Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir iššūkių. Daugelis moterų nėštumo metu patiria įvairių emocijų, įskaitant nerimą ar prislėgtą nuotaiką. Psichosocialinė adaptacija, arba prisitaikymas prie naujos situacijos, daro didelį poveikį nėščiosios fizinei ir psichikos sveikatai, vaisiaus ir naujagimio sveikatai bei gimdymo eigai.
Psichosocialinės adaptacijos svarba nėštumo metu
Nepakankama savivertė, motinystės jausmo stoka, sunkumai prisitaikant prie besikeičiančios gyvenimo situacijos ir nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo metu. Tai gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, psichologinei nėščiosios būklei, gimdymui, moters psichologinei būklei po gimdymo ir kūdikio vystymuisi. Padidėjęs nerimas dėl gimdymo, menka partnerio ir artimųjų parama, fizinės sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu lemia nepalankią psichosocialinę adaptaciją.
Tyrimai apie psichosocialinę adaptaciją
Lietuvos universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2017-2018 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 380 gimdžiusių moterų, parodė, kad tiek pirmą kartą, tiek ne pirmą kartą gimdžiusios moterys skirtingai įvertina savo psichosocialinę adaptaciją. Tyrimui naudotas klausimynas „Įsivertinimas nėštumo metu“ (angl. Prenatal self-evaluation questionnaire), sukurtas R. Lederman.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmą kartą gimdžiusiųjų psichosocialinė adaptacija reikšmingai geresnė poskalėje „Tarpusavio santykiai su mama nėštumo metu“. Taip pat, pirmą kartą gimdžiusios moterys geriau įvertino teiginius:
- „Aš nerimauju dėl galimų komplikacijų gimdymo metu“.
- „Šis laikotarpis man tinkamas nėštumui“.
- „Manau, kad besirūpindama kūdikiu, neturėsiu laiko sau“.
- „Mama duoda naudingų patarimų“.
- „Mama su džiaugsmu laukia šio anūko, o aš jaučiu, jog gimimas - jaudinantis įvykis“.
Veiksniai, įtakojantys psichosocialinę adaptaciją
Tyrimai rodo, kad vyresnių, susituokusių moterų ir moterų su aukštuoju išsilavinimu psichologinė adaptacija nėštumo metu yra geresnė nei jaunesnių, vienišų moterų ar moterų su žemesniu išsilavinimu. Moterys, kurios turi darbą, gauna didesnes pajamas ir turi daugiau vaikų šeimoje, taip pat geriau prisitaiko nėštumo metu. Jų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, priima savo nėštumą, jaučiasi labiau pasirengusios gimdymui, nebijo skausmo, bejėgiškumo ir kontrolės praradimo gimdymo metu, ir yra labiau prisirišusios prie būsimo kūdikio nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Gripo vakcinos nauda nėščioms moterims
Emocinė parama iš vyro nėštumo pradžioje taip pat svarbi, nes ji siejama su geresniais santykiais su vyru/partneriu nėštumo metu. Elgesys, palankus moterų sveikatai, yra susijęs su geresne psichologine adaptacija.
Emociniai pokyčiai nėštumo metu
Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus. Vienu metu ji gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas yra didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Hormonai taip pat prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
Kaip valdyti emocijas nėštumo metu
- Kvėpavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat mažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas: skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.
- Atsipalaidavimo pratimai: Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas.
- Sveikas gyvenimo būdas: Rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Psichologinė būklė po gimdymo
Svarbu suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.
Pogimdyvinė depresija
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai.
Taip pat skaitykite: Poveikis kūdikiui: alkoholis nėštumo metu
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Kaip išvengti pogimdyvinės depresijos?
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Vaikas darželyje: adaptacija ir tėvų pagalba
Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria tėvai, yra vaiko adaptacija darželyje. Šis procesas gali būti sudėtingas tiek vaikui, tiek tėvams.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Edukologė psichologė Audronė Kancė, darželių tinklo „Namų darželis” vadovė, teigia, kad padėti vaikui adaptuotis darželyje ne tik galima, bet ir būtina. Ji pabrėžia, kad tėvų ir darželio santykiai turi būti grįsti lygiavertiškumu ir bendradarbiavimu. Tėvai turėtų kalbėtis su auklėtojomis kaip lygūs su lygiais, klausti, siūlyti ir tartis.
A. Kancė pataria tėvams išsitiesti ir jaustis oriai, o jei neramu, netylėti, o eiti ir sakyti, kalbėtis, klausti, siūlyti, tartis. Blogiausia yra pulti į kraštutinumus: jaustis bejėgiam arba visagaliam.
Taip pat skaitykite: Kontraceptikų veikimo mechanizmai
Jei auklėtoja neatsako į kvietimą bendradarbiauti, tėvai turėtų kreiptis į darželio vadovą.
Ką daryti, jei vaikas nenori būti darželyje?
Auklėtojos dažnai sako tėvams, kad jų vaikas „išderina visą grupę“. A. Kancė teigia, kad taip sakydamos auklėtojos pripažįsta savo bejėgystę. Padaryti, kad vaikas idealiai elgtųsi grupėje, nėra tėvų darbas. Vaiko darbas yra būti vaiku, išgyventi taip, kaip jis išgyvena, jausmus reikšti taip, kaip geba reikšti, o suaugusiojo, auklėtojo darbas yra būti šalia ir jam padėti. Auklėtojos darbas taip pat yra bendravimas, gera vaikų psichologinė savijauta, socialumas.
Ar galima būti darželyje kartu su vaiku?
A. Kancė teigia, kad labai svarbu atskirti, kieno poreikis yra būti darželyje kartu - mamos ar vaiko. Jei mamai ypač sunku atsiskirti nuo savo vaiko, ji turėtų pasiruošti darželiui itin kruopščiai. Jei net ir atlikusi „namų darbus“ jaučiasi nesaugiai, vadinasi, darželiui kol kas nėra pasiruošusi, dar pabūkite namie su vaiku.
Svarbu suvokti, kad tikroji adaptacija vaikui prasideda tik tada, kai mamos nėra šalia. Net jei būsite šalia vaiko visą mėnesį, lengviau nebus. Jei parodysite, kad darželį galima lankyti kartu su mama, jis būtinai kovos, kad taip ir būtų.
Jei mama labai nerimauja, turėtų nebijoti paprašyti auklėtojos, kad leistų ateiti į grupę pažiūrėti, kaip jaučiasi, elgiasi jos vaikas. Tačiau svarbu, kad svetimas žmogus grupėje būtų kuo mažiau matomas ir girdimas. Antraip išsiderina grupės rutina, įprastas režimas, vaikai pasijunta nesaugūs.
Netradiciniai sprendimai
A. Kancė teigia, kad kas veikia vieniems vaikams, gali neveikti kitiems, o tretiesiems toks eksperimentas gali duoti priešingą efektą. Be to, svarbu suprasti, kad darželio auklėtoja turi galvoti bent trimis žingsniais į priekį ir vadovautis principu: visi vaikai yra lygūs ir vienodai svarbūs. Todėl jei kažko negalima padaryti (leisti) visiems vaikams, to negalima daryti (leisti) ir vienam vaikui.
„Namų darbai“
A. Kancė teigia, kad 50 proc. vaiko adaptacijos sėkmės lemia tinkamas tėvų pasiruošimas darželiui. Ji pataria:
- Susipažinti su darželiu ir supažindinti vaiką.
- Susitarti su auklėtoja dėl pokalbio ir papasakoti apie savo vaiką.
- Sužinoti, kokios yra darželio taisyklės, paklausinėti, kaip auklėtojos paprastai elgiasi, jei kuris vaikas atsisako miegoti, valgyti, jei susipeša su draugu, įsisiautėja, kokie yra raminimo būdai.
- Aptarti, kaip atrodys pirmoji adaptacijos savaitė, kiek ilgai galėsite pabūti su vaiku, o kada jau turėtumėte paleisti jį būti vieną, kokiu dienos metu galėsite paskambinti auklėtojai paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui.
Naujagimio adaptacija
Gimus kūdikiui, prasideda naujas adaptacijos etapas tiek jam, tiek tėvams.
Naujagimio fazės
- Verksmo fazė: Naujagimis praneša apie savo poreikius verksmu.
- Atsipalaidavimo fazė: Naujagimis atsipalaiduoja ir nurimsta.
- Pabudimo fazė: Naujagimis prabunda ir tampa aktyvus.
- Aktyvumo fazė: Naujagimis domisi aplinka ir bendrauja.
- Poilsio fazė: Naujagimis ilsisi ir ruošiasi miegui.
Pirmosios valandos po gimimo
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmą valandą po gimimo. Jei naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi.
Naujagimio apžiūra
Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24-48 val. po gimimo. Tai yra svarbu dėl to, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos.
Naujagimio priežiūra
- Odos priežiūra: Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui. Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas. Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas.
- Virkštelės ir bambutės priežiūra: Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1-2 kartus per dieną). Esant didelei kolonizacijos mikroorganizmais rizikai, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites.
Naujagimio būklės vertinimas
- Spalva: Įvertinama odos spalva.
- Oda: Stebima, ar nėra bėrimų, dėmių.
- Poza: Vertinama, ar naujagimis guli simetriškai.
- Galva: Vertinamas simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai.
- Veidas: Stebimas simetriškumas, mimika. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis.
- Kaklas: Čiuopiami kaklo raumenys norint įvertinti, ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt.
- Krūtinės ląsta: Svarbiausias vertinamas požymis yra simetriškumas.
- Kvėpavimo sistema: Stebimas kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai.
- Širdies ir kraujotakos sistema: Vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai.
- Virkštelė: Turi būti dvi arterijos ir viena vena, esant vienai arterijai ir venai įtariama širdies, inkstų ar kitos ydos.
- Bambutė: Apžiūrima bambutės sritis.
- Pilvas: Apžiūrimas pilvas.
- Lyties organai: Vertinami vyriškieji ar moteriškieji lyties organai. Berniukams apčiuopiama, ar sėklidės kapšelyje, stebima varpos forma. Mergaitėms įvertinamos lytinės lūpos.
- Išangės sritis: Vertinama, ar nėra atrezijos (užakimo, nebuvimo), fistulių. Taip pat stebima išmatų spalva, kaip dažnai tuštinasi.
- Kaulų ir sąnarių tyrimas: Vertinamos galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija (dviejų ar daugiau pirštų suaugimas), polidaktilija (daugiapirštystė), šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai.
- Elgsena: Naujagimiui visiškai normalu žagsėti, čiaudėti. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą, kad praneštų, jog nori valgyti, sušlapo sauskelnės, nepatogu, nori mamos artumo, pučia pilvą ir dėl kitokių priežasčių. Miegoti jiems normalu apie 17-18 val. per parą, bet ilgiau kaip 3-4 val.
Tyrimai ir skiepai
- Kraujo tyrimas: Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. Šis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti retas ligas.
- Vitamino K: Pirmosiomis valandomis (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas).
- Akių tikrinimas: Atliekamas naujagimių akių tikrinimas.
- Širdies ydų tikrinimas: Atliekamas naujagimių kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas.
- BCG vakcina: Skiepijama 2-3 gyvenimo parą.
- HB vakcina: Skiepijama pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo).
Temperatūros reguliavimas
Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C.
Kvėpavimo sistema
Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro.
Kraujotaka
Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka.
Medžiagų apykaita
Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos.
Kūno svoris
Naujagimio pradinis kūno svoris 3-4 parą sumažėja 6-10 proc. Pradinį svorį naujagimis atgauna 10-12 gyvenimo dieną.
Odos pokyčiai
Dažni odos pokyčiai naujagimiams:
- Baltieji spuogai (milium): Balti 1-2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos (pasireiškia 60-80 proc. naujagimių).
- Toksinė eritema: 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas.
- Mongolinės dėmės: Netolygus pigmento pasiskirstymas. Būdinga 80 proc.
Gelta
Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l.
Hormonų įtaka
Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Mergaitėms pirmąją savaitę pasireiškia deskvamacinis vulvovaginitas - iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, 5-8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties (0,5-1 ml).
Šlapinimasis ir tuštinimasis
Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. naujagimių pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val.
Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo.
Kraujo pokyčiai
Pirmąsias paras vyrauja leukocitozė (leukocitų kiekio padidėjimas), neutrofilija (grūdėtųjų leukocitų skaičiaus padidėjimas). Trečiąjį mėnesį dėl suirusių vaisiaus eritrocitų išryškėja fiziologinė anemija (Hb sumažėja nuo 120-220g/l iki 90 g/l).
tags: #veikia #nestumo #adaptacija