Auklės depresija: požymiai, priežastys ir pagalbos būdai

Pogimdyminė depresija dažniausiai siejama su moterimis, tačiau svarbu atpažinti, kad šis sutrikimas gali paveikti ir tėčius, vaikus ir net aukles. Šiame straipsnyje aptarsime auklės depresijos požymius, priežastis, galimą poveikį vaikams ir šeimai bei pagalbos būdus.

Tėčio depresija po gimdymo

Nors dažnai kalbama apie pogimdyminę mamų depresiją, svarbu atkreipti dėmesį ir į tėčius. Hormonų koncentracija po gimdymo keičiasi ne tik mamų, bet ir tėčių organizme. Pastebėta, kad turinčių vaikų vyrų organizme mažėja testosterono koncentracija. Šis nerimas didesnis tų tėčių, kurie susilaukė pirmojo kūdikio. Apie pogimdyminę tėčių depresiją kalbama nedrąsiai, nors ji gali varginti maždaug 4-7 proc. vyrų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Viena iš priežasčių - didžiulis gyvenimo pasikeitimas. Tėčiui reikia išmokti rūpintis kūdikiu, prisitaikyti prie santykių su žmona ir gyvenimo būdo pokyčių, suvaldyti didesnes išlaidas, daugiau rūpintis buitimi. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dažnai mažiau miegama, dažniau atsibundama naktį. Jei vienas iš tėvų išgyvena depresiją, didelė tikimybė, kad kitas irgi turės depresijos požymių.

Poveikis šeimai ir vaikui

Tėčių išgyvenama depresija ir nerimas gali peraugti į smurtą prieš žmoną, padidinti depresijos atsiradimo žmonai riziką. Jei tėvai ar vienas iš jų yra depresiški, tai ypač sutrikdo kūdikio normalią raidą. Mažyliui labai svarbus artimas, saugus, atliepiantis ryšys su tėvais, kurio depresijos atveju palaikyti neįmanoma. Kai kūdikį augina depresiški tėvai, vaikas išgyvena įtampą ir stresą, jo organizme nuolat padidėjusi streso hormonų koncentracija, kuri gali paveikti smegenų raidą, dėl to gali kilti sunkumų formuojantis mažylio pažintinėms funkcijoms ir emocijų reguliacijai. Jei tėtis depresiškas, vaikai dažniau turi elgesio problemų, būna per daug aktyvūs.

Kaip padėti tėčiui

• Stenkitės palaikyti ramybę, kad visai šeimai būtų lengviau.
• Kvieskite pasikalbėti apie tai, kuo jūsų vyras šiuo metu gyvena, kaip jaučiasi, apie ką galvoja.
• Padrąsinkite vyrą kreiptis į psichikos sveikatos specialistą (psichologą, psichoterapeutą), ypač jei jam sunku kalbėtis apie savo būseną ar „paprasti“ pokalbiai nepadeda.
• Nelyginkite vyro su kitais vyrais (tėčiais), nesakykite, kad jis turi tik „susiimti“.
• Stenkitės nenutolti nuo savo vyro, ieškokite galimybių jums pabūti dviese.
• Nors gimus kūdikiui gali būti sunku suplanuoti dienos ritmą, žmonėms, sergantiems depresija, naudinga, kad būtų kaip galima aiškesnė dienos struktūra: panašiu metu keltis, valgyti, išeiti pasivaikščioti, vakare eiti miegoti.
• Visiems svarbu turėti galimybių pajudėti (pasivaikščioti, pasimankštinti), skirti laiko sau ar savo mėgstamam užsiėmimui.
• Stenkitės palaikyti dienos režimą, keltis, gultis ir valgyti panašiu laiku. Rūpinkitės asmens higiena, pasimankštinkite ar pasportuokite. Išeikite su kūdikiu pasivaikščioti.
• Stenkitės išsimiegoti.
• Stenkitės rasti laiko savo mėgstamam užsiėmimui (hobiui) - nors valandą per savaitę.
• Jei jus kankina mintys, kad nemylite ar per mažai mylite savo kūdikį, esate jam abejingas, todėl galbūt kenkiate jam, - pasistenkite prisiminti, kad jūs esate svarbus savo mažyliui. Jeigu tik galite, nešiokite mažylį, išmaudykite jį, pakeiskite sauskelnes, pakalbinkite, eikite su juo į lauką.
• Stenkitės vengti tokių žalingų „gydymosi“ nuo depresijos būdų, kaip alkoholio vartojimo, gausaus rūkymo, sėdėjimo darbe iki vėlumos ar grįžimo į namus kaip galima vėliau.

Pogimdyminė depresija

Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. R. Mickevičienės teigimu, pogimdymine depresija serga apie 19 proc. moterų ir 4-7 proc. vyrų. Šio psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus, nes somatiniai pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos išsako visos naujagimių mamos. Dėl to pogimdyminė depresija turėtų būti vertinama kompleksiškai.

Taip pat skaitykite: Mobilios Auklės Privalumai ir Trūkumai

Simptomai

Prie pagrindinių simptomų priskiriamas sutrikęs miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertinimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu. Pagalbos besikreipiančios moterys neretai pačios pastebi dažniau pasitaikančius psichologinės būklės pokyčius, todėl užduoda sau klausimus: „Ar normalu susilaukti labai laukto kūdikio ir juo nesidžiaugti?“, „Kodėl džiugias akimirkas užgožia liūdesys, tuštuma, ašaros?“, „Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir išgelbės mane nuo mano pačios kūdikio?“.

Priežastys

Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt.

Pasekmės

Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nėštumo metu. Dažniausiai pogimdyminė depresija išryškėja per pirmus mėnesius po gimdymo. Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai.

Pagalba

Visų pirma, pagalbos ranką svarbu ištiesti pačiam sau. Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški, kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių švara? Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti? Ar mano mityba pilnavertė, o valgymo įpročiai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti? Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku. Jaučiant emocinius sunkumus galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susirašinėjimu. Taip pat ir Krizinio nėštumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu būdu.

Kaip padėti artimajam, sergančiam pogimdyvine depresija

• Pripažinkite sunkumus. Depresija sergantis žmogus gali neatpažinti arba nepripažinti savo sunkumų. Galite aiškiai pasakyti, kad matote, jog moteris kenčia ir jai yra sunku, pasakyti, kad jums rūpi, kad yra normalu turėti sunkumų ir ieškoti pagalbos.
• Palaikykite praktiškai. Jūs galite palaikyti savo artimą žmogų perimdami dalį buitinių rūpesčių patys arba padėdami surasti, kas šiuo metu pasirūpins buitimi.
• Išklausykite be teismo. Klausykitės jos jausmų neteisdami, nevertindami ir nesiūlydami greitų ir paprastų sprendimų.
• Priminkite, kad tai laikina. Sergant depresija kartais atrodo, kad tokia būsena niekada nepasibaigs ir kad visos pastangos pasveikti yra bevertės. Priminkite moteriai, kad ji nekalta dėl to, jog serga depresija.
• Pabrėžkite, kad ji nėra bloga mama. Pogimdymine depresija sergančios moterys dėl ligos dažnai kaltina save.
• Suteikite laiko sau. Nepertraukiamai rūpintis kūdikiu nelengva. Nelaukite, susitarkite dėl nuolatinio ir iš anksto žinomo laiko, kurį moteris gali planuoti tik sau.
• Paskatinkite fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas yra tikrai efektyvus būdas siekiant palengvinti depresijos simptomus, tačiau sergant gali būti labai sunku imtis iniciatyvos. Tad galite padėti sukurdami kasdienį spartaus pasivaikščiojimo ritualą.
• Būkite kantrūs ir supratingi. Tai padeda geriau suprasti, kaip jaučiasi jūsų artimas žmogus, kas vyksta su juo ir kaip tai gali veikti jūsų santykius.

Auklių vaidmuo ir depresija

Auklės atlieka svarbų vaidmenį šeimose, ypač auginant mažus vaikus. Jos padeda tėvams pasirūpinti vaikais, buitimi ir suteikia galimybę skirti laiko sau. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad auklės taip pat gali patirti stresą ir depresiją, kuri gali paveikti jų darbą ir santykius su vaikais.

Taip pat skaitykite: Sėkminga auklės karjera

Streso ir depresijos požymiai auklėms

• Dažna nuotaikų kaita.
• Dirglumas.
• Padidėjęs jautrumas.
• Nuolatinis verksmas.
• Jaučiamas nuolatinis nerimas.
• Kamuojanti nemiga.
• Nugaros, skrandžio skausmai.
• Odos bėrimai.

Priežastys

• Didelė atsakomybė.
• Emocinis išsekimas.
• Mažas atlyginimas.
• Socialinė izoliacija.
• Konfliktai su tėvais.
• Asmeniniai sunkumai.

Poveikis vaikams

Depresija serganti auklė gali būti mažiau dėmesinga, kantri ir rūpestinga vaikams. Tai gali paveikti vaikų emocinę raidą, saugumo jausmą ir elgesį.

Kaip padėti auklei

• Būkite supratingi ir palaikantys.
• Kalbėkitės su aukle apie jos jausmus ir sunkumus.
• Suteikite auklei galimybę pailsėti ir skirti laiko sau.
• Pasiūlykite auklei kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
• Užtikrinkite auklei tinkamą atlyginimą ir darbo sąlygas.

Auklės kaip mentorės

Auklės gali būti ne tik pagalbininkės, bet ir mentorės mamoms, ypač auginant pirmagimius. Patyrusi auklė gali pasidalyti vaiko priežiūros paslaptimis, patarimais ir palaikyti emociškai. Svarbu, kad mama galėtų auklei drąsiai pasakyti, kas jai yra nepriimtina, o auklė gebėtų ją išklausyti ir pakeisti savo elgesį. Abipusė pagarba ir konfidencialumas yra būtina bendravimo dalis.

Vaikų depresija

Labai ilgą laiką - maždaug iki 1970-ųjų - buvo manoma, kad vaikų pažintiniai gebėjimai dar nėra tiek subrendę, kad jie sirgtų depresija. O jei paauglys tapdavo liūdnas, užsidaręs, mąstantis apie tai, kad gyventi beprasmiška, tai būdavo laikoma normalia paauglystės būsena. Kad vaikai serga depresija, gal ir galima sutikti, bet kūdikiai?! Iš kur jiems ta depresija? Su šia diagnoze mes tikrai retai susidursime, nes niekas depresijos diagnozės neskubės rašyti kelių mėnesių mažyliui. Nors sužinoję, kokie simptomai būdingi kūdikių depresijai, tikriausiai neprieštarausite, kad tokių atvejų būna.

Kūdikių depresija

Pagrindinė kūdikių depresijos priežastis - atsiskyrimas nuo savo mamos ar kito pagrindinio globėjo (žmogaus, kuris daugiausia rūpinasi mažyliu, tarp kurio ir kūdikio sukuriamas ryšys). Pirmosiomis dienomis kūdikis, prisimindamas mamą, jos visur ieško, eina (ar ropoja) ten, kur jie įprastai žaisdavo ar kitaip leisdavo laiką, stipriai reaguoja į atidaromas ar uždaromas duris, skubėdamas pasitikti ir tikėdamasis vėl pamatyti mamą. Vaikas jaučia nerimą, todėl gali mažai domėtis žaislais ar jais žaisti chaotiškai, pradėdamas domėtis žaislu ir čia pat jį mesdamas, ieškodamas kito. Mažylis tampa verksmingesnis, gali verkti ilgai, būti sunkiai nuraminamas, po verkimo būsenos ateina apatijos būsena, kai vaikas niekuo nesidomi. Jei išsiskyrimas su mama trunka ilgiau, vaikas iš verksmingumo pereina į sustingimo stadiją: tuomet jis tik guli, nesidomi aplinka, nereaguoja į kalbinimą. Gali pradėti trikti psichikos raida: anksčiau mokėjęs čiauškėti mažylis nebečiauška, nebesidomi žaisliukais, vėliau ima sėdėti, stovėti ar vaikščioti, ypač vėluoja kalba. Ilgainiui mažylis susitaiko su patirta netektimi, ir depresijos požymiai švelnėja. Gali būti, kad vaikas susiras kitą prieraišumo asmenį, tai yra žmogų, su kuriuo užmegs artimą ryšį, ir tokiu būdu mamos netekties skausmą užpildys bendravimas su kitu žmogumi. Vis dėlto viduje skauda bet kokiu atveju, ar mama tyčia paliko mažylį, ar kito sprendimo nebuvo galima priimti.

3-6 metų vaikų depresija

3-6 metų vaikų depresija gali pasireikšti elgesio sutrikimais: dažnai pastebime sujaudintą, nerimastingą, agresyviai besielgiantį vaiką, kuris gali ne tik mušti ar muštis su kitais, bet ir žaloti save, ilgai save stimuliuoti (pavyzdžiui, masturbuotis). Kita vertus, depresiškas vaikas gali tapti tylus, jis niekam neužkliūva, būna „nematomas“, atrodo nervingas, įsitempęs, baikštus, nėra laimingas, kaip kiti vaikai, atrodo, kad nesugeba džiaugtis. Be to, nuo pat mažens vaikai linkę perimti tėvų požiūrį į save, pasaulį ir ateitį. Depresiški arba pavargę, tarpusavyje konfliktuojantys, besiskiriantys ar išsiskyrę tėvai gali sunkiau sugebėti palaikyti savo vaiką, stiprinti jo savivertę, įdiegti jam mintį, kad jis daug ką gali ir moka pats arba sėkmingai to išmoks.

Taip pat skaitykite: Nakvynės nuomos gidass

Vaikų depresija augant

Vaikams augant, jų depresijos požymiai vis labiau artėja prie suaugusiųjų depresijos požymių. Tokio amžiaus vaikai dažnai masturbuojasi, graužia nagus, gali atsirasti naktinių košmarų ir naktinis šlapimo nelaikymas. Augant vaikų depresija kartais pasireiškia ir niekuo nesidomėjimu, džiaugsmo ir pasitenkinimo netekimu, užsisklendimu, nekalbėjimu, išsakomomis mintimis: „Aš negaliu“, „Man nesiseka“, „Nežinau“, „Aš pavargęs“.

Paauglių depresija

Tyrėjų duomenimis, depresiją išgyvenančių vaikų padaugėja brendimo laikotarpiu: 13-15 metų paaugliai depresija serga kur kas dažniau nei mažesni vaikai, pikas pasiekiamas 17-18 metų. Vėliau dažnumas šiek tiek mažėja, kol pasiekiamas suaugusiųjų depresijos dažnio lygis. Manoma, kad taip staiga depresijos atvejų padaugėja dėl to, kad paaugliai pradeda geriau suvokti savo jausmus ir giliau juos išgyventi bei jausmą išlaikyti kuriam laikui. Be to, mažas vaikas daugiau ar mažiau saugiai jaučiasi, žinodamas, kad yra šeimos dalis, ir šeima jį lyg mūro sienos gali apsaugoti nuo įvairių pavojų (žinoma, su šeima ir jos saugumu būna visaip, tačiau dažniausiai priklausymas šeimai suteikia vaikui papildomą nepažeidžiamumo jausmą). Paauglio raida vyksta taip, kad jis turi atsiskirti nuo tėvų ir kurti savo gyvenimą, galbūt visai kitokį, tapti savarankišku suaugusiuoju, turinčiu savo požiūrį į gyvenimą. Taigi net ir nedepresiškas paauglys gali išgyventi liūdesį ir jausmų sumaištį, lydinčius atsiskyrimą nuo tėvų. Paaugliai jau geba žodžiais išsakyti tai, kaip jaučiasi, todėl gali tokiu būdu išreikšti nepasitenkinimą gyvenimu ir aplinkiniais. Apie depresiją paauglystėje galime galvoti ir tuomet, kai matome ryškią nuotaikų kaitą, bendrą neigiamą požiūrį į gyvenimą ar kokius nors užsiėmimus.

Vaikų depresijos priežastys

Kaip ir kalbant apie daugelį kitų psichikos ir emocinių sutrikimų, vienos priežasties paprastai nebūna.

• Biologiniai veiksniai. Tyrimų duomenimis, daugiau tikėtina, kad depresija susirgs vaikai, paaugliai ir suaugusieji, kurių artimi giminaičiai serga depresija. Depresijai atsirasti reikšmės turi sutrikusi tam tikrų biologinių medžiagų apykaita: pavyzdžiui, padidėjęs hormono kortizolio kiekis arba sumažėjęs serotonino kiekis. Vis dėlto sunku atskirti biologinius ir nebiologinius veiksnius, nes, jei vaikas auga depresiškų tėvų šeimoje, didelės reikšmės depresijai atsirasti turi ne tik paveldimumas, bet ir nepakankamai šiltas ar nesaugus ryšys su tėvais, iš kartos į kartą perteikiama informacija, kad gyvenimas yra sunkus, o pasaulis - atšiaurus. Dar vienas dalykas, kurį vaikai paveldi - tai temperamentas ir gebėjimas valdyti stresą.
• Asmeniniai veiksniai. Kaip jau minėta anksčiau, labai svarbu, koks ryšys susiformuoja tarp kūdikio ir juo besirūpinančio globėjo: pastebėta, kad, esant nesaugiam priešiškam ryšiui, vaikas bijo, kad jis bus paliktas, jis jaučiasi vienišas ir bejėgis. Toks vaikas kabinasi už jo gyvenime atsiradusių žmonių, tikėdamasis, kad šie juo pasirūpins ir globos. Kitokio tipo depresija atsiranda tada, kai vaikas su savo globėju suformuoja nesaugų vengiantį ryšį. Šiuo atveju vaikui būdinga savikritika, žema savivertė, kaltės jausmas. Jis išsikelia labai aukštus vidinius standartus, siekia tobulumo ir iš savęs labai daug reikalauja. Kad ir ką pasiekęs, jis nesijaučia patenkintas, nuolat bijo būti iškritikuotas ir prarasti aplinkinių pagarbą. Manoma, kad depresija atsiranda dėl pykčio, kai užuot pykus ant artimųjų, jausmai nukreipiami į save. Depresijai atsirasti reikšmės turi ir požiūris į gyvenimą ir pasaulį: depresija sergantiems vaikams ir paaugliams būdinga, kad jie išgyvena savo netinkamumą („Aš nieko nesugebu“), bejėgiškumą („Aš nieko negaliu padaryti, kad tai pakeisčiau“) ir beviltiškumą („Taip bus visada“), juos kamuoja jausmas, kad yra dėl visko kalti ir nesugebės pasikeisti.
• Šeimos veiksniai. Nepriteklius, dažni konfliktai tarp tėvų, prievarta prieš vaikus (fizinė, emocinė ar seksualinė), tėvų ar kitų artimųjų netektys - tai yra veiksniai, kurie stipriai padidina depresijos riziką.
• Veiksniai, susiję su bendraamžiais. Turi reikšmės ir patiriamos patyčios bei draugų neturėjimas, tačiau įdomu, kad, tyrėjų nuomone, depresija sergantys vaikai bei paaugliai patys elgiasi taip, kad jiems gali būti sunku užmegzti ar išlaikyti santykius su bendraamžiais: jie linkę būti kiek agresyvūs, pavyzdžiui, prasivardžiuoti, stumdytis ir panašiai. Taigi patenkama į užburtą ratą: su piktu, užkabinėjančiu vaiku nesinori draugauti, o jis dėl to išgyvena ir tampa dar piktesnis. Jeigu vaiko ar paauglio depresija nėra atpažįstama, jiems laiku nesuteikiama pagalba, labai lengva tokiam vaikui „prasprūsti“ ir dėl savo blogo elgesio būti pasmerktam kaip „būsimam nusikaltėliui“. Arba dėl tykumo, nematomumo tapti tiesiog „patogiu vaiku“, su kuriuo mažai rūpesčių, tačiau kuriam vis dėlto labai skauda širdelę. Ilgainiui šis skausmas gali pasireikšti kitais simptomais (tuo pačiu agresyvumu, įvairiomis ligomis, kūno skausmais ir panašiai). Agresyvus elgesys, nesvarbu, kokios jo priežastys, augant gali pereiti į elgesio sutrikimus, riziką, kad vaikas susidės su bloga kompanija, pradės anksti rūkyti, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (narkotikus). Nuolat jaučiamas nerimas, viduje išgyvenamas nepasitenkinimas savo gyvenimu verčia ieškoti būdų, kaip nurimti, o tai labai lengva padaryti dirbtinai save raminant ar dirbtinai gerinant nuotaiką, tai yra, vartojant svaigalus ir kvaišalus.

Vaikų depresijos gydymas

Gydymas prasideda nuo, atrodytų, visiškai nesusijusių, tačiau vis dėlto kiekvienam vaikui ir paaugliui svarbių dalykų. Turbūt ne vienas prisiminsite, kad depresijai gydyti taikomi vaistai, vadinami antidepresantais. Ar jų skiriama ir vaikams? Ir taip, ir ne. Vaikų depresija niekada nepradedama gydyti antidepresantais. Kaip matėte, priežasčių vaikui būti liūdnam ir piktam yra labai daug, ir jokia tabletė jam neatstos šiltai apkabinančios ir juo besidžiaugiančios mamos arba neužpildys jausmo, kad yra kažkuo netikęs. Tiek liūdnam, tiek ir depresija nesergančiam vaikui labai reikia savo tėvų, kurie jį mylėtų ir parodytų, kad jis jiems svarbus. Būkite su savo vaikais, leiskite su jais laiką, skirkite pasimatymus paaugliams, kviesdami juos į kiną ar pasivaikščioti, išvažiuokite kad ir vienam savaitgaliui, kad ir netoliese, bet dviese su vienu iš vaikų, kur galėtumėte kalbėtis ir klausytis vienas kito.

Dvynukų auklės ypatumai

Dvynukų ar trynukų besilaukiančios šeimos anksčiausiai ima galvoti apie auklę. Kai gimsta dvynukai ar daugiau, kalbamės apie du skirtingus auklių variantus. Pirmąjį pavadinkime „auklė-auklė“, o antrąjį „auklė-pagalbininkė“.

„Auklė-auklė“

Tai žmogus, kuris jau turi patirties su kūdikiais (idealu - dvyniais), tačiau tinka ir pametinukus nuo kūdikystės prižiūrėjusi auklė. Jai galite palikti mažylius kad ir visai dienai išeidami į darbą ar mokslą, sportą, ir žinosite, kad „susitvarkys“. Tai reiškia, kad jai nebus problema pamaitinti ir užmigdyti du vaikus, išsiruošti su jais į lauką (jei nereikia nešti dar ir vežimo), padės sureguliuoti režimą, ramiai ir nepanikuodama nuramins pravirkusį ar pravirkusius. Tokios auklės labai vertinamos, savaime aišku, nepigios. Jos labai retai kada užsiima buitimi, jų pareigos - mažyliai, jų maitinimas, pasivaikščiojimas, lavinimas, higiena, o tai jau daug.

„Auklė-pagalbininkė“

Tai „dar vienos rankos namuose“. Ji daugiau padeda buityje, pagamina valgyti, kol mama žindo ar kažką kita veikia su vaikais. Patvarko, išskalbia, nueina į parduotuvę ar užsako maisto. Išvažiuoja su dvynukais vežimėlyje į lauką. Iš tokios auklės-pagalbininkės nereikalaujama, kad ji viena galėtų būti ir visada suvaldytų situaciją, jos psichologiniame profilyje neprivalo būti grafos „tinkama dirbti su naujagimiais“. Jos pagrindinė funkcija - padėti mamai, bet ne perimti vaikų priežiūrą. Tokios pagalbininkės turi būti ir energingos, ir lengvai sugyvenamos, kad vieni kitų nepradėtų erzinti.

Auklės savybės naujagimiams

Auklė naujagimiui turi būti ir ypač jautri, ir ypač stabili. Pernelyg jautrus žmogus gali per greitai supanikuoti, imti elgtis neadekvačiai, gali būti linkęs į melancholiją ar depresiją, pradėti nebemiegoti - jautriai auklei reikia turėti ir stabilumo. Dirbant su dvynukais šeimoje reikia pagalbos, o ne dar vieno rūpesčio suaugusiojo pavidalu… Pernelyg stabilus žmogus - kitas kraštutinumas. Jis nebus toks jautrus mažylių poreikiams, sunkiai atspės, dėl ko jie verkia ar knirkia, nejaus vaikų emocijų. Nepalikčiau tokio žmogaus vieno su kūdikiais. Dėl to kuo mažesnis vaikas, tuo svarbesnis abiejų - jautrumo ir stabilumo - derinys. Tokių žmonių tikrai nedaug. Jų specializacija - prižiūrėti kūdikius, o ne šveisti namus, ir jie suvokia savo vertę.

Atsakomybės jausmas

Toks jau paradoksas: daug žmonių, kurie tikrai tiktų prižiūrėti pačius mažiausius, to prisibijo (toks mažas, trapus, toks svarbus žmogeliukas), o tie, kurie veržiasi į mažylių priežiūrą, dažnai neturėtų to daryti. Kodėl? Išgirskime jų vidinius argumentus - naujagimis ilgai miega, nedaug darbo… Jis nekalba, nepasiskųs… Tai ką, jis juk net neropoja, - paguldei lovelėje ir ramu… Dėl to - vienų perdėto, kitų nepakankamo - atsakomybės jausmo, supratimo apie vaiko poreikius, auklę naujagimiui surasti nelengva. O dar dviem…

Buitis

Geros auklės retai mėgsta tvarkytis, o geros tvarkytojos retai mėgsta prižiūrėti vaikus. O be to, namų tvarkytojos labai gerai uždirba, tad dėl ko joms imtis dar papildomų pareigų? Vieni vaikai mokykloje labiau mėgsta rašyti rašinius, kiti - spręsti matematikos ar fizikos užduotis. Kartais tai pasikeičia, bet dažniau apsiverčia, nei tampa dideliu pomėgiu daryti ir tą, ir tą. Taip ir su buhaltere, kuri rašo knygas, - įmanoma, bet reta. Geriau į buitį žiūrėti paprasčiau, jei norite universalios pagalbininkės, nepersistenkite su reikalavimais auklės darbui, o jei norite geros auklės ir tvarkos, pasamdykite tvarkymui atskirą žmogų.

Sugyvenamumas

Jei būsite su aukle kartu, įvertinkite ne tik auklės, bet ir savo charakterį. Ar sugebėsite nesikabinėti prie smulkmenų? Ar pavyks laiku ir mandagiai pasakyti, kas nepatinka? Ar teko samdyti žmonių, gyventi ilgesnį laiką su kitais, pavyzdžiui, bendrabutyje? Ar jūs - sugyvenamas žmogus? „Aš auklę samdausi ne tam, kad ją prižiūrėčiau“, - tokia frazė sukelia palengvėjimą ir auklės, ir agentūros darbuotojų veide. Kokia auklė tikrai netinka? Ta, kuri visą laiką kalba.

#

tags: #aukle #serga #depresija