Tėvystė - tai kelias, kuriame svarbu vadovautis ne tik taisyklėmis ir draudimais, bet ir meile, supratimu bei atjauta. Jeigu jūsų tikslas - užauginti vaiką, kuris elgtųsi deramai ir savarankiškai, nepriklausomai nuo to, ar jūs esate šalia, ar ne, tada jums reikia mąstyti, matant ilgalaikę perspektyvą. Vadovaujant su meile, šis tikslas daug greičiau pasiekiamas, nei baudžiant ar drausminant.
Meilės Svarba Ugdant Vaiką
Vadovavimas su meile turi didelę įtaką vaiko raidai ir elgesiui. Štai kodėl svarbu vadovautis meile, o ne draudimais:
- Didesnė įtaka vaikui: Žmonės priešinasi kontrolei. Kuo meiliau elgiamės su savo mažyliais, tuo atviresni jie tampa ir patys labiau stengiasi suprasti, kokią išmintį slepia mūsų rekomenduojamos taisyklės bei įpročiai, taip pat lengviau juos priima.
- Saugumo jausmas: Autoritarinė tėvystė kelia vaikams nuolatinį stresą, verčia jaudintis dėl kitos bausmės. Tuo tarpu atjaučiamai, su meile nubrėždami ribas, mes padedame savo mažyliui jaustis saugiam.
- Parama jausmams: Jausdami šią paramą, mažieji įstengia atskleisti geriausias savojo „aš“ savybes, jie nesileidžia išstumiami iš kelio gilių jausmų slėgio.
- Stipresnis tarpusavio ryšys: Mažasis supranta, kad negali turėti visko, ko užsigeidžia, bet gali gauti kai ką geresnio - žmogų, kuris priims jį visą, su sujauktais jausmais, ir padės jam valdyti savo veiksmus.
- Atjauta vaikui: Atjauta padeda matyti toliau už susierzinimą ir suprasti, kodėl mūsų vaikas taip elgiasi. Galiausiai pajaučiame užuojautą tam mažam žmogučiui, kuris taip labai stengiasi.
- Savigarbos formavimas: Mat toks vadovavimas išvaduoja mus nuo drausminimo. Tada tėvystė teikia daugiau pasitenkinimo, mes galime labiau džiaugtis savo vaiku. O kai mažasis mato, kad tėvai nuolat juo žavisi, jis, kaip žmogus, jaučiasi gerai.
- Ramybė namuose: O tai teikia vaikams (ir suaugusiesiems!) prieglobstį, kurio jiems reikia, patiriant išorinio pasaulio įtampas.
Kaip Lavinti Ikimokyklinukų Savarankiškumą?
Iki to laiko, kai jūsų vaikui sukanka treji, jis jau, regis, žino taisykles. Taigi, jeigu jūsų ikimokyklinukas žino, kas teisinga, kodėl jis dažnai nesielgia deramai? Todėl, kad tokio amžiaus mažyliai yra dar ne visai pajėgūs save kontroliuoti, kad galėtų pasirinkti teisingai. Be to, 3-5 m. vaikams būdingi šie bruožai:
- Smalsumas: Ikimokyklinukai - apsigimę mokslininkai. Kaip lūpdažis išsisuka iš tūbelės ir kaip jis atrodo ant sienos? Ar pašluostę nuplautų vanduo unitaze? Mažylis nemėgina būti blogas - jis tik bando suprasti, kaip veikia pasaulis, ir nesuvokia, kad vonioje plūduriuojantys jūsų mokesčių blankai yra katastrofa.
- Užimtumas: Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nuolat kuo nors užsiėmę. Todėl nesupranta, kodėl svarbi jūsų darbotvarkė. Joks keturmetis nesutiks, kad valytis dantis būtent šią minutę svarbiau, nei surasti jo pradingusią veiksmo žaidimo figūrėlę.
- Ryšio poreikis: 3-5 m. vaikai dažnai jaučiasi praradę su mumis ryšį. Jie jaučia, kad tarpusavio ryšis laikinai nutrūko, arba nuolat patiria jo stygių. Visi vaikai jaučiasi stokojantys ryšio su savo tėvais, kai kovoja su baime, nusivylimu ir daugeliu kitų nesmagių emocijų, susikaupiančių per dieną.
- Besivystančios smegenys: Jis vis dar mokosi pats nusiraminti, kai susijaudina, tad nesugeba greitai pažaboti įsiplieskusio pykčio. Mažasis galbūt ir sugeba vartoti keturskiemenius žodžius, bet neapsigaukite: neramūs jo migdoliniai kūnai dar vis gali nustelbti aukštesnes smegenų funkcijas.
Turbūt atspėjote, kaip tai geriausiai daryti: visų pirma, kontroliuoti savo pačių emocijas, išlikti ramiems, palaikyti tvirtą ryšį su savo ikimokyklinuku, kad jis būtų atviresnis jūsų įtakai, ir lavinti jį, o ne kontroliuoti, taip padedant jam ugdytis savarankiškumo įgūdžius.
Praktiniai Patarimai, Kaip Lavinti Ikimokyklinukų Savarankiškumą
- Paverskite reikalavimus žaidimu: Pabandykite išsakyti savo reikalavimus vaikams kaip kvietimą pažaisti: „Ropškis man ant nugaros lyg ant besispardančio laukinio mustango ir jokime tiesiai į vonią, kaubojau!“ Joks ikimokyklinukas nepajėgs atsispirti geram žaidimui, net jeigu tas galiausiai veda į vonią ar kur kitur, kur mažylis verčiau neitų.
- Atnaujinkite ryšį: „Ypatingasis laikas“ bei linksma šėlionė po namus padeda vaikams iškrauti susikaupusius jausmus, atnaujinti ryšį ir susitvarkyti su savimi. Tėvai šiuo atveju tėvai funkcionuoja beveik kaip išorinė kontroliuojanti sistema, suteikianti vaikui saugų prieglobstį, kurį jausdamas, mažasis galėtų susidoroti su sudėtingais jausmais.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Labai svarbu prisiminti, kad jūsų vaikas nėra blogas - jis tik mažas. Jo racionaliųjų smegenų funkcijos dar nėra visiškai įjungtos.
Apkabinimas Vietoj Bausmės
Kai mūsų vaikai blogai elgiasi, mes puolame juos bausti, atimame žaislus arba ignoruojame isteriką. Tačiau iš tikrųjų, jiems labiausiai reikia, kad tėvai tiesiog apkabintų. Sunku įsivaizduoti, kad vaikas blogai elgiasi, o jūs prieinate ir apkabinate jį. Tačiau prisiminkite savo sunkias dienas, kai užpuldavote savo artimą žmogų dėl kokio nors menkniekio. Ginčo metu, kai užvaldo emocijos, kai esame įtampoje, yra sudėtinga racionaliai mąstyti. Mes, suaugusieji, turime tobulesnius verbalinius įgūdžius ir labiau išvystytas smegenis, tai padeda mums ramiau išreikšti save ir savo poreikius. Vaikai tik vysto savo gabumus ir proto sugebėjimus.
Taip pat skaitykite: Tėvystės Ugdymas
Apkabinant vaiką ir patikinant jį, kad viskas yra tvarkoje, jūs jį nuraminate ir neleidžiate įsitvirtinti blogam elgesiui. Kai jūs nuolatos įrodote savo vaikams, kad jie nėra „blogi“, net kai jie blogai elgiasi, jų elgesio modelis keičiasi. Jie mokosi save nuraminti, kai girdi jūsų patikinimą („mane dar myli, aš neprivalau būti blogas, aš galiu būti naudingas“). Mūsų auklėjimas bus rezultatyvus, jeigu mokinsime vaikus būti ramius, padėsime jiems pažinti kitokius elgesio modelius.
Tėvų Konfliktai ir Vaikų Gerovė
Nedaug tėvų, kilus tarpusavio barniui prie vaiko, geba susivaldyti. Vaikas, gyvendamas su besipykstančiais tėvais, patiria daug emocijų, neretai tampa įkaitu tėvų konfliktuose. Mylėdamas abu tėvus, bijodamas būti atstumtas, vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą, ypač tuomet, kai konflikto metu yra verčiamas palaikyti vieną iš tėvų. „Ant vaiko pečių užkraunama didelė atsakomybė, kuriai jis dar nėra pasirengęs“.
Kaip Konflikto Metu Manipuliuojama Vaikais?
Vienas iš tėvų gali prisiimti aukos vaidmenį. Tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, vaikas tampa blogu, nesukalbamu. Pasekmės tokio tėvų elgesio vaikui yra skaudžios, tai - menka savivertė, nepasitikėjimas savimi ir kitais, kaltės jausmas ir negebėjimas užmegzti artimų ir šiltų santykių su kitais žmonėmis, manipuliacijos kitais asmenimis.
Kartais atsitinka taip, kad ne tik tėvai pradeda naudotis vaikais, bet ir vaikai (paaugliai) manipuliuoja savo tėvais: jie sako tėvams tai, ką jie nori išgirsti, užsiprašo dovanų, persako, ką kalba tėvai vienas apie kitą ir pan. Galimas ir šantažas tėvų atžvilgiu: ,,jei nenupirksi planšetės - pasakysiu tą ir tą, neisiu į mokyklą, negrįšiu į namus“. Vaikai būna grasina, kad kreipsis į vaiko teises.
Kaip Apsaugoti Vaiką Konflikto Metu?
Nors ir labai sunku, aštrėjant konfliktui, svarbu laiku pastebėti kylantį pavojų savo ar savo artimųjų sveikatai ir atsitraukti. Konflikto įkarštyje pamatyti savo vaiką, atkreipti dėmesį į tai, kaip jis jaučiasi, kaip atrodo, ką sako jo kūno kalba. Galbūt tai bus stabdis tėvams baigti konfliktą, kuomet kažkuris iš tėvų ,,pirmas išeis iš mūšio lauko“. Vėliau, jau nurimus aistroms, būtina pasikalbėti su vaiku, paaiškinant, kad ne dėl jo kilo konfliktas, kad kartais tėveliai pykstasi, tačiau tai nedaro įtakos meilės jam, kad vaikas yra mylimas toks, koks yra. Labai svarbu atsiprašyti, kad nesusivaldė, kad vaikas tapo konflikto dalyviu ar stebėtoju, pasikalbėti apie tai, kaip jis jautėsi, kokius jausmus patyrė.
Taip pat skaitykite: Visapusiškas vadovas apie kirminus ir pilvo skausmą
Kaip Vaikai Reaguoja į Tėvų Barnius Dėl Jų Pačių Elgesio?
Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta daug negatyvo savo atžvilgiu, žeminimo, jis pasijunta nevykėlis, įskaudintas, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Pyktis ir toks elgesys tikrai nesikeis, tik dar blogės. Nuolatinė neigiama nuostata ir konfliktai daugiausiai prisideda prie neigiamo savęs vertinimo „aš esu blogas“, tokiu elgesiu vaikas galimai siekia dėmesio ir jį gauna, kad ir negatyviu būdu.
Šeimoje nereikia bijoti rodyti savo jausmų, pykčio, nusivylimo, liūdesio, baimės, nes svarbiausia kalbėtis su vaiku ir jam aiškinti, koks būtent ir kodėl toks vaiko elgesys sukėlė tėvams tokius jausmus. Tokiu atveju, kai yra kalbamasi, vaikas nesijaus puolamas. Kitu atveju atsiranda didelis gynybiškumas, o situacija taip ir lieka nepasikeitusi. Santykiai su tėvais lieka dar labiau įtempti, konfliktiški, atitolę. Vaikui susiformuoja nuomonė apie tai, kad tėvai jo nesupranta, negirdi ir neišklauso. Ateityje iškilus sunkumas, jis niekada nesikreips pagalbos į tėvus.
Pasekmės Vaikui, Augančiam Konfliktiškoje Aplinkoje
Pats konfliktas nėra problema - problema yra negebėjimas jos taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku, jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos, yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Labai svarbu, kaip pykdamiesi elgiasi tėvai. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių paprasčiausiu būdu - stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Vaikai būdami šalia ar net dalyvaudami konfliktuose „mokosi“, kaip reikia pykti: kokius žodžius sakyti, veiksmus atlikti ar tiesiog atkartodami tėvų kūno kalbą, mimikas. Tą patį elgesį kartoja su broliais ar seserimis, klasiokais, draugais, o vėliau išmoktą elgesį naudoja konfliktuodami su suaugusiais: tėvais, mokytojais.
Yra vaikų, kurie bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos. Mergaitės labiau linkusios tėvus guosti, o berniukai pykti.
Tokia toksiška šeimos aplinka neigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą, įtakoja vaiko elgesio problemas, savivertę, atsiranda socialinis nerimas, vienatvė bei adaptacijos sunkumai, nepasitikėjimas tėvais ir kitais suaugusiais.
Taip pat skaitykite: Simptomai prieš nėštumo testą
Kaip Atpažinti Konfliktiškoje Aplinkoje Augantį Vaiką?
Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi, emociškai nestabilūs, pasižymėti liūdna nuotaika, būna linkę kaltinti save dėl tėvų pykčių. Vaikas išsiugdo didelį galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Vaikas puikiai geba atskirti pykčio išraiškas tėvų veiduose, kūno kalboje.
Ar Vaikai Yra Linkę Atleisti Tėvams?
Taip, vaikai nori būti mylimi, gyventi su savo tėvais, tačiau patirtos nuoskaudos juos žaloja emociškai, randai ilgai lieka giliai širdyje. Žala vaiko psichinei sveikatai jau būna padaryta.
Kūdikio Verksmas ir Mažų Vaikų Išdaigos
Kūdikiai, kad atkreiptų į save dėmesį - verkia arba juokiasi, tai vienintelis būdas, kuriuo kūdikiai išsako savo poreikius. Tai vienintelis bendravimo būdas, kuriuo jie pasako aplinkiniams, ką jie mėgsta, o ko ne. Tėvai gali dėl savo kūdikio verksmo suirzti ir pasimesti, todėl yra labai svarbu, kad tėtis ar mama atpažintų verksme savo mažylio poreikius.
Dvejų ar trijų metų vaikas būna tarytum užsispyręs, panašus į sąmoningą neklaužadą ir ignoruoja tėvų nurodymus bei prašymus. Bet tai nėra sąmoningas ar suplanuotas vaiko elgesys. Tik nesijaudinkite, viskas vyksta pagal vaiko raidos planą - tai natūrali vaiko raida. Tokio amžiaus vaikai prieštarauja tėvams, sako “ne” ir nori parodyti, kas yra situacijos šeimininkas. Jie tyrinėja ir išbando savo ir tėvų elgesio ribas.
Maži vaikai nepiktybiškai ir nesąmoningai krečia išdaigas. Trimetis gali išterlioti - mūsų akimis tai neatleistinas poelgis- sienas su pieštukais ar dažais ir tai jam bus spalvų ir tapybos atradimas. Vaikas jaučiasi, kad yra pasaulio centras ir nesuvokia jūsų jausmų, elgesio motyvų.
Smurto Pavojus
Kartais tėvai praranda savitvardą ir kantrybę bei nenorom nuskriaudžia ar užgauna vaiką, papurto kūdikį. Fizinės bausmės gali traumuoti vaiką, o specialistai šią traumą vadina sukrėsto vaiko sindromu - tai viena iš smurto formų, kai kūdikis ar mažas vaikas yra smarkiai papurtomas. Kūdikio papurtymas sukelia galvos smegenų pažeidimus, galvos kraujagyslių trūkimus, kraujo išsiliejimus po smegenų dangalais, regos bei klausos pažeidimus, gali atsirasti mokymosi, emocinės ir elgesio problemos ateityje.
Bruce'o Perry 3 R Modelis
Tačiau dažnai tėvai to nežinodami daro klaidą pradėdami elgesio korekciją nuo pamokinimo, moralo, nuo žodinio aiškinimo, kas vaiko elgesyje yra netinkama. Dr. Bruce’as Perry, neurologijos pradininkas traumų srityje, atskleidė, kad norint sureaguoti į vaiko elgesį tinkamai turime elgtis kitu būdu. Jis sukūrė taip vadinamą 3 R modelį (ang.
Šie fiziniai mūsų veiksniai, raminamas garsas, veido išraiška padeda vaikui sureguliuoti savo emocijas - nusiraminti. Kitas būdas sureguliuoti vaiko emocijas - jam pačiam padėti tai padaryti. Antra: turime užmegzti ryšį su vaiku, demonstruodami jam dėmesingą ir jautrų santykį (žiūrint į akis, būnant šalia). Pagrindinis šios dalies tikslas, kad vaikas jaustųsi išgirstas ir pamatytas. Trečia: šiame etape galime palaikyti vaiką kalbėdamiesi su juo. Taip savo atžalai padėdame apmąstyti jo elgesį. Šį aiškinimo etapą tėvai dažnai gana gerai išmano ir geba vaikui kalbėti apie jo elgesį. Tačiau turime būti budrūs, kad nepradėtume vaiko gėdinti. Daug tinkamesnis būdas yra kalbėtis apie elgesį kaip faktą.
Tėvų Pavyzdys
Viena svarbiausių užduočių tėveliams - išmokyti atžalą saugos taisyklių: kaip saugiai naudotis elektrine arba dujine virykle, kaip elgtis važiuojamojoje kelio dalyje ir pan. Tačiau būna situacijų, kai mes patys suvokdami riziką elgiamės „ne pagal taisykles“ (elementarus pavyzdys - bėgame per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui). Jeigu jau rizikuojate, įsitikinkite, kad šalia nėra vaikų (galite parodyti blogą pavyzdį ne tik saviems, bet ir svetimiems vaikučiams).
Jeigu jūs esate prieš, kad vaikai daug laiko praleistų prie kompiuterio ar su telefonu rankoje, neverta patiems voliotis ant sofutės su nešiojamuoju kompiuteriu ar telefonu - priešingu atveju vaikas atsiduria situacijoje, kai „mamai su tėčiu galima, o man - ne“.
Jeigu nenorite, kad atžala keiktųsi, jums teks atsargiai rinktis, ką sakote patys (priešingu atveju taisyklė ir vėl bus neaiški: vienais atvejais jos kažkodėl laikomasi, o kitais - ne). Tegul vaikas pasimoko ir iš jūsų klaidų: raskite minutėlę kitą, kad paaiškintumėte, kur suklydote: „Atleisk, aš negražiai tave apšaukiau.
Svarbūs Aspektai, Kurių Reikėtų Vengti
- Konfliktų slėpimas: Vaikas gerai jaučia įtampą, net jeigu tėvai stengiasi neišsiduoti ir nieko nepasako. Toks konflikto slėpimas ir bandymas apsaugoti sūnelį ar dukrytę nuo psichologinės traumos neretai pridaro dar daugiau problemų, negu audringas ginčas ir po to sekantis susitaikymas.
- Nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų: Ko iš tikrųjų nederėtų daryti - tai nuteikinėti vaiko prieš vieną ar kitą iš tėvų.
- Intymaus gyvenimo demonstravimas: Tėvai - suaugę žmonės, ir tai, kas normalu ir įprasta jiems, vaikams gali kelti pasišlykštėjimą. Intymus jūsų gyvenimas neturėtų būti demonstruojamas.
- Autoritetų puolimas: Tėvai neturėtų pulti vaikų autoritetų. Ypač daug diskusijų kelia tėvų santykiai su anytomis ir uošvienėmis. Taip pat būna sudėtinga išlikti kultūringiems, kai kalbama apie buvusią žmoną ar vyrą. Atminkite, kad vaikas 50%paveldėjo iš antrosios jūsų pusės.