Beata Nicholson, žinoma kulinarė, knygų autorė ir televizijos laidų vedėja, yra įkvepiantis pavyzdys, kaip suderinti karjerą ir motinystę. Ji ne tik sėkmingai plėtoja savo verslus, bet ir augina keturis vaikus, spinduliuoja pozityvumu ir dalijasi savo patirtimi su kitais. Šiame straipsnyje apžvelgsime B. Nicholson požiūrį į šeimą, motinystę, vaikų auklėjimą ir santykius su seserimi Odetą, kuri yra ne tik geriausia draugė, bet ir verslo partnerė.
Seserystės ryšys: geriausia dovana
Beata Nicholson savo seserį Odetą vadina geriausia drauge ir savo heroje. Vaikystėje, kaip ir visos seserys, jos grūmėsi, tačiau suaugusios tapo artimiausiomis draugėmis ir įkvepiančiomis gyvenimo būdo influencerėmis. Beatos nuomone, seserys ir broliai yra geriausia dovana, kokią tik galima gauti, netgi geresnė už gerą išsilavinimą. Ji įsitikinusi, kad šeima pripildo žmogų laimės jausmu, todėl mažiau norisi vartoti pasaulį ir nebereikia daiktų, kad būtum laimingas. Šeima įkrauna energijos ir laimės.
Odeta vadovauja Beatos sukurtam verslui ir yra jos proto balsas, kietas ūkvedys, kuris pamatuoja visas svajones, paskaičiuoja, kaip minimaliomis sąnaudomis pasiekti maksimalų rezultatą, įkvepia ir ragina mąstyti ir gyventi atsakingai - neišlaidauti ten, kur nereikia, neapsikrauti daiktais, tausoti aplinką. Pavyzdžiui, restoranuose atsisakyta plastikinių šiaudelių ir kitų plastikinių indų, pakeičiant juos metaliniais. Odeta metė sau iššūkį nepirkti naujų daiktų - verstis su tuo, ką turi.
Nepaisant užimto gyvenimo, seserys randa laiko pabūti kartu, nors ir neturi daug laiko vienai kitai. Jos daug kalbasi telefonu, aptaria darbus ir kasdienius dalykus. Nemažai bendrauja internetu, neretai susitinka gyvai vakarienės ar pietų. Vis dėlto, kartu nevažinėja atostogauti, nes turi skirtingus ritmus.
Beata teigia, kad vaikystėje jos nesvajojo apie baltas sukneles, vestuves ir vaikučius. Joms buvo skiepijama, kad reikia būti darbščioms, turėti tikslų ir jų siekti, gauti išsilavinimą, realizuoti save, o ne gerai ištekėti.
Taip pat skaitykite: Teta Beta: Lietuvos istorija
Motinystė: galimybė tobulėti
Beatos nuomone, motinystė yra galimybė tobulėti kaip asmenybei, nes tenka atsisakyti daugelio jauno žmogaus įsitikinimų ir pernelyg kategoriškų lūkesčių. Supranti, kad turi taikytis prie aplinkybių, o teisingų atsakymų į tą patį klausimą gali būti įvairiausių. Odeta visada buvo veiklos žmogus ir anksti grįžo į darbus po vaikų gimimo.
Beata ir Odeta turi panašų požiūrį į motinystę. Jos nėra išprotėjusios dėl vaikų ir nelaksto paskui juos, nurankiodamos akmenėlius nuo kelio. Vaikai yra jų gyvenimo dalis, o jos yra mamos, kurios nepamiršta, kad yra dar ir žmonės, nes tik laimingas žmogus gali būti gera mama ar geras tėtis savo vaikui. Beata niekada nebuvo labai į smulkmenas linkusi mama, kuri bijo išnešti kūdikį į lauką ar išeiti į gatvę. Ji su visais vaikais buvo ir yra savimi.
Beata savo karjerą pradėjo Londone, kai ėmė svarstyti, ką norėtų veikti. Ji norėjo turėti vaikų ir rašyti, būti veikli, bet tuo pat metu kuo daugiau laiko skirti šeimai. Taigi, jos karjera - rašymas apie maistą, kulinarijos knygos ir receptai atsirado iš svajonės suderinti karjerą ir motinystę. Ji norėjo būti užsiėmusi, bet kartu ir laisva, pati savo laiko šeimininkė.
Vaikų auklėjimas: tradicijos ir taisyklės
Beatos šeima linkusi į tradicinį auklėjimą: namuose yra tvarka, ritmas, pareigos. Vaikai eina laiku miegoti ir laiku keliasi, nežiūri televizoriaus ilgiau, nei jiems leidžiama, grįžta namo laiku, valgo vakarienę prie stalo, valgo daržoves, skaito knygas - paprastos gerų vaikų taisyklės. Vyresnieji turi pareigų, pavyzdžiui, išvesti šunis į lauką, išnešti šiukšles, padėti sutvarkyti stalą, kai pavalgoma, sudėti indus į indaplovę, palyginti skalbinius ir t. t. Jeigu nepaiso taisyklių, aiškinamasi, diskutuojama, kai reikia, pamažinamos pramogos, saldumynai, neleidžiama pas draugus. Vis dėlto, nesama labai griežti - visada stengiamasi tartis.
Beatos vaikai yra aktyvūs, temperamentingi, bendrauja, pasimuša ir padraugauja. Kiekvienas vaikas pereina visus raidos etapus ir nors vaikai skirtingi, tačiau mamai tie etapai labai panašūs. Kūdikystė jai asmeniškai panaši į SPA, o kai vaikutis pradeda vaikščioti ir bėgioti, motinystė tampa panaši į sporto klubą. Ikimokyklinis periodas yra kone aukso amžius, kai mažyliui viskas labai įdomu, jis labai smalsus ir šiek tiek kaprizingas, kai galima kartu su juo keliauti, atrasti viską iš naujo, mėgautis tuo, pamatyti pasaulį vaiko akimis. Vėliau vaikas tampa vis savarankiškesnis.
Taip pat skaitykite: Vaikų imuninė sistema ir beta gliukanai
Sudėtingiausias etapas yra iki maždaug pusantrų ar dvejų metukų, kai mažylis yra labai aktyvus, gali pats lipti, bet dar nesupranta pavojaus, dar tik mokosi kontroliuoti ir savo kūną, ir emocijas. Šitas etapas iš mamos reikalauja daugiausia fizinių pastangų.
Beata teigia, kad nežino, ką reikia daryti ir kaip auginti vaikus, kad jų santykiai būtų tokie, kaip jos su Odeta. Tačiau visada būdavo sakoma, kad kraujas - tai ne vanduo, o sesė - pats svarbiausias žmogus gyvenime, nieko nebus svarbiau. Manoma, kad svarbu tai, kad tarp seserų nedidelis amžiaus skirtumas. Todėl ir ji norėjo, kad tarp jos vaikų jis būtų nedidelis. Gyvendama Didžiojoje Britanijoje pastebėjo, kad dauguma mamų stengiasi, jog vaikų amžiaus skirtumas būtų nedidelis - jie „ateitų“ kas dvejus metus. Taip, tai įtemptas metas tėvams, bet vaikai jaučiasi augantys būryje.
Kai namuose atsiranda mažylių, namai ima „apaugti“ daiktais. Beata nuolat kovoja su savimi, kad „neapaugtų“, rūšiuoja daiktus ir juos vis atrenka. Išties gimus kitam vaikui reikia vis mažiau daiktų, nes tiesiog išmoksti suprasti ir atsirinkti, ko tikrai reikia, ir jau turi patirties, kad nereikia tiek, kiek tau siūloma. Ji auginanti ketvirtą savo mažylį su pirmojo drabužiais. Laiko praėjo daug, bet yra daiktų, kurie dar puikiai tinka. Izabelės ir Jurgio drabužėliai, žaislai atiteko Odetos vaikams, kai šie išaugo, Odeta juos perleido dar kažkam, o kai gimė Danielius, tie daiktai sugrįžo į jų namus. Taip ir sukasi daiktų ratas ir ji labai tuo džiaugiasi. Reikia vartoti atsakingai. Geriau pirkti vieną kokybišką daiktą, kuris tiks ne tik tavo vaikui, bet padės užaugti ir kitiems, nei pirkti daug pigių, kuriuos išmetame pirmąkart išskalbtus. Jai labai patinka mamų mugės ir turgeliai, kuriuose galima įsigyti naudotų, dėvėtų, bet kokybiškų, ilgaamžių daiktų už gerą kainą. Mugėse nusiperkama gerų dalykų ir savo restoranams, nes visuose įrengti kampeliai vaikams. Žaislai greitai susidėvi, o nauji be galo brangūs.
Beatos namuose yra žaislų, kuriais būdamas vaikas žaidė Tomas. Tai žaislai - net iš aštuntojo dešimtmečio: traukinukas, drambliukais, laivas ir lėktuvas. Jiems - keturiasdešimt metų, bet atrodo ir veikia puikiai. Dabar jais žaidžia Hariukas. Daiktus pirkti greita ir lengva, bet reikia visada pagalvoti, kaip tie daiktai toliau gyvens.
Beata pastebėjo, kad Lietuvoje dažniau yra kitaip: kai pirmagimis išeina į mokyklą, tada jau „gaminamas“ antras. Taip dažniausiai elgiasi žmonės, kurių amžiaus skirtumas su broliais ar sesėmis yra didesnis. Kiekvienas sprendžia pagal save. Du vaikai - jau daug skirtingų kalbų, pomėgių, veiklų, o kai keturi - tai čia jau išvis!
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir B grupės streptokoko infekcija
Jei ištinka bėda, Beata žino, kad visada padės sesė. Antra vertus, ji nepatiria labai didelės įtampos. Gal dėl to, kad mudu su vyru vaikus auginame abu, tai nėra tik jos darbas, taip pat ir buities darbai, indaplovė nėra tik jos darbas. Tomas ir ji yra partneriai visose gyvenimo srityse: jis lygiai kaip ji rūpinasi ir mažais, ir dideliais vaikais ir namais, ir buitimi. Kai pavargsta, puikiausiai atsipalaiduoja būdama su savo šeima. Visi žiūrime filmą ar tiesiog pabūname namuose. Jai labai patinka bendros vakarienės, kai kartu keliauja, kažką veikia, vedžioja savo šunis. Jai nereikia išeiti iš šeimos, kad pailsėtų. Šeima jai nėra nei lažas, nei darbas, nei vargas, nei stresas. Tiesą pasakius, kaip tik šeima yra jos energijos baterijų įkrovimo punktas.
Nors Beata turi keturis vaikus, ji visada šypsosi - jokio nuovargio veide, jokios perspausto rūpesčio raukšlelės. Ji teigia, kad nėra lengva, bet viskas yra mūsų galvose. Kartais sako, kad jos darbo diena trunka keturiolika ar šešiolika valandų: atsikelia ir pradeda kažką dirbti, daryti dėl kito, kitam. „Darbas“ baigiasi, kai padeda galvą ant pagalvės. Bet jai malonu tai, ką daro, ji myli vaikus ir jos šeima yra jos džiaugsmas. Būna, kad tingi, nenori, pyksta, nėra nuotaikos, bet tada žino, kad tiesiog turi viską persidėlioti, suprasti ir susitaikyti su tuo, jog niekada nebus taip, kad viską visada spėsiu. Aišku, susierzina, kai kažko negali, nespėju ar nepavyksta taip idealiai, kaip norėtųsi, bet tada žino, kad tiesiog turi kurti gerokai tikroviškesnius planus ir išmokti pasidžiaugti tuo, kas pavyksta.
Asmeninis augimas ir motinystė
Beatos nuomone, motinystė netrukdo moteriai augti kaip asmenybei. Ji bando skaityti knygas elektroninėje skaityklėje, bet paskaito tris minutes ir užmiega. Jeigu šalia nėra vaikų, jie mokyklose, arba kai vairuoja, tvarko namus, klausosi įgarsintų knygų. Dabar dažniausiai paskaito apie vaikų auklėjimą, dvasingumą, asmeninį tobulėjimą arba biografines. Ateis grožinės literatūros metas, kai vaikai užaugs.
Jos vyresnėliai labai myli mažylius, kartais būna nelabai laimingi, kai reikia prižiūrėti, o norisi žaisti, bet jiems tai yra galimybė išmokti rūpintis. Rūpintis, kai tau iš tikrųjų labai rūpi. Tai keičia vaikus. Visomis prasmėmis.
Beata mano, kad tėvai turi duoti vaikams saugią aplinką, kurioje vaikai galėtų užaugti ir tapti asmenybėmis.
Trečias vaikas: Harrisonas
Beata Nicholson susilaukė trečiosios atžalos Santariškių klinikose. Gandras šeimą aplankė kovo 21-ąją. Apie tai, kad laukiasi trečiosios atžalos, Beata pranešė praėjusių metų lapkritį.
„Viskas gerai, puikiai jaučiuosi. Gimė berniukas!“, - džiaugėsi Beata Nicholson. Berniukas gimė 3,9 kg svorio, 53 cm ūgio.
Žinoma moteris pasidalijo mintimis socialiniuose tinkluose: „Mūsų naujas brolis, ir dabar jau trys vaikai pas mus šeimoje, brolis gimė vakar, visas stiprus, gražus ir stebuklingas! Nesvarbu kelintas vaikas dieviškas džiaugsmas ir palaima visada ta pati! Jurgio nepralenkė 3,9 kg 53 cm ir tamsiaplaukis, vadinsim Harrison Arba Harry angliškai, o Haris lietuviškai… Aš jaučiuos puikiai, sėdžiu Santariškėse poilsiauju…“
Vardą rinko, kad derėtų su kitų vaikų vardais. Jurgis George'as dabar turės brolį Harrisoną.
Beata neslėpė, kad seniai norėjo trečiojo vaiko, tačiau pirmiausia norėjo palaukti, kol paaugs vyresnėliai, - nenorėjo, kad vaikai pasipiltų vienas po kito.
Požiūris į vaikų auklėjimą
„Vaikų auklėjimas - turbūt vienintelis klausimas, dėl kurio skiriasi mano ir Tomo požiūris“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“ pasakoja Beata Nicholson.
„Vaikai žino, kad mane apvynios aplink pirštą, kad aš minkšta mama, o Tomas griežtesnis, jam svarbus režimas. Todėl, kai vaikus migdo Tomas, aštuntą valandą vakaro jie jau būna lovose, o kai aš - daug vėliau“, - juokiasi Beata.
B. Nicholson prisipažįsta, kad tuomet šeimoje buvo ilgai svarstoma: ar trečias vaikas, ar šuo, ar ar motociklas.
„Tą kartą pas mus apsigyveno Bon Bon. Aš tikrai dar labai jauna ir tikrai norėčiau dar turėti vaikų, tai gali būti, kad greitai ir vėl teks rinktis: ar dar vienas šuo, ar, vis dėlto, trečias vaikas!“.
Kulinarijos knygos
Laikydama rankose savo naujausią knygą „Viskas suskaičiuota“ B.Nicholson sakė, kad šį kartą ji yra visai kitokia - daug lengvesnė, plonesnė. Knyga patiks tiems, kurie nesikankindami nori atsikratyti kelių kilogramų svorio ir maitintis sveikai bei lengvai. Gausiai iliustruotame leidinyje - dviejų savaičių valgymo dienoraštis.
Kiekvienos dienos maisto norma yra 1400 kalorijų, tačiau skaniai pavalgyti mėgstantiems smaližiams alkio neteks kęsti, nes patiekalų porcijos yra gana didelės. Beatos sukurtame valgiaraštyje yra pusryčiai, pietūs, vakarienė bei trys užkandžiai.
„Ši knyga yra savotiško nuotykio rezultatas. 2016 metų rudenį tris mėnesius skraidžiau į Londone esančią kulinarijos mokyklą ir mokiausi sveikos mitybos. Baigiamasis darbas buvo mitybos planas pasirinktam žmogui. Pasirinkau savo seserį Odetą - ji mėgsta išbandyti naujienas ir kaip tik norėjo atsisveikinti su vienu kitu kilogramu. Man taip patiko kurti mitybos planą, o seseriai - juo vadovautis, kad šovė mintis visa tai pavesti knyga“, - pasakojo B.Nicholson.
Visos jos knygos turėjo sumanymą ir tikslą. Į pirmąją kulinarijos knygą, kuri, autorė manė, bus pirma ir paskutinė, ji sudėjo visus populiarius receptus, kurie jos virtuvėje buvo naudojami nuolat.
Šeimos valgių knyga sulaukė didelės sėkmės. Antrojoje knygoje daugiau dėmesio skiriama šventėms ir metų laikams. Trečioji knyga buvo skirta konditeriniams kepiniams - duonai, pyragams, sausainiams, pyragaičiams, tortams.
„Knygą kūriau metus ir valgiau tortus bei pyragus. Gamindama ir viską aprašinėdama buvau priversta viską išragauti. Mano vyras priekaištavo, esą kiek galima tuos pyragus kepti, po fotosesijų liepdavo išnešti gardėsius iš namų. Aš juos išdalindavau draugams, kaimynams. Po knygos išleidimo į kepinius nebegalėjau net pažiūrėti.
Natūralu, kad kitoje kulinarinėje knygoje norėjau kalbėti apie daržoves. Po jos dienos šviesą išvydo knyga mamoms su patarimais, kokius patiekalus gaminti atžaloms. Galiausiai įgyvendinau savo seną svajonę - išleidau lietuviškų valgių knygą anglų kalba, kuri pristato lietuvišką virtuvę užsieniečiams. Vėliau atsirado ir šios knygos lietuviškas variantas. Visos mano knygos buvo gana didelės ir storos, todėl norėjau, kad pastaroji būtų lengva, plona. Iš pradžių planavau rašyti knygą apie keksiukus, bet Tomas mane sukritikavo, nes nenorėjo, kad namuose būtų keksiukų perteklius. Ir kai pradėjau lankyti subalansuotos mitybos kursus, supratau, kad skaitytojams pateiksiu dviejų savaičių nekaloringo maitinimosi planą, kad žmonės valgytų ir lieknėtų“, - pasakojo Beata.
Beatos šeima nuotraukose
Tai viena pirmųjų nuotraukų, kurioje pagausėjusi Beatos šeima visa kartu: Jurgis Georg‘as (10 m.), Isabella Meilė (12 m.), Harrisonas (1 m. 10 mėn.), pagrandukas Danielius (4 mėn.), tėtis Tomas ir mama Beata.
„Kai fotografuojiesi su vaikais ir šunimis, patys suprantate, kas išeina.
Pokalbis šeimos restorane
Kalbėtis su Beata Nicholson jos šeimos restorane „Jurgis ir Drakonas“ - tikras iššūkis. Vos išlipusią iš automobilio, ją su vežimėlyje jaukiai įsitaisiusiu naujuoju šeimos nariu iškart apspinta pažįstami. Vienas po kito eina pasisveikinti, grožisi kūdikiu, moja nuo savo stalelių. Apima jausmas, kad mažiausiai pusė sausakimšame restorane pietaujančių žmonių yra šios vietos šeimininkės draugai.
Vos spėjame atsikvėpti nuo pažįstamų dėmesio, prie mūsų ima eiti nepažįstamieji. Būrelis vaikų su mama dėkoja už skanų „Piemenėlių“ apkepą ir ledus, giriasi perskaitę visas Beatos knygas, o galiausiai prisėda pasidaryti asmenukę. Iš pradžių - bendrą, o paskui - kiekvienas atskirai. Vieniems pasitraukus, prieina kiti, treti… Mamytės dėmesio nori ir šalia vežimėlyje gulintis Haris. Tiesa, jis trukdo mažiausiai. Penkių mėnesių mažylis atrodo taip, tarsi filmuotųsi reklamoje apie laimingą vaikystę: visą laiką linksmai žybsi didelėmis rudomis akimis, juokiasi ir guguoja nerodydamas nė mažiausio irzulio.
Atrodote graži, pailsėjusi, vaikas - kaip reta ramus. Girdėjau, kad ir su pirmais dviem vargo nepatyrėte. Kodėl kai kuriems tėveliams taip sekasi?
Nežinau, kodėl taip sekasi. Gal kai mamytė linksma ir laiminga, tai ir vaikai neįsitempę? Jokio vargo augindama vaikus nejaučiu. Jaučiau tik džiaugsmą. Mane net truputį erzina tas stereotipas, kad kūdikis yra kančia ir bemiegės naktys, o jei dar jį pati maitini, tai - viso gero, gyvenimo džiaugsme, valgyk tik avižinę košę be nieko. Nežinau didesnės laimės už jausmą, kai į šeimą ateina naujas žmogus. Tai su niekuo nesulyginama.
Aišku, gimdyti - tai ne ant masažo stalo gulėti. Ir vėliau turi išmokti vienu metu dirbti penkis darbus, bet kūdikį auginti man yra pačios geriausios atostogos. Nežinau, ar dėl to, kad man gandras vaikus neša iš patenkintų kūdikių skyriaus, bet manieji - tokie. Gerai miega, gerai valgo ir mamos nevargina. Norėčiau visoms pasakyti: „Mėgaukitės, tai yra stebuklas, ir jis labai greitai užauga. Valgykite viską, ko geidžia širdis, ir mažiau klausykite aplinkinių.“ Man mamos kartais rašo: „Ar Jūs tikrai viską valgote? Ir braškes, ir česnakus?“ Aišku, kad viską valgau! Kiek intensyvesnį etapą išgyvenau, kai Izabelė su Jurgiu buvo visai maži. Dabar Izabelei -dešimt, Jurgiui - devyneri, todėl Haris man - kaip desertas. Motinystė - tikra Dievo dovana.
Laikausi tokios nuomonės: jei einasi lengvai, vadinasi, eini teisinga kryptimi. O jei sunku, tada gal reikia padėti tai į šalį ir pamiršti.
Kaip jauniausią šeimos narį sutiko kiti vaikai? Ar nebuvo pavydo scenų?
Kai vaikams pranešėme šią žinią, dukra buvo augesnė, todėl reagavo santūriau, o Jurgis iškart apsidžiaugė. Kai Haris gimė, abu vyresnieji tiesiog išsilydė. Jie labai džiaugiasi broliu, stengiasi padėti, konkuruoja vienas su kitu dėl mažylio dėmesio, dėl galimybės sėdėti šalia. Galbūt mamos dėmesio vyresnėliai gauna kiek mažiau, bet supranta, kad taip turi būti ir nė trupučio nepavydi. Jurgis vis klausinėja, kada Haris galės su juo miegoti kambaryje, o Izabelė - nuostabi pagalbininkė, Kartais juokauju, kad trečią vaiką auginti - vieni niekai, jei prieš dešimtmetį pagimdei jam auklę. Man labai įdomu stebėti, kokie skirtingi visi vaikai, nors auga toje pačioje šeimoje, yra panašiai auklėjami. Izabelė gana užsispyrusi, visada turi būti jos viršus, ji, manau, paveldėjo labiau Tomo charakterį. Dabar, kai žengia į paauglystę, charakteris dar aštrėja, bet taip ir turi būti. Jurgis - labiau prisitaikantis, suprantantis kitus ir kartu kaip tėtis labai lojalus, nemėgstantis permainų. Haris kol kas atrodo labai džiaugsmingas.
Ketinate motinyste mėgautis iki soties ar po truputį grįžtate į aktyvią veiklą?
Labai gerai, kai gyvenimas priverčia padaryti pauzę. Tai buvo labai naudinga ir man, ir vyrui, ir vaikams, ir mano komandai. Tik visos pauzės baigiasi. Štai neseniai Izabelė paklausė, kada ketinu grįžti į darbą. Pasirodo, ji visai tam neprieštarautų, nes yra įpratusi prie tokio gyvenimo ritmo, kai mamytė dirba. Galiausiai ir mano darbas nėra toks kaip kitų. Esu savo laiko šeimininkė, neturiu sėdėti nuo devynių ryto iki penkių vakaro, todėl suderinti veiklą su motinyste man nesunku.
Daugumą darbų - testuoju receptus, gaminu, rašau - darau namie. Neketinu dirbti visu tempu. Noriu auginti savo kūdikį ir mėgautis motinystės atostogomis. Kelias dienas per mėnesį į laidos filmavimą išleidžia vyras, atveža Harį pas mane į studiją tik pamaitinti. Tomui yra didelis malonumas būti vienam atsakingam už kūdikį, jis tuo mėgaujasi ne mažiau nei aš. Beje, naują televizijos sezoną „Beatos virtuvė“ bus rodoma per LRT. Laidoje kalbėsime ne tik apie maistą, bet ir apie žmones: kaip jiems pavyko pakeisti gyvenimo būdą, suplonėti ir pan. Pati esu didelė kulinarinių laidų gerbėja, dievinu visas BBC laidas šia tema. Man atrodo, kad sielai ir kūnui daug sveikiau, jei žmogus žiūri laidas apie maistą, o ne apie tai, kaip kam nors nepasisekė ar kas su kuo susipyko.