Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, ir tai rodo didėjantį supratimą bei sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio.
Autizmo Spektro Sutrikimo apibrėžimas ir paplitimas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymosi sutrikimas, kuris apima įvairius socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Veiksniai, lemiantys diagnozavimo dažnumo didėjimą
Pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu, o tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu:
- Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešoji nuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose.
- Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio.
- Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką.
- Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę.
2013-2017 m. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo turintiems vaikams
Autizmo Priežastys ir Veiksniai
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
- Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Ankstyvieji Autizmo Požymiai Vaikams
Kiekvienas vaikas vystosi savaip - vieni pradeda kalbėti anksčiau, kiti vėliau, vieni rodo didelį susidomėjimą žmonėmis, kiti labiau mėgsta būti vieni. Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti autizmo spektro sutrikimą (ASS). Ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku suteikta pagalba padeda gerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę.
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Terapijos autizmui
Raudonos vėliavėlės: požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia sutrikimai
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Autizmo Diagnostika
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Štai pagrindiniai etapai:
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Taip pat skaitykite: Patarimai Tėvams: Autizmas ir Lytinis Brendimas
Autizmo Tipai ir Sunkumo Lygiai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.
Aspergerio Sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Pagalba ir Terapijos Vaikams su Autizmu
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Ankstyvos intervencijos svarba
Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.
Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.
Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Kauno klinikų iniciatyva
Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis. Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.
Dažniausiai Užduodami Klausimai apie Autizmą
- Ar autizmas išgydomas? Ne, autizmas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi visavertį gyvenimą.
- Ar skiepai sukelia autizmą? Ne. Moksliniai tyrimai aiškiai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo.
- Ar autizmas išaugamas? Ne, autizmas neišaugamas, bet galima pasiekti reikšmingą pažangą.
- Ką daryti, jei įtariate autizmą savo vaikui? Jei tėvai pastebi elgesio ar raidos sunkumų, verta kreiptis pas kitą specialistą. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Autizmas Kaip Neuroįvairovės Dalis
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.
Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick, 1928 - 1999) - vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių, gavęs Oskaro apdovanojimą už vizualinius efektus filme „2001 metų kosminė odisėja“. Arba Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin, 1809 - 1882) - garsus anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją. Ar seras Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins, g. 1937) - garsus britų kilmės aktorius bei režisierius.