Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi Seimo balsavimai, susiję su vaikų apsauga, Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) ir kitais teisės aktų projektais. Nagrinėjami skirtingų frakcijų pozicijos, argumentai ir galimos įtakos vaikų gerovei.
Gyvenimo Įgūdžių Programos (GĮP) Pataisos Atmetimas
Praėjusios savaitės antradienį Seimas atmetė opozicinių frakcijų siūlymą išbraukti lytiškumo ugdymo temą iš plačiai nuskambėjusios Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) ir vietoje to jį įtraukti į etikos arba tikybos pamokas, paliekant tėvams pasirinkimą. Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, susilaikė - 23, prieš buvo 43 parlamentarai.
Balsavimo Rezultatai ir Parlamentarų Pozicijos
UŽ balsavo šie opozicijos atstovai: Valius Ąžuolas, Zigmantas Balčytis, Rima Baškienė, Tomas Bičiūnas, Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Algirdas Butkevičius, Algimantas Dumbrava, Viktoras Fiodorovas, Dainius Gaižauskas, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Domas Griškevičius, Jonas Jarutis, Liudas Jonaitis, Eugenijus Jovaiša, Dainius Kepenis, Gintautas Kindurys, Asta Kubilienė, Linas Kukuraitis, Deividas Labanavičius, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Andrius Palionis, Beata Pietkiewicz, Jonas Pinskus, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas, Artūras Skardžius, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Giedrius Surplys, Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas, Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Tomas Tomilinas, Stasys Tumėnas, Juozas Varžgalys, Aurelijus Veryga, Antanas Vinkus, Remigijus Žemaitaitis, konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, liberalai Juozas Baublys, Jonas Varkalys bei „laisvietis“ Artūras Žukauskas.
PRIEŠ balsavo konservatoriai Andrius Navickas, Justas Džiugelis, Žygimantas Pavilionis, Agnė Bilotaitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Algis Strelčiūnas, Liuda Pociūnienė, Emanuelis Zingeris, Jurgita Šiugždinienė, Jurgita Sejonienė, Arvydas Pocius, Linas Slušnys, Irena Haase, Sergejus Jovaiša, Monika Navickienė, Kęstutis Navickas, Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis, Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė, Vytautas Kernagis, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, „laisviečiai“ Kasparas Adomaitis, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Aušrinė Armonaitė, Vytautas Mitalas, Marius Matijošaitis, Ewelina Dobrowolska, Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Simonas Gentvilas, Eugenijus Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Viktoras Pranckietis, opozicijai priklausantys „darbietis“ Valdemaras Valkiūnas, socialdemokratai Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė.
„Laisvietė“ Ieva Pakarklytė apskritai stebėjosi, kaip seimūnai rimtais veidais tokį kompromisinį variantą svarstė. Politikė pridūrė, kad GĮP privalo būti neiškraipyta ir vykti „pilna apimtimi“ ir teigė: „Turime galvoti apie vaiko interesus ir suteikti reikalingą informaciją atitinkamai pagal vaiko/paauglio amžių.“
Taip pat skaitykite: Balsavimo teisė paaugliams
A. Veryga patarė tėvams plačiau pasidomėti, kas gi tiems vaikams šioje paslaptingoje pamokoje iš tiesų dėstoma ir kieno gi pavardės puikuojasi rekomenduojamos literatūros sąrašuose.
A. Verygos Kritika GĮP Turinui ir Mokytojų Kompetencijai
Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį į GĮP turinį ir mokytojų kompetenciją, teigdamas, kad norint pasiruošti toms temoms, turbūt reikėtų baigti atskirą aukštąjį mokslą ir įgyti tokio dalyko mokytojo kvalifikaciją. Temos labai sudėtingos, daug svarbių detalių. Nesvarbu ar kalbam apie civilinę saugą, ar emocinę sveikatą, ar kitus svarbius dalykus. Mokytojų tam niekas nerengė. Taškas. Dėstyti jau reikia dabar, o tai jau savaime yra profanacija.
Politikas pridūrė, kad viename iš vaikams rekomenduojamų literatūros šaltinių yra aptariamas ir biologinės lyties apibrėžimas, kuriame slypi ir dar vienas naujadaras, kaip antai - teisinė lytis. Pasak šio apibrėžimo, biologinė lytis tėra… „vienas iš keleto su asmens lytine tapatybe susijusių dedamųjų aspektų“. Taipogi svarbios literatūros sąraše puikuojasi ir konservatoriaus Lino Slušnio inicialai ir knyga, pavadinimu „Ką gali mokytojai“.
Kiti Svarbūs Balsavimai ir Įstatymų Projektai
Seime buvo svarstomi ir kiti su vaikų apsauga susiję įstatymų projektai, tokie kaip:
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) (Nr. XIIIP-354(2)).
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (Nr. XIIIP-355(2)).
- Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3208).
Šie projektai apima įvairius aspektus, susijusius su vaiko teisių apsauga, socialine parama ir šeimos politika.
Taip pat skaitykite: Diskusijos dėl vaiko teisių apsaugos
Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymo Projekto Kritika
Šiandien LR Seime buvo pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 3, 5, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. Projektas kelia rimtą susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos ir betėvystės skatinimo. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas iš anksto užprogramuoja betėvystę - situaciją, kai dar už negimusį vaiką nusprendžiama, kad jis neturės tėčio. Šis įstatymo projektas iš esmės prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kurio 7 str. sako: „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.“, 12 str. Valstybė privalo saugoti vaiko teisę turėti abu tėvus, o ne skatinti betėvystę! Gerbdami moterų norą susilaukti vaikų, turime neužmiršti, kad vaikui pradėti reikia dviejų t.y. vyro ir moters tarpusavio ryšio, kuris geriausiai išpildomas santuokoje. Nėra moterų teisės „turėti vaiką“, bet yra vaiko teisė turėti tėvą ir motiną.
Parlamentarų Neliečiamybės Klausimas
Lapkričio mėnesį Seimą supurtė politinės veidmainystės spektaklis. Generalinei prokurorei paprašius panaikinti socialdemokrato Antano Nedzinsko teisinę neliečiamybę, politikas iškart pasidavė. Tačiau Konstitucijos 62-asis straipsnis nurodo, kad bet kuriuo atveju dėl Seimo nario neliečiamybės turi balsuoti visas Seimas. Ir artėjant galutiniam balsavimui, A. Nedzinskas dainelę keičia ir pareiškia: „Esu įsitikinęs, kad tai politinė byla.“ Seimo narius, matyt, taip sukrėtė šie A. Nedzinsko žodžiai, kad dalis jų mįslingai išsilakstė. A. Nedzinsko neliečiamybei panaikinti reikėjo 71 balso „už“, o buvo 69. Taigi balsavimas žlugo, o A. Nedzinskas neliečiamybę išsaugojo ir dėl dviejų tūkstančių eurų vertės galimai neteisėtų čekučių iš Trakų savivaldybės teisėsaugai nesiaiškins, juo labiau teisiamas nebus.
„Didžioji Seimo narių dalis patikėjo, kad tai yra politizuota byla, todėl ir nusprendė neatimti mano teisinės neliečiamybės. O ji ir yra tam, kad Seimo narys nebūtų politiškai persekiojamas, įtakojamas“, - balandžio mėnesį tikino Seimo narys.
Vieną politinės veidmainystės seansą šis Seimas apturėjo anksčiau, kai socialdemokrato Arūno Dudėno neliečiamybė nebuvo panaikinta. Taigi Nedzinskas su Dudėnu trejus metus gyvens ramiai. „Tris metus bus pakabinti. Jeigu nebus išrinkti į kitą Seimą - teks tas procedūras praeiti. Jeigu bus išrinkti - vėl kreipsis prokuroras“, - galvą kraipė Seimo narys, demokratas Saulius Skvernelis.
L. Kasčiūnas piktinasi situacija: dėl ko A. Nedzinskas su A. Dudėnu vis dar turi neliečiamybę, o socdemai Eugenijus Sabutis, Tomas Martinaitis ir aušrietis Saulius Bucevičius jos neteko? „Aš va nepagaunu logikos. Vienam nuimta neliečiamybė, kitas - apsaugotas. Trečias apsaugotas, ketvirtam nuimta neliečiamybė. Aš nežinau, nuo ko tai priklauso. Ar nuo vakarėlio prieš tai įvykusio?“ - tvarka stebėjosi Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Tad lieka du keliai: politikams geriau planuoti laiką arba keisti Konstituciją. Prezidentas palaikytų antrąjį variantą. „Jeigu atsirastų politinės valios tą 62 straipsnį koreguoti - sveikinčiau tai. Bet matydamas dabartinio Seimo sudėtį, aš nelabai tikėčiausi, kad tai realistiškas variantas“, - nuogastavo Prezidentas Gitanas Nausėda. Konservatorius Jurgis Razma - optimistiškesnis, todėl teigia jau pradėjęs rengti Konstitucijos 62-o straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo savanoriškai neliečiamybės atsisakę parlamentarai iškart jos ir netektų. „Jeigu tikrai neveidmainiauja Seimo nariai, sako, kad jie visi čia labai norėjo balsuoti…“, - teigė J. Razma.
tags: #balsavimas #vaiku #apsaugos #klausimu #rezultatai