Daugelis žmonių mano, kad žmogaus širdis yra kairėje krūtinės pusėje. Taip yra dėl to, kad jos plakimas paprastai jaučiamas kairėje krūtinės pusėje, ten pat atsiranda ir skausmingi pojūčiai. Tačiau kiekvienas medikas žino, kad širdis yra liemens centre. Kodėl mums atrodo, kad ji yra kairėje pusėje?
Širdies Vieta Krūtinės Ląstoje
Norint suprasti, kodėl širdį jaučiame kairėje pusėje, pirmiausia turime suprasti, kur ji iš tikrųjų yra. Širdis yra krūtinės ląstos centre, specialioje srityje, vadinamoje tarpuplautyje, t. y. Širdis yra beveik tiesiai po krūtinkauliu. Tačiau ji dar šiek tiek pasislinkusi į kairįjį krūtinės ląstos kraštą.
Širdis - tai raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, daugmaž kumščio dydžio ertminis organas, gulintis ant diafragmos ir užimantis didžiąją tarpuplaučio dalį: du trečdaliai guli kairėje, o vienas trečdalis - dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos (dažnai klaidingai galvojama, kad širdis yra kairėje krūtinės ląstos pusėje). Širdis vidutiniškai sveria 250 - 350g (moters mažiau nei vyro). Lieknų žmonių širdies viršūnės trinksnis gerai matosi krūtinės ląstos paviršiuje. Viršutinė širdies riba (pagrindas) daugmaž sutampa su linija, išvesta per šonkaulių III poros kremzlių prisitvirtinimo prie krūtinkaulio vietą. Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas. Dešinioji riba eina 2 - 3 cm į dešinę nuo dešiniojo krūtinkaulio krašto, o kairioji leidžiasi žemyn nuo III šonkaulio iki širdies viršūnės. Širdies padėtis itin priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko - aukščiau, senyvo - žemiau) ir kūno sudėjimo (kresno - aukščiau, liekno - žemiau).
Kodėl Jaučiame Širdį Kairėje Pusėje?
Jei širdis yra viduryje, tiesiai po krūtinkauliu, kodėl mums atrodo, kad ji yra kairėje pusėje? Tada kraujas grįžta į kairįjį prieširdį ir patenka į stiprų kairįjį skilvelį. Kadangi kairysis skilvelis atlieka didžiąją dalį širdies darbo, jo raumenys yra galingiausi ir labiausiai išvystyti.
Širdies Struktūra ir Funkcijos
Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų - dviejų prieširdžių. Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją (arterinę) ir dešiniąją (veninę) puses. Dešinysis skilvelis - tai abiejų tuščiųjų venų įtekėjimo vieta (jos čia iš viso organizmo atneša veninį kraują), o į kairįjį atsiveria 4 plautinės venos, kuriomis teka deguonimi įsotintas (arterinis) iš plaučių. Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga, kurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, kairįjį skilvelį nuo prieširdžio atskiria dviburis vožtuvas. Iš dešiniojo skilvelio išeina plautinis kamienas, kuris nuneša veninį kraują į plaučius.
Taip pat skaitykite: Kas Priklauso Daugiavaikėms Šeimoms?
Širdies siena susideda iš trijų sluoksnių: išorinio serozinio - epikardo, viduriniojo raumeninio - miokardo, vidinio - endokardo. Prieširdžių ir skilvelių miokardas gali susitraukti skyrium, nes šios dvi raumens dalys atskiros. Plonesnis prieširdžių miokardas susideda iš paviršinio - bendro abiem prieširdžiams ir giliojo - atskiro sluoksnio. Skilvelių miokardas storesnis: paviršinis sluoksnis bendras abiem, vidurinis ir gilusis - atskiri kiekvienam skilveliui, jų skaidulų kryptis skiriasi, jos kryžiuojasi. Kairysis skilvelis skirtas kraujui išmesti per aortą į visą kūną (didįjį kraujotakos ratą), dėl to jo siena storesnė (10 - 15 mm), o dešinysis skilvelis susitraukdamas stumia kraują į plaučius (mažąjį kraujotakos ratą), todėl ir jo siena plonesnė (5 - 10 mm). Beje, kairiojo skilvelio ertmė mažesnė nei dešiniojo.
Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas, išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose. Dažniausiai vyrauja dešinioji vainikinė arterija. Ji apsupa dešiniąją širdies pusę ir pereina į jos užpakalinę sritį, kur atskyla užpakalinė tarpskilvelinė šaka.
Dešiniosios prieširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės, užpakalinės ir pertvarinės burės. Laisvieji burių kraštai per sausgyslinius siūlus siejasi su trimis speniniais raumenimis, įaugusiais į dešiniojo skilvelio sieną. Tokia “konstrukcija” neleidžia burėms atsilenkti į dešiniojo prieširdžio ertmę.
Kairiosios preiširdinės skilvelio angos kraštuose tvirtinasi dviburis vožtuvas, susidedantis iš priekinės ir užpakalinės burių, kurios per sausgyslinius siūlus jungiasi su atitinkamais kairiojo skilvelio speniniais raumenimis. Kai kraujas iš prieširdžių stumiamas į skilvelius, kurio srovė “slegia” bures iš viršaus, lyg prispaudžia jas prie skilvelių sienų, ir anga praplatėja. Jeigu susitraukia skilveliai, atgalinė kraujo srovė išplečia bures, jų kraštai susiglaudžia ir nepraleidžia kraujo atgal į prieširdžius.
Dešiniajame skilvelyje esantis plautinio kamieno angos vožtuvas susideda iš 3 pusmėnulinių vožtuvėlių (priekinio, dešiniojo ir kairiojo), panašių į kišenes, atviras į plautinio kamieno pusę. Kairiojo skilvelio aortos angoje esantis vožtuvas susideda iš užpakalinio, priekinio ir dešiniojo pusmėnulių vožtuvėlių, atvirų į aortos pusę. Kiekvieno pusmėnulio, vožtuvėlio viduryje esti po sustorėjimą (mazgelį), lemiantį sandaresnį angų užsidarymą. Jeigu kraujas stumiamas iš širdies į stambiąsias kraujagysles, kraujo srovė vožtuvėlius “priploja” prie kraujagyslių sienelių, ir angos atsiveria. Kai kraujas atsitrenkia į vožtuvus, norėdamas grįžti atgal į širdį, jie išsipučia ir susiglaudžia, uždarydami praėjimą į širdį. Pažeidus įvairius vožtuvus, kraujo srovė gali grįžti atgal į skilvelius arba prieširdžius, tuomet širdies darbas pasunkėja. Jeigu angos susiaurėja, tam tikri širdies skyriai sunkiau išstumia kraują (širdis gali išsiplėsti, nusilpti).
Taip pat skaitykite: Apie Vlado ir Juozo Bagdonų portretus
Širdies Veikla
Pro širdį kraujas teka dėl spaudimų skirtumo. Širdis susitraukia, kai spaudimas skilveliuose viršija spaudimą aortoje ir plautiniame kamiene: ji vis labiau prisipildo krauju ir “pertemptos’’ širdies sienos pradeda trauktis, tuomet kraujas išstumiamas į stambiąsias kraujagysles.
Širdis dirba lyg siurblys, jos veikla cikliška: po susitraukimo (sistolės) seka atsipalaidavimas (diastolė). Iš pradžių susitraukia prieširdžiai (tai vidutiniškai trunka apie 0,1s) ir išstumia kraują į skilvelius. Po to jie atsipalaiduoja (esti jų diastolė), o susitraukia skilveliai (tai vidutiniškai užtrunka 0,3s). Tuo metu prieširdžiai esti atsipalaidavę. Pasibaigus skilvelių sistolei, prieširdžiai ir skilveliai dar ilsisi kartu (visos širdies pauzė vidutiniškai trunka apie 0,4s). Po to susitraukia prieširdžiai, o skilveliai dar ilsisi (0,1s). Taigi skilveliai ilsisi 0,5s, o susitraukia per 0,3s, prieširdžiai susitraukia per 0,1s, o ilsisi 0,7s; visas širdies darbo ciklas užtrunka 0,8s. Vadinasi, per minutę širdis vidutiniškai susitraukia (plaka) 60-80 kartų. Sveiko žmogaus diastolė visada esti ilgesnė nei sistolė, todėl širdis ilsisi ilgiau. Širdies susitraukimų dažnis priklauso nuo sistolės ir diastolės trukmės. Padažnėjus širdies susitraukimams, dažniausiai sutrumpėja diastolė, dėl to širdis ilsisi trumpiau ir greičiau pavargsta. Jeigu širdis susitraukia rečiau, tai diastolė esti ilgesnė.
Širdis kasdien suplaka apie 100000 kartų. Per 70 gyvenimo metų žmogaus širdis vidutiniškai suplaka daugiau nei 2,5 milijardų kartų. Moters širdis paprastai plaka greičiau nei vyro. Vyro širdis vidutiniškai suplaka apie 70 kartų per minutę, moters - 78. Vaiko širdis yra sugniaužto kumščio dydžio; suaugusiojo - dviejų sugniaužtų kumščių. Kadangi širdis turi savo elektrinius impulsus, ji gali toliau plakti net atskirta nuo kūno, jei tik pakankamai aprūpinama deguonimi.
Širdies Laidioji Sistema
Širdis susitraukia automatiškai, kylant impulsams tam tikrose širdies skaidulose, vadinamose širdies laidžiąja sistema. Šios skaidulos esti šviesesnės, nes jose daugiau sarkoplazmos. Impulsas, skatinantis prieširdžius susitraukti, kyla antiniame (sinusiniame) prieširdžio mazge, kuris esti dešiniajame prieširdyje šalia viršutinės tuščiosios venos angos ir dešiniosios ausytės. Iš šio mazgo impulsai perduodami į kitą - prieširdinį skilvelių mazgą dešiniojo prieširdžio sienoje šalia triburio vožtuvo pertvarinės burės.
Šis mazgas reguliuoja skilvelių susitraukimus. Nuo jo žemyn nutįsta vadinamasis Hiso pluoštelis, kuris ties raumeninės skilvelių pertvaros pradžia dalijasi į dvi kojytes (dešiniąją ir kairiąją), išsišakojančias skilvelių miokarde. Tuomet impulsas kyla skilveliuose, ir jie susitraukia. Pažeidus kurią nors laidžiosios sistemos vietą, sutrinka širdies susitraukimų dažnis ir stiprumas (pvz., sulėtėja ritmas, tai - bradikardija). Kartais pasitaiko papildomų didžiosios sistemos skaidulų, kurios gali skatinti papildomus širdies susitraukimus. Tuomet širdis plaka daug dažniau (atsiranda tachikardija).
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas: Daugiavaikės šeimos Lietuvoje
Kartu su laidžiosios sistemos skaidulomis keliauja ir širdies nervinės skaidulos, kurios gali keisti širdies susitraukimų pobūdį: parasimpatinės skaidulos, kurios čia atkeliauja su klajokliu nervu, slopina, o simpatinės, atėjusios iš viršutinių simpatinio kamieno mazgų - skatina širdies susitraukimus. Širdies ritmas priklauso nuo organizmo deguonies poreikių, bendros sveikatos būklės, emocijų, - į visa tai reaguoja vegetacinė nervų sistema, keisdama širdies darbą. Pavyzdžiui, jeigu padidėja kraujo spaudimas, prosoreceptoriai, esantys miego antyje, siunčia impulsus į širdį slopinančius centrus pailgosiose smegenyse.
Kada Širdis Gali Būti Ne Savo Vietoje?
Kai kurie žmonės gali jausti, kad jų širdis yra ne savo vietoje. Taip gali atsitikti žmonėms, kuriems yra organų transpozicija, t. y. Galiausiai dėl traumos ar plaučių ligos kartais širdis pasislenka į dešinę. Dėl širdies vietos ir išsidėstymo mūsų dešinysis plautis yra didesnis nei kairysis.
Širdies Ligos ir Skausmai
Skausmas širdies plote - neraminantis ir nemenką pavojų galintis signalizuoti simptomas. „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pažymi, kad sergančiųjų širdies ligomis amžius vis jaunėja, o darbingo amžiaus žmonėms pastaruoju metu dažniau nustatomos rimtos komplikacijos.
„Širdiniai skausmai dažniausiai yra spaudžiančio pobūdžio, plinta į kairę ranką, petį ar žandikaulį, juntami po intensyvesnio fizinio krūvio, emocinės įtampos ir pasireiškia kartu su kitais širdies veiklos sutrikimo požymiais.
Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė patikina, kad skausmas krūtinėje gali būti iššauktas ir kitų rimtų organizmo sutrikimų ar ligų, mat krūtinės ląstoje yra ir daugiau organų bei struktūrų, kurių patologija gali sukelti nemalonius pojūčius. Ji paaiškina, kad įvairaus intensyvumo skausmą gali sukelti plaučių ligos, tokios kaip plaučių uždegimas, bronchitas, pleuritas, plaučių embolija. „Skausmą gali sukelti ir stuburo krūtininės dalies patologija, tokia, kaip išvaržos, slankstelių lūžiai, tarpšonkaulinių nervų uždegimas. Taip pat - trauma, šonkaulių ar krūtinkaulio lūžiai. Vyresniame amžiuje dažnesnis susirgimas - juostinė pūslelinė, pirmiausia pasireiškianti skausmu palei tarpšonkaulinio nervo eigą ir tik po kurio laiko - pūsleliniu bėrimu odoje. Ji paaiškina, kad kai pacientas skundžiasi skausmu krūtinėje, medikai pirmiausia tiria dėl galimo širdies pažeidimo ir tik atmetus šią patologiją tiriama dėl kitų ligų.
„Įtariant nekardiogeninės kilmės krūtinės skausmą gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, spirometrija dėl plaučių patologijos, krūtininės stuburo dalies kompiuterinė tomografija dėl stuburo pažaidos. Ji taip pat sako, jog diagnozės patikslinimui atliekami ir kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, kepenų fermentai, širdies raumens pažeidimo rodikliai.
Anot K. K. Lebedevaitė sako, kad už įvairių širdies ir kraujagyslių ligų slepiasi modifikuojami ir nemodifikuojami rizikos veiksniai - vieni paveldimi, kiti tie, kuriuos galima pakoreguoti keičiant savo gyvenimo būdą. „Siekiant išlaikyti minimalią riziką širdies ligoms, reikėtų vadovautis subalansuotos mitybos principais, valgyti daugiau augalinės kilmės, o ne gyvulinės kilmės riebalų. Taip pat, kasdien reikėtų suvartoti bent 400 gramų šviežių daržovių, išgerti bent 2 litrus vandens, vengti greitųjų angliavandenių. Medikė priduria, kad pajutus bet kokį skausmą krūtinėje, ar pastebint, jog skausmo epizodai kartojasi - būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės nustatyti simptomų priežastis ir galimus sveikatos sutrikimus.
Širdies Ligų Tipai
- Įgimtos širdies ydos: Apsigimsta 6 - 8% naujagimių. Išsivysčiusiose šalyse sergančiųjų įgimtos širdies ydomis yra daugiau negu įgytomis (reumatinėmis). Įgimtos širdies ydos randamos apie 1% gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Kai kurios įgimtos širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį ypač turi alkoholis.
- Įgytos širdies ydos: Dažniausiai įgytų širdies ydų priežastis - reumatas ir infekcinis endokarditas. Rečiau širdies vožtuvus pažeidžia kitos ligos - sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mechaninės traumos. Vyresniems žmonėms vožtuvai surandėja, sukietėja ir net gali sukalkėti dėl distrofinių ar aterosklerozinių pokyčių. Dažniausiai įgytos širdies ydos - mitralinio vožtuvo prolapsas, mitralinė stenozė, mitralinio bei triburio vožtuvo nesandarumas. Širdies ydų simptomai ypač priklauso nuo ydos pobūdžio ir jos laipsnio. Sergantis neryškia yda žmogus labai ilgai gali jaustis beveik sveikas ir sulaukti senatvės.
- Mitralinio vožtuvo prolapsas: Dažniausiai tai nepiktybinė širdies liga ir ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas. Gydytojai jį atpažįsta pagal būdingą trumpą širdies ūžesėlį ir traškantį papildomą širdies toną. Mitralinis prolapsas gali sukelti veriančio ar duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais širdies vainikinių arterijų spazmus. Retai pasitaiko, kad ant vožtuvo burės susidaro krešulėlis. Jis arba mitralinio vožtuvo burės gabalėlis atitrūksta ir įvyksta kurios nors arterijos embolija. Dažniausiai mitralinis prolapsas žmogui nekenkia ir negydomas.
- Mitralinė stenozė: Ši yda dažniausiai susiformuoja jaunystėje. Moterimis ji būna 4 kartus dažniau nei vyrams. Normalios kairiosios atrioventrikulinės angos plotas yra 4 - 6 cm² . kai jis sumažėja ir pasiekia kritinį, labai pasunkėja kraujo nutekėjimas iš kaitiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį. Ligonis dūsta, iš pradžių nuo didelio, o vėliau ir nuo menkiausio fizinio krūvio. Tai sunki širdies yda.
- Mitralinio vožtuvo nesandarumas: Reumato sukeltas mitralinio vožtuvo nesandarumas nėra pati dažniausia širdies yda. Kur kas dažniau mitralinis nesandarumas esti dėl širdies kairiojo skilvelio išsiplėtimo sergant kitomis širdies ligomis - kardiomiopatijomis, ischemine, hipertonine širdies liga. Susitraukiant kairiajam širdies skilveliui, kraujas srove ne tik teka į priekį, t.y. aortą, bet ir priešinga kryptimi į kairįjį prieširdį. Šis plečiasi, nes į jį patenka kraujo ne tik iš plaučių, bet ir iš kairiojo skilvelio. Plečiasi ir kairysis širdies skilvelis. Ilgus metus širdis gali susidoroti su padidėjusiu krūviu. Jeigu padidėja arterinis kraujospūdis, pakinta aortinis vožtuvas arba prasideda prieširdžių virpėjimas, labai pablogėja ligonio būklė. Tuomet atsiranda dusulys ir kiti kairiojo širdies skilvelio nepakankamumo požymiai.
- Aortinė stenozė: Tai palyginti reta širdies yda. Ji gali būti ne tik reumatinė, bet ir įgimta, arba senstant (apie 40 - 50 metus) susiformavusi kalkėjant iš prigimties pakitusios struktūros ir formos dviejų pusmėnulinių burių aortiniam vožtuvui. Normalios aortinės angos plotas - 2,5 - 3,0 cm². Kai šios angos plotas būna mažesnis negu 0,8 - 1,0 cm², dėl ypač pablogėjusios paciento būklės ydą tenka koreguoti chirurgiškai. Beje, ilgą laiką paciento sveikata gali būti patenkinama. Kraujotaką kompensuoja sustiprėjęs kairiojo širdies skilvelio darbas, dėl kurio padidėja spaudimas kairiajame skilvelyje ir kraujas iš jo didesniu greičiu išstumiamas į aortą. Kairysis skilvelis hipertrofuoja (sustorėja), o vėliau pervargsta, atsiranda deguonies trūkumas širdies raumenyje, susilpnėja jo susitraukimo jėga - formuojasi labai pavojingas kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas.
- Infekcinis endokarditas: Tai mikrobinis širdies vožtuvų pažeidimas, dėl kurio gali labai nukentėti visi vidaus organai. Beje, tai nedažna liga. Ja kasmet suserga 2 - 4 iš 100 000 gyventojų. Serga dažniausiai įgimtas ar įgytas širdies ydas turintieji ligoniai, bet gali susirgti ir sveiki žmonės. Mikrobai ant širdies vožtuvų nusėda iš kraujo, o į šį patenka iš įvairiausių infekcijos židinių: pirmiausia - iš pūlinių arba po trauminių odos pažeidimų, nesteriliai atliktų injekcijų, operacijų. Mikrobai, patekę į kraują, nusėda ant nesveiko širdies vožtuvo, ypač jei jo paviršiuje yra mažų krešuliukų. Liga prasideda širdies vožtuvo uždegimu (valvulitu). Vėliau, mikrobams pasklidus po visą organizmą, taip pat dėl imuninių reakcijų, gali būti pažeista ne tik visa širdis, net ir inkstai, kepenys, blužnis, smegenys ir kt. Gali suirti vienas ar keli širdies vožtuvai ir dėl to susiformuoti sunkus širdies nepakankamumas. Atitrūkę infekuoti vožtuvo gabalėliai gali užkimšti žmogaus gyvybei svarbias smegenų, inkstų, žarnyno, širdies ar kitas arterijas (embolija). Dėl inkstų pažeidimo ypač gali sutrikti jų funkcija. Infekcinio endokardito riziką didina neseniai persirgtos virusinės ligos (pvz., gripas), pervargimas, peršalimas, girtavimas ar kitos esamos ligos (tuberkuliozė, AIDS, cukraligė, alkoholizmas, narkomanija). Infekciniu endokarditu gali susirgti ir sveikiausi jaunuoliai bei merginos, kuriems susižeidus į kraują patenka nešvarumų. Viena sveika panelė susirgo šia liga, kuri jai visam gyvenimui pažeidė mitralinį širdies vožtuvą. dienoms po traumos, operacijos, danties pašalinimo, o kartais ir be aiškios priežasties, dėl bakteriemijos pakyla kūno temperatūra, žmogų krečia šaltis. Įprastinis gydymas namuose neduoda jokio efekto. Liga progresuoja. Taigi nors infekcinis endokarditas ir nedažna liga, bet ji yra labai pavojinga.
- Miokarditas: Tai širdies raumens uždegimas. Dažniausiai miokarditus sukelia įvairūs virusai (sergant gripu, infekcine mononukleoze, vėjaraupiais, raudonuke, infekciniu hepatitu, poliomielitu, epideminiu parotitu, AIDS). Miokarditą gali sukelti kirmėlės: trichinėlės, askaridės, echinokokai. Kai uždegiminis procesas apima visą širdį (difuzinis miokarditas), ligonio būklė gali būti sunkoka, sunki ar net ypač sunki. Jis gali kentėti nuo dusulio, jausti širdies ekstrasistoles, dažną širdies ritmą, arba priešingai, dėl blokadų gali būti labai retas širdies ritmas ir dėl to ligoniui ima svaigti galva, gali būti pritemusi sąmonė. Kai uždegiminis procesas apima kai kuriuos širdies plotelius (židininis miokarditas), ligos eiga nebūna sunki ir grėsminga.
- Išeminė, arba koronarinė, širdies liga: Tai širdies raumens funkcijos sutrikimai dėl sumažėjusio jo aprūpinimo arteriniu krauju. Dažniausia ligos priežastis - širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Aterosklerozė - tai arterijų liga, kurios svarbiausias anatominis požymis - aterosklerozinė plokštelė. Nuolat didėjant plokštelėms, pamažu siaurėja arterijų spindis - formuojasi aterosklerozinė arterijos stenozė. Kai arterija susiaurėja 75% ir daugiau, dalis širdies nepakankamai aprūpinama aprūpinama krauju. Ypač pavojinga, kai arterijos susiaurėja daugiau negu 90%. Dėl arterijos stenozės pasireiškia širdies ischemija (trūksta deguonies širdies raumenyje), o ši sukelia skausmą krūtinėje ar net širdies infarktą, sutrikdo širdies fukcijas. Tai dažnai pasitaikantys širdies ritmo sutrikimai.
- Prieširdžių plazdėjimas: Tai reguliari ir labai dažna prieširdžių sutrikusi veikla: nuo 220 iki 370 kartų per minutę. Esant prieširdžių virpėjimui, nebūna pilnaverčių prieširdžių susitraukimų. Ne visi prieširdžių virpėjimo impulsai ar plazdėjimo impulsai pasiekia širdies skilvelius - dažniausiai jie pakeliui esti užblokuojami, nes pradėtų plazdėti ar virpėti širdies skilveliai, o tai yra mirtis. Dažniausios šių ritmo sutrikimų priežastys - reumatinės mitralinės širdies ydos, ischeminė širdies liga (aterosklerozė), kardiomiopatijos, tireotoksikozė. Labai svarbu, koks yra širdies skilvelių susitraukimų dažnis. Jeigu jis normalus - tai šie du ritmo sutrikimai gali labai nesutrikdyti paciento sveikatos; jeigu jis labai didelis - 160 - 200 kartų per minutę, ligonio būklė greitai gali tapti kritiška.
- Širdies astma: Tai dusulio priepuoliai, kylantys dėl ūminio širdies ( ypač jos kairiojo skilvelio) nepakankamumo. Būna, kai ligonis serga vainikinių širdies arterijų ateroskleroze, krūtinės angina, miokardo infarktu, hipertonine liga.