Kiekvieno žmogaus gyvenime svarbiausią vietą užima artimiausi žmonės: vaikai, anūkai, broliai, seserys. Jie yra mūsų gyvenimo prasmė, džiaugsmas ir turtas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl šie žmonės mums tokie svarbūs ir kaip jie mus veikia.
Gyvenimo Derlius: Artimųjų Šiluma
Kiekvieną rudenį džiaugiamės metų derliumi, tačiau tikrasis gyvenimo derlius - tai mūsų artimieji. Jų meilė, rūpestis ir palaikymas yra neįkainojami. Stefanija, sulaukusi garbingo amžiaus, džiaugiasi artimųjų dėmesiu. Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir Šilutės senelių globos namų kolektyvas sveikino ją spalvingos gyvenimo brandos šventės proga.
Algis Bekeris ir Alvidas Šimelionis linkėjo Stefanijai sveikatos ir džiaugėsi, kad ji atrodo puikiai, yra mylima artimųjų bei gerbiama Šilutės senelių globos namų bendruomenės. Stefanija gimė Kapstatų kaime, Endriejavo apylinkėje, šeimoje augo aštuoni vaikai - du broliai ir šešios seserys. Ji buvo vyriausia.
„Tėvas dirbo kolūkyje, o mama šeimininkavo namuose, rūpinosi būriu atžalų. Vaikystė buvo labai sunki. Pokario metai. Nors daug vargome, bet užaugome protingi ir darbštūs. Gyvenome santarvėje. Tik 2015 metų rugpjūčio 17 dieną užklupo nelaimės - mirė brolis. Po metų Anapilin iškeliavo sesuo. Dabar viduriniųjų nebeturiu. Likome gyvi trys nuo galo ir trys nuo pradžios. Dabar beveik visi yra 80 metų. Tik jauniausiesiems broliui ir sesei dar tiek nėra“, - pasakojo Stefanija.
Vaikai: Gyvenimo Prasmė ir Tęstinumas
Vaikai yra mūsų gyvenimo tęstinumas, jie perima mūsų vertybes ir tradicijas. Jie suteikia mums džiaugsmo ir prasmės. Stefanija ir Leonardas Tamošiūnai, atšventę auksines vestuves, džiaugiasi užauginę tris vaikus: sūnus Jaroslavą ir Darių bei dukterį Editą. Jie tik juokauja, kad anūkų turi per mažai, vos tris. Bet Gabrielius, Arnoldas ir Jana yra senelių džiaugsmas ir pasididžiavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti vaikišką vežimėlį
„Vaikai ir anūkai yra mūsų gyvenimo prasmė, džiaugsmas ir turtas, - sutartinai tvirtina abu sutuoktiniai. Jau minėjom, kad sūnus Darius su šeima gyvena netoliese tėvų namų. Energingoji ponia Stefanija niekada nevengė visuomeninės veiklos, ji vadovauja Lietuvos lenkų sąjungos Širvintų skyriui. Neseniai su skyriaus jaunimu važinėjo po Širvintų rajono kapines, ieškojo lenkų savanorių kapų. Tamošiūnų šeima neretai pavadinama politine dinastija ir lyginama su Landsbergių šeima. Išties, savivaldybių rinkimuose kandidatavo ne tik pati Stefanija, bet ir jos dukra, sūnūs ir marčios. Vieni Širvintų, kiti - Vilniaus rajono ir miesto sąrašuose.
Anūkai: Senatvės Džiaugsmas ir Pasididžiavimas
Anūkai yra senatvės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Jie suteikia mums energijos ir noro gyventi. Anelė Žiūkienė džiaugiasi dviem savo sūnumis Alfonsu ir Raimundu, geromis marčiomis Julyte ir Vita, dviem anūkėmis - Akvile ir Eglute - ir dviem anūkais - Mariumi ir Elonu. Nebūna nė vieno savaitgalio, kad į Anelės Žiūkienės namus nesuvažiuotų vaikai ar anūkai.
Galbūt todėl, kad šią šeimą riša gilus tikėjimas, meilė, pagarba, susiklausymas ir rūpestis vienas kitu, namuose tvyro šiluma ir darna. Tamošiūnų šeimos vyrai didžiuojasi savo moterų pasiekimais ir jas palaiko. Neabejotina, apie šią šeimą dar išgirsime.
Broliai ir Seserys: Vaikystės Draugai ir Palaikymas
Broliai ir seserys yra mūsų vaikystės draugai ir palaikymas. Jie mus pažįsta geriausiai ir visada yra šalia, kai mums reikia pagalbos. Stefanija pasakojo apie savo brolius ir seseris: „Dabar beveik visi yra 80 metų. Tik jauniausiesiems broliui ir sesei dar tiek nėra“. Ji puikiai prisimena kiekvieną svarbią datą.
Režisierius Raimundas Banionis užsiminė, visuomet susimąstantis, kad kasmet vis daugiau žmonių išeina. Tarp jų - giminės, artimieji. „Stengiamės aplankyti visus, tačiau likau kone vienas pats iš visų artimųjų. Dar - žmonos tėvai gyvi. Viskas. Mano brangiausias turtas - trys vaikai, anūkai, dukterėčia.
Taip pat skaitykite: Atmintis, tapatybė ir kūryba
Tėviškės Ilgesys: Šaknys ir Identitetas
Artimieji mus sieja su tėviške, su mūsų šaknimis ir identitetu. Vytas, gimęs ir užaugęs JAV, jaučia stiprų ryšį su Lietuva, senelių gimtine. Lietuvoje vos keletą kartų buvęs, tačiau laisvai lietuviškai kalbantis Vytas sako: „Man buvo be galo gera būti vietoje, kurioje, nepaisant to, kad niekada negyvenau, nepaisant to, kad ji yra už 5000 kilometrų nuo ten, kur aš užaugau, galiu jaustis savas. Suprasti kalbą. Matyti pažįstamus papročius ir maistą.“
Vytas užaugo klausydamas istorijų apie Lietuvą, jos miestelius. Tai jam įskiepijo meilę gamtai ir ilgesį tolimai vietovei. Jam buvo nuostabu būti ten, kur gyveno daug jo šeimos kartų, sėdėti koplytėlėje, kurioje tėtuką krikštijo, vaikščioti žeme, kurią jo senelio tėvas dirbo prieš daugybę metų.
Tapatybės Išsaugojimas: Kalba ir Tradicijos
Diasporoje gyvenantiems žmonėms svarbu išsaugoti savo tapatybę, kalbą ir tradicijas. Vyto tėvai nuolat kontroliavo, kad namuose kalbėtų lietuviškai. Tai buvo didelių ginčų priežastis, tačiau, nepaisant visų iššūkių, jie išliko. Kalba išliko. Lietuva Vytui nuo mažens buvo fantazijų šaltinis, gražių laukų ir jaukių namų vieta. Vieta, kurios jo gyvenime buvo nulemta ilgėtis ir trokšti.
Vienintelis būdas užmegzti asmeninius ryšius su Lietuva - nors kiek čia pagyventi ir padirbėti.
Meilė ir Rūpestis: Ilgo Gyvenimo Paslaptis
Ilgo gyvenimo paslaptis - tai meilė, rūpestis ir teisingas gyvenimas. Stefanija, paklausta apie ilgo gyvenimo paslaptį, teigė, kad stengėsi gyventi teisingai, nesipykti, daug judėti. Anot jos, jei turėtų burtų lazdelę, nieko savo gyvenime nekeistų - mokytojautų, augintų vaikus, nes visada buvo laiminga.
Taip pat skaitykite: Vaikas nekalba: požymiai ir sprendimai
Regina Varnaitė, sukūrusi daugybę vaidmenų teatre ir kine, teigia, kad kasdieniniame gyvenime yra laiminga, nes jos metuose žmogus išmoksta vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką. Laimės formulė pagal Reginą Varnaitę - reikia tikėti, turėti viltį, mylėti ir būti mylimai.