Šis straipsnis nagrinėja prieštaringą sovietinės armijos gyvenimą, persmelktą ideologijos, absurdo ir žmogiškųjų silpnybių. Remiantis kareivio prisiminimais, atskleidžiama kasdienybė, kurioje susipina politinis indoktrinavimas, brutalumas ir trumpalaikiai žmogiškumo blyksniai.
Valpurgijos naktis kareivinėse
Prisiminimai prasideda Valpurgijos nakties scena, kurioje susimaišo literatūriniai ir politiniai motyvai. Daktaras Faustas ir madam Bovari susitinka su „Ustav strojevoj služby“ knygelėmis ir raudonais audeklais. Zampolitas majoras Paškulskis šaukia moralinius kodeksus, o vergų choras atsako jam. Generolas Smolenskas ir lietuviškas velniukas plėšia Paškulskiui antpečius. Šią akimirką sustabdo kareivių būrys, išmuštruoti žaliūkų, besiritančių nuo dviaukščių lovų per saldų sapną.
Karo realybė ir ideologinis spaudimas
Valpurgijos nakties idilę nutraukia karo paskelbimas. Majoras pažadina kareivius, prasideda chaosas ir skubėjimas. Kareivinėse girdėti batų bilsmas, durų trenksmas, prislopinti riksmai. Prietemoje blyksi prožektoriai, o į taikinį lekia raketa. Batalionas kyla, nors kareiviams saldu būtų pamiegoti iki ryto.
Autorius ironiškai aprašo politinį indoktrinavimą, kurį vykdo zampolitas majoras Paškulskis. Jis teigia, kad be karo nėra taikos tarybiniams žmonėms. Kareiviams kalama į galvas, kad jie žygiuos Baltijos pakrante link Danijos ir Olandijos, kur laukia molinės pypkės, porcelianai, marcipanai ir žalos karvės. Gyventojai vėpsos laukdami tankų ir katiušų.
Rusiško keiksmažodžio galia armijoje
Autorius teigia, kad rusiškai visus veiksmus armijoje galima pavaizduoti keiksmažodžiais iš trijų žodžių. Ši galinga geismo ir keiksmo jėga armija gyva nuo Stalingrado iki Berlyno. Jis mini Kutuzovą, kuris mėgo gražias merginas, ir Suvorovą, kuris mylėjo nuogus kareivius lediniame vandenyje.
Taip pat skaitykite: Meilės psichologija
Černiachovsko kasdienybė ir istorinis kontekstas
Černiachovsko miestas, anksčiau vadintas Instenburgu, pritutintas armijos, prismardintas tankų, autų, maršų ir patrankų. Čia vargu ar surasi dešimtį žmonių, kurių nemaitintų armija ir jos netvarka. Mieste stūkso Instenburgo pilies griuvėsiai, kur kalino Kęstutį. Autorius mini komtūrą Dumkopfbergą, kuris lošdavo kauliukais su žvalgais lietuviais, ir šnipą Simą iš Tabalėnų.
Pasirengimas karui ir absurdiškos situacijos
Armija kyla, kadangi „ch… voina - glavnoje maniovry“. „Nesokrušimaja ir legendarnaja“ mokosi pulti, nesigins ir nebėgs kaip per aną karą. Autorius ironiškai aprašo rusišką tvarką, kurioje šarvuočiai ir sunkvežimiai yra sutepti, sutvarkyti ir perdažyti, bet neužsiveda.
Per skubėjimą autoriui įbruka ne jo kalašnikovą, o seržantas Lapšinas jam į dantis trenkia už protestą. Trečia kuopa bilda laiptais žemyn, apsiginklavę iki dantų. Kareivinių kieme vyksta chaosas, komandos ir keiksmai. Kombatas Liapovas, giriasi ėmęs Berlyną, vaidina karvedį Bagrationą.
Kareivių likimai ir svajonės
Straipsnyje atsiskleidžia kareivių likimai ir svajonės. Kudrėnas, Kauno patriotas, džiazuoja kaptiorkoje ir svajoja apie Žaliakalnį. Juras rašo romaną, kurio rankraščius atiminėja zampolitas Paškulskis. Autorius pasakoja apie savo stileiviškumą ir Kudrėno priešiškumą sostinei.
Atominio karo baimė ir išgyvenimo strategijos
Autorius aprašo atominio karo baimę ir išgyvenimo strategijas. Jis pataria per atominį karą užsisiausti palapinę ant ausų, tik užpakalį palikti pliką, kad ant jo nusėstų radioaktyvios dulkės, ir šliaužti tiesiai į kapines. Juras stebisi, kad взрывная волна ne поражает mūsų, nes mes ir kapuose nugalėsim.
Taip pat skaitykite: Gimtų Žodžių Paieška
Amerikos įvaizdis sovietinėje armijoje
Straipsnyje susidaro iškreiptas Amerikos įvaizdis sovietinėje armijoje. Mėlynberečiai desantininkai su raudona vėliava Niujorke užsirioglinę ant Laisvės statulos, o Brukline soldatskaja kuchnia skaniai kvepia. Amerikonai ryja košę iš katiliukų, o amerikonės mojuoja skarelėm gvardijos liapoviečiams.
Netvarka ir šuniškas armijos gyvenimas
Straipsnyje aprašoma rusiška netvarka, išplintanti laukuose. Generolai lauko uniforma sunkiai atskiriami tamsoje nuo karininkų. Autorius mini šunišką armijos gyvenimą ir klausia, kokį zbrodą vediote, tovarišč leitenant?
Gamtos motyvai ir žmogiškumo paieškos
Kareivių žygis per šlapius krūmus išgąsdina paukštuką. Juras sako, kad tai juodasis vandens strazdas giesmininkas, bet autorius tuo netiki. Jam įdomiausi kėkštai, kaupiantys riešutus po samanom. Kalename dantimis, uniformos permirkusios. Maudėmės upely, aš tris kartus perplaukiau, o ketvirtą murkt ir ėmiau burbuliuoti.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas, mirtis ir atmintis Granausko kūryboje