Vaikų badas: priežastys ir pasekmės

Įvadas

Badas ir skurdas yra opi pasaulinė problema, paveikianti daugelį šalių, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje nagrinėjama bado ir skurdo samprata, priežastys, apžvelgiama padėtis Lietuvoje ir pasaulyje, taip pat pristatomos kovos su skurdu priemonės.

Bado ir skurdo samprata

Skurdas socialinės raidos požiūriu apibrėžiamas kaip būklė, kai trūksta materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių net minimaliam, visuomenei priimtinam, gyvenimo lygiui laiduoti. Skurdas gali būti santykinis arba absoliutus. Ypač skaudi problema yra vaikų skurdas, kuris apriboja jų vystymosi potencialą ir didina tikimybę skursti ateityje.

Badas yra ilgalaikis maisto trūkumas, sukeliantis sveikatos problemų ir net mirtį.

Skurdo ir bado priežastys

Skurdo ir bado atsiradimo priežastys yra įvairios ir susijusios tiek su gamtiniais, tiek su socialiniais, ekonominiais ir politiniais veiksniais.

Dažniausios skurdo atsiradimo priežastys:

Taip pat skaitykite: Pilietybės įgijimas gimstant: Lietuva ir pasaulis

  • Nedarbas ir žemas darbo užmokestis
  • Šeimos iširimas ir nepilnos šeimos
  • Žemas išsilavinimo lygis
  • Liga ir negalia
  • Socialinė atskirtis ir diskriminacija
  • Priklausomybės (alkoholis, narkotikai, azartiniai lošimai)
  • Nepakankama socialinė parama

O. Lewiso skurdo kultūros teorija išskiria keletą aspektų, užtikrinančių skurdo paveldimumą:

  • Veiksmingo dalyvavimo pagrindinėse visuomeninėse institucijose trūkumas
  • Ekonominė ir socialinė priklausomybė nuo valstybės
  • Nepasitikėjimas vyriausybe, policija, teismais ir įstatymais
  • Saugios vaikystės ir nevisavertės motinystės bei tėvystės trūkumas
  • Autoritariniai santykiai šeimoje
  • Deviantinio elgesio bei psichologinių patologijų toleravimas
  • Menkavertiškumo, nepajėgumo, priklausomybės, fatalizmo jausmai
  • Susilpnėję arba nutrūkę santykiai su bažnyčia
  • Tikėjimas vyrų pranašumu prieš moteris, matricentriškos šeimos
  • Provincialumas, istorijos jausmo trūkumas
  • Ankstyvi seksualiniai santykiai

Bado atsiradimo priežastys:

  • Gamtinės priežastys (sausros, potvyniai, kenkėjai)
  • Ekonominės priežastys (skurdas, maisto kainų kilimas)
  • Politinės priežastys (karai, konfliktai, korupcija)
  • Maisto atliekų problema
  • Klimato pokyčiai
  • Nualintas dirvožemis

Bado ir skurdo padėtis pasaulyje

Badas yra pasaulinė problema, paveikianti daugelį šalių, ypač Afrikoje ir Azijoje. Rusijos karas prieš Ukrainą pagilino pasaulinę maisto problemą ir grasina sukelti dešimčių milijonų žmonių badą visame pasaulyje.

Faktai apie badą:

  • Jungtinių Tautų duomenimis, 2017 m. badą kentė 821 mln. žmonių.
  • Maisto produktų ypač stinga ekonomiškai silpnose Afrikos šalyse.

Skurdžiausios pasaulio šalys:

Taip pat skaitykite: Pasaulinės abortų tendencijos

(Šalys pagal BVP vienam gyventojui)

Badas Ukrainoje: Holodomoras

Ukrainos istorijoje badas buvo naudojamas kaip politinis įrankis. Sovietų režimas tris kartus pasinaudojo badu Ukrainoje, siekdamas politinių tikslų (1921-1923, 1932-1933 ir 1946-1947 m.). Iš visų trijų badmečių išsiskiria 1932-1933 m. badmetis, kuris įgijo Holodomoro (Badmyrio) vardą ir 2006 m. Ukrainos įstatymu buvo pripažintas ukrainiečių tautos genocidu.

Holodomoro priežastys:

  • Sovietų valdžios politika (prievartinė kolektyvizacija, grūdų konfiskavimas)
  • Ukrainos pasipriešinimas komunizacijai
  • Ukrainizacijos politika (grįžimas prie tautinės-komunistinės politikos)

Holodomoro pasekmės:

  • Milijonai mirusių ukrainiečių
  • Trauma ukrainiečių tautos atmintyje

Lietuvos kova su skurdu ir badu

Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, susiduria su skurdo problema. Vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos įgyvendina įvairias programas, skirtas mažinti skurdą ir remti pažeidžiamus gyventojų sluoksnius.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos

Lietuvos kovos su skurdu priemonės:

  • Socialinės išmokos (vaikų pinigai, pašalpos, kompensacijos)
  • Parama maistu (maisto bankas)
  • Užimtumo programos (profesinis mokymas, parama verslui)
  • Būsto parama (socialinis būstas, kompensacijos už šildymą)
  • Švietimo programos (nemokamas maitinimas mokyklose, parama moksleiviams)

Valgymo sutrikimai paauglystėje ir jų prevencija

Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kai jaunuoliai patiria daug fizinių ir psichologinių pokyčių. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu užtikrinti tinkamą mitybą ir formuoti sveikus mitybos įpročius. Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ir bulimija, yra rimtos psichikos sveikatos problemos, kurios dažniausiai pasireiškia paauglystėje.

Valgymo sutrikimų priežastys:

  • Psichologiniai veiksniai (žema savivertė, perfekcionizmas, nerimas, depresija)
  • Socialiniai veiksniai (spaudimas būti lieknam, idealizuotas kūno įvaizdis)
  • Biologiniai veiksniai (genetinis polinkis)

Valgymo sutrikimų prevencija:

  • Švietimas apie sveiką mitybą ir kūno įvaizdį
  • Psichologinė pagalba ir konsultacijos
  • Sveikos mitybos įpročių formavimas šeimoje ir mokykloje
  • Dėmesys paauglių emocinei gerovei

Sveika mityba

Sveika mityba yra svarbi visą žmogaus gyvenimą, ypač paauglystėje, kai organizmas auga ir vystosi. Subalansuota mityba užtikrina harmoningą augimą, fizinį ir protinį vystymąsi, didina organizmo atsparumą ligoms.

Sveikos mitybos principai:

  • Įvairumas (valgyti kuo įvairesnį maistą)
  • Saikingumas (nevalgyti per daug)
  • Subalansuotumas (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis)
  • Reguliarumas (valgyti kasdien tuo pačiu metu)

Sveikos mitybos piramidė:

  • Pagrindas: duona, grūdai, bulvės (5-11 porcijų per dieną)
  • Daržovės (3-5 porcijos per dieną)
  • Vaisiai (2-4 porcijos per dieną)
  • Pienas, sūris, jogurtas (2-3 porcijos per dieną)
  • Mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai (2-3 porcijos per dieną)
  • Viršūnė: riebalai, aliejai, saldumynai (vartoti saikingai)

Slaptas badas

Specialistų pastebėjimu, išsivysčiusiose šalyse plinta slaptas badas, nes vartojamas nekokybiškas maistas, vaikomasi vegetariškų bei veganiškų dietų. Todėl žmonėms pritrūksta reikiamo vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekio.

Vitamino B12 stokos anemija:

  • Simptomai: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, galūnių tirpimas, atminties sutrikimai, depresija.
  • Priežastys: mitybos mados (vegetarizmas, veganizmas), sutrikęs vitamino B12 įsisavinimas.
  • Gydymas: vitamino B12 injekcijos.

Homocisteino tyrimas:

  • Naudojamas vitamino B12 stokos mažakraujystei diagnozuoti ir aterosklerozės komplikacijų rizikai kontroliuoti.

Ūgio pokyčiai

Žmonių ūgio pokyčius tyrinėja brendimo ir augimo specialistai, vadinami auksologais, taip pat antropologai ir medikai.

Lietuvoje egzistuoja vadinamasis ūgio geografinis gradientas - aukščiausi yra žemaičiai, žemiausi - dzūkai. Tuo metu Vilniaus gyventojų mišrainė geriausiai atspindi visos Lietuvos ūgio vidurkį.

Šiuolaikinis žmogus ūgiu gerokai pranoksta net ir praeities aukštaūgius. Labiausiai tikėtina, kad fizinius pokyčius lėmė praėjusio amžiaus viduryje kur kas pakitusi mityba.

Akceleracija - greitesnis vaikų ir paauglių augimas praėjusio amžiaus antrojoje pusėje - išskirtinis reiškinys, toks staigus ir ženklus žmonių paaugimas niekada anksčiau nefiksuotas. Labiausiai įtikina versija, kad taip nutiko dėl po karo labai pakitusios mitybos.

1960-1975 metais gimusios kartos augimas buvo didžiausias. Vyrauja nuomonė, kad tuomet mitybai naudoti labai nenatūraliai auginti broileriai, kiaulės, galvijai galėjo paskatinti šį šuolį.

Dabar vidutinis 20-25 metų Lietuvos vyrų ūgis yra 182,8 cm, to paties amžiaus moterų - 168,5 cm. Lietuviai yra tarp aukštaūgių tautų.

Žmogus negali turėti nerealiai didelio kūno. Egzistuoja biologinis optimumas (geriausias variantas). Pagal naujausių tyrimų duomenis, dabartinė auganti karta nebepraaugs savo tėvų.

tags: #badas #salyse #vaikai