Šiame straipsnyje apžvelgsime Vaivos ir Manto Alijošių šeimos istoriją, jų kūrybiškumą ir darbštumą, kuris įkvepia ne tik juos pačius, bet ir jų vaikus. Taip pat panagrinėsime knygą „Pasaibos kelionė: po Lietuvą: ką veikti, kai nežinai, ką veikti?“, kuri skatina šeimas keliauti ir atrasti Lietuvą.
Pievų vaikas ir agronomas: svajonių pradžia
Vaiva Alijošienė save vadina pievų vaiku ir visada buvo prisirišusi prie savo kaimo. Jos svajonė buvo turėti savo namus. Meilė gėlėms ją nuvedė į Šiaulius studijuoti floristikos. Mantas Alijošius tuo metu studijavo agronomiją Vytauto Didžiojo universitete, A. Stulginskio žemės ūkio akademijoje. Laisvu laiku padėjo ūkininkauti tėvams ir visuomet laukdavo savaitgalių, kai galės grįžti prie žemės darbų. Akademijoje susidomėjo ne tik augalais, bet ir bitininkyste. Manto svajonė taip pat buvo sukurti savo ūkį. Todėl baigus universitetą, jis grįžo ūkininkauti su tėvais ir tuo pačiu kurti savo ūkį. Kad svajonės pildytųsi greičiau, Mantas buvo išvykęs ir pasidarbuoti Anglijoje. Vaiva emigrantės duoną išbandė Olandijoje, vėliau Škotijoje, tačiau nusprendė grįžti į Lietuvą.
Meilė ir kūrybiškumas: vestuvės daržinėje
Kai Vaiva ir Mantas vėl susitiko Maironiuose ir suvokė, jog juodu sieja stiprus ryšys ir daugybė bendrų dalykų, užgimė draugystė. Mantas nusivežė Vaivą parodyti savo nusipirktą žemės sklypą, kurio viduryje stovėjo daržinė. Likus keletui mėnesių iki vestuvių, Mantas ėmėsi darbo: suvaržė daržinės sienas lynais, užlopė stogo skyles, nusipirko lentų ir sudėjo grindis. Vaiva rūpinosi patalpų puošyba: iš tėvų, močiučių, tetų ir pažįstamų susinešė ąsočius, į kuriuos pamerkė lauko gėlių. Daržinei, virtusiai originalia pokylių sale, tiko ir šiaudų ritiniai, ir kitokie žemdirbiški akcentai. Užkandžių stalas buvo paruoštas lauke. Teko per lauką padaryti taką į vestuvių vietą, nupjaunant ir paaukojant keletą arų žydinčių Manto rapsų.
Namai prie Šepečio upelio ir svajonės apie gausią šeimą
Nuo tų garsiųjų vestuvių praėjo treji metai, o maironiškiai nesiliauja stebėtis šios šeimos keistumu, originalumu, kūrybingumu ir darbštumu. Vaivos ir Manto troškimas kuo greičiau turėti savo namus neleido metų metus taupyti ir laukti, kol galės įsigyti padorų būstą. Jie įsigijo nedidelį apleistą rąstinį namelį šalia Šepečio upelio. Patys pakeitė langus, išsitapetavo sienas, atsivedė vandenį, iškasė nuotekų duobę. Aplink namus yra trys hektarai žemės, iš kurių 50 arų apsodino gėlynais. Iš tų lentų, kurias suklojo ant grindų daržinėje, Mantas pastatė namelį su čiuožykla ir laipyne sūnui Ąžuolui. Vaiva ir Mantas norėtų turėti gausią šeimą.
Ūkis ir kūryba: darbas ir laisvalaikis
Manto ūkis plečiasi. Jis verčiasi pagal specialybę - užsiima augalininkyste. Šiuo metu dirba apie porą šimtų hektarų savos ir nuomojamos žemės. Sėja kviečius, rapsus, žirnius, avižas, pupas. Kol augina mažąjį Ąžuolą, Vaiva puokštes dovanoja draugams gimtadienių ir kitomis progomis, kaip dekoratorė pagelbsti draugams per jų šventes. Alijošių šeima įsitikinusi, jog savomis rankomis įmanoma padaryti viską. Net žiemą, kai laukuose nėra darbų, Mantas kasdien važiuoja į savo ūkį kaip į samdomą darbą. Mėgsta pakeliauti. Skrido ir į Prancūziją, Angliją, Ispaniją, Italiją, Vokietiją, buvo kelionėse Lenkijoje, Latvijoje.
Taip pat skaitykite: Populiariausi „Senukai“ čiuožyklų modeliai vaikams
„Pasaibos kelionė: po Lietuvą“: atrask Lietuvą su vaikais
Kartu su vaikiškų knygų autore Danguole Kandrotiene ir iliustratore Jurgita Ranceviene, „Keliauk Lietuvoje“ parengė 4-7 metų vaikams skirtą knygelę „Pasaibos kelionė: po Lietuvą: ką veikti, kai nežinai, ką veikti?“. Knygoje tėvams ir vaikams savo nuotykius pasakoja ir patarimus dalija skaitytojams puikiai pažįstamas personažas - Pasaiba. Knygelėje pristatomos kelionių vaikams stotelės yra išsibarsčiusios po visą šalį - nuo vieno lankomiausio Lietuvoje Jūrų muziejaus iki Pepės vilaitės Jonavos rajone ir Aukštaitijos „siauruko“ Anykščiuose. Didelė dalis objektų vienaip ar kitaip susiję su gyvūnais - tai ir Dubingių žirgynas, ir Varlių namelis Šakių rajone, Pelėdų parkas Vilniaus rajone ir Paukščių kaimas Cijonyse. Dauguma knygelėje pristatomų vietų siūlo mažiesiems pritaikytas edukacijas - Panevėžio gamtos mokykloje vaikai išmoks senųjų piemenų žaidimų, Vinetu kaime - šaudyti iš indėniškos spjaudyklės, o Vaikų literatūros muziejuje - spausdinti mašinėle. Apkeliavusieji visą Lietuvą Pasaibos pėdomis bus apdovanoti Mažojo keliautojo sertifikatu, kurį tėvai galės parsisiųsti nuskenavę knygelėje esantį QR kodą.
40 idėjų kelionėms su vaikais
Knygelėje rasite 40 idėjų kelionėms su vaikais:
- Gamtos mokykla Panevėžyje.
- Pelėdų parkas Vilniaus rajone.
- Paukščių kaimas Cijonyse.
- Balandžių muziejus.
- Indėnų kaimelis.
- Kalėdų muziejus.
- Platelių ežeras.
- Žygis su žiniukais.
- Namelis medyje nuotykių parke.
- Jūrų muziejus.
- Kačių muziejus.
- Alpakų ūkis.
- Dinozaurų parkas.
- Trakų pilis.
- Tarzanų takai.
- Ilgaplaukių galvijų ūkis.
- Basų kojų takas.
- Apverstas namas.
- Siaurukas Anykščiuose.
- Pepės vila Jonavos rajone.
- Žaislų muziejus.
- Edukacijos Trakuose.
- Medinė pilaitė Kernavėje.
- Katinų muziejus.
- Raganų muziejus.
- Laumių takas.
- Lėlių namai.
- Varlių namelis.
- Zuikių muziejus.
- Vėžlių sala.
- Labirintų parkas Anykščiuose.
- Burbuliatorius.
- Alpakų ūkis.
- Mėnulio stebėjimas.
- Vasaros rogutės.
- Grojantys laiptai.
- Šaltibarščių ragavimas.
- Vaikų literatūros muziejus.
Vasara Lietuvoje: atradimų metas
Vaikystė - tai stebuklų ir atradimų metas, o vasara - puikus laikas patirti naujų nuotykių ir įspūdžių. Lietuvoje vasara visada buvo ypatingas metų laikas, įkvėpęs daugybę kūrėjų, įskaitant ir vaikų dainų autorius. Vasaros tema dažnai siejama su skaitymu ir mokymusi per pramogas. Pavyzdžiui, skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ skatina vaikus skaityti knygas ir laimėti prizus. Vasara Lietuvoje - tai ne tik atostogų metas, bet ir daugybė švenčių bei renginių, skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vasaros tema dažnai atsispindi ir dainose, kurios gali būti linksmos ir nuotaikingos, skatinančios vaikus džiaugtis šiltuoju metų laiku ir jo teikiamomis galimybėmis.
Pramogos Elektrėnuose: ledo arena ir vandens čiuožykla
Elektrėnų ledo arena - daugiau nei 45 metus skaičiuojanti, pirmoji ledo arena Lietuvoje. Ji pastatyta 1976 m. Per visus šiuos metus, sukaupė daugybe istorinių momentų ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo sportuose. Čia pradėjo savo ledo ritulininko kelią daugelis žymių sportininkų. Iki šiol čia vyksta ledo ritulio varžybos ir organizuojami masiniai čiuožimai. Tačiau projektas ,,Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“ yra jubiliejinis, 1000-asis su ES parama Lietuvoje įgyvendintas projektas, kainavęs per 1 mln. 30 tūkst. litų, bet iki galo dar neužbaigtas. Vos ne šimtą tūkstančių litų kainavusi vandens čiuožykla stovi nenaudojama, su užrašu „Pavojinga zona“.
Knygų rekomendacijos vasarai
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojai rekomenduoja šias knygas vasarai:
Taip pat skaitykite: Kur pirkti čiuožyklą Lenkijoje?
- Icchokas Meras „Lygiosios trunka akimirką“.
- Guy de Maupassant „Mielas draugas“.
- Arthur Conan Doyle „Geriausios Šerloko Holmso ir daktaro Džono V. Vatsono istorijos“.
- Laura Sintija Černiauskaitė „Benedikto slenksčiai“.
- Fiodoras Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“.
- Nora Roberts „Apsėdimas“.
- Sandra Brown „Pavydas“.
- Daniela Sacerdoti „Saugok mane“.
- Becca Fitzpatrick „Plikledis“.
- Nicholas Sparks „Amžinai tavo“.
- Šatrijos Ragana „Vyšnios“.
- Jurgis Kunčinas „Baltųjų sūrių naktis“.
- Jerome K. Jerome „Trise valtimi neskaitant šuns“.
- George Orwell „Gyvulių ūkis“.
- Mary Mapes Dodge „Sidabrinės pačiūžos“.
- Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“.
- Dinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“.
- Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“.
- Sandra Brown „Trintis“.
- Sharon Sala Komplektas „Devynios gyvybės“.
- Stephan Pastis „Timis Nevykėlis“.
- Ana Frank „Dienoraštis“.
- Bram Stoker „Drakula“.
- Ignas Šeinius „Kuprelis“.
- Erich Maria Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“.
- Christopher W. Gortner „Kotrynos Mediči išpažintis“.
- Joël Dicker „Baltimorės knyga“.
- Christina Baker Kline „Našlaičių traukinys“.
- Jill Alexander Essbaum „Hausfrau“.
- Cathy Kelly knygą „Mažo miestelio moterys“.
- Francesc Miralles, Hector Garcia „Ikigai. Ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptys“.
- Dalia Dilytė „Filosofo žmona“.
- Guzel Yakhina „Zuleicha atmerkia akis“.
- Banana Yoshimoto „Virtuvė“.
- Spenser Johnson „Kas paėmė mano sūrį?“.
- Jolita Herlyn „Angelai neverkia“.
- Verghese Abraham „Vienuolės paslaptis“.
- Gina Viliūnė „Vilniaus Madona“.
- Santa Montefiore „Namas prie jūros“.
- Jurga Lago „Liucija“.
- Fredrik Bachman „Gyveno kartą Uvė“.
- Herbjorg Wassmo „Dinos knyga“ (1-oji trilogijos apie Diną knyga).
- Jo Nesbo „Tarakonai“.
- Marianne Power „Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą“.
- Lisa Wingate „Kol nepriklausėme jums“.
- Isabelle Broom „Metai ir viena diena“.
- Gisela Pou „Vynuogynų tyla“.
- Rimantas Černiauskas „ Vaikai ir vaiduokliai“.
- Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“.
- Laura Sintija Černiauskaitė „Kvėpavimas į marmurą“.
- Rūta Šepetys „Nelengvu keliu“.
- Lisa Genova „Ta pati Alisa“.
- Gillian Flynn „Tamsumos“.
- Yuval Noah Harari „SAPIENS. Svarbiausi žodžiai (sudarė Iris Seidenstricker).
- Saulius Šaltenis „Riešutų duona“.
- Vincas Mykolaitis Putinas „Altorių šešėly“.
Žaidimų aikštelės vaikams: aktyvus laisvalaikis kieme
Atšilus orams daugelis šeimų, gyvenančių nuosavuose namuose, turinčių sodus ar sodybas kaime pradeda dairytis žaidimų aikštelių. Jos - beveik privalomas kiemo atributas turint vaikų. Žaidimų aikštelės padeda vaikams būti fiziškai aktyviems ir mėgautis turiningu laisvalaikiu: jie gali bėgioti, šokinėti, laipioti, suptis ir t.t. Geriausia rinktis patikimų gamintojų gamintą bei sertifikuotą aikštelę. Įranga neturėtų būti aštriais kraštais, o visos metalinės dalys turi būti uždengtos arba nudažytos.
Mediniai lauko vaikų nameliai su čiuožykla: pramoga ir saugumas
Mediniai lauko vaikų nameliai ypatingai išpopuliarėjo kuomet suklestėjo technologijų amžius, ir vaikams pradėjo nebebūti įdomus laisvalaikis lauke. Šie vaikų mediniai nameliai komplektuojami su įvairiais priedais. Populiariausios pramogos yra: smėliadėže, sūpynės, čiuožyklą, laipiojimo sienelė ir kiti priedai. Kadangi vaikai praleidžia daugiau laiko lauke, tėvai mielai perka namelius savo atžaloms. Mediniai nameliai gaminami iš pušies ir eglės medienos. Ši mediena ekologiška, iš lietuvos miškų, kas užtikrina ergonomiškumą ir tinkamumą ties bet kokiu reljefu. Eglės ir pušies lentos impregnuojamos ir kitaip apdirbamos, kad užtikrinti namelio vientisumą ir lentų atsparumą aplinkos poveikiams.
Taip pat skaitykite: Ermitažas: čiuožyklų kainos
tags: #ciuozyklos #vaikai #autorius