Dainos vaikams apie besmegenį: tarp fantazijos ir realybės

Dainos vaikams - tai neatsiejama vaikystės dalis, prisidedanti prie kalbos, atminties ir muzikinio skonio lavinimo. Žiemos šventėms skirtos dainos, ypač apie besmegenius, yra labai populiarios, nes sukuria šventinę nuotaiką ir moko gerumo, draugystės bei kitų svarbių vertybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios būna dainos vaikams apie besmegenius, kokią reikšmę jos turi vaikų ugdymui ir emocinei raidai.

Dainelių įvairovė ir temos

Vaikiškų dainelių tematika yra labai plati. Galima rasti dainelių apie gimtinės grožį, gerumą, žiemos ir pavasario virsmą, nuostabius paveikslus ant lango, sukurtus šalčio ir sniego. Kai kurios dainelės yra lyriškos ir ramios, kitos - linksmos ir ritmingos. Svarbu parinkti daineles, atitinkančias vaiko amžių ir pomėgius.

Vaikai apie mirtį kalbėti ir žaisti gali visiškai netikėtai, netgi tuomet, kai iš kasdienybės turinio su mirtimi lyg ir nieko nepavyktų susieti. Šešiametė dukra Gelminė vieną dieną įteikė bilietą į senio besmegenio laidotuves. Pliušinis senis besmegenis tuo metu buvo jos mylimiausias žaislas. Bilieto įteikimo į laidotuves ritualas kartojosi dar ne vieną kartą ir ne vieną dieną. Dukra aiškino, kad senis besmegenis serga nepagydoma liga, bet tuoj jam vėl viskas bus gerai, žaidimas tuoj vėl prasidės iš pradžių.

Muzikiniai spektakliai ir dainų finalai

Dainelės dažnai naudojamos muzikiniuose spektakliuose vaikams. Tokiuose spektakliuose dainelės ne tik papildo siužetą, bet ir padeda vaikams geriau įsiminti istoriją ir personažus. Kalėdinė daina iš muzikinio spektaklio "Z karta" yra puikus pavyzdys, kaip daina gali tapti finaliniu akcentu ir palikti neišdildomą įspūdį.

Dainelės apie vaikystę ir svajones

Dainelės gali būti skirtos ne tik šventėms ar gamtos reiškiniams, bet ir pačiai vaikystei. Daina, teigianti "It is so cool to be a kid", atspindi džiaugsmą ir nerūpestingumą, būdingą šiam gyvenimo etapui. Dainelės apie šeimą, draugus, muziką ir svajones atskleidžia raktą į vaiko laimę. Svajonių diena prasideda tyliai, kol mes tampam naktiniai su geriausiu draugu.

Taip pat skaitykite: Dainos kultūrinis paveldas

Dvibalsės dainos ir bendras dainavimas

Dvibalsės dainos yra puikus būdas lavinti vaikų muzikinę klausą ir harmonijos jausmą. Daininga ir prasminga dvibalsė daina apie gimtinės grožį moko vaikus vertinti savo kraštą ir jo gamtą. Lyriška daina dviem balsams gali būti skirta įvairioms temoms, tokioms kaip meilė, draugystė ar gamta.

Žiemos dainelės ir besmegeniai

Žiemos dainelės, ypač tos, kuriose minimi besmegeniai, yra labai populiarios tarp vaikų. Jos sukuria šventinę nuotaiką ir skatina vaikus būti kūrybingais. Viena ar dvibalsė daina apie nuostabų paveikslą ant lango, sukurtą šalčio ir sniego, gali įkvėpti vaikus patiems kurti žiemos dekoracijas.

Trečiokai vaidino snieguoles ir senius šalčius bei padainavo smagią dainą apie senį besmegenį.

Dainelės ir ugdymas

Ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtos dainelės apie gerumą padeda ugdyti jų socialinius ir emocinius įgūdžius. Šios dainelės dažnai užduoda svarbius klausimus, skatinančius vaikus mąstyti apie savo poelgius ir jausmus.

Bilietas į senio besmegenio laidotuves: knyga apie netektį

Knyga „Bilietas į senio besmegenio laidotuves“ - tai iliustruota istorija, skirta 5-erių metų ir vyresniems vaikams bei jais besirūpinantiems suaugusiesiems. Čia rasite pavyzdžių, kaip suaugusiesiems kalbėtis su vaikais apie mirtį, kas jiems padeda išbūti su sunkiais netekties jausmais bei mintimis. Kartu knygelė žaisminga, sunkūs išgyvenimai joje dera su vaikams būdingu ir taip reikalingu nerūpestingu žvilgsniu į pasaulį.

Taip pat skaitykite: Žemės vaikų dainos

Apie autorę Irmą Skruibienę:

Irma Skruibienė yra psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė. Šiuo metu užsiima privačia psichoterapijos praktika, veda seminarus netekčių psichologijos bei aplinkos psichologijos temomis. Į netekčių psichologijos temą pradėjo gilintis dar būdama psichologijos studentė, kada įsitraukiau į emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybos „Jaunimo linija“ veiklą. Nuo paskutinių psichologijos studijų metų dirbdama Jaunimo psichologinės paramos centre (JPPC) vedžiau seminarus netekčių psichologijos tema, prisidėjau prie knygelės „Netektys. Draugo laiškai II“ rengimo, taip pat esu viena iš leidinio „Krizių valdymas mokyklose. Magistro darbą apsigyniau traumų psichologijos tema: „Politinės represijas patyrusiųjų potrauminis augimas“. Su politinėmis represijomis susijusi ir mano šeimos istorija. Parengiau tekstą lankstinukui „Kaip su vaiku kalbėtis apie artimojo mirtį“, kuris išplatintas per Lietuvos gydymo įstaigas.

Apie iliustratorę Lukreciją Jasevičiūtę:

Lukrecija Jasevičiūtė baigė Vilniaus dizaino kolegiją, grafinių komunikacijų dizainą. Anksčiau dirbo grafikos dizainere Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat buvo muzikinio projekto „MusicLab“ komandos narė, kuriame vysčiau vizualinį identitetą. Iki šiol dirba su kitais įvairiais dizaino projektais, kuriu vizualinį turinį socialinei erdvei, maketuoju leidinius, plakatus, ruošiu spaudai parodų, lauko stotelių dizainą, stendus. Daugiausia dirba su kompiuterine grafika bei iliustruoja.

Knygelės atsiradimo istorija, autorės pasakojimas:

Psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė pasakoja knygelės atsiradimo istoriją: mintis apie knygelę vaikams netekčių tema brendo ne vienerius metus, labiausiai ji pradėjo suktis galvoje, kai pati auginau savo vaikus - Gelminę ir Vakarį. Pamenu, kaip Vakaris, jam tada buvo treji ar ketveri, vartė nuotraukų albumą, ir iš jo iškrito vyro mamos laidotuvių nuotraukos. Per kojas perėjo šaltis, galvojau, ką aš jam sakysiu, kaip papasakosiu, kas jose. Pati nustebau dėl tokios savo reakcijos - juk žinojau, kad su vaikais kalbėtis apie mirtį ir netektis galima ar netgi reikia, ir, atrodo, netgi žinojau, ką ir kaip sakyti. Po kelių sekundžių, prašmėžus šioms mintims ir stebėjimuisi savo suglumimu, išgirdau sūnaus reakciją: „čia kažkas miręs“. Jis tai pasakė ramiai, paprastai. Prisiminiau, kad gi tikrai, Vakaris yra buvęs mano tetos šermenyse ir laidotuvėse, matė jos kūną pašarvotą. Atrodė, tarsi buvau tai pamiršusi. Pasakiau jam tada, kad taip, čia jo močiutės, apie kurią vis prisimename, kurios kapą lankome, kuri mirė, kai jis dar nebuvo gimęs, laidotuvių nuotraukos. Prasisuko galvoje tuomet įvairios vaikams skirtos knygelės, enciklopedijos apie žmogaus raidą: kaip vaisius auga gimdoje, kaip kūdikis gimsta, kaip vaikas tampa suaugusiu, kaip žmogus pasensta. Ir…. viskas. Ties senatve viskas baigiasi. Turbūt taip, kaip dažniausiai neturime kaip papasakoti vaikams vaisiaus atsiradimo gimdoje istorijos, taip neturime istorijų ir apie žmogaus mirtį, laidotuvių ritualus, gedėjimą, netekties išgyvenimą. Ne tik knygelėse. Jau kiek paaugęs, bet dar tik penkių su puse metų Vakaris vieną vakarą prieš miegą pasikvietė pabūti kartu, nes jam buvo baisu - kad gali kilti karas ar dar kas baisaus įvykti. Baisu, kad galime žūti, mirti. Tuo metu supratau, kad ši baimė susijusi su kątik įvykusia mums artimo žmogaus žūtimi - netikėta, labai skaudžiai visus mus sukrėtusia. „Mama, - sako man mūsų penkiametis, - aš tik dabar supratau tokį dalyką, kad jūs su tėčiu galite mirti“. Ir graudu iki gilumos, ir taip jautru buvo tai išgirsti, ir kiek gąsdino šis pokalbis. Dar ne vieną vakarą buvo mažajam baisu, kalbėjomės apie tai, kad baisu dėl mūsų mirties turbūt dėl to, kad kątik artimo žmogaus netekome.

Taip atsirado knygelės pavadinimas - „Bilietas į senio besmegenio laidotuves“. Gelminės žaislas - senis besmegenis - tapo knygelės veikėju, aplink kurį ir sukasi istorija. Vardas šiam veikėjui „prilipo“ tada, kai dukra iš sniego nulipdė „tikrą“ senį besmegenį ir pavadino jį „Albertu“. Knygelės veikėjos avelė Barbora ir avytė Siuzė - taip pat „gimė“ per Gelminės žaislus. Nors dabar Gelminė nebepamena įteikto bilieto į senio besmegenio laidotuves ir su juo susijusio žaidimo, džiaugiasi tokia knygelės priešistore. Kai kurios knygelės vietos įkvėptos pokalbių su Vakariu - apie didįjį sprogimą, mūsų atsiradimą šiame pasaulyje, apie baimę, kad kitiems artimiesiems gali atsitikti kažkas baisaus. Jis sukūrė piešinį „Didysis sprogimas“, kurį naudojau vesdama seminarus „Kai su vaikais kalbamės apie mirtį“, skirtus surinkti lėšas knygelės leidybai. Gelminė ir Vakaris sukūrė ir dar kelis piešinius šiai mano sukurtai istorijai, kūriau juos ir aš - tai buvo išties įdomi, kūrybiška ir visus suvienijanti veikla. Ieškojau kaip į piešinius įterpti baltiškus ornamentus, raštus, kuriuose itin daug Pasaulio medžio simbolikos, apjungiančios priešybes, taip pat ir gyvybę bei mirtį. Gausu šiuose raštuose ir su dangaus šviesuliais - saule, mėnuliu, žvaigždėmis - susijusių simbolių, kurie mūsų protėviams buvo itin svarbūs. Labai džiaugiuosi, kad Lukrecija, kurdama profesionalias iliustracijas knygelei, šiuos simbolius įpynė - savaip, subtiliai ir kūrybiškai. Kai kuriose Lukrecijos sukurtose iliustracijose labai smagu pamatyti ir daugiau motyvų, ataidinčių iš mano ir vaikų kurtų piešinių.

Ištrauka iš knygelės:

Artėjant pavasariui, vieną ankstyvą rytą Pakalnučių slėnyje visai netikėtai kilo sujudimas. Gyventojai pašto dėžutėse rado žinią, kuri visus labai sujaudino. - Kas čia vyksta, nieko nesuprantu? - Aš aš… - Bilietas į senio besmegenio laidotuves, - garsiai ir aiškiai skaito Barbora, - Kviečiu visus atvykti su manimi atsisveikinti pirmą saulėtą pavasario vidudienį prie senojo ąžuolo. - Labai netikėta, - atsidūsta katė Silvija, - tokios žinios mes dar niekada nesame gavę.

Taip pat skaitykite: Dėkingumo žodžiai gimtadieniui

Prieš skaitant knygelę su vaikais - padrąsinimai ir rekomendacijos suaugusiesiems:

• Vaikai apie mirtį pradeda suprasti daug anksčiau, nei suaugusieji ir suaugusiosios linkę įsivaizduoti.
• Suaugusieji dažnai pasirenka su vakais nekalbėti apie mirtį manydami, kad vaikai nieko nesupras. Informacija, kaip skirtingo amžiaus vaikai supranta mirtį, ir kas būdinga jų raidai, suteikia aiškumo, kada ir kaip su vaikais šia tema kalbėtis.
• Su mirtimi susijusią realybę vaikai geba priimti žymiai geriau, nei suaugusieji bei suaugusiosios linkę manyti.
• Suaugusieji dažnai vengia su vaikais tiesiai kalbėti apie mirtį, bijodami juos nuliūdinti, išgąsdinti. Dėl panašių priežasčių dažnai nusprendžiama nesivesti vaikų į artimo žmogaus laidotuves. Žinios, kaip pasiruošti pokalbiui, kodėl vaikams svarbu sakyti tiesą ir vestis į laidotuves, įneša daugiau aiškumo.
• Vaikai mirtį visų pirma suvokia kaip biologinį procesą, ne kaip abstrakčią sąvoką.
• Apie gyvybės-mirties-gyvybės ratą vaikai daug išmoksta iš gamtos pasaulio. Supažindinimas su biologiniais gyvybės procesais bei tuo, kaip veikia mūsų kūnas, gali padėti vaikams lengviau suprasti mirtį.

Eilėraštukai apie raides

Violetos Palčinskaitės knygoje "Karalius pamiršo raidyną" (2007 m.) rasime eilėraštukų, kurie ne tik moko raides, bet ir supažindina su pasauliu:

• PIRMOJI RAIDĖ A: A - pirmoji mūsų raidė. Atsiminkit, kas neskaitę. A - visų pradžių pradžia, Atsiradus paslapčia. A - artėjanti audra. A - atgimstanti gamta. A - alyvos. A - apuokas. A - apsiaustas kiek ankštokas… A - atnešiu gerą žinią: A-a-a, - mamos lopšinė.
• ĄSOTIS SU ĄSELE: Štai ąsotis. Štai ąselė. Molio išriesta auselė. Tas ąsotis išdidus, Nes ąsotyje - Medus.
• BAILYS: Ar saulutė, ar palis, Visko bijo kas? Bailys. Bijo tako, bijo kelio, Bijo lojančio šunelio. Bijo bėgti, Bijo plaukti, Bijo kada nors užaugti. Bijo kambario tamso. Ne, neturi jis drąsos. Bijo driežo ir pelių. Ką daryt su tuo bailiu?
• BĖGIKAS: Bėgo bėgikas. Bėgo ir bėgo. Bėgo be valgio. Bėgo be miego. Bėgo bėgikas Ir, kiek menu, Tapo pasaulio Čempionu.
• CIRKAS: Atkeliavo tikras cirkas. Cirke šoka tikras žirgas, Ir tikra mergaitė, aišku, Palubėj ant lyno vaikšto. Meškos muša tikrą bugną. Klounas ryja tikrą ugnį. Visas miestas marga mirga. Visas miestas lėks į cirką.
• CHORAS: Šiandien buvo geras oras. Mūsų šventėje pušyne Tris dainas dainavo choras: Linksmą, liūdną ir lopšinę. Paukščiai su miškų žole Atkartojo - lia lia lia.
• ČIAUDULYS: Jei noselėn tau įlįs Tas begėdis čiaudulys, Tai, protingi žmonės sako, Reiks pauostyti česnako. Užsitęsusi sloga, Tai nemaloni liga. Nesunki, tik panaši… Oi, atsiprašau… Apčy!
• DRAKONAS: Drakonas - siaubūnas. Drakonas - baisus. Drakonas galėtų Praryti visus. Tačiau tas drakonas Tiktai paveikslėly. Pavargęs jis laižo Ledų gabalėlį.
• ELNIUKAS: Elniuk, elniuk, Elniuk, elniuk, Šakotais išdidus ragiuk. Tu, sako, šiaurėj gyveni. Tu iš sniegynų ateini. O ant ragų tau visą kelią Negęsta deimanto žvaigždelė.
• ĖRIUKAS: Ėriuk, ėriuk, Ėriuk, ėriuk, Dar mano glėbyje pabūk. Aš glostau šiltą tavo vilną. Atnešiu buteliuką pilną. Štai tau pienelio baltas lašas… Esi, ėriuk, labai dar mažas.
• FĖJA, GROJANTI FLEITA: Kai mieste nurimsta vėjas, Skleidžias lelija balta, Pas vaikus ateina fėja, Fėja, grojanti fleita. Fėja, burtininkė ta, Tokią naktį sutikta, Ligi kaklo apsigaubus Balta mėnesio puta. Liejas muzikos spalva. Do re mi ir do re fa. Ir visus vaikus liūliuoja Fėja, grojanti fleita.
• GERVĖ: Gerve, gervele, Gerve, gervele, Gal tau šį rytą Gelia galvelę? Gervuogių uogų Gardžią arbatą Gerk į sveikatą, Gerk į sveikatą!
• HERBARIUMAS: Herbariumą nedidelį Parodysiu mielai. Herbariume dar vasarą Džiovinti augalai. Žolelės, gėlės surinktos Sudėtos po stiklu. Išties truputį gaila Sudžiovintų augalų. Tačiau juose lašelis Mūsų pievų šilumos. Ir mėlynas varpelis, Parsineštas mamos.
• ILGESYS: Ilgies mamos, Ilgies namų, Kai vakarėjant neramu. Ilgies prarasto žaisliuko. Ilgies paklydusio šuniuko. Ilgies kaitros. Ilgies sniego. Galbūt ilgies mažučio nieko, Apie kurį tik tu žinai… Kažko ilgiesi Amžinai.
• ĮLANKA: Įlankoj ramu ir gera, Supas burlaiviai seni. Įlankoj undinės žaidžia Permatomam vandeny. Dugno smėly šviečia kriauklės. Didelių bangų nėra. Dugno smėly prisiglaudus Miega įlankoj audra.
• YDA: Kur girdėta, kur matyta, Dėdė Ignas turi ydą. Dėdė Ignas smarkiai rūko, Nebepaiso net anūko. Rūkymas - baisi bėda. Padėtis nepaprasta. Įkalbėsim dėdę Igną, Kad įveiktų savo ydą.
• JUOKDARYS: Išsiskleidęs margą skėtį, Juokdarys po stogu sėdi. Žalias, mėlynas, geltonas, Išlanguotas visas šonas. Oi, tai juoko pridarys Skudurinis juokdarys.
• KARALIUS: Karalius turėjo karūną Ir kardą, ir liūtą galiūną. Tačiau jis kariauti nemėgo. Karalius nuo karo pabėgo. Karalius po žydinčia kriauše Kirmijantį obuolį graužia. Jį sąžinė baisiai kankina - Kare jis pamiršo raidyną.
• KLAUSIMĖLIS: Kas? Kaip? Kur? Kodėl? Kada? Kelinta jau valanda? Kiek minučių po šešių? Kiek miškelyje ežių? Ko kaimynė susiraukus? Kaip gražiau surišti plaukus? Ką pakviesime pietų? Būsim dviese. Aš - ir tu.
• LIETAUS LELIJA: Lyja lyja lyja… Aš lietaus leliją, Liūdną ir išdidžią, Pamačiau netyčia. Laibas liemenėlis, Lenktas sijonėlis, Lino apvadėlis, Lango paveikslėlis.
• MAMA: Raidė M - nors ne pirma, Bet labai svarbi. MAMA. Nes mama - tai pirmas žodis, Vaiko lūpos pasirodęs. Mama! Pašaukiu balsu. Tu - geriausia iš visų.
• MALDA: Melsva mėnulio valanda. Prieš miegą - vakaro malda. Dievuli, tu, kuris esi Saulutėje ir debesy, Dievuli, tu, kuris aukštai, Bet mus visus gerai matai, Mums Tavo meilė rodys kelią… Aš Tau sukūriau šią maldelę.
• NIEKAS: Niekas nieko nesutiko, Niekas niekam neįtiko, Niekas naktį nekvailiojo, Niekas nendrėse nakvojo. Niekas turi daug niekučių, Neišprususių vaikučių. Niekas namo jiems nestatė, Niekas niekur jų nematė. Niekas niekur neskubėjo, Niekas nieko neturėjo. Jis ne vilkas ir ne sliekas, Niekas - paprasčiausias niekas.
• OI!: Oi, oi, oi! Aš jums sakau: Aš be galo pavargau. Įkritau ryte į balą. Po pietų apliejau stalą. Vakare kaip koks stuobrys Nepataikiau į duris. Kai trenkiaus į durų staktą, Tai susimušiau sau kaktą. Viskas, ką aš bedaryčiau, Man nesiseka lyg tyčia. Toks nelaimėlis esu, Oi, oi, oi, oi, oi! Baisu.
• PAŠTAS: Pašte pasimetė siunta, Kurią mums parsiuntė teta. Tasai paketas buvo mažas. Jame - pavasario peizažas. Dabar tikėk ar netikėk, Jisai pasimetė, ir tiek. Bet mūsų paštas - jis nepaprastas. Paketas greitai buvo rastas. Surado paštas tą peizažą Ir į namus dabar jau veža.
• RAIDYNAS: Raidžių raidės - tai raidynas. Abėcėlė jos vadinas. Kai išmoksi tas raides, Nepamirški ir manęs. Aš po raidę, po kruopelę Parašysiu tau knygelę.
• SALĖ: Salėj šlamančios suknelės, Ponios, ponai ir panelės. Salėj uždega sietyną. Ponas ponią šokt vadina. Nei ponaičiai, nei panelės Neapleidžia rūmų salės. Salėj šventė siautulinga - Čia visiems labai patinka.
• ŠILBARAVYKIS: Šilbaravykis - šilo bajoras. Šilbaravykis nei plonas, nei storas. Slepiasi grybas tarp eglės šakų. Šilbaravykį atrasti sunku. Šlama žaliuojančios lapų palėpės. Ką jis ten veikia, giliai pasislėpęs? Šilbaravykis, nukėlęs kepurę, Šilo šešėlyje pasakas kuria.
• TIESA: Kur yra tiesa, kur melas? Kur pradžia, kur liepto galas? Kas ramybės tau neduoda? Tai, kas balta? Tai, kas juoda? Arba tai, kas žiba auksu? Sužinosi, kai užaugsi.
• UNDINĖLĖ: Undinėlės žali plaukai. Undinėlė plaukė ilgai. Undinėlė išvydo krantą. Undinėlė namų neranda. Undinėlė - mergaitė-žuvis. Vakare ją vaikučiai išvys. Ji liūdėdama tyliai linguos Ant sugrįžtančios jūrų bangos.
• ŪKIS: Mano dėdė turi ūkį. Trys žalmargės karvės mūkia. Užsispyrėlė ožka Neina praustis nė už ką. Žirgas žvengia. Antys klega. Tuoj teta iškeps pyragą. Dėdė turi avilių, Medų kopinėt galiu. Nors tas ūkis nedidukas, Dėdė kiaurą dieną sukas. Savo ūkį jis prižiūri. Turi tvartą ir pašiūrę. Turi dar ir vyšnių sodą, Visada rytais rasotą. Mano dėdė turi ūkį. Atvažiuoki ir pabūki.
• VEIDRODĖLIS IR VARNA: Varna vartuose tupėjo, Varna veidrodin žiūrėjo. Veidrodėli, labas labas, Negi mano šitoks snapas? Negi mano plunksnos juodos? Varna šaukėsi paguodos: Varna veidrodyje - ši Į mane nepanaši!
• ZIRZEKLIS: Kas ten zirzia visą laiką? Kas ten skriaudžia mūsų vaiką? Gal zirzeklis mūsų vaikas Zirzia, nes yra nesveikas? Ne!

Mokyklos gyvenimas ir bendruomenės veikla

Mokyklos taip pat aktyviai dalyvauja ugdant vaikų patriotiškumą ir pilietiškumą. Sausio 13-ąją dieną pirmoji pamoka mokykloje prasidėjo pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Šia akcija kiekvienais metais norima paskatinti puoselėti istorinę atmintį bei patriotiškumą, prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius valstybės gynėjus. Dešimčiai minučių klasėse užgesinus šviesas buvo uždegtos žvakutės, simbolizuojančios pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Advento metu laukiant šv. Kalėdų ypač norisi daryti gerus darbus. Jauni žmonės nuo mažens turi būti mokomi ne tik imti, bet ir duoti. Tęsdama gražią kasmetinę tradiciją, Usėnų pagrindinės mokyklos bendruomenė nutarė apsilankyti Macikų socialinės globos namuose ir savo gerumu sušildyti šios įstaigos globotinius. Parengę programėlę, prikepę pyragų pyragėlių, iš popieriaus išlankstę gausybę eglučių, grupelė mokinių, lydimų mokytojų, išvyko į minėtą įstaigą. Macikų socialinės globos namų gyventojams buvo parodyta programėlė „Kalėdų žvaigždelė“. Mažieji skaitovai deklamavo eiles apie Adventą ir šv. Kalėdas. Jaunieji dainorėliai giedojo kalėdines giesmes, o „Baltas angelas“ aplink barstė gėrio ir grožio snaigeles. Po programėlės vaikai globotiniams dovanojo savo pačių ir mokytojų padarytas eglutes, vaišino pyragais. Socialinės globos namų gyventojai džiaugėsi jiems parodytu dėmesiu, vaikų kūrybiškumu ir nuoširdumu.

tags: #daina #vaikams #apyi #besmegeny