Kiekvieno vaiko auginimas yra unikalus ir kupinas įvairių patirčių, tačiau auginant vaiką, kuriam diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (ASS), kelias tampa dar ypatingesnis. Tėvams reikia dar daugiau kantrybės, atsidavimo ir gilinimosi į vaiko poreikius bei jausmus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis su autistišku vaiku, kokią pagalbą jam suteikti ir kaip sukurti jam palankią aplinką.
Autizmo Spektro Sutrikimas: Supratimas - Pirmas Žingsnis
Kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tėvams labai svarbu kuo daugiau apie šį sutrikimą sužinoti, siekiant kuo geriau suprasti vaiko poreikius ir išsiaiškinti, kaip jį auginti. Tik suprasdami šiuos dalykus, tėvai gebės sukurti vaikui augti palankią aplinką. Šiais laikais vaikams vis dažniau diagnozuojamas autizmas, todėl pastaruoju metu apie jį galima rasti nemažai informacijos.
Rekomenduojama Literatūra
Yra daugybė knygų, padėsiančių tėvams suprasti, kaip tinkamai ugdyti savo vaiką ir kaip prisitaikyti prie jo poreikių. Štai kelios iš jų:
- Barry M. Prizant, Tom Fields-Meyer „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“: Knygos autorius, psichiatras Barry M. Prizant, teigia, kad „Autizmas nėra liga, tai kitokio žmogaus ypatybė. Autizmo sutrikimą turintys vaikai ir suaugusieji, kaip ir visi žmonės, pereina kelis raidos etapus, tik savaip, kiek kitaip nei dauguma. Norint jiems padėti, nereikia jų „taisyti“, o paprasčiausiai bandyti juos suprasti ir tik tada keisti save - savo įsitikinimus ir požiūrį.“
- Ellen Notbohm „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“: Autorė, autistą auginanti motina, sako: „Vaikas autistas pasaulį mato kitaip. O mūsų uždavinys - pripažinti ir įvertinti kitokį jo mąstymo ir pasaulio pažinimo būdą. Todėl turime įgarsinti jo mintis ir jausmus. Jeigu to nepadarysime, mūsų vaiko autizmas reikšis praleistomis galimybėmis, neatrastomis dovanomis. Todėl reikia veikti.“
Asociacija „Lietaus Vaikai“
Lietuvoje veikia asociacija „Lietaus vaikai“, vienijanti šeimas, auginančias vaikus su autizmo spektro ir kitais raidos sutrikimais, suaugusius žmones, turinčius autizmo spektro sutrikimų, ir kitus asmenis, specialistus, susiduriančius su autizmu. Asociacija leidžia žurnalą, kuriame pateikia daugybę straipsnių, naujausių metodikų, patarimų ir kitos aktualios informacijos apie autizmą.
Komunikacijos Svarba
Bendraujant tarpusavyje, reiškiant mintis mums nereikia įdėti daug pastangų, dažniausiai bendrauti yra malonu. Tačiau autistams bendrauti ir išsakyti savo poreikius žodžiais yra nelengva. Todėl labai svarbu kuo anksčiau padėti jiems išmokti save išreikšti ir kiek įmanoma geriau realizuotis visuomenėje. Tad tėvai turėtų vaikams padėti atrasti būdą, kaip komunikuoti, rasti priemonių, padėsiančių veiksmingai bendrauti. Kalba - ne vienintelė bendravimo priemonė. Bendravimas paveikslėliais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais, gestais ar kitomis specialiomis priemonėmis taip pat gali būti efektyvus būdas suprasti raidos sutrikimų turinčius asmenis.
Taip pat skaitykite: Autizmas ir hiperaktyvumas: esminiai skirtumai
Jutiminiai Skirtumai
Autistiški vaikai turi tam tikrų ypatumų, kitaip reaguoja į įvairius dirgiklius, aplinką, stipriau reaguoja į šviesą, į akių kontaktą, garsus, kvapus ir skonius. Gaunamą informaciją iš lytėjimo organų jie priima kitaip, savaip. Tad svarbu atpažinti ir suvokti tokius vaiko jutimo skirtumus, sukurti tinkamą ir palankią aplinką, nesukelsiančią neigiamų emocijų ir papildomo streso.
Rūpestis Savimi
Labai svarbu yra padėti ne tik vaikui, bet ir sau. Vaikai viską supranta ir jaučia tėvų emocijas, savijautą, todėl padėdami sau, jausdamiesi gerai, prisidėsite ir prie savo vaiko gerovės. Jeigu tėvai nebeturės energijos, bus pervargę, kaip jie galės pasirūpinti vaiku? Todėl svarbu nepamiršti partnerio, rasti laiko santykiams, laikui kartu, išklausyti vienas kitą, padėti. Taip pat reikia nepamiršti rūpintis savo sveikata, skirti laiko miegui, atrasti laiko dalykams, kurie džiugina, pomėgiams, kurie įkvepia, nes tai suteikia vidinės stiprybės ir padeda susidoroti su sunkumais.
Patarimai Bendraujant Su Autistiškais Vaikais
Amerikiečių rašytojos, mamos ir autizmo švietėjos Ellen Notbohm knyga „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ pateikia vertingų įžvalgų apie autistiškų vaikų pasaulį. Štai 14 patarimų, kaip bendrauti su autizmą turinčiais vaikais, remiantis šia knyga:
- Susipažinkite su medžiaga: Pažinkite vaiką, jo poreikius ir pomėgius.
- Sprendimus priimkite atsižvelgdami į bendrąją padėtį: Atsižvelkite į platesnį kontekstą.
- Nustatykite problemą: Nepulkite spręsti problemos, kurios gal net nėra.
- Ieškokite pačių įvairiausių sprendimų: Kvieskite į pagalbą patikimus žmones.
- Kliaukitės sveiku protu: Lavinkite kritinį mąstymą.
- Pasirinkimus pateikite kaip klausimus: Paverskite pasirinkimus tikrinamaisiais klausimais.
- Venkite apibendrinimų: „Visada“ ir „niekada“ - tai retai taikytini kraštutinumai.
- Naudokitės atmetimo procesu: Įvertinkite, ar sprendimas duotų laukiamos naudos.
- Spėkite remdamiesi tuo, ką žinote: Remkitės visais turimais ištekliais ir informacija.
- Nekreipkite dėmesio į tai, kas jus blaško: Atsiribokite nuo toksiškų žmonių ir situacijų.
- „Ieškokite keistuolio“: Neįprastas sprendimas gali būti pats geriausias.
- Neskubėkite: Išsikelkite tarpinius tikslus.
- Kliaukitės nuojauta: Jūs žinote daugiau, nei manote žinanti.
- Tik geriausia, ką galite: Stengtis iš paskutiniųjų nėra absoliutus matas.
Užsiėmimai Darželio Amžiaus Vaikams
Kiekviena mama ar tėtis kamuoja klausimas, kuo užimti mažąjį, kad jis ne tik smagiai leistų laiką, bet ir ugdytųsi. Ypatingai ši dilema neduoda ramybės tėvams, auginantiems vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Kiekviena minutė atrodo brangi, kiekvieną norisi išnaudoti, tačiau tuo pačiu taip svarbu, kad mažasis ne tik mokytųsi, bet ir galėtų pasidžiaugti vaikyste. O kas sakė, kad šie du norai nesuderinami? Siūlome susipažinti su naudingais ir kartu smagiais užsiėmimais darželinio amžiaus vaikučiams.
Grupiniai Užsiėmimai
Ikimokykliniais metais daugelis raidos sutrikimų turinčių vaikų patiria pirmuosius ilgus ir ne visuomet malonius susitikimus su bendraamžiais. Vieniems jiems tai gali būti labai sunku. Be to, ir besikeičianti aplinka bei rutina gali būti labai didelis iššūkis vaikui. Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais. Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu ir tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių. Galite naudotis pamokų autizmą turintiems vaikams planais arba remdamiesi keletu esminių temų susidaryti savo pačių pamokas. Beje, nereikia bijoti, kad pradžioje vaikas žais nelabai noriai, o patys žaidimai primins daugiau imitacijos užduotį nei laisvą žaidimą. Iš tiesų, raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai nemoka “greitai orientuotis” besikeičiančiame žaidime, nejaučia malonumo, kurį žaidimas teikia įprastos raidos vaikams. Viena vertus, taip yra todėl, kad jiems sunku savarankiškai perprasti žaidimo taisykles, ar išmokti jas spontaniškai imituojant kitus vaikus, kita vertus, kadangi žaisti jiems savarankiškai sunku - jie nėra sėkmingi. O kai vaikas nesijaučia sėkmingas - užsiėmimas jam negali teikti malonumo.
Taip pat skaitykite: Holistinis požiūris į autizmą
Imitaciniai Įgūdžiai
Vėluojantys, neįprasti imitaciniai įgūdžiai arba jų nebuvimas ypač būdingas autizmo spektrą turintiems vaikams, kaip rodo McMaster universitete atikto tyrimo duomenys. Šių įgūdžių stiprinimas per žaidimą gali praplėsti vaiko galimybes bendrauti su kitais. Imitacija - vienas svarbiausių įgūdžių, būtinų daugeliui kitų, įskaitant bendravimą ir žaidimą su bendraamžiais, mokymąsi kalbėti, akademinius įgūdžius ir kt. Vaidybinius žaidimus galite pasirinkti taip, kad jie geriausiai atitiktų vaiko pomėgius, tai padės patraukti jo dėmesį.
Sensoriniai Žaidimai
Pojūčių sutrikimai paveikia didžiąją dalį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų (pagal tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale Autism). Garsai, proprioreceptorinis pojūtis (padeda mums suvokti savo kūno ir atskirų dalių dinaminę bei statinę padėtį), lytėjimas, vizualinė informacija, skoniai ir kiti pojūčiai gali būti pernelyg stiprūs, arba vaikai gali siekti dar stipresnės stimuliacijos.
- Didelį maisto produktų laikymo indą pripildykite pupų ir paslėpkite jose smulkių žaislų.
- Į nedidelius indelius (pvz., kinderio kiaušinio geltoną plastmasinę talpą) įdėkite įvairių kvapų maisto produktų: duonos, apelsino žievelės, mėtų, cinamono ir pan.
- Į nedideles lėkštutes sudėkite po truputį skirtingo skonio produktų: druskos, pipirų, citrinos, šokolado ir mokykitės/žaiskite skonius: kartu, saldu, sūru, rūgštu ir t.t.
- Pasigaminkite įvairių tunelių ir kliūčių ruožų iš kėdžių, stalų ir kt.
Atminkite, kai kuriems vaikams tam tikra sensorinė patirtis gali būti per stipri. Jeigu vaikas atrodo ypač sunerimęs, nespauskite.
Eilės Laukimas
Sulaukti savo eilės - labai svarbus įgūdis ikimokyklinuko socialinei raidai, be to, tai atlieka labai svarbų vaidmenį verbalinei kalbai. Sulaukti eilės tikras iššūkis bet kuriam ikimokyklinukui, tačiau turinčiam autizmo spektro sutrikimą - ypač didelis. Formalizuojant elgesį ir darant tai smagiai, eilės išlaukimas gali tapti natūralia vaiko gyvenimo dalimi.
- Vaikui žaidžiant su žaislu, prieikite ir paprašykite eilės sau pažaisti. Nelaukite, kol vaikas pasakys „gerai“. Paprasčiausiai imkite žaislą, pažaiskite ir grąžinkite jį. (Nepamirškite padėkoti (atsidėkoti) už tai, kad vaikas leido tai padaryti. Veikti reikia labai greitai, paimti tik sekundei, po to dviem, po to trim., t.y., laukimo laiką reikia didinti labai labai palengva).
- Pažaiskite nesudėtingą stalo žaidimą (su kauliuko ridenimu) ir kiekvieną kartą vaiką (vėliau ir jo bendraamžius, žaidžiančius kartu) apdovanokite už tai, kad sulaukė savo eilės (palaipsniui apdovanojimus duokite ne kiekvieną kartą, vaikai turi nežinoti, kada bus apdovanoti už gražų žaidimą.
- Atneškite naują, labai įdomų žaislą (ypač tiks šviečiantis ir grojantis). Kelias minutes juo žaiskite pats, tada pasiūlykite vaikui, sakydamas „dabar tavo eilė“.
Bendro Dėmesio Ugdymas
„Bendro dėmesio“, arba gebėjimo savo patirtimi dalintis su kitais trūkumas - labai dažnas autizmą turinčių vaikų sutrikimas, tačiau būtinas įgūdis ateičiai, kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame žurnale Philosophical Transactions of the Royal Society of Biological Sciences.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
- Grupėje suorganizuokite žaidimą „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti.
- Vaikui žaidžiant su žaislu, paimkite žaislą ir atkreipkite dėmesį į tam tikrą konkretų žaislo aspektą (pavyzdžiui, į pliušinio meškiuko ausis).
- Žaiskite panašius žaidimus į „Šilta/šalta“: vienas žaidėjas sugalvoja objektą, o kitas, užduodamas klausimus ir gaudamas atsakymus „Taip/Ne“ arba „Šilta/Šalta“ turi atspėti, koks tai daiktas. Gali būti pateikiamos užuominos apie spėjamo daikto spalvą, skonį, leidžiamus garsus ar kitas savybes.
- Surinkite įvairių instrumentų ar triukšmą keliančių daiktų. Paprašykite vaiko parodyti, ką jis daro ar piešia. Ypatingai apdovanokite parodžius.
Imitavimo Žaidimai
Imitavimas - didžiulė vaiko raidos dalis, o (pasak Vašingtono universitete atlikto tyrimo) autizmą turintiems vaikams tai gali sektis labai sunkiai.
- Žaiskite žaidimą, kuriame vaidinate tai vieną, tai kitą gyvūną.
- Pamėgdžiokite tai, ką daro vaikas.
- Suskirstykite vaikus poromis ir liepkite apsimesti, kad yra vienas kito veidrodis.
- Žaiskite žaidimą, kurio metu vaikas turi atkartoti juokingus jūsų kūno judesius ir leidžiamus garsus.
Daugeliui autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ikimokykliniai metai yra puikus metas bendrauti su bendraamžiais ir ugdytis socialinius, bendravimo įgūdžius, kurie bus reikalingi mokykloje. Lai šie užsiėmimai būna smagūs ir juose vaikas dažnai sulaukia atlyginimo, kad norėtų toliau dalyvauti.
Patarimai Tėvams, Išgirdusiems Diagnozę
Išgirdus autizmo diagnozę, daugelį tėvų apima mišrūs jausmai - baimė, nerimas, neigimas, panika, liūdesys. Atrodo, kad žemė pradeda slysti iš po kojų net ir tiems, kuriems diagnozė nebuvo labai netikėta. Jeigu šiuo metu jūs esate būtent tokioje situacijoje, tai pirmas dalykas, kurį turite prisiminti - kad autizmo diagnozė yra tiesiog etiketė. Jūsų vaikas nepasikeitė - jis liko toks, koks buvo - jūsų mylimas ir nuostabus mažylis. Šie patarimai paremti patarimais tėvų, kurie augina autistiškus vaikus. Kažkada, kaip ir jūs - jie išgirdo tą pačią diagnozę.
- Priimkite diagnozę: Nėra jokios priežasties jausti gėdą. Jūsų vaiko neurologija tiesiog yra kitokia ir tai viskas.
- Būkite informuoti: Didžioji dalis internete lietuvių kalba prieinamos informacijos apie autizmą yra sukoncentruota į neigiamus aspektus. Pasiruoškite paprieštarauti šiems įsitikinimams.
- Švieskite artimuosius: Labai tikėtina, kad jūsų artimieji, vaiko seneliai apie autizmą nežino nieko, arba jei ir žino - tai informacija itin ribota ir apipinta neigiamais stereotipais. Padrąsinkite juos domėtis, paraginkite klausti apie vaiko būklę ir autizmą apskritai ir dalinkitės informacija.
- Mokykitės iš kitų autistiškų žmonių: Skaitykite jų blogus ir knygas, žiūrėkite jų video Youtube, susipažinkite asmeniškai. Jų dėka gausite įžvalgų, apie kurias dabar nė nepagalvojate.
- Supraskite skirtumus: Autistiškos smegenys ir mąstymo procesai labai skiriasi nuo neautistiškų smegenų.
- Visi vaikai komunikuoja: Net tie, kurie nekalba. Tuo pačiu svarbu žinoti, kad autistiški vaikai, kurie gerai kalba - nebūtina gerai sugeba iškomunikuoti savo intencijas, norus ir savijautą ir dėl to nukenčia.
- Rinkitės tinkamą pagalbą: Yra daugybė mokyklėlių, užsiėmimų ir terapijų, kurios gali duoti naudos. Deja, Lietuvoje - daugelis jų yra mokamos. Todėl svarbu racionaliai nuspręsti kur labiausiai verta išleisti pinigus.
- Dalyvaukite bendruomenėje: Pradėkite dalyvauti jų veikloje. Tai bene greičiausias būdas gauti prieiga prie koncentruotos vienoje vietoje informacijos, kurią sukaupė kiti tėvai.
- Sukurkite ryšį: Jeigu jūsų vaikas nežino kitų autistiškų žmonių ir bendrauja tik su kitais neurotipiškais vaikais, bei šeimos nariais - jis gali jaustis vienišas, izoliuotas, arba dar blogiau - nepilnavertis, niekam tikęs.
- Leiskite jam džiaugtis: Nes visų pirma - jis yra vaikas. Neleiskite kitiems žmonėms sprausti jūsų vaiko į rėmus ir nurodinėti kokie džiaugsmo šaltiniai ir pramogos yra priimtini, kokie ne.
Autistiškų Vaikų Bėgimas
50 procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus su jų įprastos raidos bendraamžiais. Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai tai būdinga būtent tiems vaikams, kurie yra ir hiperaktyvūs.
„Įprastai tai būdinga 4-10 metų vaikams, tačiau kartais šis požymis išlieka ir vyresniame amžiuje. Bėga sunkų autizmą turintys vaikai, dažnai drauge turintys ir intelekto sutrikimų. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei“, - sako L.
Pasak neurologės, autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą jie tiesiog gali nerti į vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus tas, kad autistiški vaikai retai moka plaukti: „Tai didelė problema - yra nedaug trenerių, kurie apsiima išmokyti tokius vaikus plaukti. Mokymo procesas sudėtingas, nes autistiški vaikai nesugeba priimti tiek daug informacijos kiek įprastos raidos vaikai.
Priežastys
Priežasčių gali būti pačių įvairiausių, kaip sako L. Mikulėnaitė, autistiškas vaikas gali bėgti dėl to, kad jam patinka pojūčiai, kuriuos jis jaučia bėgdamas. Toks vaikas, staiga pamatęs jį dominantį daiktą ar vietą, gali pasileisti bėgti.
„Autistiški vaikai gali būti tiesiog „apsėsti“ tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, vaikui labai patinka, kai atvažiuoja šiukšliadėžė ar pravažiuoja gaisrinė mašina. Tokiu atveju jis, net ir nežinodamas laiko, jaučia, kad turi įvykti veiksmas, ir bėga į tą vietą. Toks „apsėdimas“ veda bet kur, bet kada: vaiko galvoje - vienintelė užduotis: reikia pamatyti, ir viskas“, - komentuoja L.
Dar viena labai svarbi priežastis, dėl kurios autistiški vaikai gali pradėti bėgti, - sensorinė perkrova. Pasak L. Mikulėnaitės, taip yra todėl, kad autistiškiems vaikams būdinga kitokia pojūčių sistema - jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas patiria stresą. O patiriant streso būseną yra arba kovojama, arba bėgama.
Saugumo Užtikrinimas
Svarbiausia - pasirūpinti vaikų saugumu. „Jeigu išleidžiame vaiką į darželį ar mokyklą, būtinai reikia informuoti auklėtojus apie turimus ypatumus. Pedagogai, dirbantys su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, privalo žinoti, kad vaikas, patyręs sensorinę perkrovą, gali pradėti bėgti. Taip pat gali pradėti bėgti autistiškas vaikas, kuris to niekada nedarė. Todėl svarbu, kad durys būtų rakinamos, langai uždaromi. Tėvų užduotis - pateikti kuo detalesnę informaciją apie tai, kas gali išprovokuoti bėgimą, o auklėtojos mokėtų tuos požymius identifikuoti“, - akcentuoja L.
L. Mikulėnaitė pabrėžia, kad, jeigu jau turime „bėgiotoją“, negalime pamiršti, jog jis gali pasileisti bėgti bet kada. „Tam, kad išvengtume bėgimo, svarbu tartis su vaiku, kur eisime, leisti vaikui pasirinkti, įtraukti jį į procesą. Labai padeda, jeigu situacija paaiškinama vaizdais, simboliais. Pavyzdžiui, pirmiausia eisime į polikliniką, o paskui užsiimsime vaikui malonia veikla - traukinių ar lėktuvų stebėjimu. Autistiški vaikai nemoka prognozuoti, nesupranta nutylimos informacijos, todėl viskas turi būti išdėstoma kuo aiškiau. Jeigu vaikui poliklinika kelia neigiamų emocijų, didelė tikimybė, kad jis pabėgs, tačiau naudojant paveikslėlių sistemą galima bandyti šiek tiek vaiką sudominti. Bėgimo paveikslėlis perbrauktas, o akcentas kitame paveikslėlyje, kad eisime susikibę už rankų“, - pataria L.
Neurologė pabrėžia, kad išmokyti tokius „bėgikus“ plaukti yra nepaprastai svarbu, čia taip pat galėtų pasitarnauti paveikslėlių metodas. Tačiau, pasak L. Mikulėnaitės, svarbiausia, kad visur, kur paliekamas autistiškas vaikas kitų asmenų priežiūrai, jie būtų informuoti apie vaiko ypatumus ir žinotų, kaip suvaldyti situaciją.
Ugdymo Svarba
Kai reikėjo išleisti savo autistišką sūnų į mokyklą, pati Mažeikiuose istorijos ir šokio mokytoja dirbanti Justina Padskočienė, prisimena: „Tu žinai, kaip turi elgtis pirmokas. Man tarsi įsijungė mygtukas. Kai Justinos sūnus Valdemaras niekaip negalėjo pritapti darželyje, įsilieti į vaikų kolektyvą, tėvai ėmė ieškoti priežasčių. „Kreipėmės į specialistus - o ten užuot gavę aiškų atsakymą, gavome abejonę ir diagnozę: „jis toks per vidurį.“ Visą laiką iki 5 metų specialistai abejojo. Iš pradžių psichologas sakė: jis tikrai autistiškas. Praėjo pusvalandis, kol pildė dokumentus, o tuomet sako: žinote, bet gal ir - ne. Tais metais, kai sūnus Valdemaras turėjo pradėti lankyti pirmą klasę, norėta įkurti specialiąją klasę, tačiau, tuo metu neatsirado daugiau berniuko amžiaus vaikų, kuriems būtų aktualu tokią klasę lankyti. Kai sūnus nebuvo priimtas į mokyklą Mažeikiuose, šeima nusprendė leisti jį į kaimo mokyklą, kurią, deja, po dviejų metų uždarė, o į miesto mokyklą vėl nepriėmė: „Ieškodami tinkamos ugdymo aplinkos sūnui, persikraustėme į miestelį, esantį Mažeikių rajone. Stengėmės rasti tokią aplinką, kur vaikas ne tik sėdėtų, bet iš tikrųjų mokytųsi.
„Sūnus mokėsi klasėje, kurioje ugdyti šeši mokiniai. Esant tokiam skaičiui vaikų ir dirbant mokytojo padėjėjui, mokytojas tikrai turi galimybę ugdyti ir tokį mokinį, kaip mano sūnus, kuriam reikia specialaus dėmesio ir pagalbos. Su dvidešimt keturiais vaikais mokytojas, net ir norėdamas, tokio dėmesio ir pagalbos niekaip negali suteikti. Jeigu nėra sudėtingų autizmo atvejų, tokie vaikučiai su mokytojo padėjėju tikrai gali būti ugdomi ir bendrojo ugdymo klasėje. Kalbėdama apie ugdymo poreikį ir tėvų nusiteikimą jam, Justina atkreipia dėmesį, kad negali būti taikomas vienas modelis visiems autistiškiems vaikams. „Visada akcentuoju, kad mokytis yra labai svarbu, o ne išbūti mokykloje. Jeigu kažkas sako, kad integracija sėkminga, nes vaikas nekelia problemų klasėje ir ramiai būna, tai mano, kaip mokytojos ir autistiško vaiko mamos akimis, tai nėra sėkmės atvejis. Nepamirškime, kas per vieta yra mokykla. Joje visi vaikai, įprastos raidos ar priklausantys neuroįvairovei, turi gauti žinių, atskleisti savo potencialą, o svarbiausia - neprarasti galimybių. Manau, kad nėra autistiško vaiko, kuris, sudarius jam tinkamas sąlygas, negalėtų mokytis. Spektras yra be galo platus, kokį ugdymą rinktis, vieno atsakymo nėra ir negali būti.
Justina dalijasi, kad dauguma dalykų neateina savaime, juos reikia išmokti: „Jei vaikas moka skaityti ir rašyti, gali būti, kad jis nemoka susipažinti arba draugauti. Tėvai vieni to neišmokys. Turi būti bendradarbiavimas su mokytojais, juk mokytojai yra galingi šiame procese, jie gali tarpininkauti tarp vaikų. Mokytojai gali padaryti aplinką tinkamą autistiškam vaikui. Stengtis reikia visada, eiti į priekį nepamirštant vaiko emocinės sveikatos.
Autistiškiems vaikams svarbi ir popamokinė veikla, tėvams tai - parama. Apie tokią paramą svajojo ir autistiškų vaikų tėvai Mažeikiuose. „Specialiosios mokyklos mokiniai vasaromis neturėjo, kuo užsiimti. Taip pat ir autistiški vaikai, kurie lankė bendrojo ugdymo mokyklas, neturėjo galimybės lankyti būrelių, nes juose nebūdavo mokytojų padėjėjų. Taigi dienos centre buvo suteiktos galimybės vaikams lankyti būrelius, užsiimti veiklomis, kurios ne tik ugdo, bet ir atliepia jų poreikius: ten vyksta dailės užsiėmimai, lipdymas, dainavimas, šokiai, plaukimas, žirgyno lankymas. Justina dalijasi, kad jos sūnus taip pat lanko šį centrą: „Aš ramiai galiu dirbti savo mylimą mokytojos darbą, kai žinau, kad mano vaikas po pamokų yra saugioje aplinkoje. Jis vienas namuose leisti laiko negalėtų, nepaisant to, kad jam šiuo metu jau trylika metų.