Sigitas Geda - vienas žymiausių lietuvių poetų, kurio kūryba apima ne tik suaugusiems skirtus eilėraščius, bet ir gausų būrį dainelių bei eilėraščių vaikams. Tarp populiariausių - rinkinys „Mėlynas autobusiukas“, kuriame atsiskleidžia poeto gebėjimas kalbėti vaiko kalba, įpinti tautosakos motyvus ir sukurti nuotaikingą, pamokantį pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuo ypatingos S. Gedos dainelės vaikams, kokią vietą jo kūryboje užima rinkinys „Mėlynas autobusiukas“ ir kaip jo kūryba siejasi su lietuvių tautosaka.
Sigito Gedos kūryba vaikams: nuo „Mėlyno autobusiuko“ iki tautosakos motyvų
S. Gedos kūryba vaikams užima svarbią vietą jo kūrybiniame palikime. Jis parašė ne vieną eilėraščių rinkinį, skirtą jauniesiems skaitytojams, o jo kūriniai dažnai įtraukiami į mokyklų programas. Straipsnyje analizuojamas medžio vaidmuo vaikams skirtoje Sigito Gedos lyrikoje. Pastebima, kad palyginti dažnas medžio įvaizdis yra pirmuosiuose trijuose rinkiniuose - „Užmigę žirgeliai“, „Baltojo Nieko dainelės“, „Mėlynas autobusiukas“. Vėliau jis traukiasi iš poetinio akiračio ir pasirodo tik viename kitame eilėraštyje. Kaip reikšmingas meninio pasaulio elementas medis vėl iškyla vienoje paskutinių knygų - „Testamentas mažai mergaitei“.
Rinkiniuose, kuriuose eilėraščių subjektas yra vaikas ar taikomasi prie vaikui būdingo tikrovės suvokimo, vyrauja apibendrinti medžio įvardijimai (medis, giria, miškas). Knygose, kurių lyrinis subjektas - suaugęs žmogus, vartojamos ir apibendrintos medžio sąvokos, ir konkretūs medžių pavadinimai, tačiau pastarųjų yra daugiau. Medžių gausa išsiskiria rinkiniai, paremti klasikinių lyrinių liaudies dainų vaizdinija, bei eilėraščiai, kuriuose atgyja poeto vaikystės tradiciniame kaime prisiminimai. Gedos eilėraščiuose vaikams figūruoja būdingiausi Lietuvos kraštovaizdžio medžiai - tiek miško, tiek sodo. Ne viename rinkinyje išskirtinės svarbos yra archetipinė medžio žydėjimo ir vaisiaus nokinimo semantika. Pateikiant išorinę medžio charakteristiką dažnai minima spalva. Įvairius rinkinius vienija nuolatinis grįžinėjimas prie mitinio medžio vaizdinio. Retais atvejais poetas epitetais nurodo šio vaizdinio priklausymą mitinei sferai (Pasaulio medis, Gyvybės medis, Saulės medis), dažniau - naudojasi iš liaudies dainų perimta archetipine medžio simbolika, kartkartėmis papildydamas ją originaliais, autorinei mitologijai priskirtinais bruožais.
„Mėlynas autobusiukas“: kelionė į vaiko pasaulį
Rinkinys „Mėlynas autobusiukas“ - tai tarsi kelionė į vaiko pasaulį, kupiną fantazijų, žaidimų ir netikėtumų. Eilėraščiuose atgyja įvairūs personažai - nuo gyvūnų iki pasakų būtybių, o kasdieniai daiktai įgauna naujas, netikėtas reikšmes. „Mėlynas autobusiukas“ - tai ne tik transporto priemonė, bet ir simbolis kelionės, nuotykių, pažinimo.
Tautosakos įtaka S. Gedos kūrybai vaikams
S. Gedos kūryba vaikams glaudžiai susijusi su lietuvių tautosaka. Jo eilėraščiuose galima atpažinti liaudies dainų motyvus, pasakų elementus, mitologinius vaizdinius. Poetas meistriškai perkuria tautosakos siužetus, suteikdamas jiems naują, modernią išraišką.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vaikiškas daineles
R. Tautosakos ir poezijos ryšys - labai plati tema, ne vieno mokslininko tirta ir tiriama. Šios publikacijos tikslas labai kuklus: sugretinus porą lietuvių liaudies dainų tekstų ir du vaikams skirtus S. Gedos eilėraščius, akivaizdžiai parodyti poeto kūrybos artumą liaudies dainai. Neatsitiktinai pasirinkti eilėraščiai iš mokyklos programos: ir „Močiutės daina apie strazdą“, ir „Bitutės pusryčiai“ įdėti į Laimos Abraitytės penktosios klasės Skaitinius1. Pirmojo S. Gedos eilėraščio pavadinime - „Močiutės daina apie strazdą“ - išlieka ir žanrinė nuoroda: tai daina. (S. Geda. Kaip matyti, S. Gedos eilėraštyje atpažįstama dainos stilistika, paraleliškumas. 1, 2, 4 strofos - labai būdingi lietuvių dainoms trieiliai, kurių eilučių skiemenų skaičius užrašomas schema 5/5/7. Ir būtent originaliajame intarpe - trečioje eilėraščio strofoje - ši schema pažeidžiama: 5/6/6. Ir tai, manyčiau, sąmoningas riktas, kurio nesijaustų palikus deminutyvinę žodžio formą: „Guldyk strazdą lovelėn“. Dainos strazdas pasirodo kaip pavasario pranašas. Eilėraštyje jo istorija pratęsiama. Ankstų rytelį tekanti, vėlai vakarėlį besileidžianti saulė motulė strazdelį ne tik šildo, bet ir guldo. Gal šį veiksmą gali atpažinti ir kiekvienas nekantriai pavasario laukiantis, pavasarinius „nemunėlius“ išbraidantis neklaužada? Beje, tautosakoje strazdas gal turi ir kitų funkcijų - dainoje jis gali būti ir bernelio antrininkas. Kaip žinome, liaudies kūrybos gyvuoja daugybė variantų. Vis dėlto ką nors įterpti gali tik šioje tradicijoje esantis, gerai ją pažįstantis, o S. Antrąjį eilėraštį taip pat galima atpažinti kaip dainos teksto perrašymą. G. (S. Geda. Sutartinės - archajiškas dainuojamosios tautosakos klodas. Dėl polifonijos - susidainavimo patirties reikalingo atlikimo būdo - jos negalėjo tapti bendrojo dainų repertuaro dalimi. Ilgiausiai, iki XX a. vidurio, jų dar buvo užrašoma Rytų ir Šiaurės Lietuvoje. Antra vertus, sutartinių atlikimo būdas - prasminio teksto ir priegiesmio, garsažodžio derinys - lėmė ir nesudėtingą jų poeziją: dažniausiai tekstas suvertas iš trumpų, 6-8 skiemenų frazių. S. Gedos eilėraštuke atpažįstama tik pati situacija - bitė lanko grikį, o grįždama peikia jo skriaudėją. Bet poetinis įspūdis randasi visiškai kitaip. Eilėraštis - ne tik apie bitės ašaras ir zuikio pusryčius, bet ir apie pasaulio tvarką. Vadovėliuose, ypač pradinių klasių, S. Gedos eilėraščių yra daug. Ne vien šie du iš jų gana akivaizdžiai primena liaudies kūrybą. Kaip matome iš šiame žurnalo numeryje spausdinamo G. Skabeikytės-Kazlauskienės straipsnio, poeto ryšys su tautosaka yra giluminis, esmingas. Kada ir kokiu mastu imtis eilėraščius gretinti su tautosaka - kiekvieno mokytojo valia. Kadangi S. Gedos poezija atvira interpretacijoms, ir čia pateiktus eilėraščius lygindami su daina bei sutartine, vaikai, ko gero, gali įžvelgti pačių netikėčiausių dalykų.
Dainelės vaikams: muzika ir žaidimai
S. Gedos eilėraščiai dažnai tampa dainelėmis, kurias vaikai dainuoja su malonumu. Nuotaikinga muzika, paprasti žodžiai ir įtraukiantys siužetai - tai, kas patraukia vaikus šiose dainelėse. Vaikiškos dainelės ir vaikų muzika. Dainelės ir dainos vaikams. Nuotaikinga muzika vaikams. Linksmos dainelės berniukams ir mergaitėms, kurias galima klausyti arba dainuoti drauge. Linksma muzika ir vaikiškos dainelės. Šios vaikiškos dainelės puikiai tiks prie smagių vaikiškų žaidimų, švenčių ir pasilinksminimų.
Kai kurios dainelės yra ypač populiarios:
- Abėcėlės daina - tai puikus būdas vaikučiams išmokti raideles.
- Čiunga čianga - nuostabi dainelė, kurią dainuoja maža mergaitė kartu su tėveliu. Populiarios smagios dainos Čiunga Čianga karaoke versija vaikų dainavimui.
- Dainele nepyk senele apie senelę ir išdykusius vaikus.
- Mano batai buvo du vienas dingo nerandu, aš su vienu bateliu, niekur eiti negaliu.
- Telebimbam dainelė apie musę vaikams. Tai dainelė - istorija apie vorą, kuris ikišo savo koją į kito voro teritoriją. Telebimbam - Dvi draugės. Tai šaunus vaikų pasirodymas apie žalią spalvą. Tele bim bam - pupa tai labai smagi vaikiška dainelė apie vaikučių svajones.
- Smagi ir pamokanti vaikiška dainelė apie dantukus, kuriuos reikia valyti ryte ir vakare.
- Nuostabi dainelė apie šypsenėlę parašyta pagal senosios animacijos filmuką.
Vaidinimai ir spektakliai vaikams
S. Gedos kūryba įkvepia ne tik dainininkus, bet ir teatro kūrėjus. Jo eilėraščiai ir dainelės tampa spektaklių, vaidinimų pagrindu. Keistuolių teatras - profesionalus privatus teatras, vaidinantis vaikams ir ne tik jiems. Teatrą 1989 metais įkūrė Lietuvos muzikos akademijos diplomantai aktoriai Keistuoliai: Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Sigutis Jačėnas. 1999 metais už spektaklius vaikams Keistuolių teatrui įteiktas metų apdovanojimas - "Kristoforas". 2001 metais Keistuolių teatras tapo ASSITEJ (tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos) nariu. Keistuolių teatras pastatė 30 spektaklių (17 jų - repertuariniai), sukūrė 5 videofilmus vaikams ir 3 suaugusiems, išleido 10 garsajuosčių bei 3 CD. Kasmet Keistuoliai parodo 150-200 vaidinimų, aplanko apie 40 Lietuvos miestų ir miestelių, yra viešėję Lenkijoje, Austrijoje, Danijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Rusijoje, Estijoje. Teatro kūrybinė grupė, ieškodama naujų bendravimo su žiūrovais formų, nebijo laužyti klasikinių muzikos, literatūros, teatro ir kino žanrų rėmų. Aktoriai patys kuria dainas, rašo originalius scenarijus, perpintus subtilaus jumoro ir autoironijos gaidele.
Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Žąsų dainelės vaikams
- Boružėlė septintaškė - šokis kurį atliko Lentvario vaikų darželio vaikučiai.
- Džimbos vaikai ir Žvaigždės - Kirmeliukas Infantino.
- Linksma daina apie šokius ir Rokenrolą.
- Vaikiška dainelė apie ežiuką. Caca - Ežiukas.
- Linksma dainelė vaikams pagal Aqua - Barbie girl.
Taip pat skaitykite: Dainelių rinkinys apie Žemę vaikams
tags: #daineles #vaikams #melynas #autobusiukas