Gyvūnai ir vaikai - puikus derinys, tačiau svarbu užtikrinti saugumą ir supratimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai gali saugiai ir atsakingai bendrauti su šunimis.
Vaikų ir gyvūnų sąveikos nauda
Vaikų ir gyvūnų sąveika turi teigiamą poveikį vaikų vystymuisi. Augintiniai gali teigiamai paveikti vaikų emocinį ir socialinį vystymąsi. Bendravimas su gyvūnais, tokiais kaip šunys ir katės, skatina empatiją ir meilę. Augintiniai gali padėti vaikams įveikti stresą ir jaustis saugiau. Vaikai, kurie rūpinasi gyvūnais, dažnai jaučiasi atsakingesni ir sąmoningesni. Augintiniai gali tapti puikiais draugais ir žaidimų partneriais, kurie skatina fizinį aktyvumą.
Tėvų vaidmuo mokant vaikus atsakomybės
Tėveliai turi svarbų vaidmenį mokant vaikus atsakomybės už savo augintinius. Svarbu ne tik nupirkti augintinį, bet ir užtikrinti, kad vaikai suvoktų, jog gyvūnas reikalauja nuolatinės priežiūros ir meilės. Šeima gali kartu nustatyti tvarkaraštį, kas ir kada maitins augintinį, valys jo gyvenamąją vietą, vedžios ir žais su juo. Taip vaikai išmoks planuoti ir laikytis atsakomybės jausmo.
Gyvūnų specifiniai poreikiai ir vaiko saugumas
Rūpinantis gyvūnais ir įtraukiant mažus vaikus į šį procesą, būtina atsižvelgti į gyvūnų specifinius poreikius ir vaiko saugumą. Katės ir šunys yra mieli ir ištikimi naminiai gyvūnėliai, kurie reikalauja skirtingos priežiūros. Katėms būtina katės maudymas, smėlio dėžutė ir jų specifinis maistas. Jos mėgsta medžioti ir dažnai patys medžioja savo grobį. Šių plėšrūnų gerą klausą ir puikią regą padaro puikiais medžiotojais. Šunys, būdami socialūs ir aktyvūs, reikalauja daugiau dėmesio. Vaikams patinka vedžioti šunis ir žaisti su jais, kas ugdo jų atsakomybę ir fizinį aktyvumą. Šunims reikia reguliariai šukuoti kailį, valyti ausis ir stebėti jų sveikatą. Maži gyvūnai, kaip triušiai, žiurkėnai, ir jūrų kiaulytės, yra patrauklūs vaikams dėl jų mažo dydžio ir lengvo priežiūros. Vaikai gali lengvai jas laikyti rankose, mokydamiesi atsakomybės ir švelnumo. Triušiai ir žiurkėnai priklauso medžiojančių gyvūnų kategorijai ir turi tam tikrus specifinius poreikius. Jie reikalauja specialaus maisto ir narvų, reguliaraus narvų valymo. Vaikai gali padėti šerti šiuos gyvūnėlius ir mokytis apie jų rūšies specifiką.
Subalansuota mityba
Naminių gyvūnų mityba turėtų būti subalansuota ir apimti pagrindines maistines medžiagas, tokias kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, taip pat vitaminai ir vanduo. Baltymai yra esminės augintinių mitybos dalis, nes jie padeda augti ir atsinaujinti kūno audiniams. Šaltiniai gali būti mėsa, žuvis ar kiaušiniai. Riebalai suteikia energijos ir palaiko sveiką kailį bei odą. Angliavandeniai suteikia greitą energiją ir padeda reguliuoti virškinimą. Pilnavertis maistas turėtų turėti tokių šaltinių kaip ryžiai, bulvių miltai ir daržovės. Vitaminai yra būtini siekiant palaikyti augintinio sveikatą. Pavyzdžiui, vitaminas A svarbus akių sveikatai ir imuninei sistemai, tuo tarpu vitaminas D padeda stiprinti kaulus. Vanduo yra gyvybiškai svarbus augintiniams. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaikyti visų organų funkcijas. Nepakankamas vandens kiekis gali sukelti dehidrataciją ir įvairias sveikatos problemas.
Taip pat skaitykite: Neverbaliniai bendravimo įgūdžiai su vaikais
Higiena ir adaptacija
Rūpinantis naminiu gyvūnu, svarbiausia yra užtikrinti tinkamą higieną ir padėti jam adaptuotis naujoje aplinkoje. Gyvūnų švaros poreikis ir reguliarus maudymas yra esminiai veiksniai, užtikrinantys tiek jų sveikatą, tiek aplinkos švarą. Taip pat svarbu prižiūrėti gyvūnų nagus, ausis ir dantis. Nauji namai ir šeimininkai dažnai sukelia gyvūnams stresą. Siekiant palengvinti adaptaciją, svarbu palaikyti pastovumą jų kasdienybėje. Rekomenduojama leisti gyvūnui pačiam atrasti naujus namus. Nereikia spausti ar primesti jokių veiklų. Pasirūpinant jų mėgstamais žaislais ar guoliu, gali padėti gyvūnui greičiau sušilti ir priimti naują aplinką.
Kaniterapija
Kaniterapija - tai alternatyvus ir (ar) pagalbinis gydymo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnę fizinę, emocinę sveikatą, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti.
Įsigyti gyvūną - rimtas žingsnis
Įsigyti gyvūną - atsakingas žingsnis. Būtina labai rimtai apsvarstyti, ar augintinio tikrai reikia ir koks būtų tinkamiausias šeimai, kas juo rūpinsis.
Gyvūno įtaka šeimos narių santykiams
Gyvūnai skatina vaikus būti atsakingesnius, rūpestingesnius kitiems. Vaikai, kurie auga kartu su naminiais gyvūnais, dažnai lengviau bendrauja, paprasčiau įsilieja į naują kolektyvą.
Gydo draugystė
Gyvūnas pats savaime negydo. Gydo gydytojas, tačiau tinkamai paruoštas ir apmokytas gyvūnas kartu su specialistu gali padėti siekti tam tikrų rezultatų greičiau ar tiesiog kitu būdu. Pirmiausia gyvūnai teikia daug gerų emocijų žmogui. Yra duomenų, kad nuolatinis buvimas su gyvūnu stiprina vaiko imunitetą. Šuo niekada nevertina nei vaiko, nei jo elgesio - priima jį tokį, koks yra, ir visada kantriai išklauso, kad ir ką nori pasakyti. Net sunkiausios temos, kai jos išsakomos šuns akivaizdoje, liejasi lengviau. Vaikas jaučia, kad gyvūnui gali drąsiai ir atvirai išsakyti savo baimes, paslaptis, ir tai sukuria labai stiprų ryšį. Vaikas, kuris neturėjo artimo draugo, jį atranda. Šuo niekada nenusisuka nuo žmogaus, net jei jo veiksmai, elgesys nėra toks, kokio iš jo tikimasi, siekiama. Gyvūnas niekada nenusivilia vaiku. Šuo gali padėti specialių poreikių, rimtų sveikatos bėdų turintiems, nevaikštantiems, segantiems spazminiu paralyžiumi, priepuolių kamuojamiems vaikams. Labai gera stebėti geras ligoniukų emocijas, kaip bendraujant su gyvūnu atsipalaiduoja ir emocinė, ir raumenų įtampa.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės globos namuose
Nauji gebėjimai
Vaikai, turintys galimybę kokybiškai bendrauti su gyvūnu, geba geriau kontroliuoti savo emocijas, jie yra empatiški. Dėl šių gebėjimų vaikas tampa atviresnis aplinkai. Vaikai yra smalsūs iš prigimties, jie siekia pažinti pasaulį. Skirtingais amžiaus tarpsniais pasaulį pažįsta vis kitaip, tačiau vaikas, kuris jaučiasi gerai ir saugiai, gali laisviau bendrauti. Gyvūnas, tapęs vaiko draugu, didina saugumo jausmą.
Vaikų baimė
Vaikų noras pažinti ir tyrinėti pasaulį daro juos šiek tiek bebaimius, taigi, paprastai jie patys nesugalvoja ir natūraliai nebijo gyvūnų. Baimė atsiranda po blogos patirties arba dėl kitų įtakos. Deja, bet labai dažnai suaugusieji formuoja netinkamą vaikų požiūrį į gyvūną. Reikia mokyti saugaus elgesio, o ne gąsdinti. Baimė neapsaugo nuo nelaimių.
Kaip padėti užsimegzti gyvūno ir vaiko ryšiui?
Šuo negali namuose atsirasti netikėtai, turi būti rimtai svarstoma, ar šeimai tikrai yra būtinas gyvūnas, kas tai galėtų būti, kas juo rūpinsis, kur jis bus, kai visi išeis į darbus, o kas bus, jei norėsime vykti atostogauti, ir t. t. Daugelį sprendimų tėvai, prieš įtraukdami vaikus, privalo būti jau aptarę tarpusavyje, o vardą šunyčiui turėtų išrinkti vaikai. Sėkmingai nusipirkus gyvūną tėvai turėtų nuolat stebėti, ką vaikai su juo veikia. Kur bus šunelio vieta ir bendravimo su juo taisyklės su vaikais turėtų būti aptarta iš anksto.
Gyvūno nauda vaikams
Nereikia išgyventi, jei negalite sau leisti gyvūno. Tikrai nesugadinsime vaiko, jei jis jo neturės.
Vaiko norai
Vaikai daug ko nori, tačiau ne visos jų užgaidos turi būti tenkinamos. Suaugusieji priima galutinius sprendimus, taigi, jie privalo suvokti, kad vaiko noras nėra pakankamas argumentas įsigyti gyvūną. Turime suvokti, kad augančio vaiko norai keisis, pomėgiai ir laisvo laiko lieka vis mažiau. Gyvūnas šeimoje gyvens 2, 5 ar net 15 m., tad prieš apsispręsdami nusipirkti šunį, katę ar kitą gyvūną turime pagalvoti apie gana tolimą ateitį, pamąstyti, kokio amžiaus tada bus vaikai, kas jiems bus aktualu, ar daug šeima keliaus ir t. t. Už gyvūną yra atsakingi tėvai.
Taip pat skaitykite: Pagalba šeimai auginant neįgalų vaiką
Tyrimas
Naminiai gyvūnai, ypač šunys, ne tik gerina fizinę ir psichinę sveikatą, jie gali paskatinti geriau dirbti ir žmogaus protą. Tai įrodyta. Siekiant pagerinti padėtį, buvo pradėta ieškoti alternatyvių būdų padėti vaikams įveikti sunkumus. Nuspręsta atlikti eksperimentą - skaityti su draugu. Buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nejaustų nerimo, kad bus pertrauktas, kad iš jo gali būti pasišaipyta ir pan. Tokiu draugu tapo šuo. Buvo pastebėta, kad skaitydami šuns akivaizdoje vaikai visiškai nejausdavo nerimo, būdavo įsitraukę į tai, ką skaito, jiems būdavo įdomu. Paaiškėjo, kad mokiniai norėdavo susitikti su šunimi, netgi verždavosi jam paskaityti.
Naminio gyvūno nauda
Naminio gyvūno buvimas vaiko aplinkoje turi daug privalumų. Šilti jausmai augintiniams gali palankiai veikti vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi. Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina vaikų kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis tiek žodinio, tiek nežodinio bendravimo įgūdžiams. Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams. Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir asmenines jo mintis - vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti. Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms. Rūpinimasis naminiais gyvūnėliais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems.
Ką apsvarstyti prieš įsigyjant augintinį?
Visų pirma, tėvai turėtų patys įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, sąlygas namuose, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra. Taip pat atsižvelgti į šeimos finansines galimybes. Svarbu įvertinti vaikų amžiaus ypatumus, taip pat žinoti gyvūno poreikius. Reikia atsiminti, kad mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių ir tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti ir tinkamai pasirūpinti juo. Labai jaunas augintinis reikalauja itin daug žmogaus dėmesio.
Kaip išrinkti tinkamiausią augintinį?
Reikėtų įvertinti, kokiu tikslu bus įsigytas augintinis, kokio amžiaus vaikus šeima augina ir apsvarstyti, koks gyvūnas būtų tinkamiausias. Pavyzdžiui, jei norime, kad gyvūnas paskatintų vaikų fizinį aktyvumą, tam labiausiai pasitarnaus šuo ir visiškai netiks žuvytės. Dažniausiai šeimose auginami gyvūnai yra šunys, katės, kiek rečiau graužikai, paukščiai, žuvytės, ropliai. Populiariausi augintiniai šunys ir katės vaikų labiausiai mėgstami dėl jų gebėjimo reikšti emocijas, bendrauti su žmogumi. Šis bendravimas su gyvūnu turi įtakos teigiamam emocingumui. Pavyzdžiui, bendravimas su šunimis naudojamas kaip terapija ir padeda vaikams turintiems emocinių sunkumų, taip pat autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Tačiau reikia atsiminti, kad tam svarbu specialiai apmokyti ir gyvūną, domėtis gyvūnų charakteriais. Taip pat svarbu atsižvelgti į visų šeimos narių sveikatos būklę.
Atsakomybė
Kartais tėvai tikisi, kad augindami gyvūną ugdys vaiko atsakingumą ir pervertina vaiko gebėjimus pasirūpinti augintiniu. Be abejo, su vaikais svarbu dalintis atsakomybe rūpinantis augintiniu, leisti dalyvauti gyvūno priežiūroje. Jeigu šeima augina paauglius, dalį šių atsakomybių jie tikrai gali prisiimti. Su vaikais svarbu aptarti, ko gyvūnui reikės ir kokią dalį atsakomybės šie sugebės prisiimti. Paaiškėjus, kad visgi vaikai susitarimų nesilaiko, vėl svarbu aiškintis, kodėl taip yra ir kaip spręsti kilusias problemas dėl gyvūno priežiūros.
Iššūkiai
Auginant gyvūną gali kilti sunkumų dėl higienos, augintinis sujaukia įprastą tvarką, šeimos nariams tenka derinti gyvūno dienotvarkę su savo kitais įsipareigojimais. Tai nėra lengva, ypač, jei šeimos nariai yra itin užimti. Kartais tenka girdėti apie nuolatinius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir vaikų dėl gyvūno priežiūros, grasinimus atiduoti gyvūną į prieglaudą. Tokiu būdu tėvai nemoko vaikų atsakomybės, nes savo pavyzdžiu demonstruoja priešingą elgesį.
Kaip susidoroti su šunų baime?
- Supraskite vaiko baimę.
- Stebėkite, ką ir kaip sakote.
- Neskubėkite.
- Supažindinkite su draugiškais šunimis.
- Skaitykite knygas ir žiūrėkite filmus apie šunis.
- Mokykite "šunų kalbos".
Galimi pavojai ir rizikos
Vis dėlto dauguma tėvų baiminasi dėl vaiko saugumo - kyla grėsmė vaikui būti apkandžiotam. Vaikai yra itin pažeidžiami dėl savo ūgio. Jų veidai yra arti šuns, todėl dažnai apkandžiojama ši kūno vieta bei kaklas. Gyvūnų įkandimai gyja ilgai, gali likti randų, kilti infekcijų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šunys dažniausiai įkanda vaikui žaidžiant su šunimi ar tiesiog būnant greta jo (28 proc. atvejų). 14 proc. šunys įkanda tuomet, kai vaikas prasilenkia su šunimi, 10 proc. - vaikui šunį glostant, o 8 proc. - šunį maitinant. Žymiai rečiau (2-4 proc.) sužalojami mažieji, važiuojantys dviračiu greta keturkojo, trukdantys jam maitintis, kai išgąsdina jį, traukia šuniui už uodegos ar bando išskirti besipjaunančius šunis.
Svarbu atminti, kad dauguma vaikų neskiria šuns kūno pozų, todėl nesupranta, kada šuo draugiškas, o kada agresyvus (pvz., šuo, rodydamas dantis, rodo savo agresiją, o vaikas tai gali suprasti kaip šypseną). Taip pat daugeliu atveju žmones apkandžioja savi ar draugų šunys, o dažniausiai nuo jų nukenčia maži vaikai. Gulėjimas ant žemės šunis provokuoja pulti, todėl geriau atsistoti.
Ligos
Naminiai gyvūnai gali būti ir rimtų ligų priežastis.
Pasiutligė
Tai sunki, mirtina virusinė infekcinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus sužeistą odą, gleivinę. Į žaizdą virusas patenka su pasiutusio gyvūno seilėmis, todėl įkandimai į nuogą kūną pavojingesni, nei įkandimai per drabužius.
Pirmoji pagalba įkandus, apdraskius ar apseilėjus įtartinam gyvūnui:
- Nedelsiant pažeistą vietą nuplauti stipriu ūkiško muilo skiediniu ar sodos tirpalu.
- Žaizdos kraštus dezinfekuoti jodu.
- Kuo skubiau kreiptis į medicinos įstaigą.
Alergijos
Dažniausiai manoma, kad alergiją sukelia naminių gyvūnėlių kailis, tačiau žmogų alergizuoja ir odos gabaliukai/pleiskanos, seilėse esančios dalelės, baltymai bei šlapimas.
Apvaliųjų kirmėlių sukeltos ligos
Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai (šunys, katės) yra toksakorozė, echinokokozė, toksoplazmozė, kriptosporidiazė.
Kaip išvengti gyvūnų platinamų ligų?
- Laikykitės asmens higienos.
- Vedžiokite šunis tik jiems skirtose aikštelėse.
- Neleiskite šunims/katėms laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų.
- Neleiskite vaikams žaisti su nepažįstamais gyvūnais.
- Nevalgykite neplautų vaisių ir uogų.
- Saugokite poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.
- Nešerkite naminių gyvūnų veterinarijos tarnyboje nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena.
- Tirkite, ar gyvūnai neturi helmintų, o prireikus ir gydykite.
Vaikų ugdymas ir gyvūnai
Visi puikiai žino, koks geras draugas vaikui gali būti augintinis, ypač, jei vaikas šeimoje - vienas. Žaisdami su šunimi uždaro būdo mažyliai mokosi bendrauti, tampa atviresni. Geros emocijos pakelia nuotaiką, skatina pažinimo džiaugsmą. Svarbiausia, ką gauna vaikas, augdamas aplinkoje, kur yra gyvūnų - humanistinį požiūrį į gyvūnus: išmokti rūpintis, išmokti mylėti, išmokti saugoti labiau pažeidžiamą ir jausti pagarbą mus supančiam gyvajam pasauliui.
Patarimai tėvams renkantis augintinį
Reikėtų atsižvelgti į tai, kokios veislės šuo yra tinkamiausias bendravimui su mažais vaikais.
Gyvūnų terapija
Gyvūnų terapija (angl. animal-assisted therapy) - tai struktūruota pagalbos forma, kai šunys, katės ar kiti gyvūnai dalyvauja gydymo procese. Ji gali būti naudojama ligoninėse, slaugos namuose, reabilitacijos centruose ar net psichoterapijos seansuose. Tokios terapijos esmė - sukurti žmogui emocinį ryšį, kuris padėtų sumažinti įtampą, skatintų teigiamas emocijas ir grąžintų pasitikėjimą.
Gyvūnų terapijos formos
- Emocinė pagalba.
- Reabilitacinė terapija.
- Terapiniai užsiėmimai vaikams.
Kaip bendrauti su šunimi?
Mokėjimas bendrauti su savo šunimi yra labai svarbus, nes tai pagrindas suprasti šuns elgesį. Tinkamas bendravimas padeda kurti tvirtus santykius su augintiniu: ar jūsų šuo nerimauja, ar yra laimingas? Ar duodame komandas, ar tik užuominas? Naudokite frazes, kurios padės sukurti tinkamą nuotaiką mokyti šunį. Kalbėkite ramiai ir užtikrintai, vengdami dominavimo. Jūsų balsas, tonas ir žodžių pasirinkimas yra esminiai veiksniai, kai kalbatės su šunimi. Nors šunys nesupranta konkrečių žodžių reikšmių, pasirinkti žodžiai gali turėti įtakos jūsų emocijoms ir požiūriui. Pagrindas sėkmingai bendraujant su šunimi yra bendradarbiavimas ir supratimas, o ne aklas paklusnumas.
Šunų indėlis į vaikų vystymąsi
Vaikai labai domisi gyvūnais. Vaikai dažnai kalbasi su savo augintiniais ir jie gali atstoti jo paslapčių sergėtoją. Stebėdami gyvūnėlio gyvenimą, vaikai susipažįsta su jo fiziologija: ligomis, reprodukcija, gimimu, mirtimi.
Kaip paaiškinti vaikui, kad šuniukas nėra trumpalaikis džiaugsmas?
Kaip ir mokantis bet kokios atsakomybės, vien žodžiu susitarti nepavyks. Tai ne kontraktas, kurį pasirašo tėveliai su vaiku - tai savybė, kurią išugdyti prireiks laiko, abipusių pastangų ir atitinkamo pavyzdžio iš tėvų pusės. Žinoma, paaiškinti vaikui, kad šuniukas - tai ne vien mieli žaidimai ir malonumai, bet ir naujos pareigos - būtina. Ypač, jei šuns prašo pats vaikas. Jei tėveliai pasiryžo turėti augintinį, o ne atkalbėti vaiką nuo jo, verta pasakyti ir tai, kad draugystė, džiaugsmas, ištikimybė atperka visus tuos rūpesčius, kurie bus namuose apsigyvenus šuniukui. Tačiau reikia nepamiršti, kad sprendimą priima tėvai, tad ir atsakomybė tenka pirmiausiai jiems patiems.
tags: #bendravimas #su #sunimis #vaikams