Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Aptarsime valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes, nemokamų atostogų įtaką socialiniam draudimui, PSD įmokų mokėjimo tvarką ir kitus svarbius aspektus.
Valstybės apmokamas sveikatos draudimas: kas apdraustas?
Sveikatos draudimo įstatymas nustato asmenų grupes, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šie asmenys gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nemokėdami PSD įmokų. Tarp šių grupių yra:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Nemokamos atostogos ir socialinis draudimas: ką svarbu žinoti?
Nemokamos atostogos Lietuvos Respublikos darbo kodekse priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Jos skirtos ne poilsiui, o tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti, pavyzdžiui, santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.
Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių.
Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Taip pat skaitykite: Lengvatos šeimoms auginančioms vaikus
Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį - slaugos išmokos.
Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo - 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
Kada savarankiškai mokėti PSD įmokas būtina?
Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai.
Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai.
Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais - iki 2018 m. gegužės 1 d.
Taip pat skaitykite: Mokesčių deklaracija šeimoms
Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos - šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis - yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
Kitos priežastys, dėl kurių gali susidaryti nedraudiminiai laikotarpiai
„Sodros" specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
Taip pat skaitykite: Vaiko auginimo garantijos darbe
- nemokamos atostogos,
- atostogos kvalifikacijai tobulinti,
- kūrybinės atostogos,
- mokymosi atostogos,
- nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai,
- pravaikštos,
- karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai,
- vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
„Sodros" duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas?
Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros" paskyroje, o tie, kurie „Sodrai" yra nurodę savo kontaktinius duomenis - ir kitais kanalais.
Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros" interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.
Nemokamos atostogos auginantiems vaikus: kas numatyta Darbo kodekse?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų. Jų sąrašas yra baigtinis. Beje, Darbo kodekse nustatyta ir nemokamų atostogų trukmė:
- darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų;
- darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų;
- moterų nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
- neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;
- darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
- darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
- santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
- mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.
Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojų prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti. Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų. Todėl darbdaviui ypač svarbu įsitikinti, ar darbuotojo ketinimas pasinaudoti nemokamomis atostogomis pagrįstas. Nemokamų atostogų paprašęs darbuotojas turi pateikti Darbo kodekse nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Dokumentai, reikalingi nemokamoms atostogoms gauti
Paprastai darbuotojo asmens byloje saugomos vaikų gimimo liudijimų kopijos. Šie dokumentai svarbūs patvirtinti ne tik darbuotojo teisei į nemokamas atostogas, bet ir teisei pasinaudoti papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Todėl jeigu darbuotojas prašo nemokamų atostogų kaip vaikus auginantis asmuo, įmonės administracija, patikrindama dokumentus, turi įsitikinti, ar vaikas ne vyresnis nei keturiolika metų.
Darbuotojai, auginantys neįgalių vaikų iki 18 metų amžiaus, darbdaviui turi pateikti vaiko neįgalumą patvirtinančius dokumentus.
Vyras, prašydamas nemokamų atostogų per moters nėštumo ir gimdymo atostogas, turėtų pateikti pažymos apie išduotą nėštumo ir gimdymo pažymėjimą kopiją. Teisę pasinaudoti motinystės (tėvystės) atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, turi vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjas. Antrasis, pateikęs darbdaviui prašymą ir vaiko gimimo liudijimo kopiją, gali naudotis nemokamomis atostogomis iki trijų mėnesių, kol vaikui sueis treji metai. Dažniausiai tėvai dirba skirtingose darbovietėse, todėl darbdavys nežino ir negali kontroliuoti, ar antrasis iš tėvų jau naudojosi nemokamomis atostogomis vaikui prižiūrėti. Laikas, per kurį darbuotojas gali naudotis tokiomis nemokamomis atostogomis, yra ganėtinai ilgas. Todėl tenka sumuoti įmonės darbuotojo per trejus metus panaudotų nemokamų atostogų trukmę. Kontroliuoti suteiktų nemokamų atostogų trukmę padeda tam skirti dokumentai. Pavyzdžiui, remiantis apskaitos politika tvarkomos kiekvieno įmonės darbuotojo atostogų apskaitos kortelės.
Neįgalus įmonės darbuotojas gali naudotis nemokamomis atostogomis iki 30 kalendorinių dienų per metus. Paprastai darbuotojo asmens byloje saugoma neįgalumo pažymėjimo kopija. Šis dokumentas svarbus pirmiausia ne dėl tikslinių nemokamų atostogų, o dėl teisės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str. 6 dalį naudotis individualiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
Darbuotojas, vienas slaugantis neįgalų asmenį, gali prašyti darbdavio 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus. Kad pagrįstų teisę šalių suderintu laiku naudotis nemokamomis atostogomis, darbuotojas turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl nuolatinės slaugos būtinumo.
Darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, taip pat gali naudotis nemokamomis atostogomis, jeigu pasibaigė nedarbingumo pažymėjimo išdavimo terminas ir neišduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Tačiau ir šiuo atveju darbuotojas turėtų pateikti gydymo įstaigos rekomendaciją.
Darbo kodeksas leidžia darbuotojams pasinaudoti 3 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis santuokai sudaryti. Darbdavys negali atsisakyti suteikti tokių atostogų, jeigu darbuotojas prašo. Tačiau galima prašyti ir po kelis kartus per mėnesį. Jeigu dėl įmonės veikos specifikos ar norėdamas išvengti kitų darbuotojų prastovos darbdavys griežtai planuoja darbuotojų užimtumą, dažnas darbuotojų nebuvimas darbe gali neigiamai paveikti visos įmonės rezultatus. Todėl net ir šiuo atveju patartina (bet neprivaloma) gauti tą patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti Civilinės metrikacijos skyriaus informacija apie įregistruotus asmenų prašymus sudaryti santuoką.
3 dienų nemokamos atostogos šeimos nario laidotuvėms suteikiamos darbuotojams, pateikusiems prašymą ir šeimos nario mirties liudijimo kopiją. Jeigu darbuotojo ir mirusio asmens pavardės skirtingos, patartina turėti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius. Nurodyti dokumentai bus svarbūs ir nustatant neapmokestinamąsias gyventojo pajamas, jeigu įmonė skirtų pašalpą dėl darbuotojo šeimos nario mirties.
Darbdavio teisės ir pareigos
Dar kartą pažymėtina, kad visi Darbo kodekse išvardyti atvejai, kai darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas, yra susiję su darbuotojo arba jo šeimos narių sveikatos būkle arba kitomis specifinėmis aplinkybėmis. Todėl darbdavys neturi teisės siūlyti darbuotojui ar juo labiau jį versti atostogauti nemokamai.
Beje, Darbo kodekso 184 str. 2 dalyje įteisinta nuostata, kad sudarydamos kolektyvinę sutartį darbo santykių šalys gali susitarti, jog nemokamos atostogos galėtų būti suteikiamos ir dėl kitų priežasčių. Konkrečios priežastys, galima nemokamų atostogų trukmė, jų suteikimo tvarka, reikalaujami pateikti darbdaviui dokumentai ir kiti dalykai aptariami kolektyvinėje sutartyje. Svarbu, kad sutartyje nustatyta tvarka nepablogintų sąlygų, kurias darbuotojams garantuoja Darbo kodeksas.
Nemokamų atostogų įtaka stažui ir atostogoms
Nemokamų atostogų skiriamasis požymis yra tas, kad darbuotojui už tą laiką nemokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos. Kadangi darbuotojas negauna socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų, nemokamos atostogos laikomos nedraudžiamuoju laikotarpiu. Todėl nederėtų pamiršti, kad darbuotojui, susirgusiam nedraudžiamuoju laikotarpiu, nebus mokama ligos pašalpa. Šis laikotarpis neįskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą.
Darbuotojo panaudotų nemokamų atostogų trukmė gali daryti įtaką ir kasmetinių mokamų atostogų trukmei. Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, negu nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.
Pavyzdžiui, 20X1 m. lapkričio 20 d. Audra Mockienė pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „Skalsa" biuro administratore. Pagal Darbo kodekso nuostatas už pirmuosius darbo metus šiai darbuotojai priklausytų 28 kalendorinės dienos minimalių kasmetinių atostogų. 20X2 m. kovo 6 d. darbuotojos prašymu buvo suteiktos jai 14 kalendorinių dienų nemokamos atostogos, nes augina vaiką iki 14 metų amžiaus. 20X2 m. gegužės 10 d. darbuotojos prašymu jai leista neatvykti į darbą 25 kalendorines dienas pagal Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punkto nuostatas.
Pirmieji darbo metai yra 20X1 11 20-20X2 11 19. Kadangi per tuos darbo metus darbuotoja pasinaudojo iš viso 14 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis ir 25 kalendorines dienas neatvyko į darbą administracijos leidimu, pastarasis laikotarpis neįskaičiuojamas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Jeigu įmonėje nesudaryta kolektyvinė sutartis, o darbuotojas prašo leisti neatvykti į darbą dėl priežasčių, nenurodytų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, administracija gali leisti darbuotojui nedirbti, remdamasi Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punktu. Darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu taip pat laikomas nedraudžiamuoju laikotarpiu. Be to, nuo pat pirmos neatvykimo dienos šis laikotarpis neįskaičiuojamas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti ir į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Išvados
Apibendrinant, ar auginantiems vaikus iki 14 metų nereikia mokėti PSD ir VSD, atsakymas priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas slaugo namuose vaiką invalidą, jam gali būti taikomas valstybės apmokamas sveikatos draudimas. Tačiau jei tėvai naudojasi nemokamomis atostogomis ilgiau nei vieną mėnesį ir nepatenka į valstybės draudžiamų asmenų kategoriją, jiems gali tekti savarankiškai mokėti PSD įmokas. Svarbu atidžiai išnagrinėti savo situaciją ir kreiptis į „Sodrą" arba Valstybinę ligonių kasą dėl išsamesnės informacijos.
Papildoma informacija apie verslo liudijimus ir socialinį draudimą
Šiame skyriuje aptarsime klausimus, susijusius su verslo liudijimais, socialinio draudimo įmokomis ir kitais svarbiais aspektais.
Pajamų mokesčio suma paramai
Gyventojai gali skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio sumos paramai ir iki 1 proc.
Verslo liudijimų išdavimo taisyklės
Gyventojas gali gauti pajamų iš ūkinės komercinės veiklos ir neįsteigęs juridinio asmens.
Verslo liudijimus išduoda Mokesčių inspekcija.
Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės patvirtintos Nutarimu Nr. 1797.
Fiksuotas pajamų mokesčio dydis
Fiksuotas pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai kiekvienai veiklos rūšiai.
Verslo liudijimo galiojimo laikas
Tarkim verslo liudijimo galiojimo laikas nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28.
Socialinio draudimo įmokos
Įmokos dydis pagrindinei pensijos daliai gauti - 50 proc. bazinės pensijos.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Nuo 2018 m. sausio 1 d. privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis (SDĮ 6 str.
#