Bronchų obstrukcija vaikams: priežastys, simptomai ir gydymo metodai

Įvadas

Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) yra dažna vaikų sveikatos problema, dėl kurios dažniausiai kreipiamasi į pediatrus ar šeimos gydytojus. Šias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, o atvėsus orams jos ypač dažnos. Viena iš dažniausių vaikų KTI šaltuoju metų laiku yra ūminis bronchitas. Bronchitas - tai bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų arba bakterijų. Liga pasireiškia kosulio priepuoliais ir dusuliu. Šiame straipsnyje aptarsime bronchų obstrukcijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad tėvai galėtų geriau suprasti šią būklę ir tinkamai pasirūpinti savo vaikais.

Kas yra bronchų obstrukcija?

Bronchų obstrukcija - tai būklė, kai dėl įvairių priežasčių susiaurėja arba užsikemša kvėpavimo takai, trukdantys normaliam oro srautui į plaučius ir iš jų. Tai gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau diagnozuojama vaikams dėl jų siauresnių kvėpavimo takų. Bronchų obstrukcija gali būti ūminė arba lėtinė, o jos priežastys - įvairios.

Bronchitas ir jo formos

Bronchitas yra apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchų gleivinė patinsta ir gamina daugiau gleivių, apsunkinančių oro patekimą į plaučius. Tai sukelia kosulį, kuris yra pagrindinis bronchito požymis. Svarbu žinoti, kad bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminės formos liga gali trukti nuo 1 iki 3 savaičių, kartais ir ilgiau. Negydant ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu su paūmėjimo epizodais. Lėtinį bronchitą galima įtarti, jei kosulys tęsiasi 3 mėnesius ar ilgiau. Bronchitas kartais painiojamas su bronchiolitu, kuris yra ūmus apatinių (bronchiolių arba vadinamųjų smulkiųjų) kvėpavimo takų susirgimas. Galima teigti, kad bronchiolitas yra atskira bronchito forma.

Obstrukcinis bronchitas: kas tai?

Vaikams kartais diagnozuojamas ir obstrukcinis bronchitas - sunkesnė šios ligos forma, kai dėl gleivių pertekliaus ir bronchų susiaurėjimo kvėpavimas tampa apsunkintas. Ši būklė kelia nerimą daugeliui tėvų, nes vaikas ima dusti, girdisi švokštimas, o naktimis jam sunku miegoti. Paprastas bronchitas dažniausiai būna virusinės kilmės, jį lydi kosulys, kartais karščiavimas, bet vaiko kvėpavimas išlieka normalus. Obstrukcinio bronchito atveju uždegimas sukelia ne tik gleivių kaupimąsi, bet ir bronchų spazmus - jų spindis susiaurėja, o oras sunkiai praeina. Obstrukcinis bronchitas dažniausiai atsiranda dėl virusinių infekcijų - rinovirusų, adenovirusų, paragripo ar respiracinio sincitinio viruso. Obstrukcija (bronchų susiaurėjimas) gali pasireikšti tiek ligos pradžioje, tiek vėliau, kai bronchų gleivinė patinsta ir padidėja sekreto gamyba.

Bronchų obstrukcijos priežastys ir rizikos veiksniai

Bronchų obstrukciją gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant infekcijas, alergijas, svetimkūnius ir lėtines ligas.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė

Pagrindinės bronchito priežastys

Dažniausiai ūminiu bronchitu susergama peršalus, sergant ar jau persirgus gripu (tai viena iš dažnesnių jo komplikacijų). Tačiau yra ir daugiau bronchitą nulemiančių veiksnių:

• Virusai. Dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) bronchitą sukelia virusinės infekcijos (HRV, paragripas, adenovirusas). Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt.
• Bakterijos. Virusinės formos bronchitas gali komplikuotis į bakterinę infekciją. Bakterinės infekcijos (H. influenzae, S. pneumoniae) yra reta vaikų ūminio bronchito priežastis (apie 10 proc.). Mokyklinio amžiaus vaikams gali pasitaikyti atipinės infekcijos, ypač Mycoplasma pneumoniae. Kita vertus, pasikartojančias KTI sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes.
• Nusilpęs imunitetas. Silpnas imunitetas, todėl dažnai suserga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
• Tam tikros ligos.
• Plaučius veikiančios medžiagos.
• Kitos priežastys. Nosies arba sinusų išskyrų (skreplių) kaupimasis. Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai.

Bronchų obstrukcijos rizikos veiksniai

Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti vaiko riziką susirgti bronchitu:

• Rūkymas. Rūkaliams griežtai rekomenduojama mesti rūkyti - tokiu būdu nuo bronchito apsaugosite ne tik save, bet ir pasyviai rūkančius artimuosius.
• Šaltas klimatas ir užterštumas. Didelę įtaką ligos vystymuisi daro ir šaltas klimatas bei užterštumas.
• Amžius. Maži vaikai dažniausiai serga obstrukciniu bronchitu, kurio sunkumą lemia ne bakterinė intoksikacija, o kvėpavimo distreso simptomai.
• Bronchinė astma. Bronchinė astma - lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ir ryte. Astma skiriasi savo sunkumu ir klasifikuojama remiantis priepuolių dažnumu - pagal juos skiriamas skirtingas gydymas.

Specifiniai rizikos veiksniai vaikams

• Ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos. Laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos.
• Genetinis polinkis. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Tačiau net jam ir esant, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams.
• Mažas gimusio kūdikio svoris. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris.

Bronchų obstrukcijos simptomai

Bronchito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau pagrindinis požymis yra kosulys.

• Kosulys: Ūminio bronchito atveju - sausas ar drėgnas, dažnai su skaidriais, gelsvais ar žalsvais skrepliais. Lėtinio bronchito atveju kosulys trunka ilgiau nei 3 mėnesius per metus.
• Karščiavimas: Virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas.
• Sloga: Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę.
• Dusulys: Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos.
• Karkalai ir cypimas: Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.

Astmos požymiai

Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus. Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Remiantis statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes. Todėl esant ilgai trunkančiam kosuliui, dusuliui, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė

Bronchų obstrukcijos diagnostika

Nustatyti astmą padeda detalus paciento ištyrimas ir kvėpavimo funkcijos tyrimas - spirometrija. Naudojant šį metodą, išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis. Astmą kūdikiams diagnozuoti itin sunku.

Tyrimai bronchitui diagnozuoti

Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. Tačiau svarbu žinoti, kad tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą - plaučių uždegimą, yra rentgenograma. Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis. Atliekama bronchoskopija - trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra. Atliekamas kraujo tyrimas. Dažniausiai atkosima žalsvo ar gelsvo atspalvio gleivių. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui yra spirometrija. Šis tyrimas skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį, tačiau reikalingi ir laboratoriniai tyrimai. Juos atlikus, galima atmesti kitas, į astmą panašias ligas, išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas, ir taip sumažinti priepuolių riziką (vengiant alergeno).

Bronchų obstrukcijos gydymas

Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Taip pat jis priklauso nuo ligos simptomų sunkumo ir dažnio. Esant lengviems ir retai besikartojantiems astmos priepuoliams, dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių ar trumpo veikimo bronchidilatatorių kartu su įkvepiamaisiais priešuždegiminiais vaistais. Šiuolaikinis astmos gydymas padeda gerokai sumažinti priepuolių pasikartojimą. Tinkamai nesigydant astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla.

Bronchito gydymo metodai

Bronchito gydymas priklauso nuo tipo, priežasties ir simptomų sunkumo. Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama. Gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas.

• Vartoti vaistus nuo kosulio, pasižyminčius gleives suskystinančiu poveikiu ir palengvinančius atsikosėjimą. Vienas tokių yra preparatas Brontex. Ambroksolis pasižymi mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotori­niu poveikiu - skystina tirštą bronchų sekretą, mažina gleivinės paburkimą, edemą, hemoragi­ją ir palengvina gleivių šalinimą iš kvėpavimo takų bei ligos simptomus. Be to, jis didina virpamojo epitelio plaukelių virpėjimo dažnį, greitina sekreto judėjimą ir šalinimą sergantie­siems bronchitu, pneumonija, lėtine obstrukci­ne plaučių liga (LOPL) ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Svarbu pažymėti, kad, skiriant ambroksolį su antibiotikais, padidinama pasta­rųjų penetracija plaučių audinyje.
• Vartoti karščiavimą ir raumenų skausmus mažinančius vaistus. Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
• Gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą. Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti.
• Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo-iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje.
• Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų. Vieni populiariausių - kompresoriniai inhaliatoriai. Skystą vaistinį tirpalą toks prietaisas suskaido į aerozolio lašelių mikrodaleles. Naujos kartos kompresoriniai inhaliatoriai turi reguliuojamą purškimo sistemą, kuria galima nustatyti išpurškiamų aerozolio dalelių dydį. Didesnės aerozolio dalelės tinka viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, o mažesnės pasiekia giliausius apatinius kvėpavimo takus. Tokius kompresorinius inhaliatorius galima naudoti ir užpuolus paprasčiausiai slogai, ir gydantis laringitą, bronchitą, bronchinę astmą ar plaučių ligą. Per kompresorinį inhaliatorių įkvepiamos aerozolio pavidalo vaisto dalelės tiesiogiai veikia uždegimo pažeistą vietą, todėl greitai palengvina ligoniuko būklę.
• Atsikosėjimą lengvinantys vaistai.
• Bronchus plečiantys vaistai.
• Reabilitacija, įskaitant kvėpavimo pratimus.
• Plaučių ventiliacija.

Gyvenimo būdo priemonės

Yra keletas gyvenimo būdo priemonių, kurios gali padėti valdyti bronchito simptomus:

Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai

• Rūkymo metimas.
• Vengti dirgiklių.
• Sveika mityba.
• Reguliarus fizinis aktyvumas.

Ką daryti priepuolio metu?

Kitas žingsnis - padėti surasti kvėpavimą lengvinančių vaistų ir paraginti jų įsipurkšti. Vaistų efektas turėtų pasireikšti po 5 min.

Bronchų obstrukcijos prevencija

Norint išvengti bronchito, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:

• Skiepai nuo gripo. Kaip viena pagrindinių prevencinių priemonių yra minima gripo vakcina. Pasirūpinę tinkama prevencija, išvengsite ne tik bronchito, bet ir kitų ligų. Pirmiausia reikėtų pasiskiepyti nuo gripo, kadangi būtent jis dažnai sukelia kvėpavimo takų uždegimą.
• Visavertė mityba. Reikėtų pasirūpinti visos tinkama mityba: joje turi būti pakankamai vertingų medžiagų - vitaminų ir mikroelementų - turinčių produktų.
• Imuniteto stiprinimas.
• Nosies plovimas. Jei pastebėjote pirmuosius slogos požymius, druskos tirpalu bent kelis kartus per dieną praplaukite vaiko nosį.
• Savalaikis ligų gydymas. Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą.

Bronchų obstrukcija ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Bronchinė astma - viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Tačiau tinkamai gydantis, šiandien ji gali būti sėkmingai kontroliuojama. Tinkamai nesigydant astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla.

Kas yra LOPL?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - tai liga apibūdinama pastoviu bronchų susiaurėjimu dėl lėtinio bronchito ir emfizemos. Lėtinis bronchitas apibūdinamas lėtiniu kosuliu 3 mėn per 2 paskutinius metus. Emfizema apibūdinama kaip nenormalus, nuolatinis plaučių oro erdvės padidėjimas dėl alveolių sienų suirimo. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - tai liga, pasireiškianti ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormaliu plaučių uždegiminiu atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas ir dažnai progresuoja. LOPL taip pat sukelia ekstrapulmoninius pakitimus, kurie svarbūs paciento gyvenimo kokybei ir dažnai lemia pačios ligos prognozę. LOPL vystymasis paaiškinamas kvėpavimo takų pažeidimo (obstrukcinio bronchito) bei plaučių parenchimos destrukcijos (emfizemos) deriniu. Šie komponentai kiekvienam pacientui būna skirtingai išreikšti. Lėtinis uždegimas sąlygoja palaipsnį smulkiųjų kvėpavimo takų siaurėjimą bei struktūrinius jų pokyčius. Plaučių parenchimos destrukcija lemia sumažėjusią kvėpavimo takų galimybę likti atviriems iškvėpimo metu. Tai sąlygoja „oro spąstų“ atsiradimą. (VU Medicinos fakulteto vadovėlis "Šeimos medicina")

LOPL priežastys ir rizikos veiksniai

Pažeidžiama tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek alveolės. Dėl lėtinio uždegimo leukocitai išskiria daug ardančių medžiagų bei dėl rūkymo metu išsiskyrusių laisvųjų radikalų žūsta plaučių audinys, suardomos ląstelės. Pastovus uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą. Bronchų spindis dažnai užsikemša gleivėmis dėl padidintos jų produkcijos ir dėl epitelio nesugebėjimo išnešti (nunyksta jų plaukeliai). Šie pokyčiai kartu su alveolių atramos netekimu sukelia bronchų obstrukciją ir deguonies sutrikusį tiekimą organizmui. Emfizema vystosi dėl rūkymo, alfa antitripsino stokos, dėl ko sunyksta pertvaros tarp alveolių ir susidaro iš alveolių kaip vienas didesnis maišelis, taip pat ir sumažėja plotas pro kurį deguonis patenka į organizmą. Šių reiškinių kombinacija ir sudaro LOPL. Pagrindinė priežastis dėl ko atsiranda šie pakitimai yra rūkymas (20% rūkančių suserga LOPL, 90% turi padidintą riziką, be to rūkymas padidina kvėpavimo takų infekciją, astmos, vėžio riziką). Kiti faktoriai - oro tarša, bronchų padidintas jautrumas, alfa 1 antitripsino trūkūmas.

LOPL simptomai ir diagnostika

Dauguma rūkančių LOPL surukydavo > 20 cigarečių per dieną, 20 metų, ir daugelį metų prieš ligą skundėsi kosuliu, skreplių atkosėjimu irretkarčiais dusuliu. Liga dažniausiai atsiranda 5-jame dešimtmetyje. Būdingas produktyvus kosulys, stiprėjantis rytais, atkosima daug bespalvių gleivių. Dusulys yra ryškiausias simptomas tačiau pradžioje nepasireiškia. Gali būti švokštimas. Paūmėjimų metu pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos požymiai, karščiavimas, suintensyvėja dusulys. Ligai progresuojant, tarpai tarp paūmėjimų trumpėja ir gali ištikti dešniosios širdies pusės nepakankamumas, cianozė. Dažnai būna apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, kurie blogina prognozę. Apžiūrint nustatomas padidėjęs kvėpavimo dažnis, į kvėpavimą įsijungia papildomi raumenys (įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys į tarpšonkaulinius tarpus, išryškėja kaklo raumenys), odos pamėlimas dėl deguonies trūkumo kraujyje, kūno patinimai, išsiplėtusios kaklo venos. Auskutuojant plaučius nustatoma karkalų; būna susilpnėję kvėpavimo garsai, padidėjęs rezonansas perkutuojant, prailgėjęs iškvėpimas. Laboratoriniai tyrimai. Kraujyje nustatoma eritrocitų pagausėjimas dėl deguonies stygiaus, hematokrito padidėjimas - vyrams >52%, moterims > 47%. Nustatomas alfa 1 antitripsinas jaunesnių nei 40 metų žmonių. Skreplių tyrimas: skrepliai gleivėti, esant paūmėjimui skrepliai tampa pūlingi. Kartais daromas pasėlis, dažniausiai paūmėjimą sukelia streptococcus pneumoniae ir haemophilus influenzae. Arterinio kraujo tyrimai - deguonies sumažėjimas, anglies dvideginio padidėjimas Instrumentiniai tyrimai. Krūtinės rentgenoskopija - nustatoma emfizema. Kompiuterinė tomografija - leidžia tiksliau įvertinti plaučių emfizemą, bronchų susiarėjimus ir išsiplėtimus. Plaučių funkciniai tyrimai - tai pagrindiniai tyrimai ligai nustatyti ir ligos sunkumui įvertinti. Spirometrija nustatoma negrįžtama bronchų obstrukcija.

LOPL gydymas ir prognozė

Gydymo tikslas yra palaikyti normalią gyvenimo kokybę kasdien ir apsisaugoti nuo paūmėjimų. Rūkymo nutraukimas yra pagrindinis gydymo komponentas. Tai padeda padaryti psichoterapija ir vaistai. Vaistai - tai nikotinas (pirmosiomis savaitėmis pasireiškia šalutinis poveikis - silpnumas, dirglumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, pyktis, depresija, miego sutrikimai, mieguistumas, tačiau vėliau išnyksta). Nikotinas gali būti kramtomos gumos pavidale ( 2mg jei surūkoma mažiau nei pakelį per dieną, 4 mg surūkantiems daugiau nei pakelį per dieną, po 3 mėnesių dozė mažinama). Pleistrai, jie geriau toleruojami, sukelia tik vietinę reakciją, tačiau efektas būna kiek mažesnis nei gumos. Antidepresantai (bupropionas, amitriptilinas). Naujausias vaistas yra varenidine, jis jungiasi su nikotininiais receptoriais ir sumažina potraukį. Vaistai veikiantys pačią ligą. Antiuždegiminiai vaistai - kortikosteroidai, dažniausiai inhaliujami, kartais geriami (budenozidas, flutikazonas, prednizolonas), kromolinai. Bronchus plečiantys vaistai - beta2 agonistai - salbutamolis, formaterolis, metilksantinai - eufilinas, anticholinerginiai - ipratropijaus bromidas. Paūmėjimams skiriami antibiotikai ( amoksicilinas, cefakloras, trimetoprimas su sulfametoksazoliu, azitromicinas), gleives skystinantys (n - acetilcisteinas). Deguonies terapija (nešiojami deguonies aparatai, paūmėjimų metu). Esant progresavusiai ligai atlikamos plaučių tūrio mažinimo aperacijos, spontaninio pneumatorakso prevencija, plaučių transplantacija. Dieta: svarbus atitinkamas maitinimas, nes sergant LOPL netenkama daug svorio, tai blogos prognozės požymis. Svarbu optimali tolesnė priežiūra, šeimos gydytojo konsuktacijos, reabilitacija. Prognozė: tai nepagydoma liga, tačiau eiga, išgyvenamumas priklauso nuo ligos sunkumo, nuo metimo rūkyti, bei rėžimo laikymosi. 24% susirgusių miršta paūmėjimų metu, jei >65 metų - 50%.

Ūminis bronchiolitas

Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Bronchiolitas - viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti.

#

tags: #bronchu #obstrukcija #vaikui