Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jį aptemdo netikėtos sveikatos problemos. Viena tokių - onkologinė liga, kurios diagnozė nėštumo metu kelia daug klausimų ir nerimo. Ar galima gydyti vėžį nėštumo metu? Ar chemoterapija saugi vaisiui? Kaip liga ir gydymas paveiks moters vaisingumą? Šiame straipsnyje aptarsime chemoterapijos taikymą nėštumo metu, remdamiesi naujausiomis medicinos žiniomis ir gydytojų patirtimi.
Onkologinės ligos ir nėštumas: statistika ir ypatumai
Statistiniais duomenimis, vienai iš 1000-2000 nėščiųjų diagnozuojama piktybinė onkologinė liga. Šie skaičiai nuolat didėja, maždaug 2,5 proc. per metus. Dažniausiai nėštumo metu diagnozuojamas krūties vėžys, gimdos kaklelio vėžys, leukemijos ir limfomos.
Svarbu pabrėžti, kad nėštumas pats savaime nėra vėžio priežastis. Piktybinis procesas formuojasi ne vienerius metus, todėl tikėtina, kad vėžys tūnojo jau iki nėštumo. Nėštumas gali paskatinti ligos progresavimą dėl hormoninių ir imuninių pokyčių moters organizme.
Krūties vėžys nėštumo metu: diagnostika ir gydymo principai
Krūties vėžys yra dažniausias vaisingo amžiaus moterų piktybinis navikas ir vienas iš trijų dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių nėštumo metu. Tarp visų sergančiųjų krūties vėžys nėštumo metu diagnozuojamas 1-2 proc. atvejų.
Diagnostika
Pagrindiniai krūties vėžio simptomai yra šie:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Krūtyje apčiuopiamas kietas, neskausmingas darinys (90 proc. atvejų jį apčiuopia pačios pacientės).
- Retais atvejais pasirodo kraujingų išskyrų iš spenelio.
- Metastazavusio vėžio klinika priklauso nuo metastazių vietos.
Dėl nėštumo sukeltų krūties audinio pokyčių palpacija (apčiuopa) tampa mažiau veiksminga ankstyvosios diagnostikos metodu. Ultragarsinis krūtų tyrimas padeda atskirti cistinius bei solidžius darinius ir įvertinti sritinius limfmazgius. Šis tyrimas pasižymi didesniu jautrumu ir specifiškumu nėštumo metu, nei mamografija.
Rekomenduojama stulpelinė arba ekscizinė krūties biopsija, sukeliant vietinį skausmo malšinimą. Dėl aktyvios ląstelių proliferacijos tyrimo vertinimas komplikuotas, todėl tyrėją būtina įspėti, kad pacientė nėščia ar žindyvė. Radioizotopinis skenavimas nėščioms moterims nerekomenduojamas.
Gydymo principai
Nėščios moterys, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, turi būti gydomos tretinio lygio specializuotuose centruose pagal algoritmą, skirtą ne nėščioms moterims, atsižvelgiant į vaisiaus apsaugą.
- Chirurginis gydymas: chirurginis krūties vėžio gydymas su limfmazgių pašalinimu taikomas viso nėštumo metu ir susijęs su minimalia rizika vaisiui. Sarginiam limfmazgiui įvertinti naudojama radioizotopinė scintigrafija, kuri nesukelia didelės radiacijos.
- Chemoterapija: daugelis chemoterapinių vaistų nuo krūties vėžio priskiriami kategorijai D nėštumo metu. Pirmuoju nėštumo laikotarpiu sisteminė chemoterapija draudžiama dėl didelės chromosomų ir vaisiaus anomalijų, persileidimo ir negyvagimių tikimybės. Šiuo metu manoma, kad cheminių preparatų dozavimas turėtų būti toks pat kaip ir ne nėščioms moterims (vertinamas nėščios moters svoris).
- Spindulinis gydymas: spindulinė terapija nėštumo metu draudžiama, išskyrus pavojų gyvybei ar gyvybiškai svarbių organų pažeidimą (pvz., jei yra stuburo smegenų kompresija). Tais atvejais spindulinis gydymas galimas naudojant pilvo apsaugą.
- Hormoninis gydymas: nėštumo metu tamoksifeno vartoti negalima.
Apsisprendimas dėl nėštumo tęsimo ar nutraukimo turėtų remtis krūties vėžio stadija ir prognoze, gydymo galimybėmis, gydymo poveikiu vaisingumui, moters galimybe rūpintis naujagimiu, moters noru prisiimti galimą žalą vaisiui dėl gydymo toksinio poveikio.
Chemoterapija nėštumo metu: galimybės ir pavojai
Chemoterapija yra vienas pagrindinių medikamentinio vėžio gydymo būdų, kai specialūs vaistai veikia piktybines ląsteles ir slopina esminę vėžio ląstelių savybę - jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Chemoterapija atliekama į veną sušvirkščiant arba sulašinant vaistus tirpalo forma. Gydant taikomi chemoterapijos ciklai (kursai), atliekami kas kelias savaitės. Tarp ciklų būna poilsio periodas, kai organizmas atsigauna nuo chemoterapijos šalutinių poveikių.
Vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia ląsteles. Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai - tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi.
Chemoterapijos poveikis vaisiui
Kaip minėta, chemoterapija pirmuoju nėštumo trimestru yra draudžiama dėl didelės rizikos vaisiaus apsigimimams ir persileidimui. Antrajame ir trečiajame trimestre chemoterapija gali būti taikoma, tačiau būtina atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį vaisiui.
Tarptautinė darbo grupė ištyrė vaikų, kurių motinos buvo gydytos chemoterapija, augimą, nervų sistemos vystymąsi ir širdies funkciją. Ilgus metus trukusiame tyrime mokslininkams nepavyko nustatyti jokių nervų sistemos ar intelekto sutrikimų, taip pat nerasta širdies funkcijos sutrikimų. Vienintelis atradimas buvo nedidelė neurologinių deficitų tendencija vaikams, kurie gimė anksčiau laiko.
Chemoterapijos šalutiniai poveikiai moteriai
Chemoterapijos šalutiniai poveikiai priklauso nuo vaisto ir organizmo individualių savybių. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra šie:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Nuovargis
- Plaukų slinkimas
- Apetito pokyčiai
- Periferinė neuropatija (rankų ar kojų tirpimas)
- Širdies ar kepenų funkcijos sutrikimai
Svarbu reguliariai fiksuoti simptomus ir informuoti gydytoją apie bet kokius savijautos pokyčius.
Kaip pasiruošti chemoterapijai?
- Pasiruošimas vizitui pas gydytoją: Vesti savo sveikatos įrašus. Pertraukos tarp chemoterapijos kursų gali trukti nuo vienos iki keturių savaičių, todėl verta turėti specialų sąsiuvinį ar kalendorių, kuriame registruojama savijauta, atlikti tyrimai ir pastebėti simptomai. Likus pusvalandžiui ar dienai iki vizito, verta susirašyti visus klausimus ir pastebėjimus, kurie gali turėti įtakos gydymui. Vaistų dozės priklauso nuo svorio, todėl jo pokyčiai yra svarbūs. Geriausia klausimus pateikti gydytojui dar konsultacijos metu, kai jo ekrane matoma paciento ligos istorija. Visi svarbūs klausimai ir pastebėjimai turėtų būti pateikti jau KONSULTACIJOS PRADŽIOJE, o ne prisimenami išėjus pro duris. Konsultacijos metu klausti visko, kas svarbu. Jei reikia, atvykti su palydovu. Turėti būtinus daiktus. Svarbu žinoti, kad paciento dantys turi būti sugydyti dar prieš pradedant vėžio gydymą.
- Pasiruošimas chemoterapijos procedūrai: Chemoterapijos procedūrai specialaus pasiruošimo nereikia - atvykite kaip į įprastą vizitą pas gydytoją. Jei reikalingi papildomi kraujo tyrimai ar kitos procedūros, gydytojas iš anksto informuos apie pasiruošimą joms. Prieš ir po chemoterapijos rekomenduojama valgyti lengvą, subalansuotą maistą ir išgerti pakankamai vandens. Fizinis aktyvumas padeda organizmui geriau toleruoti gydymą. Geriausia rinktis laisvus, patogius drabužius, kurie nevaržytų judesių. Galite pasiimti papildomas šiltas kojines ar jaukų pledą. Chemoterapija gali trukti kelias valandas, todėl galima pasiimti knygą, muziką su ausinėmis ar kompiuterį su mėgstamu filmu.
Kaip palengvinti savijautą po chemoterapijos?
- Reguliariai fiksuoti simptomus (pvz., užrašai telefone ar dienyne) padeda tiksliau įvertinti būklę ir geriau pritaikyti gydymą.
- Vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) skiriami profilaktiškai, o ne tada, kai jau vemi. Jie veikia smegenyse, blokuodami „vėmimo centrą“.
- Jei vaistų dozė per maža arba vartojama per trumpai, citostatikai sudirgins žarnyną. Paprastai vaistus reikia vartoti 2-3 dienas po chemoterapijos. Jei ryte po chemoterapijos nepykina, vaistų vis tiek nereikia praleisti.
- Po chemoterapijos būtina gerti daug skysčių. Jei pacientas neišgeria 1,5-2 litrų per dieną, gali būti naudinga lašinti fiziologinį tirpalą į veną (0,5-1,5 l 0,9 % NaCl). 5 % gliukozės ar Ringerio tirpalų tokiu atveju lašinti nereikia.
Vaisingumo išsaugojimas po vėžio gydymo
Vaisingumo išsaugojimas yra neatsiejama moters, gydytos dėl krūties vėžio, gyvenimo kokybės užtikrinimo dalis. Komandoje, sprendžiančioje dėl vaisingumo išsaugojimo, turėtų dalyvauti onkologas, akušeris, ginekologas, šeimos gydytojas, psichologas, vaisingumo išsaugojimo specialistas tam, kad būtų nuosekliai aptarti visi aspektai.
Moterims, kurioms nustatytas KV, vaisingumas gali būti veikiamas daugelio priežasčių, daugiausia lemia amžius diagnozės nustatymo metu, chemoterapija, hormonų terapijos trukmė. Skaičiuojama, kad mėnesinių išnykimo dažnis po sisteminio gydymo dėl KV svyruoja nuo 33 iki 76 proc. Labai daug lemia pacientės amžius, kadangi apie 40 metus pastojimo dažnis yra per pusę mažesnis negu trisdešimtmečių, taip pat tris kartus didesnis persileidimo dažnis.
Šiuolaikiniai mokslo laimėjimai ir didėjantis tyrimų skaičius bei atsiradusios naujos vaisingumo išsaugojimo technikos leidžia išsaugoti vaisingumą bei pastoti moterims, gydytoms dėl KV.
Prieš priimant bet kokį sprendimą, labai svarbu ištirti bazinę moters vaisingumo būklę, siekiant parinkti tinkamiausią metodą. Nėra nustatyta tikslaus laiko, kada saugu pastoti po KV diagnozės ir gydymo. Daug lemia naviko tipas, ligos atsinaujinimo rizika. Prieš bandant pastoti būtinas kruopštus ištyrimas, ar nėra ligos progresavimo požymių. Moterims, kurioms taikyta chemoterapija antraciklinais, būtinas širdies ištyrimas. Maitinimas krūtimi po KV diagnozės ir gydymo iš esmės yra galimas, jis nepadidina KV atsinaujinimo rizikos.
Yra nemažai vaisingumo išsaugojimo galimybių. Kiaušidėms apsaugoti chemoterapijos metu yra skiriamas goserelinas. Jį būtina paskirti iki chemoterapijos. Manoma, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje bei sukurtų embrionų užšaldymas ir vėliau jų implantacija yra pats veiksmingiausias metodas, leidžiantis pastoti bei sėkmingai pagimdyti moterims, gydytoms dėl KV. Šio metodo atveju reikalinga kiaušidžių stimuliacija hormonais, procedūra užtrunka apie dvi tris savaites, kol galima pradėti gydymą dėl KV.
Istorijos įkvepia
Jo Powell, daugelį metų mėginusi pastoti, pagaliau sužinojo, kad laukiasi. Tačiau netrukus išgirdo ir kitą diagnozę - vėžys. J. Powell nepaklausė medikų ir pirmaisiais nėštumo mėnesiais atsisakė gydymosi nuo vėžio. Tačiau įvyko tikras stebuklas: ji ir jos vyras Richardas dabar džiaugiasi sveiku sūneliu Jake`u, o vėžys išnyko.
Ana, besilaukdama antrojo vaikelio, krūtyje pati aptiko darinuką - buvo 22-a nėštumo savaitė. Gydytojai įspėjo, kad gali tekti nutraukti nėštumą. Tačiau antrojo konsiliumo metu buvo nuspręsta, kad nereikės nutraukti nėštumo ir bus galima taikyti priešvėžinį medikamentinį gydymą chemoterapija. Po gimdymo jai tęsiami chemoterapijos kursai, spindulinis gydymas, biologinė terapija ir hormoninė terapija. Ana vis dar gydosi, tačiau džiaugiasi sveika dukrele Ariana.
Šios istorijos įrodo, kad vėžys nėra nuosprendis nėštumui. Svarbu pasikliauti gydytojų komanda, laikytis gydymo plano ir tikėti sėkme.
tags: #chemoterapija #nestumo #metu