Muzika, kadaise buvusi išsilavinusio ir intelektualaus žmogaus požymiu, šiandien praranda savo svarbą. Tačiau, muzikos mokykla yra kur kas daugiau nei vien išmokti groti ar dainuoti. Šiame straipsnyje panagrinėsime chorinio dainavimo naudą vaikams, remiantis tyrimais ir specialistų įžvalgomis.
Muzikos Įtaka Vaikų Vystymuisi
Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytojos Jolita Vaitkevičienė ir Diana Mickevičiūtė bei šią mokyklą baigusi Dalia Miklaševičiūtė pasidalino savo nuomonėmis apie muzikos mokyklų įtaką ir muzikos vertę. Diana Mickevičiūtė sako, kad muzikos įtakos svarbą besiformuojančioms jaunoms asmenybėms sunku pervertinti. Muzika veikia žmogų per klausą, atitraukdama nuo kasdienių darbų ir skubos. Muzikos klausymas, inspiruojantis mąstymo ir vaizdinių asociacijų, padeda įsigilinti į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį.
Jolita Vaitkevičienė teigia, kad muzika turi nemažą įtaką estetinio poreikio ir pasitenkinimo formavimui. Muzikos mokykla padeda jaunam žmogui pažinti ne tik masinę muzikinę kultūrą, bet ir klasikinę, akademinę muziką, kuri skatina ne tik „vartoti“, bet ir mąstyti. „Muzika ugdytas vaikas visuomet emociškai turtingesnis, įžvalgesnis, mąstymas lankstesnis.“
Muzika Ir Smegenų Vystymasis
Publikuota daugybė tyrimų, kurie atskleidžia muzikos įtaką smegenims. 2014 metais JAV Nortvesterno universiteto paskelbtame tyrime teigiama, kad muzikos pamokos vaikams daug naudingesnės, nei vien muzikos klausymasis namuose. Kiti tyrimai rodo, kad nuoseklus muzikos mokymasis didina vaikų IQ lygį, gerina atmintį, gebėjimą įveikti kasdienes užduotis ir pagerina skaitymo įgūdžius.
Choro Dainavimo Nauda Vaikams
Choras - tai ne tik dainavimas kartu, bet ir visapusiškas asmenybės ugdymas. Choro dainavimas turi daug privalumų vaikams:
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
- Taisyklingas kvėpavimas: Dainavimas vysto taisyklingą kvėpavimą ir palaiko raumenų tonusą.
- Atmintis ir susikaupimas: Choro pamokose išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą.
- Matematiniai gebėjimai: Ritmo skaičiavimo užduotys stiprina matematinius gebėjimus.
- Socialiniai įgūdžiai: Žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka dirbti kolektyve.
Dalia Miklaševičiūtė, baigusi muzikos mokyklą „Liepaitės“, teigia, kad muzikos mokymasis plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Muzika daro žmogų supratingesnį, jautresnį detalėms ir formuoja įvairiapusišką asmenybę.
Nuo seno pastebėta ypatinga muzikos galia - suburti ir suartinti žmones, o vaikai - ne išimtis. Dalyvavimas muzikos pamokose drauge su būriu klasės draugų, muzikinių būrelių lankymas ar netgi mokyklinio choro įkūrimas yra puikios priemonės, skatinančios vaikus dirbti komandoje, siekti rezultatų, ugdyti muzikinę klausą ir įsijungti į visuomeninę veiklą drauge su bendraminčiais.
Muzika Kaip Raminanti Priemonė
Muzikos kūrimas, dainavimas ir grojimas veikia raminančiai ir atpalaiduoja. 2004 metais Merilando Aleganio koledže atliktas tyrimas parodė, jog muzika sumažina perdegimo simptomus, gerina nuotaiką bei gali būti puiki emocinės sveikatos stiprinimo priemonė. Tyrimai rodo, kad ankstyvas vaiko muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, net skaitymą.
Muzika Nėštumo Metu Ir Ankstyvoje Vaikystėje
Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos, kuri turi padėti sukurti jaukią, ramią ir saugią aplinką motinai ir kūdikiui. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika, ypač W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai.
Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams yra mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
„Mocarto Efektas“
Mokslininkai G. L. Šo, F. Rauchenas, D. Kembelas ir kiti tyrinėjo W. A. Mocarto muziką, kuri padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką ir spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą.
1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus, kurių metu studentai, prieš spręsdami protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą, klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu“ ir išgarsėjo visame pasaulyje. Dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt. kūriniais.
Muzikos Pasirinkimas Ir Užsiėmimai
A. Kerulytė-Morkūnienė teigia, kad vaiko muzikinius gebėjimus galima pastebėti gana anksti, tačiau tai labai individualu. Vaikai gimsta turėdami klausą. Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose, klausydami W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų kompozitorių muzikos, dainuodami lopšines ir vaikiškas daineles.
Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti.
Muzikos Nauda Asmenybės Raidos Vystymuisi
Įrodyta, kad muzikos besimokantiems vaikams lengviau ir greičiau sekasi įsiminti mokyklose pateikiamą informaciją bei turinį, jų mokymosi rezultatai yra geresni nei mokinių, papildomai nelankančių muzikinių užsiėmimų.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
Pagrindiniai muzikos teikiami privalumai:
- Mokymasis groti konkrečiu instrumentu, dainavimas lavina ne tik muzikinius, bet ir socialinio vaiko bendravimo su aplinka gebėjimus.
- Gerinama koordinacija bei judesių motorika.
- Lavinama atmintis.
- Stiprinami matematiniai bei intelektiniai gebėjimai.
- Ugdoma savidisciplina, motyvacija ir pasitikėjimas savimi.
- Gerinami socialiniai įgūdžiai ir emocinė pusiausvyra.
- Ugdomas kūrybiškumas bei fantazija.
Reikia atidžiai stebėti vaiką ir įsiklausyti į jo rodomą iniciatyvą. Tradiciškai populiariausi instrumentai - fortepijonas, smuikas, fleita, gitara ar dainavimas. Svarbiausia - išdrįsti pradėti muzikuoti. Tai nepamainomas indėlis į harmoningos asmenybės ateitį.
Kodėl Verta Pradėti Muzikuoti Nuo Mažens?
- Greitas mokymasis: Vaikai mokosi sparčiausiai būdami maži - jų smegenys dar itin plastiškos ir jautrios naujiems stimulams.
- Garso analizė: Muzikos pasaulis, su savo garsais, ritmais ir tonais, padeda vaikams išmokti analizuoti garsus, tobulinti klausymosi įgūdžius ir net padeda greičiau mokytis kalbos.
- Emocinis ir socialinis vystymasis: Muzika yra išraiškos forma, kuri leidžia vaikams pažinti savo emocijas ir jas išreikšti.
- Kognityvinių gebėjimų lavinimas: Muzika turi teigiamą poveikį kognityvinei raidai - tyrimai rodo, kad muzikinė veikla gali padėti ugdyti atmintį, dėmesį ir logiką.
- Kūrybiškumas ir saviraiška: Muzika suteikia vaikams laisvę eksperimentuoti, kurti ir interpretuoti garsus.
- Disciplinos ir kantrybės ugdymas: Muzikos mokymasis reikalauja nuoseklumo ir pastangų.
Kada Pradėti Ir Kaip Pasirinkti Tinkamą Veiklą?
Specialistai dažnai rekomenduoja pradėti muzikos mokymą nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams.
Pavyzdžiai:
- Dainavimas: Vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą.
- Ritmo žaidimai: Paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais.
- Šokis ir judesio muzika: Tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.
Kaip Skatinti Vaiko Susidomėjimą Muzika?
- Rodykite pavyzdį: Dainuokite, klausykitės muzikos kartu.
- Sudarykite laisvę rinktis: Leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
- Paverskite muziką žaidimu: Mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
- Nepamirškite pagyrimų: Kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus.
Muzikos Mokyklų Įtaka
Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Retas vertina bet kokias meninio ugdymo įstaigas. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau.
Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja Diana Mickevičiūtė sako, kad muzikos įtakos svarbą vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Pradėkime nuo to, kad muzikos menas yra garsinės prigimties, tai yra, veikiantis žmogų per klausą. Taip pat D. Mickevičiūtė pastebi ir kitą dalyką: muzika - tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo. „Ar tai gali būti nereikšminga?“ - klausia vadovė.
„Muzikos klausymas, inspiruojantis daugybę mąstymo ir vaizdinių asociacijų, tiesiogiai veikiantis žmogaus jausmus ir emocijas, stipriau, nei kitas menas, padeda įsigilinti žmogui į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį.“ Taigi lankydamas muzikos mokyklą žmogus išmoksta geriau pažinti tą dvasinį pasaulį.
O taip pat muzika teikia ir kitos naudos: „Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi. Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją. Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus.
D. Mickevičiūtė pastebi, kad žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms.
Šiuo metu ekonomiką studijuojanti Dalia Miklaševičiūtė baigė „Liepaičių“ muzikos mokyklą. Ji įžvelgia gausybę naudos, kurią suteikė muzikos mokymasis. „Kaip ir bet kokia veikla, muzikos mokykla plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Tokios pažintys išlieka visam gyvenimui, kadangi su tais žmonėmis tu užaugi, formuojiesi kaip asmenybė, daliniesi iš pradžių vaikiškai naiviomis idėjomis, paaugliškais skausmais ir pagaliau gyvenimiška patirtimi. Kitas aspektas, kurį verta paminėti - tai kūrybiškumas.
Muzika Ugdo Gėrį ir Grožį
Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus. Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties.
Štai keletas pavyzdžių, kaip muzika gali būti naudojama vaikų ugdymui: W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai.
Muzika Ruošiant Pamokas ir Miegui
Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs.
Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.
Muzikos Įtaka Gebėjimų Lavinimui
- Intonavimas
- Muzikos ritmo pajautimas
- Emocinės raiškos būdai perteikti muzikos nuotaiką
- Sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius
- Reaguoti į muzikos pasikeitimus
Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome - ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės. Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių.
Svarbu Rasti Laiko ir Tylai
Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Paauglystė: Iššūkiai Ir Galimybės
Paauglystė - svarbus ir sudėtingas amžiaus tarpsnis. Tai pereinamasis laikotarpis nuo vieno gyvenimo tarpsnio (vaikystės) į naują (subrendimą). Paauglystės laikotarpis užima ypatingą vietą žmogaus vystymosi cikle. Neveltui šis paauglystės amžius dar kitur yra įvardinamas kaip ,,pereinamasis", ,,kritinis", ,,sunkus". Šie pavadinimai parodo šio laikotarpio raidos proceso sudėtingumą ir svarbumą. Paauglystėje vyksta didžiuliai asmenybės bruožų pakitimai. Labai svarbu šiame amžiaus tarpsnyje, kad moksleiviai išsaugotų tikrąsias vertybes. Mokydamiesi muzikos mokykloje tobulins savo individualias savybes, lavins klausą, muzikalumą, norą dainuoti. Muzikinis mokinių ugdymas tiesiogiai siejasi su paauglio dvasiniu pasauliu, aktyvina protinius gabumus, atveria kūrybines gelmes, skatina pajusti muzikos grožį. Emocijos, patiriamos dainuojant, ugdo artistiškumą, turtina akiratį, lavina grožio pajautimą. Dainavimas padeda ugdyti estetinius vaiko jausmus, muzikinį skonį.
Motyvacija Muzikos Mokykloje
Žinoma, kad mokymosi kryptingumas priklauso nuo mokinio poreikių, interesų, vertybių, įsitikinimų, siekių, polinkių, t.y. nuo motyvų, kurie suteikia energijos, noro veikti, kreipia veiksmus, elgesį viena ar kita linkme. Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantys žmogaus psichikoje. Mokymosi motyvacija padeda mokiniui orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius, žadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, turi įtakos mokymosi kokybei ir mokymosi pasekmėms. Kaip rodo B.Bitino (1962), A.Juozuko (1976), G.Valicko (1991), H.Remšmidt (1994) ir kitų mokslininkų tyrimai, mokymosi motyvacijos problema dažniausiai išryškėja paauglystės periode. Ankstesnė teigiama motyvacija mokymosi ir mokyklos atžvilgiu šiame amžiuje dažnai susilpnėja ir pasireiškia nenoru mokytis. Paaugliai blaškosi tarp pasirinkimo laisvės. Gatvės kultūra pasivilioja daugelį, sėkmingai pradėjusų, bet taip ir nebaigusų muzikos mokyklos moksleivių. Pedagogo įdėtas darbas nueina veltui, lieka neišsipildžiusi tėvų svajonė.
Paauglystės Ypatumai
Paauglystei būdingas maištavimas ir pasipriešinimas, savojo ,,aš" įtvirtinimas, pastovus ieškojimas ir abejojimas. Tai laikotarpis, kai kinta įsitikinimai, ieškoma ir atrandama. Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis nuo vieno gyvenimo laikotarpio (vaikystės) į kokybiškai naują (subrendimą). Jo metu vyksta esminiai vaiko organizmo, jo protinės veiklos, savimonės pakitimai. Keičiasi paauglio interesai, požiūriai, vertinimai, santykiai su draugais ir suaugusiais. Paauglystės amžiaus ribos yra gana sąlyginės. Daugeliu atveju jos yra tarp 12 ir 18 metų. Paauglystę kartais bandoma skirstyti į tarpsnius: ankstyvąją (12-14 metų), pereinamąjį laikotarpį (penkiolikti metai), vėlyvąją paauglystę (16-18 metų).
Anatominiai Ir Fiziologiniai Ypatumai
,,Augimo šuolis" - terminas, kuriuo apibūdinami specifiniai fizinio vystimosi požymiai paauglystės amžiuje. Šiuo paauglio išvaizda, bendros kūno proporcijos priartėja prie būdingų suaugusiam žmogui. Nuo 10-11 metų vyksta spartus vaiko fizinis ir lytinis brendimas. Intensyviai augant, raumenų vystymasis atsilieka. Tai pasireiškia kampuotais, nevikriais judesiais, nepakankama paauglio koordinacija. Vyksta pakitimai širdies - kraujagyslių sistemoje. Širdis per daug apkraunama, nepakankamai maitinamos smegenys. Dėl skydliaukės suaktyvėjimo paauglystėje vyksta nervų sistemos veiklos pakitimai. Jaudinimo procesai lengvai ir greitai plinta nervų sistemoje. Fizinis atskirų organų bei jų sistemų brendimas paauglystėje yra netolygus. Tai kartu su objektyviais sunkumais paaugliui kelia ir psichologinius sunkumus naujai suvokiant ir įvertinant save. Intensyvus brendimas paauglystėje susilpnina atsparumą ligoms, padidina dirglumą. Kadangi endokrininės ir nervų sistemos funkcijos yra susijusios, paaugliams būdingas veiklumas ir padidėjęs jautrumas fotogeniniams veiksniams.
Balso Aparato Ypatumai Paauglystėje
Brendimo metu labai intensyviai auga ir balso aparatas, kuris yra labai jautrus. Todėl pedagogas yra atsakingas už kiekvieno savo choro dainininko taisyklingą balso lavinimą. Choro vadovas privalo gerai išmanyti balso aparato - ,,instrumento", su kuriuo jam tenka dirbti, sandarą. Jaunių chorams būdingos tembrinės spalvos, ryškesnė balsų diferenciacija (sopranai - altai), didesnė garso jėga, gilesnis kvėpavimas. Vokalo žinovai šį laikotarpį vadina berniukų balsų žydėjimo laikotarpiu. Minėtas laikotarpis dar vadinamas latentiniu (paslėptu) balso mutacijos periodu. Tuomet jų balsai įgauna ,,aksominį" tembrą, skambumą, lakumą, lankstumą ir kitas gražiausias balso savybes. Tuo laikotarpiu gražiai skamba berniukų balsai diskantai. Tai ikimutacinio laikotarpio periodas. Paprastai jis trunka neilgai (iki pusės metų). Vėliau atsiranda pirmieji ankstyvosios balso mutacijos požymiai - balso kimimas, kalbėjimo tono pažemėjimas. Mergaičių balsų mutacija vyksta palaipsniui ir be didesnių komplikacijų nei jaunuoliams. Šioje grupėje balso pasikeitimas paprastai nesukelia didesnių problemų, dažniausiai jis įvyksta apie 13-14 - uosius metus. Mergaičių balsai po mutacijos pakinta gana nežymiai. Jų balsų mutacijos periodas paprastai užtrunka nuo 2-3 mėnesių iki metų (kartais pusantrų metų). Šiuo laikotarpiu vadovas turėtų dažniau patikrinti dainininkes ir labai atsakingai, atsižvelgdamas į kintantį tembrą bei aukštumą, skirti dainuoti į atitinkamą choro partiją. Vadovai turėtų žinoti, jog tuo metu gali susilpnėti balso skambumas, suprastėti intonavimas, atsirasti ,,lūžtantis" garsas, susiaurėti diapazonas. Visi šie reiškiniai yra laikini.
Paauglių Psichologinė Raida
Paauglystė - intensyvus lytinio brendimo periodas. Mergaičių brendimas yra spartesnis nei berniukų. Šis brendimas yra vienas iš pagrindinių jo tapsmo suaugusiuoju požymių. Jis/ji mėgina save įvertinti, kaip atitinka suaugusio vyro ar moters vaidmenis, lygina save su bendraamžiais. Paauglys domisi savo kūnu ir net menkus nukrypimus nuo jam neaiškios bei sunkiai nusakomos ,,normos" suvokia kaip grėsmę. Paaugliams sunku adekvačiai vertinti, o pernelyg geras ar menkas vertinimas gali tapti agresyvaus ar depresyvaus elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją. Paauglystėje vyksta praeities patyrimo asimiliacija, naujai iškyla praeities problemos. Kai kurie paaugliai turi iš naujo išgyventi praeities krizes ir integruoti savyje ankstesnius vaikystės stadijos tapatumo elementus. Šis elementų visuma ir apibūdina paaugliškus sunkumus. Pradžioje paauglys (pirmos asmenybės raidos stadijoje) aistringai ieško žmonių ir idėjų, kuriais galėtų tikėti. Antra stadija - (abejojimas, gėda) vaiko laimėjimai buvo siejami su tuo, ko jis geidžia. Tuo tarpu paauglystėje tai pasireiškia ieškojimu galimybių laisvai pasirinkti būdus, kad atliktų tai, ką privalo atlikti. Paauglys bijo būti įtrauktas į kokią nors veiklą, kur jaustųsi silpnas, abejotų savo jėgomis arba taptų pajuokos objektu. Tai taip pat gali sąlygoti paradoksalų elgesį, kai netekęs pasirinkimo laisvės paauglys suaugusiųjų akivaizdoje elgsis įžūliai, bet nesutiks daryti tai, kas atrodo gėdinga jo paties ar bendraamžių požiūriu. Kritikuojamo paauglio jautrumą gali lydėti begėdiškumas. Šia stadija - iniciatyva - beribė vaizduotė mąstant apie tai, kuo gali tapti. Paauglys paveldi iš vaikystės tikėjimą tuo, ką teigia bendraamžiai ir suaugę. Užsiėmimo pasirinkimas paaugliui įgauna didžiulę reikšmę. Aktyvumo slopinimas gali sukelti bejėgiškumo jausmą, kurį jis jau buvo patyręs vaikystėje. Paauglys turi išmokti kovoti dėl savo laimėjimų ir savo darbinio tapatumo. Paauglystės pabaiga yra paženklinta seksualinės orientacijos susiformavimu. Imdamasis lyderio ar pavaldinio funkcijos paauglys deda pamatus dar vienam svarbiam tapatumo aspektui susiformuoti - savo santykiui su valdžia, atsakomybe, rūpinimusi kitais. Šiuo atveju per šią krizę gali būti žengtas ir neteisingas žingsnis. Šiai gali formuotis despotiškas vaidmuo. Paauglys idealistiškai vertina aplinkinius, t.y. kelia jiems aukščiausius kriterijus.
tags: #chorinio #dainavimonauda #vaikams