Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Jie įsteigiami atskiruose butuose ar namuose bendruomenėje, siekiant sukurti jaukią, šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai galėtų augti ir jaustis saugūs.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti, kad kuo mažiau vaikų augtų globos namuose. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Institucinės globos pertvarka siekiama, kad be tėvų globos likusiems vaikams netektų augti globos namuose, kad šilumą ir rūpestį vaikai rastų įtėvių ir globėjų šeimose.
Bendruomeninių vaikų globos namų privalumai
Bendruomeniniai vaikų globos namai užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. „Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, - pasakoja V. Rakauskienė, Elektrėnų šeimos namų direktorė.
Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Salako globos namus
Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.
Gyvenimo sąlygos ir aplinka
Kiekvienam globojamam (rūpinamam) ir laikinai apgyvendinam vaikui užtikrinama sėkminga adaptacija, saugios, emociškai palankios ir šeimai artimos aplinkos sukūrimas. Taip pat užtikrinamos individualių poreikių tenkinimo galimybės, vaiko socializacija ir resocializacija, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga, sudaromos jam tinkamos sąlygos. Kiekvienoje šeiminių namų šeimynoje gali gyventi iki 8 vaikų. Vaikų priežiūrą vienoje šeimynoje užtikrina 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai.
Namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau dviejų vaikų, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali ir skatinami, mokomi pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.
Vaikų ugdymas ir socializacija
Namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą. Siekiama įtraukti globojamus (rūpinamus) vaikus į įvairiausias veiklas, sudaromos sąlygos protiniam ir fiziniam vystymuisi, perimti tautos kultūros pagrindus. Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris gali leisti vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.
Visuomenės požiūris ir integracija
Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
„Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.
Specialiųjų poreikių vaikų integracija
Deinstitucionalizacija nėra paprastas globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šio proceso tikslas - sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje. Šis procesas užtikrina, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė pratinama prisiimti atsakomybę už specialiųjų poreikių turinčius vaikus, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą, užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą. Juk bendruomenė formuoja žmogaus asmenybę, jo savivertę, skatina žmogų nuolat tobulėti. Bendruomenė - tai pagrindinis šaltinis vaiko socializacijai ir raiškai.
Kalbant apie visavertį vaiko gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi, vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į visuomenės gyvenimą, mokant juos prisitaikyti ir gerai jaustis sociume - pertvarka tikrai reikalinga. Specialiųjų poreikių turintys vaikai, ilgus metus gyvendami globos institucijoje, ne visada turi galimybę kaupti savo asmeninę patirtį savarankiškumo ir gyvenimiškų įgūdžių plėtojimo erdvėje. Asmenys su negalia, gyvendami tokioje institucijoje, yra labiau atskirti nuo visuomenės. Čia daug asmenų gyvena vienodomis sąlygomis, jų kasdienę veiklą reguliuoja dažnai biurokratija dvelkiančios taisyklės, nuolat kartojasi ta pati rutina. Su vaikais dirba daugybė darbuotojų, kurie nuolatos keičiasi, kintant dienos režimui. Tad nenuostabu, kad yra mažiau galimybių formuotis vaiko saugiam prieraišumui.
O juk vaikui labai svarbu turėti žmogų, kuris suprastų, paguostų, išklausytų, apkabintų, kuriuo jis galėtų pasitikėti ir šalia kurio jaustųsi mylimas ir saugus. Juk apie tokią gerumo ir atidumo aplinką svajoja visi vaikai. O jie, metų metus gyvendami globos namuose, turi mažiau progų mokytis jiems taip svarbių buitinių įgūdžių ir tokiu būdu kaupti savo asmeninės patirties bagažą. Pavyzdžiui, dažnai visuomenėje girdimas pasipiktinimas, kad vaikai iš globos namų yra pripratę viską tik gauti ir nėra linkę to vertinti. Iš tiesų, šis faktas nėra jau toks iš piršto laužtas. Vaikai su specialiaisiais poreikiais, gyvendami globos namuose, ne dėl savo kaltės dažnai turi menką supratimą, iš kur ir kaip ant jų pietų stalo atsiranda maistas, mat, jų dalyvavimas maisto ruošoje apsiriboja kassavaitine užimtumo veikla. O tai jiems labiau siejasi su pramoga, o ne kasdienybe. Be to, daugelį dalykų darbuotojai atlieka už vaikus, tiesiog kad būtų greičiau, kad spėtų pagal dienotvarkės ritmą. Todėl bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas - tai, ko labiausiai reikia vaikui. Tai puiki galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugesni, patiria mažiau patyčių ugdymo įstaigoje. Nes dabar jie turi savo namus.
Sėkmės istorijos ir iššūkiai
Jau penkti metai šeši specialiųjų poreikių turintys vaikai iš Socialinės globos centro „Vija“ sėkmingai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Reikia pripažinti, jog, vykdant pertvarką, fizinės gyvenamosios vietos pakeitimas iš pačių vaikų ir darbuotojų pareikalavo didelių pastangų įveikiant savotišką baimę išeiti į bendruomenę. Reikėjo mokytis pasitikėti savimi, iš naujo atrasti savo stipriąsias savybes, pajusti žmonių palaikymą ir dvasinį pastiprinimą. Tai labai svarbūs ir jiems reikalingi ženklai. Reikėjo paneigti kaimynų išgąstį savo naujaisiais kaimynais ir užsitarnauti jų palankumą. Tikrai buvo tokių, kurie priėmė ir suprato mus - tokius, kokie esame.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Nepaisant iššūkių, su kuriais susidūrėme, dabar jau galime pasidžiaugti, kad prieš penkis metus šie šeši vaikai, nežinoję, kas iš tiesų yra savi namai, šiandien džiaugiasi, kad jie gyvena, pasak jų pačių, „kaip rojuje“. Vaikų teigimu, jie niekados nenorėtų sugrįžti į globos namus, nors ten paliko ir savo draugus, ir kartais dabar jau taip trūkstamą šurmulį. Jie sako, kad yra patys laimingiausi, turėdami tokius namus.
Šiuose namuose itin svarbus praktinis mokymas, savarankiškumas ir paties vaiko laisvė rinktis. Jis skatinamas atlikti kasdienes užduotis: savarankiškai susitvarkyti savo kambarį, pasikloti savo lovą, padengti stalą, palaikyti namuose tvarką ir švarą, turėti savo pareigas. Pavyzdžiui, išnešti šiukšles, mokėti jas išrūšiuoti, saugiai naudotis buitiniais prietaisais bei darbo įrankiais - įsukti į durų spyną iškritusį varžtelį, sutaisyti stalo stalčių ar įkalti vinį ir pakabinti paveikslą.
Vaikai labai noriai įsitraukia į maisto ruošą, savaitgaliais kartu su darbuotoju gamina pietus, taip mokydamiesi kulinarinių paslapčių bei kurdami aplink save jaukią, šeimynišką nuotaiką. Jie geba ne tik pasidaryti skanų sumuštinį - užsitepti sviesto ir atsipjauti sūrio ar dešros, bet ir iškepti pyragą, išsivirti arbatos. Tai vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, ypač pasitikėjimo savimi, kad ir aš galiu, kad aš iškepiau pyragą - pats, savarankiškai nuo pradžios iki galo, ir juo galiu pavaišinti savo draugus.
Vaikai kartu su darbuotoju eina apsipirkti į parduotuvę reikiamų maisto produktų, mokosi juos surasti prekybos centro lentynose ir parsinešti į namus, Kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai jau puikiai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, savarankiškai gali nuvykti į mokyklą, užsiėmimus. O tai labai svarbu pamažu augant ir tvirtėjant vaiko savarankiškumui. Tai gerieji namai, kuriuose ypatingai atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Jaunieji gyventojai gali pasirinkti ką nori valgyti, nusipirkti reikiamą drabužį, pratintis savarankiškai praleisti laisvalaikio valandas, susiplanuoti dienotvarkę. Žinodamas, ko gali tikėtis iš ateinančios dienos, valandos ar minutės, vaikas jaučiasi atsipalaidavęs, gali ramiai kurti, veikti, žaisti. Tokiu būdu bendruomeninių namų gyventojams pamažu sudaromos sąlygos stiprinti gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su visuomene: vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, lankosi muziejuose, parodose, renginiuose. Dalyvaudami įvairiose edukacinėse programose turi galimybę pažinti ne tik aplinką, bet ir gimtojo krašto kultūrą, tradicijas, suvokti mūsų tautos kultūros savitumą.
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairias funkcijas, įskaitant vaiko atvejo vadybą ir individualių planų rengimą, konsultavimą ir psichologinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms, socialinių įgūdžių ugdymą ir tarpininkavimą tarp vaiko, šeimos ir institucijų, darbą su bendruomene siekiant sukurti palankią aplinką vaikams.
Iššūkiai ir socialinių darbuotojų kompetencijos
Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip didelis darbo krūvis ir laiko stoka, sudėtingi vaikų poreikiai ir traumos, riboti resursai ir finansavimas, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis problemos.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai turi turėti įvairių kompetencijų ir gebėjimų, tokių kaip darbas su vaikais ir šeimomis, socialinės problemos sprendimas, bendradarbiavimas ir tinklaveika, emocinis stabilumas ir atsparumas stresui.
Bendruomenės įtraukimas
Bendruomeniniai vaikų globos namai siekia aktyviai įtraukti bendruomenę į vaikų globą ir pagalbą jiems. Socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais. Bendruomenės parama gali padėti vaikams jaustis integruotiems į visuomenę ir suteikti jiems reikalingas socialines ir emocines gėrybes.
Pagrindiniai Tikslai ir Užduotys
Bendruomeninių vaikų globos namų tikslai yra šie:
- Tenkinti visokeriopus našlaičių, be tėvų globos likusių vaikų, soc. riziką patiriančių šeimų vaikų poreikius.
- Atstovauti ir ginti jų teises bei teisėtus interesus.
- Sudaryti sąlygas vaiko grįžimui į šeimą ir jo kaip asmens socialiniam integravimuisi į visuomenę.
- Užtikrinti saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, kurioje ugdytiniai realizuotų save.
- Organizuoti užimtumą ir teikti soc. įgūdžių pagalbą.
- Sudaryti sąlygas neįgaliam asmeniui ugdyti ir stiprinti gebėjimus bei galimybes savarankiškai spręsti savo soc. problemas, padėti įveikti soc. atskirtį.
Svarbu priimti, gerbti, ugdyti ir mylėti globojamą vaiką tokį, koks jis yra, stengiantis sukurti jaukią, šiltą kūrybinę erdvę - namus.
Psichosocialinė pagalba šeimai
Šios paslaugos teikiamos šeimoms, kurios patiria konfliktines skyrybas, vaiko globos nustatymo atvejus (dėl tėvų mirties, ligų, laikino išvykimo), vaiko teisių pažeidimo atvejus; šeimoms, patiriančioms nedarbą, netektis, ligas, nustatant neįgalumą; auginančioms neįgalius vaikus, kitoms šeimoms esant krizinei situacijai. Pozityvios tėvystės mokymai šeimai.
tags: #bendruomenes #vaiku #globos #namai