Vaikai turi unikalų gebėjimą fantazuoti ir kurti, tačiau suaugusieji dažnai šią savybę praranda. Kūrybiškumas yra itin svarbi savybė visose gyvenimo srityse, tačiau su metais ji mažėja. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip M.K. Čiurlionio menas gali būti integruotas į vaikų lavinimą, skatinant jų kūrybiškumą, meninį skonį ir meilę Lietuvai.
Vaikų kūrybiškumas ir M.K. Čiurlionio įtaka
M.K. Čiurlionis buvo originali, neįtikėtinai dosniai gamtos apdovanota asmenybė. Jam buvo būdinga kūrybinė energija, ypatingas pasaulio suvokimo aštrumas, laki vaizduotė ir fantazijos guvumas. Unikalių muzikinių sugebėjimų išryškėjimas ankstyvoje vaikystėje liudija apie svarbų jo įgimtų sugebėjimų vaidmenį. Jis buvo genialus vaikas, jau 5 metų amžiaus stebinęs suaugusius unikalia klausa ir sugebėjimu improvizuoti.
M.K. Čiurlionis yra išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūroje, garsus kompozitorius ir dailininkas, palikęs gilų pėdsaką mene. Jo kūryba, pasižyminti simbolizmu, fantazija ir meile gamtai, yra puikus įkvėpimo šaltinis vaikų ugdymui. Vaikai, susipažinę su jo darbais, gali pajusti spalvų ir formų skambesį, lavinti fantaziją ir ugdyti meninį skonį. Žaisdami ir piešdami vaikai taip pat kuria. Ne kiekvienas taps dailininku, bet tikrai atras ir pažins M.K. Čiurlionį.
Edukacinės programos vaikams Čiurlionio namuose
M.K.Čiurlionio namų parodų koordinatorė, edukacinių programų vaikams kūrėja, pasakų knygos pagal M.K. Čiurlionio paveikslus „Šiandien karaliai mums pasakas seka” bendraautorė ir smuiko pedagogė Milda Pleitaite pastebi, kad kuo toliau vaikai šiuolaikiškėja, tuo juos labiau pradeda traukti paprasti ir visai primityvūs dalykai. M.K.Čiurlionio namuose Vilniuje nėra jokių technologinių elementų, tik paveikslai ir edukatorius. Ta autentiška, rami aplinka juos užburia! Išeidami vaikai dėkoja, nes jiems tas paprastumas ir tyrumas yra ypač suprantamas.
Pasakų knyga „Šiandien karaliai mums pasakas seka”
Pleitaite kartu su Kaziemieru Momkumi sukūrė istorijas M.K.Čiurlionio paveikslams ir išleido pasakų knygą „Šiandien karaliai mums pasakas seka”. Pagrindinė knygos mintis ne tik papasakoti pasaką, bet ir paskatinti vaikus susikurti savo istoriją ar pratęsti jau išgirstą. Kiekvienoje pasakoje rasite ir edukacinę mintį.
Taip pat skaitykite: Kelionė per M. K. Čiurlionio kūrybą
Svarbu leisti vaikams fantazuoti, nebijoti ir patiems galvoti ką galėtų tas paveikslas papasakoti. Kad ir paveikslas „Karalių pasaka” - kiekvienas vaikas atėjęs pamato vis kitaip: vienam tai tik karaliai laikantys švytinti rutulį, kitiems, jau įsižiūrėjus geriau - paslaptingas miestas. Tas mokėjimas pažinti paveikslą nepaprastai svarbus, nes taip ugdosi vaiko vaizduotė, kuri dalyvauja tolimesniam gyvenime. Toks žmogus nebijo eiti į parodas, matyti meno kūrinių ar, galų gale, pats juos kurti! Juk inspiruotas meno gali imtis ir pats kūrybos.
Prie knygos pridedama ir kompaktinė plokštelė su pianisto M.K.Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo sugrotais protėvio kūriniais. Kadangi pats M.K.Čiurlionis yra ir kompozitorius, ir dailininkas, norėjosi, kad ir vaizdas, ir žodis, būtų iliustruotas ir muzikos. Pasirinkti lengvi ir malonūs vaiko klausai preliudai, kurie nėra harmoningai sunkūs. Tie garsai palydi pasakų fantazijų pasaulį apgaubdami jį muzikine skraiste ir taip galima susikurti čiurlionišką, mistišką pasakų pasaulį.
Labai norėtųsi, kad tėvai kartu įsitrauktų į knygelės skaitymą. Ankstyvam amžiuje M.K.Čiurliono paveiksluose gali pamatyti visko labai daug, nes ten daug spalvingumo, įvairiausių simbolių, mažų užslėptų detalių, kurias geriausiai pamato vaikai, o tai vėliau perauga ir į platesnį paveikslų suvokimą. Ir visa tai sudėjus, gaunasi lyg 3D formatas - klausai, skaitai ir matai. Skaitantysis turėtų pasikrauti visai nemažai teigiamos energijos .
Skaitymo ir pasakų svarba vaiko lavinimui
Skaitymas ir pasakos yra labai svarbu vaiko lavinimui, nes tai bendrystės jausmas su tėvais, kuomet jie seka dar nemokančiam skaityti vaikui, kartu analizuoja iliustracijas ir gilinasi į tekstą. Vėliau atsiranda visai kitas kontaktas, kai vaikas pats skaito. Žinoma, kiekviena pasaka turi ugdomąją naudą - tai savęs ir pasaulio pažinimas. Nemažiau svarbu, kad pasakų pagalba vaikai ir patys ima improvizuoti, įsivaizduoja, kuo kitokia galėtų būti pasaka ar seka savas istorijas, taip ugdydami fantaziją, turtindami gimtosios kalbos žodyną.
Per iliustracijas, piešinį, raišką ir net spalvas kuriama knygos atmosfera. Iliustracija, kaip ir tekstas įtakoja vaiko nuotaiką ir emocinę būklę. M.K.Čiurlionio paveikslai spinduliuoja neapsakomą šviesą ir inteligenciją, juose daug teigiamos energijos, todėl knygoje vaikai gali pasisemti daugybę gerų emocijų.
Taip pat skaitykite: Apsilankykite Varėnoje
Paveikslas nebūtinai turi būti atviras, daug gražiau užslėpta mintis, nes tuomet galima pasitelkti fantaziją. Pavyzdžiui paveiksle „Miško ošimas” tarp medžių galima pastebėti ranką, o tuomet atsiranda istorija - pasaka „Vėjo rankos” - kaip vėjas mokosi muzikuoti. O pušys jam padeda. Ne lengva vienam mokytis - prašo pušų pagalbos…
Šiais laikais labai daug kalbama apie vaiko kūrybiškumo ugdymą. Tai tampa net madinga, bet kas tai konkrečiai yra - labai sunku apibrėžti. Nuo ugdančiojo ir ugdomojo santykio ir kiekvienos vaiko individualybės priklauso, kaip ir kokiomis priemonėmis jis turėtų būti ugdomas.
Pastebima, kad kalbant apie kūrybiškumą kartais kalbų yra daugiau nei veiksmo. Priemonės nėra išgrynintos. O ir rezultatas matomas ne tą pačią dieną. Galime tikrai pasidžiaugti, kad turime vis daugiau edukacinių programų vaikams, kurios supažindina su įvairiomis meno sritimis, kūrybos elementais, asmenybėmis, istoriniais įvykiais. Ši knyga - skatina susipažinti su daile, muzika, su M.K. Čiurlionio asmenybe. Gal ją perskaičius atsivers noras paišyti, ar kurti muziką. Užaugęs toks vaikas nebūtinai bus menininkas, bet gal bus labai kūrybingas fizikas?
Muzikalumo ugdymas
Kiekvienas vaikas savyje nešiojasi muzikalumo pradą ir kiek jis yra atskleistas, galima matyti augimo metu, nes tai priklauso nuo mokytojo su kuriuo vaikas turi ryšį ir nuo paties vaiko raidos. Kartais būna, kad vaikas labai muzikalus, bet tam tikram amžiaus tarpsnyje vystymasis sustoja. Kitas, žiūrėk, gal ir nebuvo labai muzikalus, bet reikia labai nedidelio postūmio ir jis atsisveria. Trečiam atsiskleisti prireikia net spalvų - čia žalia, čia mėlyna… Apie muziką mes šnekam net spalvomis, kad vaikas matytų kontrastą ir muzikos struktūros savitumą. Juk vaikui tos natos, tai tik taškiukai, neaiškūs ženklai.
Muzikalumą ugdyti reikėtų nuo mažens - koncertų lankymas, muzikos klausymas namuose su tėvais yra vienas iš didžiausių vaiko pradinių muzikinio ugdymo darbų ir tik vėliau prisideda muzikos mokykla, instrumento įvaldymas. Muzika namuose sukuria gerą, tarsi šventą atmosferą, nuo jos pasidarai švaresnis, tyresnis ir tai veikia vaiko mąstymą bei emocijas.
Taip pat skaitykite: Druskininkų įtaka Čiurlioniui
Kūrybiškumą skatinti tikrai įmanoma reikia tik noro ir laiko. Labai svarbu sąmoningas kontaktas, nes dažnai būna, kad tėvai neskiria tam reikiamo dėmesio. Jeigu apsilankėte koncerte - po jo pasikalbėkite su vaiku apie jį, aptarkite tuos gražius dalykus, kuriuos girdėjote ir matėte. Apie instrumentus ir jų ypatybes, apie emocijas kurias sukelia muzika.
Todėl kai vaikai auga be tėvų dėmesio ar sunkiose šeimose, atrodo, kad juos galėtų išgelbėti muzika ar dailė. Socialiniai pedagogai turėtų kuo daugiau skatinti ar kartu su jais lankytis parodose, koncertuose, nes ten visai kitas emocinis laukas, nei gatvėje, kur tu nesi saugus. Juk taip svarbu užtikrinti vaikams tą saugumo jausmą, kad jie galėtų tobulėti skaitymu, muzika ir jų lauktų puikūs rezultatai.
M.K. Čiurlionio kūrybos integravimas į ugdymo procesą
M. K. Čiurlionio kūryba gali būti integruota į įvairias ugdymo sritis:
- Dailė: Vaikai gali susipažinti su M. K. Čiurlionio paveikslais, analizuoti juose naudojamas spalvas, formas, simbolius. Jie gali bandyti interpretuoti paveikslų siužetus, kurti savo paveikslus, įkvėptus Čiurlionio kūrybos.
- Muzika: Klausydami M. K. Čiurlionio muziką, vaikai gali lavinti muzikinį skonį, pajusti muzikos ir gamtos ryšį. Jie gali bandyti atkurti gamtos garsus muzikos instrumentais, kurti savo muzikines kompozicijas.
- Literatūra: M. K. Čiurlionio paveikslai gali būti puikus įkvėpimas pasakų, istorijų kūrimui. Vaikai gali bandyti aprašyti paveikslų siužetus, sukurti savo istorijas, įkvėptas Čiurlionio kūrybos.
- Pilietiškumas: Susipažindami su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, vaikai gali ugdyti pilietiškumą ir meilę Lietuvai.
Konkretūs pavyzdžiai
- Spalvinimo knygelės: Spalvinimo knygelė vaikus supažindina su M. K. Čiurlionio paveikslais, įtraukia į jo meno pasaulį, moko pajusti spalvų ir formų skambesį, lavina fantaziją ir ugdo meninį skonį.
- Projektas „Myliu Lietuvą, kaip Čiurlionis mylėjo“: Vasario 10-14 dienomis darželyje vyko projektas „Myliu Lietuvą, kaip Čiurlionis mylėjo“ skirtas M.K. Čiurlionio 150 gimimo metinėms paminėti. Ši veikla ugdė pilietiškumą ir patriotiškumą, socialinius įgūdžius - bendravimas su šauliais, klausimų uždavimas, diskusijos lavino vaikų gebėjimą bendrauti ir išreikšti savo mintis.
- Geltonos spalvos reikšmės analizė: Veiklose ugdytiniams buvo pasakojama apie M. K. Čiurlionį ir jo meilę gamtai. Per žaidimus, stebėjimus ir kūrybines veiklas analizuojama geltona spalva bei jos reikšmė Lietuvai. Ugdytiniai, aptardami M.K. Čiurlionio paveikslą „Pasaka. Karaliai“, gilinosi į jo simboliką ir meninę išraišką.
- Vaikų kūrybinių darbų paroda: Darželio erdvėse eksponuojama vaikų kūrybinių darbų paroda, skambant M. K. Čiurlionio muzikai. Vaikai tapo drąsesni ir kūrybiškesni, mokėsi laisvai reikšti mintis bei idėjas. Jie geriau suprato Lietuvos kultūrą, istoriją ir M. K. Čiurlionio indėlį į meną. Ugdytiniai lavino vaizduotę, estetinius pojūčius, sustiprino tarpusavio santykius ir bendradarbiavimo įgūdžius.
- Vidzgirio mokyklos jaunųjų „čiurlioniukų“ paroda „Spalvų muzika: M. K. Čiurlioniui atminti“: Mokiniai sėmėsi įkvėpimo iš genijaus kūrybos, Lietuvos kraštovaizdžio grožio, klausėsi kompozitoriaus muzikinių kūrinių. Jaunieji kūrėjai, pasirinkę įvairias meno technikas, derino spalvas, ieškojo nuotaikų pajutimo, perteikdami jas savo kūryboje. Ši paroda - tai ne tik pagarba Dzūkijos krašto dailininkui, kompozitoriui, kultūros žmogui M. K. Čiurlioniui, bet ir galimybė mūsų mokiniams patyrinėti meno pasaulį kartu su muzika, ugdant meninį suvokimą.
M.K. Čiurlionis: ne tik menininkas, bet ir asmenybė
Svarbu pažvelgti į M.K. Čiurlionį ne tik kaip į sėkmingą menininką, genijų, tautos pasididžiavimą, bet ir kaip į kuklų, jautrų žmogų. Jo laiškai mylimajai Sofijai atskleidžia jo asmenybės kuklumą, savikritiškumą, reiklumą sau ir savo darbams nepaisant materialinių aplinkybių ir norą apsaugoti mylimąją nuo savo paties nevilties.
Laiškuose atsiskleidžia desperatiška M. K. Čiurlionio kova tarp kūrybinio pašaukimo ir būtinybės išgyventi. Kuklumas, su kuriuo M. K. Čiurlionis priėmė savo ribotas galimybes, atsispindi jo pragmatiškame požiūryje į kasdienybę: jis stengėsi prisitaikyti prie aplinkybių ir ieškojo įvairių būdų išgyventi.
M. K. Čiurlionio rašymo maniera išsiskiria romantizmu, lyrizmu, intymumu ir simbolizmu. Per menininko rašymo stilių atsiskleidžia meilė, geismas ir ilgesys, kurį jis jaučia Sofijai.
Šiandien vis dar svarbu skaityti M. K. Čiurlionio laiškus ne tik dėl biografinių įžvalgų ar jų meninės vertės. Tai unikali tapytojo ir kompozitoriaus kalba, to, kuris pats savimi abejodamas dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo, taip pat buvo ir rašytojas, poetas. Tačiau kartu tai ir gražiausia lietuviška XX a. pradžios meilės istorija, lygiai taip pat jaudinanti ir šiandien.
M.K. Čiurlionio kūrybinio potencialo analizė
Čiurlionio asmenybė sudaro skirtingų žmogiškos veiklos formų, sugebėjimų kompleksą, kuriame kiekvienu konkrečiu atveju savitai reiškiasi įvairūs menininko kūrybinio potencialo elementai: gaivališkas kūrybiškumas, vaizduotė, fantazija, metaforinis mąstymas, diskursyvus ir intuityvus pažinimas, mintis, jausmas ir pan.
Išskirtiniais Čiurlionio kūrybinio potencialo bruožais yra tiek įgimti, tiek ir atkakliu kūrybiniu darbu išplėtoti gabumai: laki vaizduotė, fantazija, darbštumas, plati išgyvenimų skalė, imlumas išorinio pasaulio įspūdžiams, mąstymo originalumas, naujovių pojūtis, nuolatinis tobulumo siekimas ir noras išplėsti emocinių išgyvenimų skalę.
Iš minėto unikalaus kūrybinio potencialo plaukė Čiurlioniui būdingas kūrybinių siekių novatoriškumas, išradingumas, polinkis į eksperimentavimą, tikėjimas savo įžvalgomis ir kūrybinėmis galiomis, pagarba tradicijai ir kartu maištavimas prieš ją, perspektyvių ateities meno raidos tendencijų jausmas, kuris derinosi su užsisklendimu nuo išorinio pasaulio.
Čiurlionio asmenybei būdingas ne tik minėtas universalumas, novatoriškumas, maksimalizmas, gaivališkas savo kūrybinių galių suvokimas, bet ir vidinis prieštaringumas: jis spontaniškai siekia įgyvendinti savo didžius sumanymus ir sykiu suvokia, jog tai - nepasiekiamas idealas. Šitai ir lėmė vidinį jo gyvenimo bei kūrybos dramatizmą. Kita vertus, jis buvo itin reiklus sau, nuolat degė naujais sumanymais, siekė tobulumo įvairiose srityse ir nesitenkino pasiektu. Jam buvo svarbiau iškelti naują idėją, suvokti jos esmę, nei ją įgyvendinti praktiškai. Tai paaiškina daugelio jo dailės, muzikos, literatūros kūrinių neišbaigtumą, kurį galime traktuoti ir kaip sąmoningą nuostatą, kadangi neišsakyme, estetinėje užuominoje jis regėjo visa ko pradžią, galingą būties potenciją.
Čiurlionio kūrybinė evoliucija
Per savo neilgą gyvenimą Čiurlionis sukūrė daug įvairaus žanro ir įvairių meno sričių kūrinių. Jo kūrybinė evoliucija stebina netikėtomis metamorfozėmis ir įstabiais praregėjimais.
Akivaizdu, kad Čiurlionio - muziko, literato ir ypač labiausiai mus dominančio dailininko - kūrybinė evoliucija buvo neįtikėtinai greita: ji prasidėjo 1903 m. o ryžtingas posūkis į specifines plastines modernistinės dailės problemas išryškėjo tik 1906-1907 m. žiemą ir baigėsi 1909 m. Per šešerius metus jis nuėjo sudėtingą kelią nuo ankstyvųjų simbolistinės estetikos įtakoje sukurtų kūrinių per įvairius modernistinius ieškojimus prie savito muzikalios „sonatinio“ periodo tapybos stiliaus sukūrimo.
Ankstyvąjį Čiurlionį veikė simbolizmas, secesija, Jugendstil, Art Nouveau ir kitos neoromantinės kryptys. Gvildenant Čiurlionio kūrybą, tradiciškai pernelyg daug dėmesio buvo kreipiama į visokius ideologinius ir beletrizuotus jo ankstyvojo „literatūrinio psichologinio simbolizmo“ tarpsnio aspektus.
Čiurlionis ankstyvajame literatūrinio psichologinio simbolizmo tarpsnyje sukūrė savitą, glaudžiai susijusį su įvairiais mitais ir legendomis alegorijų ir simbolių žodyną, kuriam būdingas principinis daugiareikšmiškumas ir situatyvumas.
Simbolistinio orientalizmo paveiktuose Čiurlionio paveiksluose archetipiniai vaizdiniai susipina su baltiškaisiais ir įvairiais to meto ezoteriniuose mokymuose itin populiariais hebrajų, egiptiečių, babiloniečių, persų, vedų ir krikščionių mitologijos simboliais bei įvaizdžiais. Tai jo paveiksluose iškylantis Saulės, Pasaulio gyvatės (žalčio), galingo paukščio, žuvies, luoto, tilto ir centrinis Pasaulio medžio simbolis, kuris dėl įvairių modifikacijų tampa sakraliniu kalnu, Šventykla, Gyvybės, Pažinimo, Vaisingumo medžiais, Visatos stulpu, kosmine ašimi, simbolizuojančia vidinį axis mundi, Dangaus, Žemės, Vandens ir Pragaro sąryšį. Lėtai augantis vertikalus medis čia, be axis mundi simbolikos, yra jėgos, didingumo, dinamiškos gyvybinės energijos išraiška, priešpriešinama statiškam akmens gyvenimui. Medis ir akmuo kartu simbolizuoja mikrokosmosą, nuolatinius būties virsmus. Kylančios medžių šakos ir vertikalios kitų augalų linijos - judėjimas į dangų, amžinybė, gyvenimo tėkmė, o visada žaliuojantis medis - amžinas gyvenimas, nemirtingumas, metantis lapus medis - nuolat atsinaujinantis pasaulis, cikliškas prisikėlimas ir atgimimas. Gamtos apraiškoms Čiurlionis neretai teikė asmeninius bruožus, pabrėžė jos intymumą. Daugelis jo paveiksluose vaizduojamų gamtos reiškinių, objektų, gyvūnų įgyja antropomorfinį, t. y.
Apskritai ankstyvajam jo tapybinės evoliucijos tarpsniui būdingi mįslingi siužetai ir ryškios efektingos kontrastuojančios spalvos. Vienu ryškiausių šio tarpsnio kūrinių, atspindinčių Čiurlionio dvasinius ieškojimus, laikyčiau „Ramybę“ (1903/1904), kurią galima aiškinti ir kaip savotišką psichologinę jo dvasios būsenų atspindį ir kartu - kompensaciją. Iš Artimųjų Rytų ir Indijos civilizacijų perimti simboliniai vaizdiniai, mitologiniai ir religiniai motyvai, ikonografiniai elementai Čiurlionio kūriniuose papildyti abstrakčia iš Rytų mitologijos nusižiūrėta geometrinių ženklų, skaičių, spalvų simbolika - apskritimu, Saulės ženklu, simbolizuojančiu būties pilnatvę, gyvybę, tobulybę, trikampiu - aukščiausią išmintį, keturkampiu - stabilumą. Ankstyvuosiuose paveiksluose taip pat regime įvairius rytietiškos kilmės ornamentus, archajiškų rašmenų imitaciją, natūralistinius motyvus, rėksmingas spalvas ir juslinį tapomų formų traktavimą („Laidotuvių simfonija“, 1903, „Ožiaragis“, 1904, „Rytas“, 1904, „Tvanas“, 1904/1905, „Pasaulio sutvėrimas“, 1905/1906). Šiuose paveiksluose vyrauja Senojo Testamento kultūrinės erdvės simboliai.
Čiurlionis iš tikrųjų savo tapybos ir muzikos sintezės siekiais buvo savotiška tarpinė figūra tarp neoromantikų, ypač tarp simbolistų ir naujosios XX a. dailininkų kartos, ryžtingai atmetusios pirmtakų sintetinių siekių literatūriškumą. Su romantikais ir simbolistais jį sieja ikonografinių elementų pomėgis, polinkis į mįslingus simbolius, metaforas, asociatyvumą, psichologizmą, žavėjimasis efektingais spalviniais santykiais. Su antraisiais - maksimalizmas, dėmesys muzikaliai plastinių formų architektonikai, vidiniams tapybos ir muzikos sąveikos dėsniams.
Romantikų meno filosofijos poveikyje tapusi visų meno rūšių idealu ir savotišku hegemonu, muzika romantizmo epochoje skverbėsi į kitus menus, tačiau, sąveikaudama su jais, kėlė dailininkams daug sudėtingų problemų. Kai menų sąveikos tikslu tapdavo giminingos būties forma, medžiagiškumu bei išraiškos priemonėmis meno rūšys, jos nesunkiai paklusdavo vieningai estetinei programai ir pagimdydavo kokybiškai naują meninių vaizdinių sistemą, pasižyminčią kur kas stipresniu estetiniu poveikiu. Tačiau ieškant muzikos (laikinis menas) ir tapybos (erdvinis menas) sąlyčio taškų, kilo daugybė objektyvių sąveikos trukdžių. Romantikai intuityviai jautė, kad muzikalumas tapyboje turėtų teikti stebėtojui naujų sudėtingų įvaizdžių sugestijas, plėtoti meninę mąstyseną, išryškinti geidžiamą jos metaforiškumą; išlaisvinti menininko fantaziją nuo griežtos išankstinės reglamentacijos, nusistovėjusių kūrybos stereotipų. Tačiau romantikų menų sąveikos teorija buvo dar perdėm neapibrėžta, miglota, kad sugebėtų išspręsti objektyviai dailininkams iškilusias tapybos ir muzikos sąveikos problemas. Todėl XIX a. pirmosios pusės romantinės pakraipos dailininkai daugiausia apsiribojo tiesmukišku literatūrinių siužetų muzikinėmis temomis bei muzikinių pavadinimų perkėlimu į tapybą. Pvz., Moritzas von Schwindas (1804-1871) paveikslų ciklui („Simfonija“) bei šio ciklo paveikslams suteikė muzikinius pavadinimus. Gilesni ryšiai su muzika atsiskleidė anglų poeto ir dailininko Williamo Blake’o (1757-1827) paveiksluose, graviūrose, iliustracijose Biblijai, bei Dantės, Williamo Shakespeare’o, Johno Miltono knygoms. Temperamentingo dailininko kūriniams būdingas lyrinis muzikinis atspalvis, gaivališkos kompozicijos, raiški faktūra ir dinamiškas linijų piešinys.
Tolesnis tapybos ir muzikos sąveikos etapas susijęs su simbolizmu. Simbolistai, persiėmę Arthuro Schopenhauerio ir Friedricho Nietzsche‘s idėjomis, sekdami romantikais, atgaivino „muzikinės dvasios“ universalumo idėją. Iš romantikų jie perėmė ne tik nostalgijos, tragiško likimo, ekstatiško grožio išaukštinimo leitmotyvus, bet ir visa tai jungiantį muzikalumo kultą. Žymiausi simbolizmo teoretikai Jeanas Moréas, Joris-Karlas Huysmansas, Stéphane‘as Mallarmé, Paulis Verlaine‘as daug kalba apie visa aprėpiančią muzikos dvasią, kuri neva padedanti menui atskleisti nežemiškų, „tikrųjų“ vertybių esmę, suteikti joms ypatingą mįslingumą. Muzikalumas, tapęs meno autentiškumo požymiu, simbolizmo epochoje stipriai veikė kitas meno rūšis. Tapybos ir grafikos srityje (Aubrey Vincent Beardsley, Arnold Böcklin, Max Klinger, Franz von Stück, Hans von Marées, Ferdinand Hodler, Odilon Redon, Gustave Moreau, Alfons Mucha) ryškėja pastangos vaizduojamosios dailės raiškos priemonėmis išgauti muzikalumą, užšifruotais simboliais išreikšti jautriausius dvasios poslinkius. Muzikalumas, anot A. Böcklino, tobuliausiai išreiškia metafizinę, nepaaiškinamą daiktų ir reiškinių esmę. Emocinę spalvos jėgą išryškino amerikiečių dailininkas Jamesas Whistleris (1834-1903). Jis žen…
tags: #ciurlionis #vaiku #akimis