Dažnai susiduriama su situacijomis, kai artimajam reikalinga pagalba priimant sprendimus dėl sveikatos, finansų ar kitų svarbių klausimų. Notarui atsisakius išduoti įgaliojimą dėl abejonių dėl asmens veiksnumo, kyla klausimas, kaip teisiškai sutvarkyti globos klausimą Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama globos nustatymo procedūra, reikalavimai ir svarbūs aspektai, siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teisių apsaugą.
Veiksnumo ir Neveiksnumo Samprata
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK) veiksnumą apibrėžia kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai įgyti, įgyvendinti teises ir prisiimti pareigas bei atsakyti už jų nevykdymą (LR CK 2.5 straipsnis). Tačiau gyvenime pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiais atvejais įstatymai numato neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, skirtus apsaugoti asmens, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, interesus.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Globos Nustatymo Teisinis Pagrindas ir Procedūra
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Kreipimasis į Teismą
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai, t. y. sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (LR CK 2.10 straipsnio 4 dalis). Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Būtini Dokumentai
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių). Dokumentai, reikalingi asmens neveiksnumui nustatyti, yra išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK).
Medicininiai ir Juridiniai Kriterijai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
- Medicininis: asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
- Juridinis: psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Globėjo Paskyrimas
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Globos Esė ir Praktiniai Aspektai
Suaugusio asmens globa Lietuvoje - tai teisinė priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo dėl sveikatos būklės, negalios ar psichikos sutrikimų nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi ar savo turtu. Tai gali būti tiek senyvo amžiaus žmogus, kuriam reikalinga pagalba kasdienybėje, tiek jaunas asmuo su intelekto negalia ar sunkia psichikos liga.
Globa - tai atsakomybė už kito žmogaus gerovę. Globėjas rūpinasi kasdieniais globotinio sprendimais, sveikatos priežiūra, gyvenimo sąlygomis ir, jei reikia, turto valdymu. Kad globa būtų paskirta, pirmiausia reikalingas teismo sprendimas dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo atitinkamoje srityje (turtinėje, asmeninėje). Tik po to teismas gali paskirti konkretų globėją.
Piktnaudžiavimo Rizika ir Apsauga
Praktikoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai globos institutu bandoma piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, vienas iš vaikų siekia tapti tėvų globėju ne tam, kad rūpintųsi jų poreikiais, bet norėdamas įgyti kontrolę sprendžiant turto klausimus, apriboti kitų šeimos narių įtaką ar pasiekti asmeninės naudos. Tokiais atvejais būtina atsižvelgti ne tik į formalų artumą, bet ir į realų gebėjimą užtikrinti globotinio interesus. Jeigu globėjas netinkamai vykdo savo pareigas - vengia informuoti apie priimamus sprendimus, neskaidriai tvarko turtinius klausimus, riboja kontaktą su kitais artimaisiais - galima kreiptis dėl jo pakeitimo.
Tuo atveju, kai reikalingas globotinio turto valdymą, gali būti paskirtas atskiras turto administratorius arba juo gali būti paskirtas tas pats globėjas.
Ribotas Veiksnumas ir Savarankiškumas
Svarbu žinoti, kad globos nustatymas ne visada reiškia visišką savarankiškumo netekimą - tai gali būti ribojama tik konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, asmuo gali būti laikomas ribotai veiksniu tik turtiniuose santykiuose, bet neprarasti teisės savarankiškai spręsti asmeninius klausimus, susijusius su gyvenamąja vieta ar sveikatos priežiūra.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Žingsniai Globos Paskyrimui
Norint paskirti suaugusio asmens globą, pirmiausia būtina:
- Gauti medicininius įrodymus apie asmens negalią ar sveikatos sutrikimą.
- Parengti prašymą teismui.
- Bendradarbiauti su savivaldybės socialiniais darbuotojais.