoti fragmentus iš V. Klovos, B. Dvariono operų. Važiuodavo į Kompozitorių sąjungos rengiamus „Muzikos rudenius“, pristatydavo naujus kompozitorių opusus. Premijuotas buvo jos atliekamas Jurgio Juozapaičio vokalinis ciklas pagal S. Nėries eiles „Diemedžiu žydėsiu“. Daug dainuodavo su „Sutartinės“ ansambliu, su juo radijo studijoje įrašė Vaclovo Juodpusio vokalinį ciklą „Zervynų kaimo dainos“. TV filmas „Iš atminties ežerų“ šiandien skamba kaip nevienareikšmės metaforos.
1991 m., pasijutusi nebereikalinga Lietuvos teatrui, nutraukė operos karjerą ir ilgam buvo persikėlusi gyventi į JAV. Heidelberge padainavusi Elizabetę, nusivylusi savuoju teatru, 1991-aisiais solistė išvyko į JAV. Jau gegužės mėnesį jos koncertą surengė „Margučio“ radijas, Čikagos jaunimo centre vykusiame susitikime su didžia artiste dalyvavo gerai žinomas pianistas koncertmeisteris Mangirdas Motekaitis. „Stebint Gražinos Apanavičiūtės elgesį, bendravimą su aplinkiniais, kolegomis ir visiškai nepažįstamais žmonėmis, stebiesi jos paprastumu, gerumu ir kilnumu. Pyktis svetimas dainininkei. Ji moka atleisti“, - rašė tuosyk JAV gyvenęs Egidijus Mažintas.
Taip pat skaitykite: Apie Aleksandrą Ivanauską-Farą
LRT archyvuose iki šiol tebesaugomas turtingas G. Apanavičiūtės įdainuotų kūrinių vaizdo ir garso įrašų archyvas. Juose - ne tik operų arijos, bet ir lietuvių liaudies dainos, vokaliniai C. Saint-Saenso, F. Poulenco, M. Durufle kūriniai, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, G. Jei ne geležinė nuo pasaulio skyrusi siena, dėl muzikiniu talentu, reto grožio balsu apdovanotos dainininkės būtų galėję varžytis pasaulio teatrai. Ji tiko būti pasaulio primadonų kohortoje.
Atsisveikinti su G. Apanavičiūte buvo galima sekmadienį, spalio 6 d., nuo 15 val. sostinės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios II šarvojimo salėje.
Harald Serafin: operetės žvaigždė Austrijoje
Harald Serafin [gimė 1931 12 24 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] - Austrijos operos dainininkas, TV laidų vedėjas, koncertų organizatorius. Mokėsi Kybartų vokiečių progimnazijoje. Į Lietuvą atėjus rusams, su šeima iš gimtųjų Kybartų pabėgo į Klaipėdą, kur gyveno apie metus. Prasidėjus Trečiojo Reicho ir TSRS karui su šeima persikraustė gyventi į Bambergą, kur jo tėvai įkūrė tekstilės parduotuvę.
1951 m. baigus mokyklą, tėvai norėjo, kad sūnus studijuotų mediciną, tačiau Serafinas nutarė mokytis dainuoti. Dainuoti mokėsi Niurnberge pas vokiečių operos dainininką Willi Domgraf-Fassbaender. Dainuodavo Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje kartu su garsiais šių šalių dainininkais.
Nuo 1992 m. iki 2012 m. Serafinas buvo Rytų Austrijoje, Miorbišo mieste vykstančio dainų festivalio ilgametis direktorius, per sezoną sutraukiantis iki 220 000 žiūrovų. Jis garsėjo kaip operečių partijų atlikėjas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
H. Serafinas yra ne tik dainininkas, aktorius, komikas, bet ir ORF TV šokių projekto „Dancing Stars 2006“ dalyvis ir vedėjas.
Edgaras Montvidas: nuo Kybartų iki pasaulio scenų
Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas operos solistas Edgaras Montvidas sako, kad vienas sudėtingiausių klausimų jam yra apie namus ir kur jie yra. Edgaras Montvidas gimė 1975 metais Kybartuose ir augo vieno kambario bute.
Edgaras Montvidas gimė ir augo Kybartuose, vėliau, šeimai persikrausčius į Kauną, ten turėjo puikias sąlygas imtis prasmingos užklasinės veiklos. „Mano vaikystės namai yra visiškai kitokie, nei dabartiniai, - šypsosi lyrinis tenoras. - Kartais net pagalvoju, koks didžiulis kontrastas. Aš užaugau vieno kambario bute, dabar sakytume, kad studijos tipo bute. Pirmuosius septynis metus augau Kybartuose. Vienoje spintos pusėje gyvenau aš, o kitoje - mama su seserimi. Taip mes ir gyvenome tokiame visiškai tradiciniame, standartiniame sovietinio bloko šimtabutyje. Pro langus mačiau fabrikus, tačiau Kybartuose buvo ir labai daug gamtos - kieme augo didelis alksnis ir mes iš jo šakų pindavome kasas.
Edgarui pradėjus lankyti pirmąją klasę, Montvidų šeima persikelia iš vieno kambario buto Kybartuose į dviejų kambarių namus Kaune. Tačiau ir naujoje vietoje mažojo Edgaro buitis iš esmės mažai tesiskyrė - butu Kaune šeimai teko dalintis su kitais žmonėmis, tad pakankamai erdvės ir čia nebuvo.
2001 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (V.Noreikos dainavimo klasę). 1999 m. debiutavo Lietuvos operos ir baleto teatre (Artūro vaidmeniu G. Donizetti operoje "Liučija di Lamermur"). Nuo 2000 m. dainuoja Latvijos nacionalinėje operoje. 2001-2003 m. buvo "Jaunųjų artistų programos" stažuotojas Londono karališkojoje operoje "Covent Garden". Edgarui Montvidui teko laimė sutikti Luciano Pavarotti, lietuvių tenoro klausėsi tokie grandai, kaip Placidas Domingas ar Marčelo Alvarezas. Jis pasirodė įvairiose operose bei festivaliuose Europoje.
2002 m. įvyko lemtingas atsitiktinumas - sunegalavus Roberto Aronicai, "Covent Garden" teatras "Traviatos" premjeroje Alfredo vaidmeniui atlikti pakviečia Edgarą Montvidą. solistas pavergė megapolio publiką, o Londono kritikai, vadinami muzikos pasaulio "žvėrimis", spaudoje džiaugėsi debiutu ir teigė, esą jaunasis tenoras pranoko numatytąjį R. Aronicą. Kitas lemtingas atsitiktinumas buvo 2010 m. kovo mėn.: Anglijos nacionalinis operos teatras, susirgus ir pagrindiniam solistui, ir jo dubleriui, pakviečia Edgarą. Jaunasis solistas per kelias valandas pasiruošė vaidmeniui ir G. E. Montvidui nesvetima kamerinė muzika ir dainos žanras. Jo kamerinių muzikos vakarų programos atskleidžia menininko nepriekaištingą stiliaus pojūtį bei rafinuotą skonį.
Solisto planuose: Kunigaikščio Rigoleto vaidmuo Škotų operoje, Lenskio - Liono operoje, žvejo (Stravinskio Le Rossignol) - Aix-en-Provence festivalyje, Prunier La Rondine - Karališkoje operoje.
Įspūdinga karjera, namai Prancūzijos kalnuose, Londone ir Vilniuje. „Man namus kuria menas. Anksčiau uždirbtus pinigus investuodavau į lango pakeitimą, o dabar įsigyju lietuvių autorių darbų“, - sako „šventąjį trikampį“ keliaudamas po savo namus Europos žemėlapyje braižantis E.
Kiti Kybartų talentai
Šiame straipsnyje paminėtos ne visos Kybartų krašto asmenybės, prisidėjusios prie Lietuvos muzikinio gyvenimo. Reikėtų paminėti ir Jokūbą Dargį, dainininką, chorvedį ir pedagogą, kuris mokydamasis Kybartuose giedojo bažnyčios chore ir pasireikšdavo kaip solistas. Taip pat verta prisiminti Laimą Lapkauskaitę, pedagogę, muzikos vadybininkę ir prodiuserę, scenografę bei dainininkę, ir Jaunutį Puodžiūną, baleto artistą ir choreografą.
Taip pat paminėtinas pučiamųjų orkestras „Kybartai“, įkurtas 1960 metais. Orkestras yra gyva, nuolat atsinaujinanti sistema.
tags: #dainininkas #gimes #kybartuose