Autizmo Spektro Sutrikimo Terapijos Metodai: Išsamus Vadovas

Įvadas

Autizmas, dar žinomas kaip autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais. Tai sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius autizmo terapijos metodus, jų taikymo principus ir efektyvumą, siekiant padėti autizmo spektrą turintiems asmenims tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos.

Autizmo Spektro Sutrikimai: Kas Tai?

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).

Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.

Autizmo Priežastys ir Paplitimas

Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (ASS). Esama daug veiksnių, lemiančių vaiko smegenų pakenkimą, kuris pasireiškia tam tikrais požymiais, įvardijamais autizmo diagnoze. Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.

Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autorių (Gillberg, Coleman, 1992) duomenimis, iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1.

Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo turintiems vaikams

Autizmo Atpažinimas

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.

Autizmo Terapijos Metodai

Nors autizmo spektro sutrikimų (ASS) neįmanoma paprasčiausiai „išaugti“, yra daug terapijų darbui su autistiškais vaikais, kurios padeda jiems įgyti naujų įgūdžių ir įveikti didelį spektrą jų vystymosi kliūčių. Autizmas - tai sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam išgydyti iki šiol dar nėra išrasti vaistai. Tačiau yra įvairių programų, skirtų vaikui su raidos sutrikimais adaptuotis ir įveikti sunkumus. Jos labai skirtingos. Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas.

Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)

Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Yra daugybė autizmo intervencijos strategijų, tačiau taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA) yra viena iš labiausiai paplitusių ir pripažintų. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose.

ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y.

Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną.

Taip pat skaitykite: Autizmo Požymiai Vaikams

Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką. Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. proactive) ir reaktyvinėmis (angl. reactive) strategijomis.

Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems.

Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.

ABA principų taikymas praktikoje:

• Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
• Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai.
• Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
• Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
• Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
• Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu).
• Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis.
• Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
• Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai.
• Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės.
• Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami.

Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse.

„Son-Rise“ Terapijos Programa

Viena tokių yra „Son-Rise“ terapijos programa, skirta autizmo spektre esantiems ir/ar kitų sutrikimų turintiems vaikams, tokiais kaip Aspergerio sindromas ir kt. Ją sukūrė JAV gyvenantys Barry Kaufmanas ir Samahria Kaufman - tėvai, kurių sūnui anksti buvo diagnozuotas sunkus autizmas. Jos esmė ta, kad svarbiausiu dalyku laikomas ne gebėjimas spręsti matematikos uždavinius, o socialiniai ryšiai. Autizmo spektre esantiems žmonėms sunku bendrauti su kitais. Visa programa skirta tam, kad žmogus pradėtų socializuotis.

Taip pat skaitykite: Patarimai Tėvams: Autizmas ir Lytinis Brendimas

Programoje yra keletas principų ir vienas pagrindinių tas, kad tu „įeini“ į vaiko judesius (t. y. juos perimi ir atkartoji). Tai suveikia kaskart! Kai vaikas pajunta, kad tu kalbi jo kalba ir ne trauki jį į savo pasaulį, o pirmiausia ateini į jo pasaulį, - atrandamas pasitikėjimu grįstas ryšys. Juo remiantis po truputį vaiką imi kviesti pas save, į mūsų pasaulį. Ir pamažu jis ateina.

„Son-Rise“ programa turi vykti nuolatos, ji tampa tavo požiūriu ir kasdieniu elgesiu.

Kiti Terapijos Metodai

Be ABA ir „Son-Rise“ terapijos, yra ir kitų metodų, kurie gali būti naudingi autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams:

• Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis.
• Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekiant išmokyti vaiką priežastingumo.
• Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.
• SCERTS metodas: socialinis-komunikacinis, emocijų reguliavimo ir transakcinės pagalbos modelis, apimantis įvairias vaiko raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir labiau nei kitos naudojamos metodikos, taikosi į psichoemocinę būseną.
• Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.

Ergoterapija

Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.

• Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
• Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir joje technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
• Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais.
• Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius.
• Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
• Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.

Ankstyvoji Pagalba ir Intervencija

Geriausia, ką Jūs galite padaryti kaip autistiško ar kitų raidos sutrikimų turinčio vaiko tėvas, - pradėti dirbti nedelsiant. Kreipkitės pagalbos iškart, vos pradėjote įtarti, kad kažkas ne taip. Nelaukite, kad Jūsų vaikas išmoks vieno ar kito įgūdžio vėliau ar tiesiog „išaugs” problemą. Nelaukite oficialios diagnozės. Kuo anksčiau ASS turintis vaikas gaus pagalbą, tuo didesnė tikimybė jam gyventi visiškai savarankišką, pilnavertį, nuo kitų praktiškai nesiskiriantį gyvenimą.

Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas. Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.

Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba kiti gydytojai specialistai, nustatę vaiko raidos sutrikimą arba raidos sutrikimo riziką, siunčia pacientą VRSAR paslaugas teikiančio gydytojo konsultacijos.

Tėvų Vaidmuo ir Svarba

Autistiško vaiko tėvai gali padaryti labai daug tam, kad padėtų savo vaikui susidoroti su sunkumais. Tačiau reikiamos pagalbos ir palaikymo gavimas šeimai taip pat labai svarbus. Kai auklėji autistišką vaiką, rūpestis savimi - tai ne egoizmas, o būtinybė. Emocinė jėga duoda žmogui galimybę būti geresniu tėvu.

Patarimai tėvams:

• Mokykitės apie autizmą.
• Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
• Kreipkitės pagalbos į kitus.
• Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.
• Skatinkite vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose.
• Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių.
• Nepamiškite skirti laiko žaidimams.

Suaugusiųjų Autizmas

Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Štai keletas sričių, kurias gali paveikti autizmo spektro sutrikimas suaugusiojo asmens gyvenime ir kaip:

1. Socialinė sąveika: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
2. Darbas ir karjera: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis.
3. Švietimas: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi.
4. Kasdieninis gyvenimas: Įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo.
5. Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei.

Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.

Suaugusiųjų autizmo diagnostikos procesas:

1. Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu.
2. Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų.
3. Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai.
4. Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą.
5. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę.
6. Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis.

Kada Kreiptis į Specialistus?

Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą. Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą.

tags: #autizmo #spektra #vaiku #terapijos