Neįtikėtinos žiemos dainos vaikams: reikšmė, temos ir ugdymo paslaptys

Dainos - neatsiejama vaikystės dalis, lydinti mažylius nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų. Jos ne tik linksmina, bet ir lavina kalbą, atmintį, muzikinį skonį ir socialinius įgūdžius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokią vietą žiemos dainos užima vaikų gyvenime, kokios temos jose vyrauja ir kaip muzika gali padėti vaikams geriau suprasti ir įsimylėti šį metų laiką.

Muzikos svarba ikimokykliniame ugdyme

Muzika ir dainavimas darželyje yra ne tik smagi veikla, bet ir svarbi ugdymo priemonė. Dainuodami vaikai mokosi naujų žodžių, lavina tartį ir plečia žodyną. Muzika skatina kūrybiškumą, gerina atmintį ir padeda vaikams išreikšti emocijas. Be to, dainavimas kartu su kitais vaikais ugdo socialinius įgūdžius, moko bendradarbiauti ir klausytis vienas kito.

Vienas gražiausių Lietuvos švenčių minėjimas darželyje - puiki proga įtraukti vaikus į patriotiškumą skatinančias dainas ir eilėraščius. Šventės metu vaikai ne tik linksminasi, bet ir mokosi mylėti savo šalį, būti atviri, atsakingi ir kūrybingi piliečiai.

Žiemos dainų svarba vaikams

Žiema - tai metas, kai gamta apsivelka baltu apdaru, o vaikus užlieja džiaugsmas ir nekantrumas. Žiemos dainos vaikams ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir atlieka svarbų edukacinį vaidmenį. Jos padeda vaikams:

Pažinti pasaulį: Dainos supažindina su žiemos reiškiniais, tokiais kaip sniegas, šaltis, ledas, pūgos.
Lavinti kalbą: Klausydami ir dainuodami dainas, vaikai plečia žodyną, mokosi naujų žodžių ir frazių.
Ugdo vaizduotę: Muzika ir žodžiai skatina vaikus įsivaizduoti žiemos peizažus, herojus ir nuotykius.
Mokosi apie tradicijas: Daugelis žiemos dainų yra susijusios su šventėmis, tokiomis kaip Kalėdos ir Naujieji metai, todėl vaikai mokosi apie šių švenčių papročius ir reikšmę.
Emocinis vystymasis: Dainos gali padėti vaikams išreikšti ir suprasti savo emocijas, susijusias su žiema, pavyzdžiui, džiaugsmą, nekantrumą, ramybę.

Žiemos dainų temos

Žiemos dainos vaikams apima įvairias temas, atspindinčias šio metų laiko ypatumus:

Taip pat skaitykite: Dainos kultūrinis paveldas

Sniegas ir snaigės: Tai viena populiariausių temų. Dainose aprašomas sniego grožis, jo kritimas, snaigių formos ir tekstūros.
Šaltis ir ledas: Dainos apie šaltį gali būti tiek linksmai žaismingos, tiek ir pamokančios apie atsargumą. Lede galima čiuožinėti, bet reikia būti atsargiems.
Žiemos gyvūnai: Dainose dažnai pasirodo žiemą miegantys arba aktyvūs gyvūnai, tokie kaip meškos, kiškiai, voverės, paukščiai.
Kalėdos ir Naujieji metai: Šventinės dainos yra neatsiejama žiemos dalis. Jos pasakoja apie Kalėdų senelį, dovanas, eglutę, stebuklus ir Naujųjų metų laukimą.
Žiemos pramogos: Dainose aprašomi žiemos žaidimai ir pramogos, tokie kaip rogučių sportas, sniego senio lipdymas, slidinėjimas, čiuožinėjimas.

Populiarios dainelės darželiui

Štai keletas populiarių dainelių, kurias galima dainuoti darželyje:

„Ačiū“ (muz. G. Bauerytės, ž. D. Bauerienės ir G. Bauerytės; atl. G. Bauerytė, J. Narvidas, K. Skuja. Gitara - J. Narvidas ir A.)
„Adomo ir Ievos dainelė“ (muz. S. Sinkevičienės, ž. D. Bauerienės, atl. T. Selevičius ir D.)
„Akmenėliai“ (muz. A. Kavoliūno, ž. R.)
„Angeliukų delnuos“ (muz., ž. ir atl. Daivos Bauerienės, aranž.)
„Ant mėnulio ragelio“ (muz. ir ž. Daivos Bauerienės, atl.)
„Ar žemėje rojus yra“ (ž. Birutės Mar, muz. ir atl.)
„Ar tu gali?“ (muz. Gintarės Bauerytės, ž. Daivos Bauerienės, atl. Jekaterina Pranevič ir Kasparas Skuja, aranž.)
„Aš esu avelė“ (muz./ž. A. Litevkaitės, gitara - Artūras Chalikovas. Dainuoja penkerių metų dainininkės: Gilija Gerda Veževičiūtė ir Skaistė Pinkoraitytė.)
„Aš turiu širdutę“ (muz. ir ž. Daivos Bauerienės, atl.)
„Baltas garvežiukas“ (aut. D.)
„Debesėliai" (ž.)
„Daina mamai“ (žodžiai, muzika ir atlikimas Daivos Bauerienės.)
„Du meškiukai“ (muz./ž. A. Girkantaitės, atl. A.)
„Gamtos piešiniai“ (muz. Žydrūnės Rakauskaitės, ž. Almos Karosaitės, atl.)
„Gražiausia muzika“ (muz. S. Sinkevičienės, ž. V. Varkulevičienės, atl. E.)
„Jei turėčiau sparnus" (muz./ž./atl.)
„Jo vardas Pavydas“ (ž. R.)
„Kačiukas prie lango“ (muz. ir ž. Daivos Bauerienės, atl.)
„Katinas Markizas“ (ž. Juditos Vaičiūnaitės, muz. ir atl.)
„Kovas“ (muz. Justino Žilinsko, ž. Martyno Vainilaičio, atl.)
„Kur eini“ (muz. A. Kavoliūno, ž. R.)
„Laimė“ (muz. Gintarės Bauerytės, ž. ir atl.)
„Laimingi pingvinai“ (muz. Gintarės Bauerytės, ž. ir atl. Gintarės Bauerytės, Julijos Baziliauskaitės, Saulės Skukauskaitės; aranž.)
„Laimingo kelio!“ (muz. ir atl. Ilonos Papečkytės, ž.)
„Laistytuvo dainelė“ (muz. Editos Tamoševičienės, ž. Rūtos Beltytės, atl.)
„Mažo snaigiuko dainelė“ (aut.)
„Mažas baltas katinėlis“ (muz. G. Bauerytės, ž. D. Bauerienės, atl. J. Čižauskaitė ir J.)
„Maži stebuklai“ (muz./ž./atl. Gintarės Bauerytės.)
„Mama ir tėtis sugrįš“ (muz./atl. G. Bauerytės, ž. G. Bauerytės ir D.)
„Man patinka, kai sninga be vėjo“ (muz. S. Sinkevičienės, ž. Daivos Bauerienės, atl. E.)
„Mano akinukai“ (muz. S. Sinkevičienės, ž. D. Bauerienės, atl.)
„Mano piešinys“ (ž. Juozo Erlicko, muz. Andriaus Kulikausko, atl. Gabrielė Butkaliuk ir Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk. Aranž.)
„Mat vyrai esame mes“ (muz. ir ž. Editos Tamoševičienės, atl.)
„Meilė kantri“ (muz. D. Bauerienės, ž. pagal 1 Kor. 13, 4-8; atl. G. Bauerytė ir R.)
„Meilė niekad nesibaigia" (muz./ž./atl. L.)
„Meškiukas ligoninėje" (muz. S. Sinkevičienės, ž. D.)
„Meškučio Knopsio dainelė“ (muz. Jono Kavaliausko, ž. Rūtos Beltytės, atl.)
„Miltai ir cinamonas“ (muz./ž./atl. G. Bauerytės, gitara - G. Bauerytė ir A.)
„Mylėki žodžius“ (muz./ž./atl. D.)
„Namie“ (muz., ž. ir atl.)
„Nepraeik pro šalį“ (ž. D. Bauerienės, muz./atl. D.)
„Nojaus laivas“ (muz. Sabinos Sinkevičienės, ž. Rūtos Beltytės, atl.)
„Nuo ryto aušros“ (aut. nežinomas, atl. R. Bradūnienė, S. Bradūnas, K. Skuja, A.)
„Paleisk pavydą“ (muz. R. Sereikos, ž.)
„Pamačiau kukutį“ (muz./ž. lietuvių liaudies, atl. L. Sungailienė ir V.)
„Paprasta filosofija“ (muz./ž. E. Tamoševičienės, atl. S. Karosaitė, D. Nenartavičiūtė, M.)
„Paršelio sąžinė“ (aut. D.)
„Pažiūrėki, kaip gražu!“ (muz./ž. D. Bauerienės, atl. D. Bauerienė, J. Repečkaitė, K. Skuja. Aranžuotė A.)
„Pavasario šypsenėlės“ (muz. ir ž. Daivos Bauerienės, atlikimas ir aranžuotė Tautvydo Pauliaus Augustino Augustino, talkina A.)
„Rankelės, kojelės ir lūpos“ (muz. R. Mačiliūnaitės, ž. nežinomo autoriaus, atl. T.)
„Ruduo ateina“ (ž. Justino Žilinsko, muz./aranž. Jūratės Danielienės, atl.)
„Rudenėlio pokštai“ (muz./ž. Vilijos Urbonienės, atl.)
„Sakalai“ (ž. S. Nėries, muz./atl. G.)
„Siuntė mane motinėlė“ (muz./ž. lietuvių liaudies, atl. L.)
„Stiklinė mergytė“ (muz. ir ž. Simono Bradūno, atl.)
„Sudie, vasara“ (muz./ž./atl. V. Urbonienės, smuikas - O.)
„Svajonė“ (atl. 5 m. Justina Jacikaitė ir 6 m. Viltė Katinaitė, dainos aut.)
„Ša, tyliau, katinėlis miega“ (Aut. G.)
„Šviečia saulytė“ (muz./ž. G. Stričkienės, atl. A. Mončakaitė ir A.)
„Troleibuso dainelė“ (muz. S. Sinkevičienės, ž. D. Bauerienės, atl. J.)
„Trys meškiukai“ (muz. Gintarės Bauerytės, ž. Daivos Bauerienės; atl.)
„Trys pupos“ (muz./ž. V. Urbonienės, atl. V. Urbonienė ir V.)
„Triušiukui sekasi“ (muz. S. Sinkevičienės, ž. D.)
„Tuku tuku, tuku“ (muz./ž./atl.)
„Vaiko kelionė“ (muz. ir ž. Jolantos Valickienės, atl.)
„Vakaro žvaigždelės daina“ (muz./ž. Daivos Bauerienės, atl.)
„Vargdienėlės dainelė“ (muz. Sabinos Sinkevičienės, ž. Daivos Bauerienės, atl.)
„Vasara“ (muz. R.Mačiliūnaitės, ž. D. Bauerienės, atl. G. Veževičiūtė ir I. M.)
„Verslininkė“ (ž., muz. ir atl.)
„Žibinto švieselė“ (ž. Daivos Bauerienės, muz. Gintarės Bauerytės, atl.)
„Žiema“ (ž. Inetos Veličkaitės, muz. Gintarės Bauerytės. atl. Smiltė Jurgo. Aranž.)
„Žiemos pasaka“ (ž. Henriko Radausko, muz. ir atl.)
„Žiemos vaikai“ (muz. Simonas Bradūnas, ž. Zitos Gaižauskaitės, atl.)
„Žiogas“ (muz./ž./atl.)
„Žmogeliukas ir žvaigždutė“ (muz. Gintarės Bauerytės, ž. Daivos Bauerienės, atl. Gintarė Bauerytė ir Kasparas Skuja).
„Zuikių šeimynėlė“ (muz. ir ž. Daivos Bauerienės, atl. Daiva Bauerienė, Marius Mintautas, Birutė Venslavičiūtė, Kleopatra Elena Paulauskaitė ir Kamilė Valiulytė.)
„112“ (muz. ir ž. E.)
„Yra šalis - Lietuva“ (muz. ir ž.

Žinomos lietuviškos žiemos dainos vaikams

Lietuvoje yra nemažai gražių ir populiarių žiemos dainų, skirtų vaikams. Štai keletas pavyzdžių, remiantis pateikta informacija:

"Žiema" (ž. Inetos Veličkaitės, muz. Gintarės Bauerytės. atl. Smiltė Jurgo. Aranž. Gintarės Bauerytės).
"Mažo snaigiuko dainelė" (aut. nežinomas).
"Žiemos pasaka" ( ž. Henriko Radausko, muz. ir atl.
"Angeliukų delnuos" (muz., ž. ir atl. Daivos Bauerienės, aranž. nežinomas). Ši daina, nors ir ne tiesiogiai apie žiemą, gali būti aktuali šventiniu laikotarpiu.
"Vakaro žvaigždelės daina" ( muz./ž. Daivos Bauerienės, atl. nežinomas). Žiemos vakarai ilgi, tad ši daina gali sukurti jaukią atmosferą.

Dainų pavyzdžiai ir jų analizė

Kad geriau suprastume, kaip žiemos dainos veikia vaikus, panagrinėkime keletą pavyzdžių.

"Žiema" (ž. Inetos Veličkaitės, muz. Gintarės Bauerytės. atl. Smiltė Jurgo. Aranž. Gintarės Bauerytės): Ši daina, pavadinimu tiesiogiai nurodanti metų laiką, greičiausiai apima tipinius žiemos atributus: sniegą, šaltį, galbūt šventes. Jos muzika ir aranžuotė gali būti rami ir švelni, atspindinti žiemos ramybę, arba linksma ir energinga, kviečianti žaisti sniege.
"Mažo snaigiuko dainelė" (aut. nežinomas): Ši daina, pavadinimu implikuojanti žiemos temą, gali pasakoti apie mažos snaigės kelionę iš debesies į žemę, jos unikalumą ir grožį. Ji gali skatinti vaikus atkreipti dėmesį į smulkias detales ir grožį gamtoje.
"Žiemos pasaka" ( ž. Henriko Radausko, muz. ir atl.

Kaip pasirinkti tinkamas dainas vaikams

Renkantis dainas vaikams apie žiemą, svarbu atsižvelgti į keletą kriterijų:

Amžius: Dainos turėtų būti pritaikytos vaikų amžiui ir supratimo lygiui.
Kalba: Žodžiai turėtų būti aiškūs ir lengvai suprantami.
Melodija: Melodija turėtų būti įsimintina ir patraukli.
Tema: Tema turėtų būti aktuali vaikams ir susijusi su jų patirtimi.
Nuotaika: Dainos turėtų būti pozityvios ir skatinančios gerą nuotaiką.

Paprastas ir suprantamas tekstas: Vaikai geriausiai supranta dainas su aiškiais ir paprastais žodžiais. Melodinga ir įsimintina melodija: Gera melodija padeda vaikams lengvai įsiminti dainą ir noriai ją dainuoti. Žaismingas ritmas: Ritmas turėtų būti linksmas ir atitinkantis dainos nuotaiką. Temos aktualumas: Dainos tema turėtų būti aktuali vaikams ir susijusi su jų patirtimi. Pozityvumas: Dainos turėtų skatinti pozityvias emocijas ir vertybes. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į aranžuotę ir instrumentuotę. Vaikų dainose dažnai naudojami įvairūs instrumentai, tokie kaip fortepijonas, gitara, fleita, būgnai, kurie sukuria spalvingą ir įdomų garsą.

Taip pat skaitykite: Žemės vaikų dainos

Pateiktame sąraše galima rasti nemažai autorių ir atlikėjų, kurie kuria ir atlieka dainas vaikams:

Daiva Bauerienė: Autorė ir atlikėja, kurianti dainas įvairiomis temomis, įskaitant ir žiemos.
Gintarė Bauerytė: Kompozitorė ir atlikėja, bendradarbiaujanti su Daiva Bauerienė ir kitais atlikėjais.
Simonas Bradūnas: Kompozitorius ir atlikėjas, kuriantis dainas patriotinėmis ir vaikams aktualiomis temomis.
Justinas Žilinskas: Kompozitorius ir rašytojas, kuriantis dainas ir muziką vaikams.

Dainų integravimas į ugdymo procesą

Dainos gali būti naudojamos įvairiose veiklose darželyje. Pavyzdžiui, ryte galima pradėti dieną su daina, kuri padeda vaikams nusiteikti pozityviai dienai. Per užsiėmimus dainos gali būti naudojamos kaip priemonė mokytis naujų sąvokų, pavyzdžiui, spalvų, skaičių ar gyvūnų pavadinimų. Taip pat, dainos gali būti naudojamos per pertraukas, kad vaikai galėtų atsipalaiduoti ir pasilinksminti.

Svarbu, kad dainos būtų parenkamos atsižvelgiant į vaikų amžių ir gebėjimus. Mažesniems vaikams tinka paprastos, trumpos dainelės su aiškiais žodžiais ir melodinga muzika. Vyresniems vaikams galima parinkti sudėtingesnes dainas su daugiau žodžių ir įvairesne tematika.

Žiemos dainos ugdymo procese

Žiemos dainos gali būti puikiai integruotos į ugdymo procesą darželiuose ir mokyklose. Jas galima naudoti:

Muzikos pamokose: Vaikai gali mokytis dainuoti, groti instrumentais ir kurti savo dainas.
Literatūros pamokose: Dainos gali būti naudojamos kaip priemonė analizuoti tekstą, ugdyti vaizduotę ir kūrybiškumą.
Dailės pamokose: Dainos gali įkvėpti vaikus kurti piešinius ir aplikacijas žiemos tema.
Šventiniuose renginiuose: Žiemos dainos yra neatsiejama Kalėdų ir Naujųjų metų šventinių renginių dalis.

Dainos apie Lietuvą

Neatsiejama darželio dalis - dainos apie Lietuvą. Jos padeda vaikams pajusti ryšį su savo šalimi, ugdo patriotiškumą ir meilę savo gimtajam kraštui. Štai keletas dainų apie Lietuvą pavyzdžių:

Taip pat skaitykite: Vaikų dainos: besmegenio tema

„Kas mes būtume be tavęs, Lietuva? Be tavo žalių klonių, bekraštės jūros, žydrų ežerų ir upių… Kur būtų mūsų namai?“
„Yra šalis, kur upės teka“
„Lai skamba dainos Lietuvoj“
„Ginsiu brangią žemę, šalį Lietuvos“
„Gražu mūs Lietuvoj…“
„O tėviške!“
„Su mumis dainuos ir Lietuva!“
„Mūsų darbo vainiku papuošt! Lietuva.“
„Tėviškėlė gyva! Mes išliksim jauni, jauni Kaip visa Lietuva.“
„Už laisvę Lietuvos Mergaite, ir mirdamas kartosiu Myliu Tėvynę ir tave.“
„Mūs siekis - laisva Lietuva!“

Šios dainos ne tik moko vaikus apie Lietuvą, bet ir skatina juos didžiuotis savo šalimi ir kultūra.

Tautinės dainos

Tautinės dainos taip pat yra svarbi darželio repertuaro dalis. Jos padeda vaikams susipažinti su lietuvių liaudies kūryba, tradicijomis ir papročiais.

„Ant kalno gluosnys, pakalnėj šulnys. Ten vaikščiojo mergužėlė pati sau viena. Ant kalno karklai siūbavo, Pakalnėj vanduo liūliavo Liūliavo, liūliavo. vaikščiojo mergelė, lelija. Štai ir atjojo bernelis, dobilas. Mergele mano jaunoji, nakvojai? Nakvojai, nakvojai. Aukštoj tėvelio klėtelėj,“
„Ant kalno mūrai -Joja lietuviai. Ant Nemuno kranto kareivis gulėjo, Pakėlęs galvelę į dangų žiūrėjo. Ant tėvelio lauko. O kas ant to lauko yr? Morta.“
„Du gaideliai, du gaideliai Baltus žirnius kūlė. Uodas vandens nešė. Saulė virė, Saulė virė, Mėnesėlis kepė. Gardžią žirnių košę, Susisėdę apie stalą, Kėdėj atsilošę.“
„Oi lunkela, lunkela, Oi lunkela, žalioji pievela.“
„Padainuokim mes sustoję, Oi oi oi, Kaip paukšteliai žaliam gojuj, Oi oi oi oi oi.“
„Plaukė žąselė Per ežerėlį, Gir gir gir, gar gar gar, Per ežerėlį.“
„Vilniaus mieste žali bromai, Ten žirgus balnojo. Visos upės akmenuotos, Ech, visos upės akmenuotos, Nėra iš ko gerti.“
„Dukrele slugele, kas kamaroj braška? Motule širdele, katins pelį pjaun.“

Šios dainos ne tik linksmina vaikus, bet ir supažindina juos su savo tautos kultūriniu paveldu.

Dainų žodžiai ir akordai

Daugeliui populiarių darželio dainelių galima rasti žodžius ir akordus internete arba specialiuose dainynuose. Tai padeda mokytojams ir tėvams lengvai išmokti daineles ir groti jas kartu su vaikais.

Muzikos festivaliai ir konkursai

Vaikų dainų festivaliai ir konkursai, tokie kaip respublikinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis-konkursas „Gamos pėdutės“, yra puiki galimybė vaikams pasirodyti, pasidalinti savo muzikiniu talentu ir pasisemti patirties.

Lietuva - dainų šalis

Lietuviams daina-antroji kalba, jos gaida. Kai žmonės pradėjo kalbėti, pradėjo ir dainuoti. Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys. Niūniuodavo motinos, supdamos kūdikį, ir jaunos marčios, sukdamos girnų akmenį, susimąsčiusios apie savo sunkią dalią. Dainuodavo jauni broleliai, tėvynės ginti ar naktigonėn išjodami. Daina skambėdavo piemenėliui gyvulius raliuojant, taip pat šienpjovio plačius dalgio mostus lydėdama. Ją traukdavo ir jaunas žvejys, išplaukdamas į jūrą, su ilgesiu žvalgydamasis kopomis vvaikščiojančios žvejų mergytės. Taip darbo žmonės dainavo ir kūrė savo dainas, perduodami jas iš kartos į kartą-motina dukteriai, tėvas-sūnui, vis naujais vaizdais jas praturtindami, naujais melodiniais vingiais ir puošmenomis pagražindami.

Lietuvių liaudies dainų žanrai

Atsižvelgdami į lietuvių liaudies dainų turinį, folkloro specialistai jas skirsto į žanrus. Tai lopšinės, vaikų, jaunimo, kalendorinės, vestuvinės, vaišių ir pasilinksminimų, darbo, karinės-istorinės, kovos už laisvę dainos, raudos ir pan.

Lopšinės

Jos buvo dainuojamos migdant vvaiką. Neatskiriamas lopšinės veiksmas buvo supimas, todėl ir jų melodijos turi supimo ritmą. Lopšinių tekstuose daug vaikiškų garsų, liūliavimų, įvairių gražių žodelių, palyginimų su paukšteliais, žvėreliais, vabalėliais. Lopšinių vertė ne vien tik ta, kad, jas atliekant, vaikutis greičiau užmiega. Lopšinės-tai pirmosios dvasinio ir net tautinio ugdymo pamokos mažyliui.

Žaidimai

Tai dainelės, kuriose gausu kalbinimų, šūkčiojimų, pasakojimų, kutenimo, juokinimo ir įvairiausių žaidimų. Jas dainuodavo mamytės, sesutės ar auklės, norėdamos vaikutį nuraminti, pradžiuginti, sudominti.

Vaikų kūryba

ją sudarė dainuojamosios skaičiuotės, paukščių balsų mėgdžiojimai, erzinimai, dainelėmis palydimi žaidimai, dainos apie gamtą, gyvūniją. Gamtos, žvėrių, paukščių balsus vaikai pamėgdžiodavo laisvai improvizuodami, kaskart vis kitaip, dažnai be ryškesnės melodijos, o tik intonacijomis. Taip vaikai tarytum natūraliai bendraudavo su gamta, savaip ją papildydavo, paįvairindavo. Vaikai, suprantama, šiek tiek ūgtelėję, sukurdavo ir labai gražių melodijų. Ypač išsiskiria piemenėlių dainos. Be abejo, piemenėliai daugiausia apdainuodavo karvutę. Vien tik populiariosios dainos,, Ėsk, karvute“ galima rasti dešimtis žodžių ir melodijos variantų. Žodelis,, ralio“ ypač būdingas gyvulių ganymo dainoms: jomis piemenėliai gyvulius gindavo į laukus, ramindavo melžiant, skatindavo ėsti, guldydavo. Nuo pat mažens girdėdami suaugusiųjų dainavimą, vaikai pratindavosi pamažu ir prie jų dainų. Drąsesni, ypač mergaitės, esant progai, daugelį dainų traukdavo kartu su jais. Tačiau ir tie vaikai ar paaugliai, kurie prie suaugusiųjų nepritapdavo, vis tiek tas dainas ilgainiui gerai įsimindavo. Todėl nieko nuostabaus, kad, atėjus metui, stodavo tarp suaugusiųjų ir po vieno kkito mėginimo nesunkiai įsijungdavo į skambų suaugusiųjų dainavimą. Tokia buvo natūrali liaudies mokykla.

Jaunimo dainos

Seniau Lietuvos sodžiuose dainos skambėdavo nuolatos. Vienos tyliai prie lopšio, rūtų darželyje ar besidarbuojant, kitos skambiai per vestuves, vakarėlius, kitokias šventes ar šiaip sau po darbo vakarais suėjus jaunimui į būrį. Sklisdavo dainų aidai iš kaimo į kaimą, natūraliai susiliedami su vakaro tyla, gamtos balsais. Be skambančios dainos vakaras atrodydavo nykus ir nejaukus. Jaunimas buvo pirmose gretose atliekant bet kurio žanro dainas. Tačiau, pasilikę vieni, dainuodavo apie tai, kas arčiausia širdie. Tai meilė. Meilės dainose jie išreikšdavo pačius nuoširdžiausius, subtiliausius jausmus, todėl jos yra labai jausmingos ir gražios. Rateliai ir šokiai. Svarbiausia, stengdavosi jų nepakartoti per visą vakarą.

Dainos apie gamtą

Tautos būdą ir tikrąjį jos dvasingumą formuoja ggamtą. Mūsų gamta be galo švelni. Nėra čia juodų kalnų, tarpeklių, gniuždančių krioklių, dykumų, o vien tik gėlėmis nusėtos pievos, gelsvi laukai, žali miškai, melsvi ežerai. Nėra čia kaukiančių viesulų, žemės drebėjimų, kalnų griūčių. Mūsų senoliai labai mylėjo gamtą, iš jos įgijo dvasios šilumos, meilės visam, kas gyva, džiaugsmo ir grožio. Kad ir ką lietuvis apdainuotų-gamtą, girią, pievas, laukus, upes, gyvūniją,-vis tiek išsirutuliodavo mintys apie žmogų, jo dalią, mergelės, bernelio, šeimos likimą. Tai natūralu, juk gamta buvo žmogaus gyvenimo dalis, nulemianti jo būdą.

tags: #daina #ziemos #vaikai