Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kur sveikata yra itin vertinama, ypač po pastarųjų metų iššūkių, susijusių su pandemija, verta atsigręžti į Bibliją ir išnagrinėti, ką ji sako apie kūno ir sielos gerovę. Ar Dievas rūpinasi mūsų sveikata? Ar sveikata yra pats svarbiausias dalykas? Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus remdamiesi Šventuoju Raštu, ypač Mozės 90-ąja psalme, ir bandysime suprasti, kaip derėtų vertinti sveikatą tikinčiojo gyvenime.
Žmogaus trapumas ir Dievo amžinumas
Mozės psalmė primena mums apie esminį skirtumą tarp Dievo ir žmogaus. Dievas yra amžinas, Jis visada buvo, yra ir bus. „Pirma, negu kalnai užgimė, ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi Dievas nuo amžių per amžius“ (Ps 90, 2). Tuo tarpu žmogaus gyvenimas yra trumpas ir trapus, prilygstantis žolei, kuri ryte sužaliuoja, o vakare nuvysta (Ps 90, 5-6). Mūsų gyvenimas, net jei ilgas, „greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Ps 90, 10). Šis laikinumas ir mirtingumas žmogui yra nenormalus, nes Dievas „įdiegė amžinybę į jų [žmonių] širdį“ (Mok 3, 11).
Dievas - gyvybės ir mirties valdovas
Biblija aiškiai teigia, kad Dievas kontroliuoja viską, įskaitant ir mūsų gyvenimą bei mirtį. „Tu grąžini mus į dulkes, sakydamas: ‘Grįžkite, mirtingieji’“ (Ps 90, 3). Mirtis nėra Dievui staigmena, Jis ją kontroliuoja. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas ir sveikata yra Jo rankose, ir turėtume pripažinti Jo suverenitetą.
Nuodėmės pasekmės ir vargingas gyvenimas
Mozė pripažįsta, kad žmogaus gyvenimas yra vargingas ir kupinas triūso (Ps 90, 10). Šie žodžiai primena nuopuolio istoriją Pradžios knygoje, kur nuodėmė įžengė į pasaulį ir atnešė mirtį bei kančią. Tai, kad žmonės miršta, yra nuodėmės pasekmė. Dėl savo nuodėmingumo esame „mirtingieji“. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad Mozė kalba tikinčiojo žmogaus vardu, kuris taip pat patiria nuodėmės padarinius. Dievo tauta nėra išlaisvinta iš šio nuodėmingo pasaulio, todėl ir tikintieji gyvena mirties šešėlyje.
Dievo pyktis ir malonė
Psalmės autorius teigia: „Visos mūsų dienos praeina tavo pyktyje“ (Ps 90, 9). Nors Dievo rūstybė nebekabo grėsmingai virš tikinčiojo, tačiau tikinčiojo gyvenimas praeina Dievo pyktyje, nes tenka gyventi su skaudžiais nuodėmės padariniais, tokiais kaip kūniška mirtis. Tačiau, tikinčiojo gyvenimas praeina ir Dievo malonėje. Dievas dovanoja mums džiaugsmą, sėkmę ir sveikatą. Tai Jo malonės dovanos. Malonė nėra vien tik nuodėmių atleidimas, tai ir kiekviena diena, kurią galime nugyventi laimingai ir sveikai.
Taip pat skaitykite: Šeimos santykiai Biblijoje: tėvo ir vaikų vaidmuo
Išmintis - suvokti tikrovę
Mozė meldžia Dievą: „Tad mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (Ps 90, 12). Tai reiškia, kad turime suvokti, koks trumpas ir trapus yra mūsų gyvenimas, kad esame mirtingi. Dievas dovanoja mums supratimą apie save, kad Jis tikrai egzistuoja ir yra amžinas, kad mes nesame dievai ir kad yra riba tarp Dievo ir žmogaus. Išmintingas žmogus teisingai mato tikrovę ir veikia tikroviškai. Jis pripažįsta pagrindinius tikrovės faktus, o svarbiausias faktas yra žinoti, kad Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas, tikrai egzistuoja.
Gailestingasis Dievas dovanoja džiaugsmą ir sėkmę
Nuo 12 eilutės Mozė kreipiasi į Dievą su prašymais, apeliuodamas į Jo gailestingumą. Mozė ir visa tauta yra Dievo tarnai. Todėl, prašydami įvairių malonių, turime elgtis nuolankiai. Negalime nieko reikalauti, nes neturime jokios teisės būti laimingi, turtingi ar gyventi džiaugsme ir gerovėje. Dievas kaip gerasis patriarchas savo tarnams ar vaikams duoda daug gero. Visi tie minimi dalykai - džiaugsmas ir laimė, sotumas ir sėkmė - priklauso nuo Jo. Tai Jo malonės dovanos.
Sveikata - svarbu, bet ne viskas
Taigi, ar sveikata yra svarbiausia? Atsakymas nėra toks paprastas.
Medicinos galia ir ribos
Šiuolaikinė medicina pasiekė įspūdingų laimėjimų, tačiau visos priemonės ir pastangos gali tik atitolinti neišvengiamą mirtį. Medicinos galimybės yra ribotos, ir jokia technologija negali priversti Dievą pailginti mūsų gyvenimą. Dievas dažnai veikia per gydytojų rankas, tačiau visuomet pats nustato mirties valandą.
Sveikatos apibrėžimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip „visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną“. Krikščionys su tokiu apibrėžimu negali sutikti, nes visiška gerovė buvo tik Edeno sode iki nuopuolio. Šioje žemėje visiškos gerovės turėti neįmanoma. PSO, duodama suprasti, kad tobulos sveikatos būsena pasiekiama, mus klaidina ir skatina keltis tikslus, kurie nėra realistiški.
Taip pat skaitykite: Dvasinis vaikų ugdymas
Sveikas kūnas ir sveika siela
Kūno sveikata yra svarbi, tačiau Biblijoje minimas ir kitas sveikumas. Apaštalas Paulius kalba apie „sveiką tikėjimą“ (Tit 1, 13) ir „sveiką mokslą“ (1 Tim 1, 10). Jėzus sako: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams“ (Lk 5, 31). Ligoniai - tai nusidėjėliai, o nuodėmė - tai mirtina dvasinė liga. Jėzus yra vienintelis Gydytojas. Kūno sveikata svarbi, bet sielos sveikumas dar svarbesnis. Visi mes dvasiškai sergame, turime savyje nuodėmės virusą. Todėl, kaip turime kūno ligonines, taip turime ir sielos ligonines - tikinčiųjų bažnyčias, kurios skelbia žinią apie Jėzų Kristų, kuris „pagydo“ žmogų amžinajam gyvenimui.
Dievas ir mūsų skausmas
Ar Dievas skaudina savo vaikus? Atsakymas yra sudėtingas. Dievas leidžia mums patirti skausmą ir kančią, tačiau Jis daro tai ne tam, kad mus sunaikintų, o tam, kad mus augintų ir stiprintų. Skausmas gali būti nuodėmės pasekmė, išbandymas, skirtas mūsų tikėjimui patikrinti, arba priemonė, skirta mums atkreipti į Jį dėmesį. Biblijoje aprašoma daugybė istorijų apie žmones, kurie patyrė didelius išbandymus, tačiau per juos patyrė Dievo artumą ir meilę.
Sielos išgydymo programos, tokios kaip "GYVASIS VANDUO", liudija apie Dievo galią gydyti mūsų dvasines žaizdas. Dalyviai pasakoja apie atleidimą, išsilaisvinimą iš priklausomybių, santykių pagerėjimą ir naują požiūrį į save bei kitus. Šios programos padeda žmonėms atrasti Bažnyčios bendrystę ir patirti Dievo meilę.
Šeima Biblijoje
Biblijoje šeima yra laikoma svarbiausia visuomenės ląstele. Ji yra Dievo paveikslo atspindys, meilės, bendrystės ir gyvybės dovanojimo vieta. Pradžios knygoje rašoma: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Pora, kuri myli ir duoda pradžią gyvybei, yra tikra gyva „skulptūra“, gebanti išreikšti Dievą Kūrėją ir Išganytoją.
Biblijoje taip pat aprašoma daugybė šeimų, patiriančių sunkumus, kančias ir išbandymus. Kainas nužudo savo brolį Abelį, Dovydo šeimoje vyksta tragedijos, Jobas patiria didelius praradimus. Tačiau, net ir šiuose sunkiuose momentuose, Dievas yra šalia, siūlydamas paguodą, stiprybę ir viltį.
Taip pat skaitykite: Biblijos vaikams leidimai