Pasaka „Gražuolė ir pabaisa“ - tai istorija, gyvuojanti jau kelis šimtmečius ir žavinti įvairaus amžiaus žiūrovus. Pirmą kartą ji buvo išspausdinta 1740 m. prancūzų rašytojos Gabrielle Suzanne Barbot de Villeneuve. Ši pasaka, ilgainiui tapusi klasika, pasakoja apie meilę, grožį, vidines vertybes ir išorės apgaulingumą. Nors istorija dažnai pateikiama supaprastinta, originali versija nagrinėjo to meto socialines problemas ir moterų padėtį visuomenėje. Šiandien pasinersime į šios pasakos istoriją, simbolizmą ir įvairias ekranizacijas, atskleisdami, kodėl ji vis dar aktuali ir mėgstama.
Istorija ir feminizmo užuomazgos
Originalioje Gabrielle Suzanne Barbot de Villeneuve pasakoje galima įžvelgti net ir maištingų feministinių idėjų užuomazgų, nes rašytoja akcentavo to laikotarpio moterų problemas. Pasaka simboliškai perteikė dailiosios lyties atstovių beteisiškumą: jos negalėjo laisvai rinktis sutuoktinio, neturėjo teisės valdyti savo turto, prašyti skyrybų, privalėjo vykdyti sutuoktinės pareigas. Tuo metu jaunutės 14-15 metų mergaitės būdavo ištekinamos už gerokai vyresnių vyrų. Jei jos nesugebėdavo patenkinti jų užgaidų, dažnai atsidurdavo arba psichiatrijos ligoninėje arba vienuolyne. Šia pasaka buvo bandoma atskleisti tikrovę ir parodyti slaptus tų mergaičių troškimus. Jaunikis pabaisos kūne simbolizavo moterų baimes dėl būsimo sutuoktinio. Kadangi jos ištekėdavo gerai nepažinodamos savo vyro, jis galėjo tapti ir priešu, ir mylimuoju.
Simbolizmas pasakoje
Pasaka „Gražuolė ir pabaisa“ yra gausi simbolių, kurie padeda suprasti gilesnę istorijos prasmę. Jaunikis pabaisos kūne simbolizuoja moterų baimes dėl būsimo sutuoktinio, kuris galėjo tapti ir priešu, ir mylimuoju. Gražuolės auka atspindi moterų beteisiškumą ir prievolę vykdyti sutuoktinės pareigas.
Ekranizacijos: nuo prancūziško žavesio iki Holivudo
„Gražuolė ir pabaisa“ sulaukė daugybės ekranizacijų, pradedant prancūziškuoju variantu ir baigiant Holivudo interpretacijomis. Prancūzai šią pasaką pirmąsyk ekranizavo dar 1946-aisiais. Režisieriaus Jeano Cocteau (garsus prancūzų poetas, dramaturgas, tapytojas ir prodiuseris pats sukūrė ir filmo scenarijų) ir Rene Clement’o filme vaidino ano meto prancūzų kino žvaigždės Jeanas Marais ir Josette Day. Naujoji versija - romantikos kupina prancūzų režisieriaus Christophe’o Gans’o juosta „Gražuolė ir Pabaisa” vėl tapo klasikine meilės istorija, pagardinta kerinčiu prancūzišku žavesiu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais bei kostiumais.
„Gražuolė ir pabaisa“ (2014)
Ši prancūzų ir vokiečių koprodukcija, režisuota Christophe Gans, pasakoja klasikinę meilės istoriją naujais vaizdais. Filme vaidina Vincent Cassel kaip pabaisa ir Léa Seydoux kaip Bela. Istorija seka pirkliu, kuris, pasiklydęs miške, patenka į pabaisos pilį. Už rožės nuskynimą jis nuteisiamas mirti, tačiau jo dukra Bela pasisiūlo tapti jo įkaite. Prabangiuose Pabaisos rūmuose kukliai merginai netrūksta beveik nieko: ją puošia prašmatniausiomis suknelėmis, stalai lūžta nuo gardžiausių valgių ir gėrimų, o didingų rūmų erdviuose kambariuose nuobodžiauti neleidžia simpatingieji didžiaakiai ilgaausiai gyvūnėliai (filmo pabaigoje paaiškės tikroji jų prigimtis). Trokšdamas bent kiek išsklaidyti merginos liūdesį Pabaisa pamažu keičiasi. Kartais aplankantys vaizdingi sapnai papasakoja Belai legendą apie princą, kurį užbūrė mylimos dukters netekęs galingasis gamtos valdovas. Klastingi kerai nustos galios tik tada, kai kokia nors mergina nuoširdžiai pamils Pabaisą.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
„Gražuolė ir pabaisa“ (2017)
2017 m. pasirodė naujausia „Disney“ studijos ekranizacija, kurioje vaidina Emma Watson kaip Bela ir Dan Stevens kaip pabaisa. Šioje versijoje susipina klasikinė istorija ir pažangiausios šiuolaikinės technologijos, tad kompiuteriu sukurti magiški personažai atrodo tarsi gyvi. Naujojoje „Disney“ studijos ekranizacijoje šįkart susipina klasikinė istorija ir pažangiausios šiuolaikinės technologijos, tad kompiuteriu sukurti magiški personažai atrodys tarsi gyvi. Istorija pasakoja kaip Bela - miela ir kilniaširdė mergina - net nesvarstydama pasiaukoja, kad padėtų į nelaimę patekusiam mylimam tėvui. Ji ryžtasi tapti Pabaisos įkaite prabangiuose jo rūmuose. Nepaisant iš pradžių tarp jų tvyrojusio nepasitikėjimo ir baimės, Bela pamažu pradeda pažinti tikrąjį Pabaisos grožį - po grėsminga išore slepiasi jautri, mylinti širdis. Tačiau vos tik jiems susidraugavus, Pabaisai iškyla mirtinas pavojus - gražuolės Belos gelbėti atvyksta medžiotojas Gastonas, kuris gailesčio nejaučia niekam… Šiek tiek pakeistas siužetas, pagal kurį gražuolė Bela yra ne šiaip mergina iš nedidelio kaimo, o sumani, bet kitų nesuprasta išradėja. Pakeisti kai kurių filme skambančių dainų tekstai - jie labiau priartinti prie naujų siužeto linijų.
Naujajame filme vaidina tikri aktoriai persirengę nuostabiais, „Oskarų“ vertais kostiumais, o didžioji dalis Pabaisos yra sukurta panaudojant specialiuosius efektus. Dan Stevens filmavimo aikštelėje praleido „alternatyvioje visatoje“. Jam nereikėjo vargti su senoviniais drabužiais, šukuosena ar makiažu, todėl jis galėjo susikoncentruoti į savo balsą bei veido išraiškas, kurias fiksavo daugiau nei 20 kamerų vienu metu. Filmavimo aikštelėje D. Stevens praleido su aptemptu „žaliu“ kostiumu ir kojokais, o jo veidas buvo padengtas specialiais UV dažais, kurie ir leido išgauti maksimalų mimikų tikslumą - iki paskutinio Pabaisos veido plaukelio.
Šioje versijoje Gastono parankinis Lefu (Josh Gad) tapo įdomesniu ir kiek netikėtu, nes jam suteiktas homoseksualumo tonas, kas iš tiesų labai paaiškina jo prisirišimą prie Gastono. Vienas įdomiausių vingių - prakalbėta apie Belos motiną. Animaciniame filme nėra užsimenama, kodėl mergina gyvena tik su tėvu ir kas nutiko mamai. Tuo tarpu filmas įtraukia ir motinos liniją, papasakoja, kas buvo ir netgi kaip. Iš tiesų rizikingas sprendimas, tačiau jis netikėtai gerai papildo istoriją ir atsako į klausimus, kurie kirbėjo nuo pat pirmo karto pamačius animacinę versiją. Kostiumų dėka aktoriai atrodė tarsi nužengę iš animacinio pirmtako ir tai tik stiprino nostalgiją. O kur dar kalbantys daiktai - nepaprasto detalumo kompiuterinė grafika atrodė tiesiog pritrenkenčiai. Kandeliabras Liumjeras (Ewan McGregor) buvo tobulas tiek manieromis, tiek akcentu, tiek vaizdu - net nesupratau, kad jį įgarsina man puikiai pažįstamas aktorius. O laikrodį Klogsvortą vaidinantis seras Ian McKellen buvo nuostabus porininkas, kaip ir laikrodžio išvaizda.
Bela - nekilminga princesė
Bela yra antroji nekilminga princesė „Disney“ istorijoje (pirmoji - Pelenė). Iš prancūzų kalbos išverstas Belos vardas reiškia „graži“. Bela yra vienintelė savo miestelio gyventoja, vilkinti mėlynus drabužius, o tai simbolizuoja jos kaip prašalaitės poziciją. Vėliau mėlynus drabužius vilki ir Pabaisa.
Kiti įdomūs faktai apie „Disney“ princeses
- Dabartinis oficialus „Disney“ princesių sąrašas: Džazmina, Arielė, Auksaplaukė, Tiana, Bela, Merida, Pelenė, Pokahonta, Aurora, Mulan ir Snieguolė.
- Snieguolei yra keturiolika metų. Ji yra jauniausia iš „Disney“ princesių.
- Bela yra vienintelė rudaakė „Disney“ princesė.
- Arielė yra vienintelė „Disney“ princesė, kuri negimė žmogumi.
- Pokahonta yra vienintelė princesė, paremta realiu žmogumi. (Mulan yra legenda ir negalima patvirtinti, ar toks žmogus tikrai egzistavo).
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?