Fizinis pajėgumas yra svarbus vaikų fizinei, psichinei, socialinei ir emocinei gerovei. Nepaisant to, vaikų fizinis pajėgumas yra nepakankamas ir stebima jo mažėjimo tendencija. Straipsnyje apžvelgiami bakalauro studijų metu atlikti vaikų fizinio pajėgumo tyrimai Lietuvoje, siekiant atskleisti dabartinę situaciją ir tendencijas.
Fizinio Pajėgumo Svarba Vaikų Gerovei
Fizinis pajėgumas turi teigiamą poveikį vaikų fizinei, psichinei, socialinei bei emocinei gerovei. Fizinis raštingumas siekia puoselėti motyvaciją, pasitikėjimą savimi, fizinę kompetenciją, žinias ir fizinio aktyvumo patirties supratimą. Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, formuojantis žmogaus organizmo funkcijas, ugdantis ir stiprinantis visą organizmo sistemą bei veikiantis jo gyvybingumą. Jis - svarbiausia ikimokyklinio amžiaus vaiko laisvalaikio praleidimo forma, kuri užtikrina gerą sveikatą bei socialinę ir emocinę gerovę. Mokytojų motyvacija ir jų gebėjimas motyvuoti vaikus, daro įtaką vaiko domėjimuisi fizine veikla ir atsisprendimui aktyviai gyventi visą gyvenimą. Būtina pritaikyti supančią aplinką, kad ji skatintų vaikų judėjimą, tenkintų pažintinius interesus, gerintų nuotaiką, užtikrintų optimalų organizmo augimą.
Fizinio Pajėgumo Tyrimai: Klaipėdos Miesto Gedminų Progimnazijos Pavyzdys
Vienas iš tyrimų buvo vykdomas Klaipėdos miesto Gedminų progimnazijoje 2018 ir 2021 metais. Tyrimo objektas - sportuojančių ir nesportuojančių šeštų klasių mokinių sveikatą stiprinantis fizinis pajėgumas. Tyrimo tikslas - ištirti sportuojančių ir nesportuojančių šeštų klasių mokinių sveikatą stiprinantį fizinį pajėgumą. Iš viso tyrime dalyvavo 143 šeštų klasių mokiniai. 2018 m. I tyrimo etape dalyvavo 75 (53,0% mergaičių) šeštų klasių mokiniai. 50,2% tyrime dalyvavusių vaikų bent vieną kartą per savaitę dalyvaudavo popamokinėje organizuotoje fizinio ugdymo veikloje, t. y. neformaliajame fiziniame ugdyme. Užsiėmimų trukmė - 1‒2 valandos. 2018 m. didžioji dalis (89,4%) tiriamųjų buvo 13 metų amžiaus ir buvo paskirti į pagrindinę medicininę fizinio pajėgumo grupę (82,5%). 2021 m. antrame tyrimo etape tyrime dalyvavo 72 (47,7% mergaičių) šeštų klasių mokiniai. Kaip ir pirmame tyrimo etape, didžioji dalis tiriamųjų buvo 13 metų amžiaus (93,3%) ir buvo paskirti į pagrindinę medicininę fizinio pajėgumo grupę (87,4%). 2018 m. ir 2021 m. šeštų klasių mokinių fizinio pajėgumo testavimą atliko darbo autorius, jam padėjo fizinio ugdymo mokytoja N. T. Prieš atliekant tyrimą vaikai buvo supažindinti su tyrimo tikslu. Jiems išsamiai buvo paaiškinta fizinio išsivystymo matavimų ir testų atlikimo metodika. Gauti duomenys buvo išanalizuoti ir palyginti tarpusavyje bei su Lietuvos mokinių fizinio pajėgumo duomenimis (Eurofit, 2017).
Tyrimas su Respondentais, Turinčiais Padidintą Svorį
Kitas tyrimas buvo kiekybinis momentinis tyrimas su tiksline imtimi - respondentais su padidintu svoriu. Analizuojamosios imties dydis n = 148, o atsako dažnis 94 proc. Tyrimas vykdytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos padalinyje, sanatorijos “Žibutė”.
Tyrimo Rezultatai
Tyrime dalyvavo 47 berniukai ir 92 mergaitės. 12- 13 m., 14-15 m., 16 -17 m. tiriamųjų amžiaus grupėse KMI didesnis nei 30 kg/m2 (IOTF standartai tokį KMI leidžia traktuoti nutukimu). Mergaičių KMI didesnis nei berniukų visuose amžiaus tarpsniuose. 12 - 18 m. respondentai linkę nevalgyti pusryčių darbo dienomis ir tai sudarė 57,8 proc. 12 - 18 metų respondentų. 44,1 proc. respondentų, kurių amžius 12 - 18 metų savaitgaliais nurodė niekada nevalgantys pusryčių. 12-18 m. amžiaus berniukų ir mergaičių grupėse pastebimos labai panašios pusryčių nevalgymo tendencijos (57,6 proc. ir 58,0 proc. atitinkamai). Toje pačioje amžiaus grupėje pusryčiaujančių abi savaitgalio dienas berniukų (42,4 proc.) buvo beveik du kartus daugiau nei mergaičių (26,1 proc.). Skirtumas tarp pusryčių nevalgymo ir kūno masės indekso statistiškai reikšmingas. 23,0 proc. į klausimą apie pusryčių valgymą atsakė niekada nepusryčiaujantys, jų KMI 30-34,99. Pusryčių niekada nevalgantys respondentai, kurių KMI siekė 40-44,9, sudarė 11,8 proc. visų apklaustųjų. Kiekvieną rytą pusryčius valgo 27 respondentai (19,4 proc.), jų KMI buvo žemesnis - 25 - 29,9. Tyrimo metu išsiaiškinome, kad tiriamiesiems mokykloje užtenka laiko per pertrauką papietauti, tačiau tik iki 12 metų amžiaus grupės tiriamieji nurodė, valgantys 3 - 4 dienas per dieną , 12 - 18 metų grupėje 47,1 proc. respondentų atsakė valgantys 1 - 2 kartus per dieną. Mergaitės dažniau nei berniukai vartoja sveikatai palankius maisto produktus vaisius, daržoves ir žuvį, nors jos linkę dažniau nei berniukai užkandžiauti saldumynais. Berniukai dažniau renkasi sveikatai nepalankius maisto produktus, tai yra greito maisto produktus, saldžius gazuotus gėrimus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Išvados
Berniukai geriau nei mergaitės vertina savo subjektyvią sveikatą ir išvaizdą visose amžiaus grupėse, tačiau mergaitės dažniau nei berniukai rūpinasi ir galvoja apie savo išvaizdą ir kūno svorį (p<0,05). Mergaitės buvo dažniau fiziškai aktyvios trumpalaikio (iki 1val.) fizinio aktyvumo metu, negu berniukai, o berniukai dažniau fiziškai aktyvūs ilgai trunkančio (2 ir daugiau val.) fizinio aktyvumo metu.
Kauno Miesto Pirmokų Fizinis Aktyvumas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto atliktas tyrimas analizavo Kauno miesto pirmokų fizinio aktyvumo ypatumus, atsižvelgiant į šeimos sociodemografines charakteristikas, bei galimybes būti fiziškai aktyviais Kauno pradinėse mokyklose. Tai kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis epidemiologinis tyrimas, naudojant anketines apklausas. Tyrimo atsako dažnis - 56,5 proc.
Tyrimo Rezultatai
2023 m. 54,1 proc. vaikų lankė sporto ar šokių būrelius. Daugiau vaikų lanko sporto ar šokių būrelius, kurie gyvena su abiem tėvais, šeimose, kuriose visiškai užtenka mėnesio pajamų, tėvai turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba. 84,3 proc. pirmokų į mokyklą atvežami ir 76,1 proc. parvežami iš jos automobiliu. Vežamų į mokyklą automobiliu skaičius padidėjo 40,3 proc., o iš mokyklos - 43,9 proc. Per 15 metų Kauno pirmokų sporto ar šokių būrelių lankymas sumažėjo 30,0 proc. Išvados rodo, kad ko gero, per didelis atstumas iki mokyklos, kurio neįmanoma įveikti pėsčiomis, taip pat kelio į mokyklą vertinimas kaip nesaugaus, pakeitė keliavimo įpročius - vaikai dažniau vežami į mokyklą ir iš jos automobiliu.
Ikimokyklinio Ugdymo Pedagogų Nuomonė Apie Projektinę Veiklą
Tyrimas atliktas 2021 m. spalio - lapkričio mėn., kurio metu anketinėje apklausoje dalyvavo 108 atsitiktiniai Lietuvos ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogai ir mokytojai, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Stebėjime dalyvavo Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos neformaliojo ugdymo mokytojas kūno kultūrai ir trylika 5-6 m. vaikų.
Išvados
Dalyvavimas projektuose vaikų ugdymui kelia konkrečius mokymosi tikslus: ugdyti vertybes ir gyvenimo įgūdžius naudingus kasdieniame gyvenime: pagarbą, komandinį darbą ir problemų sprendimą; ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius; skatinti bendrauti ir bendradarbiauti, rinktis sveiką gyvenimo būdą, dirbti komandoje. Vienas iš alternatyvių būdų skatinančių 5-6 m. vaikų fizinį aktyvumą yra projektinė veikla. Ji leidžia ne tik sistemiškai spręsti vaiko fizinio aktyvumo skatinimo bei sveikos gyvensenos formavimo ir sveikatos stiprinimo problemas, bet yra lengvai pritaikoma prie ugdymo proceso.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
tags: #bakalauras #vaiku #fizinis #pajegumas