Suaugusieji dažnai baiminasi termino „vaiko teisės“, nes dauguma įsivaizduoja, kad tai suteikia vaikui teisę elgtis kaip nori. Tačiau iš tikrųjų, sąvoka „vaiko teisės“ apima bendražmogiškas teises, kurias galima apibendrinti labai paprastai: tai vaiko teisė, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai. Suaugusiems vaiko teises nėra paprasta pripažinti: turėdami daugiau galios, patirties, jie jaučiasi pranašesni už vaikus ir dažnai „diktuoja savo sąlygas“ net nebandydami įsiklausyti į vaiką.
Netgi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytos teisės ne visada buvo vienodai taikomos vaikams ir suaugusiesiems. Gali būti labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo tėvystė, gerbianti vaiko teises, o ypač - kaip turi atrodyti drausmė be mušimo ir šaukimo, ypač jei trūksta žinių apie vaiko raidą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius vaiko teisių principus, jų įgyvendinimą Lietuvoje ir svarbą užtikrinant vaiko gerovę.
Pagrindiniai Vaiko Teisių Principai
Vaiko teisės yra grindžiamos keliais esminiais principais, kurie užtikrina vaiko apsaugą ir gerovę. Šie principai yra nedalomi, visuotiniai ir neatimami, todėl svarbu juos suprasti ir gerbti.
- Vaikai nėra tėvų nuosavybė. Žmogaus teisių principai užtikrina, kad nė vienas asmuo negali būti kito asmens nuosavybė.
- Vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto. Smurto naudojimas negali būti pateisinamas jokia priežastimi. Svarbu pabrėžti, kad bet kokia smurto forma, tiek fizinė, tiek psichologinė, daro žalą vaiko raidai ir savijautai.
- Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir turėti savo pažiūras. Pripažindami vaikų teisę išsakyti savo nuomonę, mes negalime primesti vaikams savo valios, neatsižvelgdami į jų požiūrį. Tai reiškia, kad vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir į ją atsižvelgta sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku.
- Vaikas turi teisę į orumą. Pripažindami vaiko teisę į orumą, mes negalime jų gėdyti arba žeminti. Tai reiškia, kad tėvai turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką jų žodžiai ir poelgiai turi vaiko pasitikėjimo savimi vystymuisi.
Šie principai yra esminiai kuriant aplinką, kurioje vaikas gali augti saugus, gerbiamas ir vertinamas.
Vaiko Teisių Konvencija ir Jos Įgyvendinimas Lietuvoje
Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas. Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos.
Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais, t. p. Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių, visuomet vadovaujantis teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę.
Naudodamiesi savo teisėmis vaikai t. p. turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą. Lietuvoje 1995 07 03 ratifikuota (įsigaliojo 1995 07 21) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Nacionalinis Teisės Aktas: Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymas
Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996). Šis įstatymas įtvirtina ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuoja visas smurto rūšis, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai.
Vaiko Teisių Apsauga Praktikoje
Vaiko teisių apsauga yra kompleksinis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų iš visų visuomenės narių. Tai apima ne tik teisinę apsaugą, bet ir švietimą, prevenciją ir pagalbą šeimoms.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Smurto Prieš Vaikus Prevencija
Vienas iš svarbiausių vaiko teisių apsaugos aspektų yra smurto prevencija. Tai apima švietimą apie smurto žalą, pagalbos teikimą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, bei griežtą smurtautojų atsakomybę. Svarbu suprasti, kad smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl būtina atpažinti smurto požymius ir reaguoti į juos.
Vaiko Dalyvavimas Sprendimų Priėmime
Vaiko teisė dalyvauti sprendimų priėmime yra esminė vaiko teisių dalis. Tai reiškia, kad vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę visais klausimais, kurie jį liečia, ir kad į jo nuomonę turi būti atsižvelgta. Tai ypač svarbu sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko globa, mokslu, sveikata ir kitais svarbiais aspektais.
Pagalba Šeimoms
Vaiko teisių apsauga taip pat apima pagalbą šeimoms, kurioms reikia paramos. Tai gali būti finansinė parama, psichologinė pagalba, konsultacijos tėvams ir kitos paslaugos, padedančios šeimoms įveikti sunkumus ir užtikrinti vaiko gerovę. Svarbu, kad šeimos žinotų apie galimą pagalbą ir galėtų ja pasinaudoti.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį