Auginant vaikus, tėvai susiduria su daugybe iššūkių ir džiaugsmų. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kurie padės jums auginti laimingus, sveikus ir savimi pasitikinčius vaikus. Aptarsime įvairius vaikų auginimo aspektus, pradedant nuo psichologinių iššūkių nėštumo metu ir po gimdymo iki praktinių patarimų, kaip valdyti kasdienius rūpesčius ir kurti darnius santykius šeimoje. Taip pat nagrinėsime tvaraus auginimo principus, kurie gali palengvinti tėvų kasdienybę ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Tėvystės iššūkiai ir stereotipai
Vaikų auginimas yra sudėtingas darbas. Beveik visi tėvai sako, kad vaikus auginti sunkiau, nei jie tikėjosi. Dažnai prieš vaikui gimstant įsivaizduojame, kaip su juo žaidžiame ar stebime su pasididžiavimu. Tačiau realybėje tėvystė gali būti tiek pat džiuginanti, kiek ir kelianti stresą. Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs ir atviri naujoms patirtims.
Daugelį amžių vienintelis tėčių vaidmuo buvo finansiškai išlaikyti šeimą. Kai tuo tarpu mamos vaidmuo buvo rūpintis vaikais ir namais. Tėtis vaikų auklėjime dalyvaudavo tik tada, kai reikėdavo drausminti ar nubausti vaiką. Laikai keičiasi. Šiandien tėčiai vis labiau įsitraukia į vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Taip pat išaugo ir šeimos struktūrų įvairovė. Šiuolaikinės šeimos struktūra skiriasi nuo tradiciškai mums iki šiol pažįstamos šeimos, kur du jauni skirtingų lyčių žmonės susituokę užaugindavo vaikus ir nugyvendavo kartu iki gyvenimo pabaigos. Ilgą laiką skyrybos buvo tabu, net ir tais atvejais, kai tarpusavio santykiai būdavo visai prasti, bet vis labiau ir labiau suvokiama ir priimama, kad vaikams svarbiau už tėvus po vienu stogu yra sveika psichologinė ir emocinė aplinka namuose.
Pasiruošimas tėvystei
Jeigu prieš keliasdešimt metų tėčiai seminaruose ir susitikimuose buvo retas svečias, tai šiandien jau nieko nestebina į paskaitą apie tėvystę atėjęs tėtis. Tėčiai, taip pat kaip ir mamos, tėvystę turi prisijaukinti, o tai padaryti lengviau, jeigu tėčiai nuo pat pradžių ruošiasi kūdikio gimimui arba vaiko atėjimui į šeimą. Patiriami jausmai ir emocijos tiek mamai, tiek tėčiui yra nauji, todėl labai svarbus yra tarpusavio santykis ir kalbėjimasis. Visai nesvarbu, kuo kiekvienas nuspręs rūpintis namuose, svarbiausia, kad tėvai pasiektų susitarimo, kuriuo jie abu būtų patenkinti. Ruošdamiesi tėvystei, tėčiai supranta, kiek daug skirtingų faktorių daro įtaką požiūriui į vaiką. Visų pirma tai, kaip jie patys buvo auklėjami.
Net ir ruošiantis tėvystei, neįmanoma iki galo įvertinti pokyčių, kuriuos kūdikis atneš į šeimą. Kai kurie tėčiai gali bandyti ir toliau gyventi taip, lyg niekas iš tikrųjų nebūtų pasikeitę. Gali reikėti laiko, kol tėčiai pajus glaudų ryšį su savo kūdikiu. Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad pogimdyminės depresijos gali kamuoti ir tėčius. Tėtis gali jaustis nereikalingas, ypač jei jam neleidžiama dalyvauti ankstyvoje kūdikio priežiūroje, nes „mama žino geriau“. Kartais būna atvirkčiai, tėtis tarsi pradeda konkuruoti su mama, jis įsitraukia į kūdikio priežiūrą ir namų ruošos darbus taip, kad mama pradeda jaustis šiek tiek išstumta. Abiems tėvams svarbu stengtis pasiekti pusiausvyrą santykyje ir tėvystėje. Pusiausvyros paieškos nėra lengvos, jos mus lydi, net kai vaikai jau suauga ir palieka namus - tada tariamės dėl santykių su anūkais.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Abiejų tėvų dalyvavimas
Lengviausia mėgautis darna ir harmonija, kai iš anksto susitariame dėl vaikų priežiūros darbų pasiskirstymo. Auginant vaikus, svarbus abiejų tėvų dalyvavimas. Kiekvienai šeimai reikia pajamų ir jas gali į šeimą parnešti vienas iš tėvų arba abu, pagal bendrą susitarimą. Susitarus dėl pajamų, svarbu nepamiršti, kad namų ir vaikų priežiūros pareigos turi gulti ant abiejų tėvų pečių. Vaikui svarbu jausti abiejų tėvų dėmesį. Žinoti, kad tėvai auga kartu ir pažįsta jo turimus draugus, žino, kas jam kelia nerimą, kokius žaidimus mėgsta žaisti kieme, apie ką svajoja, kur reikia palaikymo, kaip sekasi mokykloje, kas ten domina. Vaikams nereikia naujausių technologijų ar brangių dovanų. Jokios dovanos ar pramogos niekada nepakeis ir neatstos tikro, šilto ryšio su tėvais. Vaikams svarbiausia leisti laiką kartu su tėvais. Labai svarbu suteikti laiko ir erdvės vyrui vienam pabūti su vaikais, be mamos. Leiskime tėčiui su vaikais būti taip, kaip norisi jam, kaip norisi jiems kartu. Tas laikas turi būti jų ir apie juos. Tėčiai dažnai laiko prioritetais pramogas ir smagų laiką su vaikais, kai tuo tarpu mamos labiau koncentruojasi į rūpinimąsi vaiko buitimi, palikime laisvę apsispręsti jiems! Kai tėtis aktyvus šeimoje, leidžia laiką su vaikais, domisi jų pomėgiais, yra parama vaikams - pasinaudokime tais momentais ir pasirūpinkime savimi, skirkime laiko sau, pasitikėkime, kad jie abu ras būdų, kai nenusisukti galvos ir pasibūti kartu. Vaikams tėčio palaikymas yra ypač svarbus stresinėse situacijose: kai kažkas nepavyksta, kai negaunamas rezultatas, kai žeidžia aplinka. Mamos tokiose situacijose pačios sureaguoja labai emocingai, joms tarsi skauda už vaiką ir su vaiku.
Tėvystė kaip asmeninio augimo kelias
Tėvystė yra taip pat apie vienas kito palaikymą. Mes visi gyvename dideliuose kūnuose, o viduje dažnai jaučiamės kaip vaikai. Ir visi tėvystės patarimai, kuriuos norime įgyvendinti su savo vaikais, mes juos visų pirma turime prisitaikyti sau, kaip suaugusiam žmogui. Jeigu vaikus mokome draugystės, vadinasi turime savo partneryje pastebėti tai, ką jis daro gerai, ir būti dėkingais už tai. Beje, tai, ką pastebime, (pagal kažkokį tai kvantinės fizikos dėsnį, iki galo nesuprastą ir nepagrįstą, bet veikiantį, o tai svarbiausia) dauginasi, vadinasi jeigu pastebėsime, kas mums teikia džiaugsmą, džiaugsmo šeimoje ir turėsim daugiau. Mes visi mokomės būti tėvais. Be to, niekas negali iš tikrųjų paruošti tėvystei, nes tėvystėje mus iš tikrųjų nuolat ištinka ne situacijos, o emocijos kylančios tose situacijose. Neišvengiamai bus klaidų, būsime pavargę, nusivylę. Kuo anksčiau pasirūpinsime turėti savo aplinkoje erdvę, kurioje galima patikimam žmogui atiduoti visus jausmus, kylančius tėvystėje, kurioje bus, kas saugiai juos priima, išklauso, tuo labiau galėsim tėvyste mėgautis ir joje atsipalaiduoti.
Pagrindinės klaidos auginant vaikus
Dalis vyrų į kūdikystę žiūri kaip į laiką, kurį vaikui geriausia praleisti su mama. Dėl šio įsitikinimo tėčiai gali nenorėti į tai „kištis“. Kai kurie vyrai taip pat jaučiasi nejaukiai arba nedrąsiai įsitraukti į kūdikio priežiūros darbus, tokius kaip sauskelnių keitimas, maudymas, rengimas, maitinimas. Ankstyvo kontakto su savo vaiku nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių vėliau. Kuo ilgiau jį atidėsite ir delsite užmegzti ryšį su savo vaiku bei jį puoselėti, tuo nejaukiau jūs ir jūsų vaikas jausitės būdami kartu. Ir kuo labiau nejauku bus būti dviese, tuo mažiau abu vėl norėsite leisti laiką kartu. Kai tėtis retai būna su savo vaiku, vaiko nepasitenkinimas tokiu tėčio jausmų nepritekliumi kenkia susitikimo kokybei. Neatidėliokite tėvystės ir įsitraukite nuo pat pirmų vaiko dienų.
Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje.
Gimus vaikui, užplūsta begalinės atsakomybės už savo vaiką jausmas. Kaip tėvas jaučiate atsakomybę suteikti jam viską, ką galite geriausia. Ironiška, nes užuot skyrus daugiau laiko savo naujagimiui, jaučiate spaudimą dirbti viršvalandžius, kad galėtumėte patenkinti šeimos poreikius. Vaikams augant bei pasiekus amžių, kai jūsų dalyvavimo ypač reikia, gali būti, kad nebegalėsite taip lengvai atsitraukti nuo darbų. Kuo daugiau vaikų turite, tuo labiau pateisinate savo padidėjusius įsipareigojimus darbe. Jaučiate spaudimą uždirbti pinigus. Padidėjęs darbo krūvis tarsi leidžia pateisinti, kodėl esate pernelyg pavargęs po darbo ar savaitgaliais leisti laiką su vaiku (-ais). Kartais nebeįmanoma atskirti, ar iš tikrųjų tiek daug dirbate dėl šeimos finansinio gerovės, ar tiesiog jūsų karjera jums atrodo svarbesnė. Kol visiškai nepraradote galimybės „įšokti į tėvystės traukinį“, sustokite ir peržiūrėkite savo prioritetus. Jūsų vaikams reikia jūsų. Jiems reikia jūsų dėmesio, palaikymo, išminties, fizinio kontakto su jumis, jūsų padrąsinimo bei patvirtinimo, kad jie jums svarbūs. Jiems jūsų meilės reikia labiau nei prabangių daiktų ar rūbų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo. Tam pasiekti bus reikalingas aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nustatymas bei jūsų asmeninės pastangos. Pirmas žingsnis galėtų būti susėsti su sutuoktine / partnere bei ieškoti sprendimų kartu.
Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Sprendimas vėlgi gana paprastas - suplanuokite daugiau kokybiško laiko su savo vaiku. Kuo kompetentingesnis jausitės kaip tėtis, tuo daugiau džiaugsmo tėvystė teiks. Akivaizdu, kad kuo mažiau papildomų rūpesčių kils laiką leidžiant su vaiku, tuo laisvesnis ir labiau spontaniškas jis jums bus. Tėvystė gali suteikti daug progų jūsų asmeniniam augimui.
Santykiai su vaiku
Kai laikas, praleidžiamas su vaiku, yra nenuoseklus ir fragmentiškas, tai gali turėti neigiamų pasekmių santykio kokybei. Net atradęs laisvo laiko ką nors kartu nuveikti galite susidurti su šaltumu iš vaiko pusės ir atstūmimu. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno dalyko, kurį vaikas mėgtų ar darytų taip, kaip jo tėtis. Tokiais atvejais verta prisiminti, koks būdamas vaikas jautėtės pats skirtingas nuo savo tėčio. Pasistenkite skirti laiko bendrumams atrasti. Priimkite tai kaip galimybę savo horizontui išplėsti bei sumažinti atstūmimo jausmą savo vaikui. Pasistenkite priimti jo interesų lauką. Jūsų vaikas bus laimingas galėdamas pasidalinti savo pomėgiais, jei tik pajus, kad domitės nuoširdžiai.
Vengiate įsitraukti į vaiko gyvenimą, nes jūsų pačių vaikas jums atrodo labai sudėtingas. Galbūt nerandate bendros kalbos, jo elgesys kelia iššūkių, nesuprantate, kodėl viskas, ką jis / ji daro, yra priešinga tam, ką sakote ar ko prašote. Ironiška, bet būtent sudėtingais laikomiems vaikams jūsų reikia labiausiai. Vaikas mato jūsų frustraciją, pasipiktinimą, girdi kritiką ir jaučiasi siaubingai dėl to, ir vis dėlto labiausiai jam / jai reikia jūsų meilės ir dėmesio.
Kaip neprarasti kantrybės?
Pasistenkite suprasti vaiko nesaugumą. Jūsų vaikas gali atrodyti labai valdingas, nors viduje iš tikrųjų jaučiasi bejėgis, gali atrodyti viskam besipriešinantis, nors viduje iš tikrųjų yra išsigandęs ir jaučiasi bejėgis. Atminkite, pasaulyje nėra kito žmogaus, kuris turėtų tiek galios, kiek jūs, padėti vaikui pasijusti geriau bei pradėti galvoti apie save gerai. Išlikite kantrus. Nebijokite ieškoti pagalbos bei pasitarti su kitais tėvais panašiose situacijose.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Galbūt paklausęs vaiko ar jis norėtų eiti su mama, ar su jumis, išgirdęs atsakymą, kad jis nori eiti su mama, jaučiatės atstumtas bei manote, kad vaikas labiau nori būti su mama. Vaikų santykis su kiekvienu iš tėvų yra unikalus. Todėl neturėtumėte stengtis imituoti savo žmonos / partnerės elgesio. Priešingai - būkite autentiškas ir parodykite savo perspektyvą. Vaikai nori būti su tėčiais, kurie aiškiai rodo savo meilę, susidomėjimą ir entuziazmą būnant kartu.
Konfliktų vengimas
Poros dažnai nesutaria, kaip auginti vaikus. Jums gali atrodyti, kad jūsų sutuoktinė / partnerė daro dalykus blogai ir ne taip, kaip reikėtų. Jūsų partnerei taip gali atrodyti dėl jūsų veiksmų. Todėl siekdamas išvengti konflikto, atsitraukiate. Jei jūsų norą būti su vaikais neigiamai veikia konfliktų su sutuoktinė / partnere baimė, turite stengtis šiuos konfliktus spręsti, o ne nuo jų atsitraukti. Pradėkite nuo pokalbio apie vaikų auginimą. Aptarkite, kaip tai norite daryti, ką norite daryti kitaip, nei darė jūsų tėvai ir pan. Kartais įtampai tarp jūsų ir jūsų žmonos / partnerės išspręsti gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte išspręsti savo vaikystės skaudulius, kurie neigiamai veikia jūsų tėvystės patirtis.
Vaikų auginimo ypatumai prieš 30 metų
Skirmantė Ginkevičienė pasidalijo prisiminimais apie tai, kaip buvo auginami vaikai prieš 30 metų. Tuomet, augindama vaikučius, vadovavausi plona knygele „Jauniems tėvams“, kurioj buvo surašyta viskas: kokį kraitelį susiruošti į gimdymo namus; kaip išvirti košeles, jei pieno nepakanka; kiek vaikas turi miegoti. Taigi, neteko pasiklysti platybėse interneto, nes jo nebuvo. Labai artimos patarėjos buvo močiutės, kurios liepdavo vaiką suvystyti tvirtai į kokoną, kad kojos būtų tiesios; maudant vaikui nešlapinti ausų, nes kamuos ausų uždegimai; tinkamiausias čiužinukas - maišas, prikimštas šieno; o maitinančiai mamai nevalia ir karščiausią dieną kyštelti kojos į šaltą vandenį, nes „užsidegs gimda“. Bet visuomet šalia buvo geranoriška močiutė, galinti bet kada pasūpuoti vaiką, pagaminti valgyti ir patarti: „nepamiršk ir savęs, valgyk ramiai, juk nereikia, metus šaukštą, šokti prie kūdikio, kuris muistosi ir knirkčioja, bet dar neverkia. Vaikai niekada negrąžins tiek, kiek jiems paaukojai savęs - kada nors tą skolą su kaupu atiduos savo vaikams“.
Kas mėnesį gydytoja primindavo, koks maistas užtikrins normalų vaiko vystymąsi: nuo 6 savaičių - natūralios morkų sultys, nuo 3 mėnesių - virtas kiaušinis ir varškė, nuo 4 mėnesių - virtos daržovės, o nuo 6 - mėsa; jei mamos pieno neužtenka, verdam grikių, ryžių, manų kruopų nuovirus (kas mėnesį vis tirštesnius) su karvės pienu; tarp maitinimų duodam pagraužti duonos žiauberę, o nuo vienerių metų vaikas sėdi prie bendro stalo (ir valgo!). Viskas buvo sustyguota griežtai pagal valandas ir taisykles.
Apie jokias keliones, auginant kūdikį, net nesvarstydavom. Tas laikotarpis buvo susijęs su kasdien skalbiamu dideliu kalnu vystyklų. Ir skalbimo mašinos buvo pusiau rankinės. Planuojančiosios nėštumą stengdavosi, kad vaikas gimtų pavasarį, kai vėjas ir saulė sparčiai džiovina skalbinius. Per vasarą mažasis ūgteli, ir nuo pusės metų jau pratinamas pajausti sausų kelnyčių komfortą. Dažnas vaikas nuo vienerių metų amžiaus prašydavosi ant puoduko.
Svarbu buvo turėti funkcionalų daiktą, kurio dizainas nerūpėjo visai. Kūdikinių kėdučių pasirinkimas buvo paprastas ir vienintelis - ant mamos kelių.
Patarimai jaunoms mamytėms iš praeities
Vienas pagrindinių patarimų, auklėjant vaikus, nesukelti problemų ten, kur jų nėra. Dažnokai tėvai sugalvoja savo taisyklių ir čia pat nusprendžia jas įgyvendinti. Nors tuo metu ir ne laikas, ir ne vieta tai daryti. Įsižiūrėkime į savo vaiko ritmą, įpročius ir savo reikalavimus įveskime žaismingai - mažylis net nepastebės, o darys tai, ką reikia.
Jei jums atrodo, kad jūsų vaikai nesuvaldomi, įsitikinkite, ar jie sotūs, ar pakankamai miega. Pavalgęs ir pailsėjęs vaikas gali pasirodyti net geresnio charakterio, bus linksmesnis, sukalbamesnis, lengviau sukaups dėmesį. Kartais teks nusikelti mintimis ir į savo vaikystę. Mėgaukimės vaikų klegesiu - tęsis tai ne amžinai. Žaiskime kartu.
Kaip nustatyti ribas nepažeidžiant vaiko savigarbos
Svarbu valdyti savo emocijas. Būtent taip vaikai išmoks valdyti savąsias. Jūs jiems - pavyzdys. Nedarykite nieko, kai esate nusiminęs ar vaiko poelgis išvedė jus iš kantrybės. Jei nepavyksta, giliai įkvėpkite ir palaukite, kol nusiraminsite.
Gerbkite vaiko jausmus. Kai vaikas „pratrūksta”, tiesiog būkite su savo vaiku ir leiskite jam išlieti emocijas. Jei vaikas gali išreikšti savo emocijas saugiam, dėmesingam, priimančiam suaugusiam, tai padeda jam išgyventi šiuos jausmus ir išmokti nurimti pačiam.
Vaikai mokosi matydami pavyzdį, o ne girdėdami kalbas. Pradėkite vaiką mokyti, kai jis dar kūdikis, rodykite, kaip valotės savuosius dantis, tegul tai būna smagus užsiėmimas.
Atliepkite dėmesį į vaiko emocijas ir nepraraskite ryšio. Nepamirškite, kad dažnai vaikai netinkamai elgiasi tada, kai jie jaučiasi blogi ir neturintys ryšio su mumis. Kai vaikas supyksta, jį užvaldo emocijos, atsitūpkite, kad jūsų ir vaiko akys būtų viename lygyje.
Nustatykite ribas - tačiau darykite tai įsijausdami į situaciją. Kai vaikai jaučiasi suprasti, jie yra labiau linkę priimti mūsų ribas.
Sakykite TAIP vietoj NE. Raskite būdą, kaip vietoj NE sakyti TAIP, net nustatant ribas.
Kas dieną skirkite laiko vaikui. Namuose išjunkite telefoną, kompiuterį ir pasakykite savo vaikui: „Ką gi, šias 20 minučių aš priklausau tik tau. Ką nuveiksime?” Ir leiskite jam vadovauti. Žaiskite, nes tai išlaisvina slopinamas baimes ir nerimą, todėl kartu žaiskite, juokitės, būkite nerimti. Būkite 100 procentų čia ir dabar.
Atleiskite sau. Jūs negalite būti geras tėvas, jei jaučiatės nepatenkintas savimi, o jūsų vaikas negali elgtis „tinkamai”, jei jaučiasi nepatenkintas savimi. Jūs visada galite pagerinti tarpusavio santykius. Pradėkite šiandien.
Kai kažkas nepavyksta, apkabinkite save. Tada apkabinkite savo vaiką.
Psichologiniai iššūkiai auginant du vaikus
Psichologė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė teigia, kad iššūkiai auginant du vaikus prasideda jau nėštumo metu. Moteris susiduria su savo pirmąja gimdymo patirtimi, kuri galėjo būti traumuojanti. Svarbu atpažinti šias emocijas ir ieškoti profesionalios pagalbos, jei reikia.
Svarbu aktyviai įtraukti pirmagimį į nėštumo procesą. Vietoj dovanų, svarbiau skirti dėmesio ir laiko pirmagimiui, įtraukti jį į kasdienes veiklas ir parodyti, kad jis vis dar yra mylimas ir svarbus.
Praktiniai patarimai auginant du vaikus
Auginant du vaikus, neišvengiamai kyla praktinių iššūkių, susijusių su laiku, miegu ir kasdieniais rūpesčiais. Svarbu rasti būdų, kaip padalinti dėmesį tarp abiejų vaikų. Skirkite individualaus laiko kiekvienam vaikui, kad jie jaustųsi svarbūs ir išklausyti. Taip pat svarbu sukurti rutiną, kuri padėtų valdyti kasdienius rūpesčius ir užtikrintų, kad visi šeimos nariai jaustųsi patogiai.
Tvarus kūdikio auginimas
Asta Butkutė dalinasi patarimais, kaip sumažinti vartojimą ir tausoti aplinką auginant vaikus. Vienas iš pagrindinių tvaraus auginimo principų yra daugkartinių vystyklų naudojimas. Taip pat, vietoje vienkartinių drėgnų servetėlių, galima naudoti medžiaginius pašluostukus. Asta rekomenduoja nebijoti rinktis jau naudotus daiktus, ypač jei jų kokybė, saugumas ir pagrindinės funkcijos nenukentėjusios. Natūrali kosmetika taip pat yra svarbus tvaraus auginimo elementas. Jei įmanoma, žindykite. Atidžiai rinkitės žaislus.
Asta prisipažįsta, kad didžiausias iššūkis tėvams, nusprendusiems vaiką auginti ekologiškai, - aplinkinių spaudimas. Tačiau ji pataria nepasiduoti madai, nepulti į kraštutinumus ir likti ištikimiems savo vertybėms. Svarbiausias tėvų darbas pirmomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais - susipažinti su vaikeliu, užmegzti su juo ryšį.
Laiminga mama - laimingi namai
Daugybė moterų stengiasi atrasti pusiausvyrą augindamos sveikus, laimingus vaikus, būdamos mylinčios žmonos, rūpindamosi namais ir dirbdamos. Tačiau, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad šiuolaikinės mamos per dieną skiria vos 40 minučių sau. M. Rowland teigimu, svarbu atsiminti, kad esate asmuo su savo teisėmis - ne tik mama, partnerė, draugė ar kolegė. Jei nerandame laiko sau, savo pomėgiams, neišvengiami padariniai. Jei nepaisome savo poreikių, ilgainiui imame jausti stresą, išsekimą, suprastėja nuotaika, galima netgi susirgti. Leiskite sau nieko neveikti. Kartais net mankšta gali atrodyti kaip įsipareigojimas ar dar vienas darbas sąraše. Jei galite leisti skirti sau per dieną 40 min., taip pat galite jas išskirstyti per dieną po 5 - 10 min.
Vienišo tėvo iššūkiai auginant dukrą
Vienišam tėčiui, auginančiam dukrą, tenka susidurti su specifiniais sunkumais, ypač paauglystės laikotarpiu. Svarbu ieškoti pagalbos iš aplinkos - kaimynių, draugių mamų, kolegių. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė teigia, jog tokioje situacijoje nereikia pamiršti ir ugdymo įstaigų darbuotojų.
Dvynukų auginimo ypatumai
Karolina Zubė ir jos vyras Tomas, auginantys sūnelį ir dvynukus, teigia, kad dvynukų auginimas nėra dvigubai sunkesnis. Jie laikosi disciplinos, režimo ir taikosi prie vaikų dienotvarkės. Didžiausias iššūkis jiems yra vaikų tarpusavio bendravimas, muštynės ir pasierzinimai.
Bendradarbiavimas vietoj auklėjimo
Vaido Arvasevičiaus paskaitoje pabrėžiama, kad harmoningo auklėjimo reikėtų vadinti ne auklėjimu, o bendradarbiavimu. Tai yra vienintelė pozityvi vaikų auginimo forma. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.
Kaip elgtis konfliktinėse situacijose?
Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Jausmai ateina ir praeina. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos.
Emocijų valdymas auklėjant vaikus
Verta akcentuoti, kad dauguma tėvelių pripažįsta, kad dar nesugeba valdyti savo emocijų, o tai turi neigiamos įtakos auklėjant vaikus ir neleidžia pasiekti pačių geriausių rezultatų. Auklėdami vaikus, tėvai moko juos įvairių dalykų. Tačiau to siekiant, reikėtų atminti, kad vaikai geriausiai mokosi tuomet, kai mato suaugusiųjų pavyzdį. Dauguma tėvų, galvoja, kad auklėjant vaikus, reikia būtų griežtiems. Tačiau specialistai sako, kad kūrybingumas - visada geresnė išeitis. Visi norime būtų pamatyti ir pastebėti. Dauguma tėvelių tokie užimti, kad vaikams skiria vos keliolika minučių per dieną. Ir tok tikrai nepakanka, kad būtų sukurtas artimas ryšys.