Šiame straipsnyje apžvelgiama Kristijono Bartoševičiaus byla, susijusi su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, jos nagrinėjimo eigą, teismo sprendimus bei politines pasekmes. Byloje figūruoja kaltinimai dėl seksualinio prievartavimo, tvirkinimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai viena rezonansinių bylų Lietuvoje, atskleidusi skaudžias problemas, susijusias su vaikų apsauga ir politikų atsakomybe.
Kaltinimai ir ikiteisminis tyrimas
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, susijusius su seksualine prievarta prieš vaikus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido spręsti klausimą dėl leidimo patraukti Seimo narį K. Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn. Prokuratūra K. Bartoševičiui pareiškė įtarimus dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Įtarimai K. Bartoševičiui grindžiami nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie kalba apie tas pačias įvykių vietas, tuos pačius laikotarpius ir mini tik vieną asmenį - K. Bartoševičių.
Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad ekspertizes atliko kompetentingos ekspertės, kurios patvirtino savo išvadas teismo posėdžiuose, atsakė į visus proceso dalyvių keltus klausimus.
K. Bartoševičiaus atsistatydinimas ir reakcijos
35-erių K. Bartoševičius, išrinktas į Seimą 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą, 2023 m. sausio 23 dieną pranešė apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo.
Paaiškėjus tokiems kaltinimams Seimo nariai neslėpė šoko. TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė esanti šokiruota ir kad klausimas dėl pasitraukimo jai buvo pristatytas kaip dėl asmeninių priežasčių.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pats K. Bartoševičius neigė kaltinimus ir tikino, kad pats yra šokiruotas tokių žinių bei tikino, kad Seimo nario mandato atsisakyti nusprendė dėl asmeninių priežasčių, o tiksliai - psichologinės sveikatos.
Teismo procesas ir nuosprendis
Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį pripažino buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš keturis nepilnamečius. Politikas nuteistas už dešimt nusikalstamų veikų, tarp kurių - prievartavimas, tvirkinimas ir fizinės žalos padarymas vaikams. Teismas K. Bartoševičiui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat priminė, kad prokuratūra prašė K. Bartoševičiui be laisvės atėmimo bausmės skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 5 metus po bausmės atlikimo dirbti su vaikais.
Dviem nukentėjusiems paaugliams Panevėžio apygardos teismas priteisė po 8 ir 12 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tuo metu apeliacinį skundą padavusi prokuratūra siekia, kad K. Bartoševičiui būtų skirta griežtesnė bausmė - ne septyneri, o dešimt metų laisvės atėmimo.
Apeliacijos ir tolesnis procesas
Apkaltinamąjį nuosprendį apskundė K. Bartoševičius, siekdamas visiško išteisinimo. Prokuroras Donatas Skrebiškis teigė, kad pateiktas apeliacinis skundas siekiant, kad nuosprendis būtų pakeistas, o kaltinimo esmė - kad buvo skirta per švelni bausmė, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Už vaikų tvirkinimą kalėti nuteistas buvęs Seimo narys K. Bartoševičius lankėsi Lietuvos apeliacinio teismo koridoriuose, kur dalyvavo posėdyje, kuriame siekė nušalinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Donatą Skrebiškį. Tačiau Apeliacinis teismas K. Bartoševičiaus prašymą atmetė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą - apklausti Panevėžio apygardos prokurorę Valdemarą Chodorcevičienę ir kitus liudytojus. Bylos nagrinėjimą teismas tęs kitų metų vasarį.
K. Bartoševičiaus biografija ir veikla
Po Generalinės prokuratūros pranešimo apie kaltinimus daugelis atsisuko ir į K. Bartoševičiaus biografiją. Politikas deklaracijoje yra nurodęs savo darbovietes. 2014 metais jis buvo Lietuvos dainų šventės Dainų diena „Čia mano namai“ direktoriumi. 2018 - 2019 metais dirbo Kauno Veršvų gimnazijos ekonomikos mokytoju. 2019- 2020 metais ekonomikos mokė Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, o 2019 - 2020 metais - Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje. Ilgiausiai K. Bartoševičius iki tampant Seimo nariu buvo VšĮ berniukų ir jaunuolių chore „Ažuoliukas“, kurio direktoriumi politikas dirbo 2012 - 2020 metais.
Politinės pasekmės ir visuomenės reakcija
K. Bartoševičiaus byla sukėlė didelį atgarsį visuomenėje ir turėjo politinių pasekmių. MRU politologė Rima Urbonaitė pabrėžė, kad skandalas - neeilinis, todėl ir visuomenė į tai žiūri ypač jautriai. Jos teigimu, K. Bartoševičiaus skandalo šešėlis krenta ir ant konservatorių partijos, jo atsikratyti taip lengvai jiems nepavyks. Anot jos, akivaizdu, kad situacija dėl šio skandalo TS-LKD yra sudėtinga ir tai turės įtakos partijos įvaizdžiui, tačiau koks bus jos mastas - prognozuoti sunku.
VDU Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas teigė, kad trumpalaikis efektas bus neigiamas, tačiau kokio jis bus dydžio - sunku pasakyti. Jis teigė besiremiantis nekaltumo prezumpcija ir sakantis, kad įtarimai dėl šios veiklos yra politiškai neigiamas dalykas partijai, tačiau klausimas - kokio dydžio ir kaip ilgai.
Apžvelgiant visą situaciją, akivaizdu, kad K. Bartoševičiaus byla yra sudėtinga ir daugialypė, turinti didelę reikšmę tiek teisinei sistemai, tiek politinei aplinkai, tiek visuomenės nuomonei. Ši byla kelia svarbius klausimus dėl politikų atsakomybės, vaikų apsaugos ir teisingumo užtikrinimo.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Parlamentinio tyrimo blokavimas
2023 metų kovo mėnesį Seimas atsisakė pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo, susijusio su pedofilija įtariamu K. Bartoševičiumi. „Valstiečio“ Dainiaus Gaižausko inicijuota komisija nebuvo patvirtinta - už jos sudarymą balsavo 54 parlamentarai, tačiau net 64 buvo prieš, o 8 susilaikė. Svarbiausia - nė vienas valdančiosios daugumos atstovas, įskaitant konservatorius, nepalaikė šios iniciatyvos.
Premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, kad ši informacija jau pasenusi ir nevertina tolimesnio tyrimo. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, jog klausimai, į kuriuos norėta atsakyti, jau buvo nagrinėti vasario mėnesį, o specialios komisijos sudarymas - neproporcingas ir neatitinka „ypatingo įvykio“ kriterijų. Praėjusią kadenciją konservatoriai blokavo parlamentinį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus.
Parama I. Šimonytei
77.lt atliktas tyrimas parodė, kad K. Bartoševičius 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose rėmė bendrapartietę Ingridą Šimonytę. Politikė sulaukė itin didelės finansinės paramos, daugiausia - iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Tarp paramos aukotojų figūruoja ir buvęs parlamentaras K. Bartoševičius, kuris skyrė 80 eurų.
Kiti įtarimai konservatorių gretose
Visas pedofilijos tvaikas Seime pasklido po to, kai 2023 metų sausio 25 dieną parlamentą pasiekė netikėta žinia - tuometinis konservatorius Kristijonas Bartoševičius, viešėdamas Čilėje, nusprendė atsisakyti savo mandato. Kiti konservatoriai, kaip antai Mykolas Majauskas ir Linas Slušnys, taip pat buvo įtarinėjami atlikę panašius nusikaltimus ar apie juos tylėję.
tags: #bartosevic #vaiku #zeme