Vaiko kambarys - tai ne tik miego vieta, bet ir erdvė, kurioje jis žaidžia, mokosi, kuria ir auga. Todėl jo interjeras turėtų būti ne tik estetiškas, bet ir funkcionalus, praktiškas bei skatinantis vaiko smalsumą ir kūrybiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos reikėtų apsvarstyti kuriant vaiko kambario interjerą, pradedant nuo erdvės planavimo iki spalvų paletės pasirinkimo.
Erdvės planavimas ir zonavimas
Pirmas žingsnis kuriant vaiko kambario interjerą - erdvės suskirstymas į zonas pagal funkcijas: miego, darbo, žaidimų ir daiktų laikymo. Svarbu palikti laisvos vietos kūrybai, žaidimams ir poilsiui. Langas gali būti atspirties taškas planuojant erdvę - darbo stalą patartina statyti prie natūralios šviesos šaltinio, kad piešiant ar ruošiant namų darbus nevargtų akys.
Mažiesiems baldai ir kiti sprendimai turi būti pritaikyti jų ūgiui, o visi daiktai - lengvai pasiekiami. Patartina atkreipti dėmesį į komfortiškus ir reguliavimo galimybę turinčius baldus. Jei kambarį dalijasi du vaikai, dviaukštė lova gali būti puikus sprendimas.
Spalvų paletė ir žaismingumas
Vaikų kambaryje reikėtų nepamiršti žaismingumo. Jam sukurti rekomenduojama pasirinkti pagrindinę vyraujančią spalvą, o kitas derinti prie jos. Ryškesnes spalvas geriausia rinktis objektams, kuriuos pabodus lengva pakeisti: tekstilei ir dekoracijoms. Kilimas taip pat gali būti puikus spalvingas ir žaismingas kambario akcentas. Jei turite didelį kambarį, vietoj vieno kilimo galite turėti kelis, skirtingo dydžio, storio ar spalvų. Tereikia laikytis vienos taisyklės: apatinis kilimas turi būti didesnis ir trumpo plauko ar lygaus audimo.
Daiktų laikymas ir tvarkos palaikymas
Žaidimų erdvėje tvarkai palaikyti siūloma rinktis daiktų laikymo derinius su dėžėmis, kuriuose patogu laikyti žaislus. Jas galima išimti, nusinešti kur reikia, patiems vaikams susitvarkyti. Prireikus, šias lentynas galima naudoti ir kaip suoliuką. Kitiems daiktams ir rūbams laikyti galima panaudoti integruotą spintą.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Apšvietimas
Apšvietimas vaikų kambaryje turėtų būti funkcionalus ir pritaikytas skirtingoms veiklos rūšims. Pagrindinis apšvietimas turėtų būti pakankamai ryškus, kad apšviestų visą kambarį, o papildomas apšvietimas (pavyzdžiui, stalinė lempa) turėtų būti naudojamas darbo zonoje. Naktinė lempa gali sukurti jaukią atmosferą prieš miegą.
Edukacinės erdvės ir pramogos
Didžiausias Baltijos šalyse edukacinis pramogų centras CURIOCITY yra skirtas vaikams nuo 1 iki 13 metų. Pagal koncepciją „žaidžiu - žinau“ sukurtas naujos kartos edukacinis pramogų centras CURIOCITY yra skirtas vaikams nuo 1 iki 13 metų. Daugiafunkcinio miesto įspūdį kuriančioje erdvėje integruotos žaidybinės, edukacinės veiklos bei aktyvios pramogos, sudarytos sąlygos vaikams imituoti realaus gyvenimo situacijas, susipažinti su pasauliu, gamtos reiškiniais, įvairiomis profesinėmis veiklomis bei mokslo sritimis. Smalsu? Čia vyksta ir įspūdingiausios šventės vaikams! „CurioCity - 5 metai! Adresas: Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega”, Islandijos pl.
„Vaikų edukacinis pramogų centras „CurioCity“ - tai dvylika daugiafunkcio miesto įspūdį kuriančių teminių erdvių, kuriose integruotos žaidybinės, edukacinės veiklos ir aktyvios pramogos. „CurioCity“ sukurtas laikantis edukacijos per žaidimą koncepcijos „žaidžiu - žinau“, todėl vaikai, imituodami realaus gyvenimo situacijas, čia susipažįsta su pasauliu, gamtos reiškiniais, mokslo sritimis, išbando gydytojo, policininko, kirpėjo, ugniagesio gelbėtojo, statybininko, detektyvo ar jūrininko profesijas.
Norėdami, kad šią edukacijos per žaidimą naudą patirtų ir keliaujančios šeimos, peržengėme „CurioCity“ sienas ir išplaukėme į plačiuosius vandenis - jūrines keliones keltais daugelyje valstybių organizuojanti bendrovė DFDS Baltijos jūroje kursuojančiuose savo keltuose įrengtus vaikų žaidimų kambarius jau kelerius metus atnaujina pagal miesto smalsiems vaikams „CurioCity“ stilistiką. Tokie keltai su žaidimų kambariais plaukioja tarp Lietuvos, Estijos, Švedijos ir Vokietijos“, - sako edukacinio pramogų centro „CurioCity“ veiklos vystymo vadovė Neringa Žibaitė.
Į keliones jūra dar nedrįstančios ar negalinčios leistis šeimos pažintį su jūrine laivininkyste gali pradėti ir sausumoje - PLC „Mega“ įsikūrusiame edukaciniame pramogų centre „CurioCity“ veikia patyriminė jūrinės laivininkystės pažinimo erdvė su dviejų aukštų imitaciniu laivu. „Šioje erdvėje apsilankę mažieji sužino, kam naudojamas jūrinis alfabetas, kas sudaro laivo įgulą, kaip, naudojantis racija, duodami nurodymai kitiems įgulos nariams, imituoja laivo valdymą, išmoksta apsirengti gelbėjimosi liemenę, rišti jūrinį mazgą, išbando virtualios realybės žaidimų įrenginį ir kt. Po tokios pirmosios pažinties keliauti jūra tikru laivu užsidega ne vienas“, - pasakoja „CurioCity“ atstovė N.Žibaitė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Mykolo Saukos skulptūrų paroda "Vaikų Kambarys"
Prieš Kalėdas skulptorius Mykolas Sauka visus nustebino pakviesdamas į personalinę parodą, kurioje nebebuvo jau atpažįstamų didžiulių betoninių skulptūrų - tvyrojo medžio kvapas, žiūrovą apglėbė išdrožtas ištisas pasaulis. Ar tas lentpjūve dvelkiantis glėbys buvo toks, į kurį norėtum pulti? Greičiau ne. Bet iš galvos iškraustyti šio keisto drožto pasaulio, ko gero, dar ilgai nepavyks.
Instaliacija virtusioje Saukos ekspozicijoje nuoširdaus naivumo kur kas mažiau, bet vis tiek ir čia nugali gyvybė, tik tai supranti ne iš karto, pasikamavęs su daug prieštaringų įspūdžių. Mediniuose kūnuose rungiasi gyvybė ir mirtis. Daugybę pavidalų atpažįstu iš Medicinos fakulteto laboratorijos - tai tarsi iš formalino ištrauktos plūduriuojančios daugiapirštės rankos, augliai, organai ir neišsivystę žmogaus bei gyvūnų vaisiai, juos susargdinę parazitai, raiškiu pjūviu atidengtos veido, kūno ertmės. Nesveikumas kaip mokslo objektas, negimę ir anksti mirę vaikai, atitraukti nuo žmogiškojo sopulio, subendrinti šiurpina. Saukos darbuose šie gyviai, gyvastys ir būtybės, įsirangiusios į sausą, kvepiantį, beveik šiltą medį, tarsi atgyja, be tik vos vos. Frankenšteiniškai mieli ir pažeidžiami.
Tačiau tuo pat metu taktiliškai jaukūs medžio paviršiai, sudaryti iš tūkstančių autoriaus meditatyvių judesių, banguoja, formos barokiškai sukasi per riebias kūdikėlių šlauneles, skruostus, pakaušius, tiek kartų matytus Vilniaus bažnyčiose.
Šiuolaikinės mokyklos centras: įkvepiantis pavyzdys
Kai penkios architektės iš ArchDesign x AForm Studio ėmėsi projektuoti Šiuolaikinės Mokyklos Centrą, jų tikslas nebuvo tiesiog „įrengti interjerą“. Per šešis mėnesius jos sukūrė 3100 kv. m erdvę, kurioje kasdien gyvena daugiau nei 490 mokinių ir 50 mokytojų. Čia ne tik klasės - tai gyvas, kvėpuojantis organizmas su dviem aukštais, mansarda, cokoliu, projektų erdve rūsyje ir net amfiteatru. Kaip yra sakęs žymus architektas Louis Kahn: „Mokykla prasidėjo, kai žmogus po medžiu paklausė klausimo. Čia mokslas neatskiriamas nuo meno. Muzika tapo ne papildomu užsiėmimu, o visos erdvės identitetu. Erdvės pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams - mažųjų zonose vyrauja energingos, aktyvios spalvos, o vyresniųjų - subtilesnės, padedančios susikaupti. Kartu su architekte Aušra Gvildiene nuspręsta neslėpti istorijos - priešingai, ją parodyti. Atidengtos buvusios plytos, seno laiptų kontūro pėdsakai, atkurtos langų angos, naudotas kalkinis tinkas - toks pat, kaip Sapiegų rūmuose. Sienos čia tampa edukacine priemone, perteikiančia laiką, sluoksnius, atmosferą. Senojo riedulių mūro (260 m²), plytų (280 m²) ir net 910 m² tinkuotų paviršių istorijos sugyvena su naujais sprendimais. I-II aukštai: klasės, koridoriai ir universalios zonos jungiasi į vieningą sistemą, kurioje mokymasis vyksta visur. III aukštas: stiklinės pertvaros išlaiko atvirumo jausmą, o žalios spalvos akcentai ramina. Cokolis: čia eksponuojamas autentiškas riedulių mūras, matomos ir pokario sienos. Cementas pakeistas kalkiniu tinku, įterpta mikrocemento juosta su plytelėmis. Salė, įkvėpta Piet Mondrian kūrybos, - raudona, geltona, mėlyna - tampa energijos šaltiniu. Spalva čia matoma net lubose: šviestuvų profiliai kuria grafiką ore. Per stiklines sienas atsiveria vaizdai į upę ir kiemą - tai erdvė, kur susitinka mokykla, miestas ir gamta. Šiuolaikinės Mokyklos Centras - tai daugiau nei pastatas. Tai idėja, kuri skleidžiasi per architektūrą, spalvas, garsus ir erdves.
Mokyklos estetinė ugdymo(si) aplinka ir mokinių meninė saviraiška
Mokyklos estetinei ugdymo(si) aplinkai kurti daro įtaką pati mokyklos bendruomenė (mokiniai, mokytojai, tėvai, administracijos darbuotojai ir kt.) ir architektai, menininkai, interjerų dizaineriai. Profesionalūs projektuotojai, aplinkos kūrėjai nuolat domisi naujausiomis pasaulinėmis pastatų ir interjerų projektavimo, dekoravimo tendencijomis, ieško įkvepiančių pavyzdžių užsienio šalyse, analizuoja suprojektuotus, įrengtus statinius, analizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymus, mokyklas projektuoja atsižvelgdami į pastato tipą, švietimo įstatymus, mokyklos bendruomenės poreikius.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose apie mokyklos ugdymo(si) aplinkas yra siekiama puikiausio rezultato mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei. Skiriama daug dėmesio tiek ergonominiam, tiek funkciniam, tiek estetiniam ugdymo(si) erdvių planavimui. Siekiama sukurti aukštus mokyklos ugdymo(si) aplinkos standartus. Mokinių kūrybiškumas, meninė saviraiška įvardijami kaip svarbūs aspektai kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką. Pabrėžiamas tokios aplinkos kūrimo ir plėtojimo ryšys, ugdymo proceso dalyvių įtraukimas į tokių erdvių kūrimą. Estetinės ugdymo(si) aplinkos kūrimas mokyklose labiau siejamas su vaizduojamuoju ir taikomuoju menu.