Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai mityba įgauna dar didesnę reikšmę. Tinkama mityba ne tik užtikrina motinos sveikatą, bet ir yra būtina normaliam vaisiaus vystymuisi. Straipsnyje aptarsime, kaip subalansuota mityba, įskaitant skaidulų turtingus produktus, tokius kaip avižų sėlenos, gali būti naudinga nėštumo metu. Aptarsime svarbiausius mitybos aspektus, maisto produktus, kuriuos reikėtų įtraukti į racioną, ir tuos, kurių reikėtų vengti. Taip pat panagrinėsime, kaip pagerinti virškinimą, sumažinti cholesterolio kiekį ir užtikrinti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Subalansuota Mityba Nėštumo ir Žindymo Metu
Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Sveikatai palanki moters mityba teigiamai veikia pastojimą bei nėštumo laikotarpį, turi įtakos žindymui. Motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui, o žindymas yra ypač naudingas kūdikio ir motinos sveikatai. Nėštumo metu energijos poreikis išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos). Energijos poreikis žindymo metu išauga dėl papildomos energijos poreikio motinos pieno gamybai. Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Angliavandeniai - tai energijos šaltinis tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščiajai ar žindančiajai reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Suvartojamas reikiamas lėtai įsisavinamų angliavandenių kiekis padeda išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Suvartojamas cukrų (greitai įsisavinamų angliavandenių) kiekis turi būti apribotas ir neviršyti 10 proc. suvartojamos paros energijos. Riebalai, taip pat ir cholesterolis, nėštumo metu reikalingi daugeliui medžiagų apykaitos procesų, turi įtakos vaisiaus gimimo svoriui, nervų sistemos vystymuisi. Besilaukianti ar žindanti moteris neturėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekio, t. y. riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau labai svarbu, kokie riebalai vartojami. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus, ypač smegenų ir regos, vystymuisi. Rekomenduojamas suvartoti omega-3 riebalų rūgščių kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200‒300 mg/parą, t. y. 200 g žuvies per savaitę (turėtų būti vartojama riebios žuvies (atlantinės skumbrės, silkės, upėtakio, sardinės, lašišos ar kt.). Patariama, kad žuvis būtų virta arba kepta orkaitėje. Į kasdienį nėščiosios ar žindančiosios maitinimosi racioną turėtų būti įtrauktos skaidulinės medžiagos. Jų reikėtų suvartoti 25‒35 g per parą, kartu vartojant pakankamai skysčių. Skaidulinės medžiagos apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo. Rekomenduojamas skysčių kiekis per parą yra 2-2,5 l, iš kurių pagrindas - geriamasis negazuotas vanduo. Rekomenduojamas vandens kiekis (iš maisto ir gėrimų) yra 1 ml/kcal per parą, bet ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Fizinio darbo metu, esant šiltesniam orui, prakaituojant, karščiuojant organizme dar padidėja skysčių poreikis. Suvartojamas pakankamas vandens kiekis ne tik užtikrina gyvybines funkcijas, bet ir sumažina šlapimo takų infekcijų ir vidurių užkietėjimo riziką. Norint įsitikinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, galima vertinti šlapimo spalvą, koncentruotas šlapimas gali rodyti, kad suvartojama nepakankamai skysčių. Tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo ir žindymo metu yra didesnis nei įprastai, todėl nėščiosios ir žindyvės turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tai, ką valgo, stengtis subalansuoti savo mitybą ir rinktis kokybiškus maisto produktus. Geležis nėščiosios ir žindančiosios organizme reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai bei deguoniui pernešti iš plaučių į audinius. Per mažas geležies kiekis moters organizme sukelia dar didesnės anemijos riziką nėštumo metu, o tai gali nulemti deguonies trūkumą normaliam vaisiaus organizmo augimui ir vystymuisi. Geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų (heminė geležis) ‒ liesos raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos), paukštienos bei žuvies. Geležies (neheminės) yra ir augalinės kilmės maisto produktuose ‒ viso grūdo maisto produktuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse, tačiau jos pasisavinimas kur kas mažesnis. Kūdikiai pirmiems šešiems gyvenimo mėnesiams geležies atsargas sukaupia dar motinos įsčiose. Tačiau jei mamai nėštumo metu trūksta geležies, didelė tikimybė, kad kūdikiui jos taip pat trūks. Kalcis yra svarbus tiek moters, tiek jos kūdikio organizmui, kaulinio audinio, dantų, formavimuisi ir palaikymui. Nėštumo ir žindymo metu kalcio poreikis labai padidėja ‒ iki 1000‒1100 mg (paauglėms iki 1300 mg) per parą. Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Magnis reikalingas normaliam nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, turi antistresinį poveikį, pagerina kalcio apykaitą ir įsisavinimą. Folio rūgštis reikalinga eritrocitų gamybai motinos kraujyje, DNR sintezei, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trečdalį. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, svarbus kalcio apykaitai organizme, skeleto ir dantų vystymuisi. Šis vitaminas taip pat didina insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą bei kūdikių rachito profilaktikai. Daugiausiai vitamino D susidaro odoje, kai ši veikiama saulės spindulių. Lietuvos klimato juostoje saulėtų dienų nepakanka, todėl vitamino D atsargos organizme turėtų būti kaupiamos pasitelkiant sveiką ir subalansuotą mitybą bei maisto papildus. Vitaminas A reikalingas odos, gleivinės (įskaitant virškinimo ir kvėpavimo takų sistemas), skeleto sistemos ir dantų vystymuisi bei regėjimo ir imuninei funkcijai palaikyti. Vitaminas A nėštumo metu teigiamai koreliuoja su gimimo svoriu bei nėštumo trukme. Per mažas vitamino A kiekis organizme susijęs su mažesniu naujagimio gimimo svoriu bei gali lemti motinos anemiją.
Maisto Produktai, Kurių Reikėtų Vengti Nėštumo Metu
Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad saugios dozės vartoti alkoholį nėra; bet kokia alkoholio dozė ar forma nėštumo planavimo, nėštumo bei žindymo laikotarpiu yra žalinga. Alkoholio koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti netgi didesnė nei motinos kraujyje, nes vaisiaus kepenys jį skaido daug lėčiau. Taip pat alkoholio randama ir vaisiaus vandenyse, kuriuos vaisius geria, taigi su kiekvienu grukšniu alkoholio jis gauna papildomai. Alkoholio vartojimas nėštumo metu sukelia daugelį vaisiaus ir naujagimio sutrikimų, iš kurių sunkiausio pobūdžio ‒ vaisiaus alkoholinis sindromas. Saugiausia žindant kūdikį alkoholio nevartoti. Tyrimų rezultatai rodo, kad vartojant alkoholį žindymo laikotarpiu laktacijos efektyvumas nuolat mažėja. Kofeinas yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius, kurio yra tam tikruose gėrimuose, tokiuose kaip kava, arbata, gaivieji, energiniai gėrimai, bei šokolade. Kofeinas sutrikdo miegą, slopina geležies pasisavinimą, skatina šlapinimąsi, skysčių netekimą, su šlapimu pasišalina kalcis. Didelis kofeino kiekis (300 mg per parą ir daugiau) didina savaiminio persileidimo riziką. Kofeinas patenka į motinos pieną, todėl vartojant kofeino turinčius produktus, kofeino gauna ir žindomas kūdikis. Kofeinas kūdikio organizme yra lėtai metabolizuojamas ir išsiskiriamas. Didelėse vandenyno žuvyse, tokiuose kaip rykliai, tunas, kardžuvės ar skumbrės, kaupiasi sunkusis metalas gyvsidabris. Taip pat gyvsidabris kaupiasi ir kitose didelėse plėšriose gėlavandenėse žuvyse, tokiose kaip ešeriai, lydekos ar menkės. Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairius maistingus maisto produktus. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą.
Skaidulinės Medžiagos: Svarba ir Nauda Nėštumo Metu
Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, jog žmogaus organizmui skaidulos yra ypatingai naudingos ir kiekvienas turėtume įtraukti būtent šių maistinių medžiagų į savo maisto dienos racioną, o sveikesnių maisto produktų bei įvairių papildų pasiūla vis dažniau puikuojasi ,,papildomų skaidulų šaltinio” epitetu. Paprastai jos skirstomos į tirpstančias vandenyje ir netirpiąsias. Būtent pastarosios maistinės skaidulos vadinamos organizmo šluota, nes pagerina peristaltiką (vamzdinių organų sienelių susitraukimą), tad padeda užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, prisideda prie greitesnio maisto keliavimo per virškinimo sistemą. Nors, pasirodo, ir labai naudingos bei reikalingos, tačiau skaidulos dažno žmogaus maisto racione yra deficitas. Pavyzdžiui, tik apie 5 proc. Atrodo, jog dabar žinome tikslias proporcijas ir produktus, kad pasiektume reikalingą maistinių skaidulų kiekį per dieną. Tačiau, kad būtume išties užtikrinti, galime pažvelgti į realius produktų, turinčių daugiausia skaidulų, kiekius.
Avižų Sėlenos: Puikus Skaidulų Šaltinis
Daily Spoon kilo iš noro Lietuvoje matyti kitokį sveikos gyvensenos produktą. Anderson JW, Baird P, Davis RH Jr, Ferreri S, Knudtson M, Koraym A, Waters V, Williams CL. Įsivaizduokite paprastą, gaivų gėrimą, kurio stiklinė kas rytą padeda stabiliai mažinti „blogąjį“ cholesterolį, palaikyti švarių kraujagyslių būklę ir nuraminti virškinimą. Beta‑gliukanai iš avižų. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pripažįsta, kad beta‑gliukanai iš avižų padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Poveikis ryškiausias, kai per dieną gaunama apie 3 g beta‑gliukanų. Praktikoje tai dažniausiai atitinka maždaug 60-100 g avižų (priklausomai nuo veislės ir apdorojimo). Beta‑gliukanai didina turinio klampumą žarnyne, „suriša“ tulžies rūgštis ir skatina jų šalinimą. Linų sėmenys. Maltų linų sėmenų skaidulos ir lignanai padeda mažinti LDL bei bendrąjį cholesterolį, o alfa‑linoleno rūgštis (ALA) prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos. Fermentacija - papildomas pliusas. Rūgimo metu dalis avižų tirpių skaidulų tampa labiau prieinamos, susidaro organinės rūgštys ir fermentai, kurie gali palankiai veikti žarnyno mikrobiotą bei virškinimą. Kompleksinis poveikis. Svarbu: natūralios priemonės puikiai papildo gydytojo rekomendacijas, bet nepakeičia paskirtų vaistų, jei jų reikia. Pasiruošite be specialių priemonių. 1-2 valg. Pastaba dėl malimo: maltos linų sėmenys geriau atpalaiduoja ALA ir lignanus. - Išplaukite stiklainį karštu vandeniu ir nusausinkite. - Į stiklainį suberkite nuplautas avižas ir linų sėmenis. - Užpilkite šiltu virintu vandeniu (30-40 °C). - Uždarykite ir palikite 12-24 val. kambario temperatūroje (apie 20-24 °C). Stiklainį laikykite nuo tiesioginės saulės. Kuo šilčiau - tuo greičiau raugsta. - Nukoškite per sietelį arba marlę. Dalį nuosėdų galite palikti - jos praturtina gėrimą skaidulomis. - Gerkite po 1 stiklinę (200-250 ml) ryte, ant tuščio skrandžio. Laikykite šaldytuve iki 2-3 dienų. Venkite metalinių, rūdžių turinčių dangtelių. Fermentuokite švarioje aplinkoje. Dozavimas. 1 stiklinė ryte ant tuščio skrandžio. Trukmė. Pirmuosius pokyčius (lengvesnis virškinimas, mažesnis sunkumas) pajusite per 3-7 dienas. Beta‑gliukanų tikslas. Maksimaliai naudai siekite apie 3 g beta‑gliukanų per dieną. Kadangi dalis tirpių skaidulų lieka skystyje, o dalis - nuosėdose, prieš geriant gėrimą sukrėskite, kad pakeltumėte skaidulas. Ciklas. Gerkite 4 savaites, atlikite lipidogramą (bendras cholesterolis, LDL, HDL, trigliceridai), įvertinkite progresą ir tęskite dar 4-8 savaites, jei reikia. Papildomai: derinkite su kasdieniais žingsniais - 30-45 min. ėjimo, daugiau ankštinių, daržovių ir riešutų, mažiau transriebalų, perdirbtų užkandžių.
Taip pat skaitykite: Avižų pieno žala vaikams
Skaidulų Nauda Virškinimui, Energijai ir Apykaitai
Virškinimo komfortas. Energija ir apykaita. Stabilesnė gliukozė = stabilesnė energija. LDL mažėjimas. Tyrimai su beta‑gliukanais rodo 5-10 % LDL sumažėjimą per ~4-8 savaites, jei pasiekiama ~3 g beta‑gliukanų per dieną. Kraujospūdis ir kraujagyslės. Dėl bendro priešuždegiminio ir kraujagyslių funkciją palaikančio poveikio dalis žmonių pastebi švelnų kraujospūdžio normalizavimąsi. - Jei vartojate vaistus. Tirpios skaidulos gali sumažinti dalies vaistų ir papildų pasisavinimą. Laikykite 2-3 val. - Sergant diabetu. - Sergant tulžies latakų ar žarnyno striktūromis. - Nėštumo ir žindymo metu. - Sergant celiakija ar glitimo netoleravimu. Avižos savaime neturi glitimo, bet dažnai būna užterštos. - Didelės žalios linų sėmenų dozės. Neviršykite protingų kiekių (1-2 v. š. per dieną), ypač jei jos nemaltos ir vartojamos be pakankamo vandens. Siekiate 3 g beta‑gliukanų? Be gėrimo, įtraukite ir avižinę košę, avižų sėlenas ar viso grūdo rugius. Skonio kompromisas. Valgomas „gėrimas“. Nuoseklumas > intensyvumas. Vienos stiklinės dažnai pakanka pradžiai ir virškinimo komfortui. Jei siekiate ryškaus LDL mažėjimo, svarbu bendra dienos tirpių skaidulų (ypač beta‑gliukanų) suma - ~3 g. Galite, bet rinkitės stambius, minimaliai apdorotus dribsnius. Visaverčiai grūdai ar kruopos fermentuojasi tolygiau, duoda daugiau struktūrinės skaidulos. Dažniausiai - taip. Tirpios skaidulos lėtina gliukozės pasisavinimą, glikemijos kreivė tampa lygesnė. Ne. Tai - mitybos priemonė, galinti sumažinti LDL ir bendrą riziką, bet ji nepakeičia medikamentinio gydymo, jei jis paskirtas. Taip, jei gerai toleruojate, galite vartoti ilgai. Per ilga fermentacija šilumoje. 24+ val. karštą dieną gali sukelti nepageidaujamą skonį ir mikroflorą. Visiškai nukošiamos skaidulos. Tirpias skaidulas gaunate ir skystyje, bet dalį prarasite su tirščiais. Vartojimas kartu su vaistais. Skaidulos mažina kai kurių preparatų pasisavinimą. Sprendimas: laikykite 2-3 val. Linų sėmenys laikomos kambaryje sumaltos. Greitai rūksta. Avižos vs. psilio sėlenos. Psilio (gysločio) tirpios skaidulos taip pat turi įrodytą LDL mažinimo poveikį. Linų sėmenys vs. čija. Abi sėklos turi skaidulų ir ALA, bet linų sėmenys turi daugiau lignanų. Fermentuotas gėrimas vs. košė. Fermentuoti produktai gali būti švelnesni virškinimui ir draugiškesni mikrobiotai, o košė suteikia daugiau sotumo. 1-2 dienos: stiklinė gėrimo ryte. Vertinate skonį, pilvo reakcijas. Paruoškite 1 litrą gėrimo šiam ir kitam rytui. Laikykitės higienos ir 12-24 val. Laikykite 2-3 val. Turite pastebėjimų ar minčių? Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Ačiū, kad skaitote. Esu Aspektas.lt įkūrėjas ir turinio autorius. Mano aistra - sveikata, sveikas gyvenimo būdas, sodininkystė ir natūralūs sprendimai, kurie padeda kasdien jaustis geriau. Tikiu, kad aiški ir patikima informacija gali pakeisti gyvenimo kokybę, todėl stengiuosi rašyti taip, kad kiekvienas rastų ką pritaikyti sau.
Mitybos Rekomendacijos Nėštumo Metu
Nėštumo metu moterims svarbu pasirūpinti subalansuota ir maistinga mityba. Žemą glikeminį indeksą turintys angliavandeniai ir nesmulkintų grūdų produktai: Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai cukraus kiekis kraujyje pakyla valgant tam tikrus angliavandenius. Liesi baltymai: Nors šiuose produktuose ir nėra skaidulų, tačiau jie - labai sotūs, maistingi, todėl sergant PKS yra labai naudingi. Omega-3 riebalų rūgštys: Padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio koncentraciją, gali padėti normalizuoti hormonų koncentraciją, mažinti uždegiminius organizmo procesus, gerina insulino jautrumą. Produktų, kurių reikėtų vengti arba apriboti: Aukšto glikeminio indekso (GI) angliavandeniai: Siekiant suvaldyti PKS simptomus reikėtų atsisakyti arba stipriai apriboti aukštą glikeminį indeksą (GI) turinčių angliavandenių. Perdirbti ir daug transriebalų turintys maisto produktai: Jie siejami su blogojo cholesterolio padidėjimu, didesne diabeto ir širdies ligų rizika. Rekomenduojama vengti šių produktų: perdirbta ir raudona mėsa, margarinas, bulvių traškučiai ir kiti panašūs užkandžiai, „pirktiniai“ konditerijos gaminiai, pavyzdžiui, sausainiai, vafliai, pyragai ir kt. Riebus pienas ir riebūs pieno produktai.
Cholesterolis ir Jo Svarba Nėštumo Metu
Cholesterolis - į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje). Cholesterolio kiekio padidėjimas dar vadinamas hipercholesterolemija, arba dislipidemija. Cholesterolis - mums gyvybiškai svarbi organizmo riebalų sudėtinė dalis. Iš jų sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai ir tulžies rūgštys. Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Cholesterolis kraujyje susideda iš kelių frakcijų: MTL (blogojo cholesterolio), DTL (gerojo cholesterolio) ir trigliceridų. MTL (mažo tankio lipoproteidai) sukelia kraujagyslių pakitimus - jos siaurėja, sustorėja, tampa mažiau elastingos. Ne mažiau svarbus ir MTL ir DTL santykis. DTL (didelio tankio lipoproteidai) atlieka apsauginį vaidmenį, nešdami cholesterolį iš kraujagyslių sienelių į kepenis. Esant daug perteklinio cholesterolio, jis nusėda ant arterijų sienelių ir sudaro aterosklerotinę plokštelę. Susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, organizmas prasčiau aprūpinamas krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Tada apkraunama širdis, jai sunkiau pumpuoti kraują. Šiam procesui progresuojant, arterijoms visai užakus, organai neaprūpinami krauju, nustoja funkcionuoti, gali vystytis gyvybei grėsmingos situacijos. Cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti valgant riebalų turinčio maisto, mažėjant fiziniam aktyvumui. Rekomenduojamas cholesterolio kiekis kraujyje - 5,2 mmol/l. Tyrimais nustatyta: jei cholesterolio kiekis neviršija 5,4-5,8 mmol/l, mirtingumas didėja nesmarkiai, o peržengus 5,8-6,0 ribą, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų labai išauga. DTL koncentracija turėtų viršyti 1,2 mmol/l, o MTL koncentracija neturėtų padidėti iki 3,5 mmol/l. Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama mažinti didinant fizinį aktyvumą, nuolat sportuojant (bėgimas, pasirinkus tinkamą tempą ir atstumą, „sudegina“ daugiau cholesterolio nei kiti profilaktikos ir gydymo būdai), atsikratant antsvorio, keičiant mitybos įgūdžius, reikia mažinti kraujospūdį, nerūkyti.
Mitybos Patarimai Cholesterolio Mažinimui
Maistui vartokite tik liesą mėsą, ją apdorodami nujaustykite riebalus, venkite rūkytos, konservuotos, sūdytos mėsos, patiekalų iš gyvulių inkstų, kepenų, smegenų, žuvų ikrų, krevečių. Rinkitės liesesnius pieno produktus - pieną, kefyrą, rūgpienį, liesą varškę. Fermentiniuose sūriuose gausu cholesterolio, todėl jie vengtini. Gamindami maistą, vietoj sviesto ar taukų vartokite aliejų. Sumuštiniams labiau tiks tepus mišinys iš grietinėlės ir augalinių riebalų. Cholesterolio kiekį mažina vaisiuose esantys pektinai. Reikiamą pektinų kiekį gausite pusryčiams suvalgę pusę greipfruto, priešpiečiams - obuolį, pietums - pusę apelsino. Labai tinka vynuogės ir jų sultys. Ypač naudingos maistinių skaidulų turinčios avižų sėlenos. Avižos turi B grupės, D, E vitaminų, mikroelementų. Maistinės skaidulos brinksta skrandyje ir sukelia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą užkietėjus viduriams. Labai vertingi patiekalai iš jūros žuvų. Jose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinių trynių per savaitę suvalgykite ne daugiau kaip tris. Kiaušinio baltymai nėra ribojamai. Vertėtų valgyti jūros kopūstų, dumblių. Laikantis neriebalinės dietos, kasdien rekomenduojama suvartoti 2-3 valgomuosius šaukštus alyvuogių, linų sėmenų ar kitų augalinių aliejų. Paprastą kavą geriau filtruokite ar keiskite žaliąja arbata. Venkite alkoholio, kepto maisto. Maistą geriau troškinkite ar virkite garuose.
Kiti Svarbūs Patarimai Nėštumo Metu
Valgykite reguliariai: Reguliarus valgymas padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, mažina atsparumą insulinui. Įvairus maistas, subalansuota mityba: Pasistenkite mitybą subalansuoti. Tai reiškia, kad reikia vartoti daug baltymų, žemu glikeminiu indeksu pasižyminčias daržoves ir vaisius, sveikus riebalus bei mažą glikeminį indeksą turinčių angliavandenių. Mankšta ir kasdienis judėjimas: Per savaitę bent apie 2,5 val. reikėtų skirti fiziniams pratimams, aktyvesnei mankštai. Lengvai judėti, vaikščioti būtina kasdien. Streso valdymas, mažinimas: PKS gali sukelti stresą, kuris itin dažnai lemia emocinį valgymą. Tad reikėtų ieškoti būdų jį suvaldyti, nuraminti protą, mokytis atskirti fiziologinį alkį nuo emocinio valgymo. Tam (ypač vos pradėjus keisti mitybą bei gyvenimo būdą) labai pasitarnauja dienotvarkės ir mitybos plano susidarymas, raminančios veiklos, pasivaikščiojimai, joga, meditacija.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Liaudies Medicina Cholesterolio Mažinimui
Cholesteroliui mažinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui liaudies medicina primygtinai rekomenduoja daržinį česnaką. Jo veikliosios dalys plečia kraujagysles, mažina riebalų, ypač blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje, mažina padidėjusį kraujospūdį. Patartina kasdien suvalgyti 2-3 česnako skilteles. Smulkinto česnako dėkite į varškę, salotas arba gardinkite sumuštinius. Labai naudinga išgerti šviežių česnako sulčių (po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną); arba vaistinėje nuripirkite česnako kapsulių. Taip pat rekomenduojama valgyti daug raugintų kopūstų, ypač pavasarėjant, kai trūksta šviežių daržovių. raugintuose kopūstuose yra rūgšties, kuri suardo organizme susikaupusias net vandenyje netirpstančias druskas, raugintuose kopūstuose esančios rūgimo bakterijos palengvina virškinimo procesą. Tie, kas valgo raugintus kopūstus, turi daugiau jėgų, tampa atsparesni stresui, suaktyvėja medžiagų apykaita galvos smegenyse ir nervuose, stiprėja kaulai, sureguliuojama riebalų apykaita, sumažėja cholesterolio. Cholesterolį mažina ir padeda išvalyti jį iš organizmo imbierai.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai