Biologinių tėvų susitikimų su vaikais teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Įvadas

Vaiko globa yra itin aktuali tema Lietuvoje, ypač šeimoms, susiduriančioms su įvairiais sunkumais, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tai gali būti priklausomybės, sveikatos problemos, išvykimas į užsienį ar abejingumas. Dažnai artimiausi giminaičiai, tokie kaip seneliai ar krikštatėviai, imasi globoti vaikus. Tačiau norint teisiškai įteisinti globą, reikalingas oficialus procesas per atitinkamas institucijas. Šiame straipsnyje aptariamas vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, reikalavimai globėjams, finansinė parama, vaiko ryšiai su biologiniais tėvais, šeimynos ir globos centrai.

Vaiko globos samprata ir formos

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Yra dvi pagrindinės globos formos:

  • Laikinoji globa (rūpyba): Nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
  • Nuolatinė globa (rūpyba): Taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Reikalavimai globėjams

Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, siekiant užtikrinti vaiko gerovę:

  1. Atsakingumas ir patikimumas: Svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
  2. Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. Asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpintis) jaunesnį kaip 10 metų vaiką.
  3. Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų tinkama vaiko augimui ir vystymuisi. Globoti (rūpintis) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
  4. Santykiai su vaikais: Asmuo turi gebėti sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su vaikais.
  5. Teistumas: Asmuo neturi būti teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
  6. Kiti reikalavimai: Asmens, norinčio tapti globėju, sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo turi atitikti aukščiau paminėtus 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytus reikalavimus, o kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys - aukščiau paminėtus 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus. Globėju negali būti asmuo, pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir sergantis ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr.

Kaip tapti vaiko globėju?

Norint tapti vaiko globėju, reikia atlikti šiuos veiksmus:

  1. Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.

    Taip pat skaitykite: Vaikų susitikimai su tėvais

  2. Pateikti reikiamus dokumentus:

    • Prašymą, kuriame nurodote savo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį (-ius), elektroninį paštą (-us), pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį, kitą svarbią informaciją.
    • Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a), išduotus likus ne daugiau kaip dvylikai mėnesių iki prašymo dėl tapimo vaiko globėju (rūpintoju) pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos;
    • Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad Jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju (rūpintoju).
  3. Laukimas: Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.

  4. Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Fizinių asmenų, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu mokymai organizuojami pagal Globėjų ir įtėvių rengimo programą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus. Globėjų ir įtėvių rengimo programa sudaryta iš pagrindinės programos ir specializuotos programos. Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą.

  5. Išvados gavimas:

  6. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas: Pasirašius teigiamą išvadą, Jums reikės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą. Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą.

    Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus

  7. Laukimas ir sprendimo priėmimas.

Finansinė parama globėjams

Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad už vaikų globą atsakingi asmenys gali gauti motinystės išmoką nuo globos nustatymo momento iki kūdikio 70 dienų, o vaiko priežiūros išmoką - tol, kol globojamam vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo globėjo socialinio draudimo stažo. Taip pat globėjui priklauso vienkartinė išmoka, jei globa skiriama vaikui iki 1,5 metų ir jis dar nėra gavęs kitos išmokos.

Dar svarbesnė globa - ilgalaikėms pareigoms - yra globos (rūpybos) išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus:

  • iki 6 metų - 364 eurai/mėn.
  • nuo 6 iki 12 metų - 420 eurų.
  • vyresniems ar neįgaliesiems globojamiems vaikams - 455 eurai.

Ši išmoka mokama tol, kol globa tęsiama; o jei globotas asmuo mokosi, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas net iki kol globotiniui sukaks 24 metai. Be to, globėjas gauna 280 eurų „tikslinį priedą“ - papildomą išmoką skirta būtent globėjam.

Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į šeimos santykius

Vaiko ryšiai su biologiniais tėvais

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje.

Vaiko globa šeimynoje

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje.

Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.

Globos centrai: pagalba globėjams ir vaikams

Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.

Globos centro teikiamos paslaugos ir pagalba

Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT 2018 m. birželio 1 d.

VVTAĮT atestuotas asmuo vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių, asmenų, pageidaujančių teikti laikino atokvėpio paslaugą, bendruomeninių vaikų globos namų ir globos centrų darbuotojų bei asmenų, pageidaujančių dirbti šiose įstaigose, pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpintis), įvaikinti vaikus mokymus pagal GIMK programą. VVTAĮT atestuotas asmuo atlieka pasirengimo tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynų steigėjais, dalyviais, laikino atokvėpio paslaugų teikėjais vertinimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mokymų pagal GIMK programą pabaigos parengia išvadą dėl jų pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pateikia ją VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui.

Budintis globotojas: reikalavimai ir pareigos

Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį.

Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis iš karto patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės, galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra praėję specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje nepatekdamas į institucinę globą. Budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ar turėti jam priklausantį būstą.

Globėjas (rūpintojas): teisės ir pareigos

Globėjas (rūpintojas) vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Globėjas (rūpintojas) globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas.

Globėjas (rūpintojas) gali laikinai prižiūrėti vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) ir laikinoji globa (rūpyba) dar nenustatyta, kol jam globa (rūpyba) bus nustatyta, taip pat kai budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir, esant galimybėms, šeimynos dalyviams reikia suteikti laikiną atokvėpį. Globėjas (rūpintojas) nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globojamų (rūpinamų), prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai ir seserys. Globa šeimoje gali būti organizuojama vaikui, iki jam sueis 21 metai, jei vaikas nuolat mokosi bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo ir aukštosiose mokyklose.

Civilinio proceso kodekso pataisos

Civilinio proceso kodekso pataisomis (XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 2014 m. nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo 94 bylos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos nuo 6 iki 12 mėnesių, o 20 bylų nagrinėta ilgiau nei 12 mėnesių. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei šimtas vaikų yra priversti laukti, kol jie galės augti jų interesus geriausiai atitinkančioje aplinkoje su įtėviais (tėvais pagal įstatymą) ar nuolatiniais globėjais. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į šeimą.

tags: #biologiniu #tevu #susitikimai #su #vaikais