Sakoma, kad protingi žmonės mokosi visą gyvenimą, ir ši filosofija turėtų būti taikoma visoms gyvenimo sritims, įskaitant tėvystę. Šiame kontekste verta panagrinėti vaikų auklėjimo ypatumus, atsižvelgiant į skirtingas nuomones ir praktinius patarimus.
Įžanga
Auklėjimas - tai procesas, kurio metu formuojasi vaiko asmenybė, vertybės ir elgesio normos. Tai nuolatinis mokymasis, reikalaujantis atidumo, kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių vaiko poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vaikų auklėjimo aspektus, remiantis tėvystės ekspertų įžvalgomis ir praktiniais pavyzdžiais.
Tėvų Lūkesčiai ir Vaikų Poreikiai
Janet Lansbury, tėvystės ekspertė, RIE mokytoja ir Magdos Gerber studentė, knygoje „Blogų vaikų nebūna. Drausminti mažylius ne gėda“ teigia, kad vaikų problemos dažnai kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Neretai tėvai nesąmoningai puoselėja lūkesčius, susijusius su vaikais, pavyzdžiui, tikisi ramesnės senatvės, palikimo perėmimo ar tiesiog džiaugsmo ir malonumo. Tačiau tokie egoistiniai motyvai gali lemti nusivylimą, kai vaikas užauga ir pasirenka savo kelią.
Psichologai tai vadina „tuščio lizdo sindromu“, kai tėvai jaučiasi praradę prasmę, vaikui išėjus iš namų. Svarbu suvokti, kad vaikai nėra mūsų nuosavybė, o „savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros“, kaip teigia poetas ir filosofas. Tėvai turėtų leisti vaikams augti ir bręsti, nesistengdami jų kontroliuoti ar primesti savo norų.
Santykis TAI-TAI ir AŠ-TU
Pedagogas Eigilas Kjaergaardas iš Danijos pabrėžia, kad intelektualūs sprendimai auklėjant vaikus gali įstumti į santykį TAI-TAI (dviejų objektų santykis), kai vaikas tampa objektu, vykdančiu nurodymus, o tėvai - nurodymų davėjais. Tokiu atveju šeimoje įsivyrauja taika ir ramybė, tačiau prarandamas asmeniškas ryšys.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams
Siekdami santykio AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis), tėvai turi suprasti, kad vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai yra labai jautrūs ir imlūs, todėl tėvų santykiai ir vertybės tiesiogiai veikia jų raidą. Jei tėvai nuolat jaučia įtampą ir nepasitenkinimą, vaikas gali tai išreikšti neigiamomis emocijomis ar elgesiu.
Kaip "Duoti Vaikui Sparnus"?
Atsakymas paprastas ir sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Tai nereiškia, kad nereikia jokių pastangų. Tai reiškia, kad tėvai turi sudaryti tinkamas sąlygas, palaistyti, jei reikia, patręšti, perstatyti į tinkamesnę vietą. Bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių? Netampote už lapų, kad greičiau augtų ar pakeistų žiedo formą. Neribojate gėlės aukščio pavoždami ją po kibiru, bausdami už per mažą žiedą nesustojate jos laistyti.
Leisti vaikui augti - tai didelė atsakomybė. Vaikas auklėjasi pagal tarpusavio santykius, todėl tėvai atsakingi už santykius su partneriu ir artimaisiais. Visa tai yra vaiko auginimo erdvė, ir tik nuo tėvų priklauso, kokios kokybės ji bus.
Kontrolė ar Pasitikėjimas?
Psichologas A. pastebi, kad kartais tėvai per daug kontroliuoja vaikus, siekdami užtikrinti gerus rezultatus ar drausmę. Tačiau manipuliacijos, skatinimas arba baudimas gali duoti trumpalaikį efektą, bet ilgainiui žlugdo vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Prievarta gimdo prievartą, pasipriešinimą, kovą. Svarbu nebijoti klysti, mokėti kritiškai pažvelgti į save bei pasimokyti iš neteisingų sprendimų. Vietoj to, tėvai turėtų ugdyti vaiko atsakomybę ir savarankiškumą, leidžiant jam priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Dažniausios Auklėjimo Klaidos
Viena iš dažniausių klaidų - smulkus apgaudinėjimas. Nors kartais tai gali suveikti, poveikis bus trumpalaikis, o kaina - didelė. Vaikai greitai supranta, kad buvo apgaudinėjami, ir praranda pasitikėjimą tėvais.
Taip pat svarbu laikytis taisyklių ir principų. Jei pažadėjote atimti laužomą lėlę, tai ir padarykite. Prie taisyklių, tvarkos ir principingų tėvelių pripratusiam mažyliui nė nekils mintis pradėti maldauti išlygų, ignoruoti įspėjimus, negerbti tėvelių. Nenusileiskite vaikučiui net ir smulkiose situacijose.
Svarbu, kad abu tėvai laikytųsi bendrų auklėjimo taisyklių. Susidūrę su problema, nespręskite jos prie vaiko, nepradėkite ginčytis ir skirstytis vaidmenimis, o atraskite laiko išsikalbėti, susitarkite. Svarbu išvengti situacijos, kuomet vienas iš tėvų yra „gerietis“, o kitas - „blogietis“ (arba abu tėvai „piktukai“, o jau seneliai, tai patys maloniausi!).
Kyšiai ir Bausmės: Ar Tai Veiksminga?
Dažnas suaugęs, norėdamas pagreitinti tvarkymosi, valgymo, ėjimo miegoti ar panašius procesus, yra siūlęs įvairių kyšių - saldainių, smulkių žaislų, pramogų parke… Tačiau tai nėra tinkamas būdas motyvuoti vaiką. Paaiškinkite vaikui, kad reikia valgyti mamos paduodą maistą, būtina susitvarkyti žaislus, gražiai ir pagarbiai elgtis, o to nedarant laukia tikrai ne prizas, o iš anksto sutarta bausmė.
Norėdami palepinti vaikutį jam duodamą saldumyną, naują žailiuką, pramogą siūlykite ne kaip kyšį, o kaip mielą gestą mielam žmogučiui. Pagirkite gerai besielgiantį vaiką, tačiau nekontretizuokite, nepaverskite malonumų tiesiogniu uždarbiu - pavyzdžiui, padovanokite naują pasakų knygą ne todėl, kad vaikas dantis išsivalė ar gėlytę palaistė. Meilų tėvų elgesį siedamas su savo paties klusnumu, draugiškumu, atsakingumu vaikas stengsis elgtis teisingai, nesiožiuos, nebandys isterijomis išsireikalauti norimų daiktų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Pagarba ir Aiškios Taisyklės
Bendraudami su vaikučiu turite aiškiai nubrėžti taisykles bei pateikti labai konkrečius pavyzdžius - tarkim nėra žaidžiama tol, kol nenusiprausiame, neapsirengiame ir nepavalgome pusryčių. Kalbėdamiesi taip pat turėtumėte įsitikinti, kad mažylis jus suprato - kartais nė nejusdami panaudojame vaikui nežinomą žodį ar sudėliojame pernelyg painų sakinį.
Nepamirškite, kad vaikai mokosi ne tik klausydamiesi, bet ir stebėdami aplinką, remdamiesi senesniais pavyzdžiais. Visuomet prisiminkite, kad tobulų nėra ir visi žmonės klysta, tačiau suklydus reikia nebijoti to pripažinti.
Janet Lansbury Patarimai: Kaip Elgtis, Kai Vaikas Peržengia Ribas
Janet Lansbury knygoje „Blogų vaikų nebūna. Drausminti mažylius ne gėda“ pateikia praktinių patarimų tėvams, susiduriantiems su natūralios raidos nulemtu mažylių noru peržengti ribas. Ji pabrėžia, kad tokį elgesį reikia vertinti kaip natūralų procesą, o ne kaip asmeninį įžeidimą.
Lansbury išskiria kelias priežastis, kodėl vaikai nuolat bando peržengti ribas:
- SOS! Aš negaliu funkcionuoti. Vaikai gali elgtis netinkamai, būdami pavargę ar alkani. Tokiu atveju svarbu atpažinti nuovargio ar alkio požymius ir pasirūpinti vaiko poreikiais.
- Prašau aiškumo. Vaikai bando išsiaiškinti, kokios yra taisyklės ir kokios bus pasekmės, jei jų nesilaikys. Tėvai turėtų aiškiai ir nuosekliai atsakyti į šiuos klausimus.
- Kas čia per šurmulys? Pernelyg didelis dėmesys ribų peržengimui gali sukurti dramą, kurią vaikai yra priversti vaidinti iš naujo. Tėvai turėtų reaguoti ramiai ir nekurti istorijų apie vaiką, turintį problemų.
- Ar aš turiu pajėgius vedlius? Vaikams reikia stabilumo ir pasitikėjimo tėvais. Tėvai turėtų vadovauti su pasitikėjimu, nepamiršdami humoro.
- Aš turiu jausmus. Vaikai bando išlaisvinti susikaupusius jausmus ir stresą, peržengdami ribas. Tėvai turėtų leisti vaikui išgyventi visus savo jausmus, tuo pačiu gindami nustatytas ribas.
- Pati nuoširdžiausia meilikavimo forma (tarsi). Vaikai sugeria tėvų elgesį ir atspindi jį patys. Jei tėvai elgiasi netinkamai, vaikai gali elgtis taip pat.
- Atrodo, kad šiuo metu tai geriausias būdas sulaukti dėmesio. Jei vaikas nesulaukia pakankamai dėmesio ir meilės, jis gali elgtis netinkamai, siekdamas bent neigiamos reakcijos.
- Ar pastaruoju metu sakei, kad mane myli? Vaikai jaučiasi ignoruojami arba nuvylę tėvus, todėl jų neigiamame elgesyje atsispindi baimė. Tėvai turėtų parodyti vaikui meilę ir palaikymą.
Kodėl Vaikai Neklauso?
Lansbury teigia, kad vaikai visada yra pasirengę klausytis, tačiau pasirenka elgtis priešingai dėl kelių priežasčių:
- Prarastas ryšys. Vaikai jaučiasi atitrūkę, jei tėvai pernelyg dažnai juos baudžia ar manipuliuoja.
- Vien žodžių nepakanka. Kūdikiai ir mažyliai dar nesugeba įgarsinti savo poreikių, todėl veiksmais parodo tai, ko nori. Tėvai turėtų reaguoti tvirtai, bet švelniai.
- Mūsų santūrumas sukelia kaltę. Tėvai neturėtų prašyti vaiko ko nors daryti iš gailesčio, nes tai gali priversti vaiką jaustis kaltu.
- Elgiamės neįtikinamai arba nesitvardome. Tėvai turėtų būti įsitikinę taisyklėmis ir pristatyti jas pasitikinčiai, ramiai.
- Pernelyg stipriai reaguojame. Tėvai turėtų suteikti vaikams pasirinkimo galimybę ir autonomiją, kai tik įmanoma.
- Mūsų vaikas turi svarbesnių reikalų. Kartais neklausymas yra geras dalykas, nes vaikas vadovaujasi instinktu mokytis žaidžiant ir tyrinėjant.
Šeimos Įvairovė ir Vaikų Auklėjimas
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau kalbama apie šeimų įvairovę. Tačiau svarbu nepamiršti, kad vaiko auklėjimas turėtų būti grindžiamas pagarba jo individualumui, nepriklausomai nuo šeimos modelio.
Vaikams svarbu augti aplinkoje, kurioje jie jaučiasi saugūs, mylimi ir priimti. Tėvai turėtų būti atviri ir sąžiningi su vaikais, reaguodami į jų augimo poreikius.
Auklėjimas: Krikščioniškas Požiūris
Žvelgiant iš krikščioniškos perspektyvos, tėvai turi pareigą rūpintis religiniu ir moraliniu, kūniniu ir pilietiniu vaikų auklėjimu bei laikina jų gerove. Svarbu mokyti vaikus žegnotis, kalbėti poteriais, paaiškinti Dievo ir Bažnyčios įsakymus.
Tėvai turėtų būti pavyzdžiu vaikams, rodydami meilę, pagarbą ir paklusnumą Dievui. Krikščioniškai išauginti vaikai bus tėvams didžiausias džiugesys, o dėl blogo išauklėjimo pasmerktieji bus nuolatinis susikrimtimas.
tags: #blogu #vaiku #auklejimas