Prasidėjus naujiems mokslo metams, atsinaujino diskusijos apie tai, kaip vaikai turėtų malšinti alkį mokykloje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patenkinti vaiko skonį ir užtikrinti, kad jis gautų reikiamų maistinių medžiagų.
Mitybos įpročių formavimasis šeimoje
Didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą turi šeimos mitybos įpročiai ir įsitikinimai apie tai, kas sveika, o kas - ne. Vaikai valgo ir mėgsta tai, ką valgo ir mėgsta jų tėvai. Jei namuose nuolat bus sausainių, vaikai rinksis juos, o ne obuolius ar morkų lazdeles.
Dr. A. Landsbergienė pastebi, kad diskusijos apie maistą ugdymo įstaigose Lietuvoje tęsiasi ne vienerius metus, tačiau, jos teigimu, Lietuva nėra išimtis.
Ribojimų svarba
Ko gero, visi tėvai pritars, kad vaikai turi valgyti kuo mažiau saldumynų, traškučių ir gerti kuo mažiau saldintų, gazuotų gėrimų. Pageidautina, kad tokie produktai nebūtų siūlomi ir mokyklose, kadangi vaikai valgo tai, ką mato. Taigi jei mokykloje jie galės įsigyti ne bandelę ar „burbuliuojantį“ gėrimą, o bananą ar obuolį, tai ilgainiui pakis ir jų mitybos įpročiai.
Mokyklos maistas ar pietūs iš namų?
Svarstant, ar duoti vaikui pinigų maistui mokykloje, ar išleisti su namuose gamintais pietumis, dr. A. Landsbergienė siūlo į situaciją žiūrėti paprastai: jei mokyklos maistą įperkate, vaikui jis patinka ir jums jis atrodo pakankamai tinkamas, tuomet jį ir pirkite - sutaupysite ir laiko, ir sveikatos. Jei maistas per brangus, vaikas jo nemėgsta arba jums jis neatrodo tinkamas, tuomet pietumis pasirūpinkite patys.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir praktiniai antro vaiko aspektai
Patarimai ruošiant pietus namuose
Ruošiant pietus namuose, svarbu atsižvelgti į keletą dalykų:
- Ar maistas atlaikys keletą valandų dėžutėje?
- Ar maistas, kuris yra skanus šiltas, yra skanus ir atšalęs?
- Ar bus galima maistą pasišildyti?
Taip pat svarbu pasirūpinti, kad vaikas turėtų ko atsigerti. Geriausia, kad su savimi jis visada turėtų vandens.
Pietų dėžutės pasirinkimas ir priežiūra
Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais hermetinių indelių bei sumuštinių dėžutės parduota 14 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tai - ženklas, kad tėvai vis labiau linksta savo vaikams įdėti maisto į mokyklą ar patys neštis pietus į darbą.
Vaikams svarbi pietų dėžutės išvaizda, pavyzdžiui, koks filmo ar serialo herojus ant jos atspausdintas. Tačiau neužmirškite, kad pagrindinė šios dėžutės paskirtis - maisto laikymas. Dėžutė ar hermetinis indelis turi būti sandarus, kad maistas iš jo neišbėgtų ir neskleistų kvapo. Taip pat jis turi būti kokybiškas, tvirtas, kadangi moksleivis jį nešiosis kuprinėje, o joms tenka daug ištverti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į skyrelių skaičių bei dydį: šildomą maistą bus lengviau atskirti nuo daržovių, be to, produktai išlaikys skonį.
Maisto dėžutes ir indelius būtina po kiekvieno naudojimo švariai išplauti. Jei naudojamasi indaplove, reikėtų įsitikinti, kad juos galima plauti ne rankomis.
Taip pat skaitykite: Apie medikamentinį nėštumo nutraukimą
Maisto laikymo rekomendacijos
Paruoštą maistą kambario temperatūroje rekomenduojama laikyti ne ilgiau nei kelias valandas. Todėl patartina pasirūpinti, kad dėžutės turinys išliktų vėsesnis, kol ateis pietų metas. Galima įsigyti specialią šaltį išlaikančią dėžutę, į kurią iš vakaro sudėjus maistą ir palikus šaldytuve, ryte ją beliks supakuoti. Arba į dėžutę galima įdėti specialias šaldymui skirtas formeles. Ir atvirkščiai - kartais galbūt norima, kad maistas išliktų šiltas, tuomet verta pasvarstyti apie termosą. Vis tik reikia įvertinti pradinukų judrumą ir ieškoti tikrai patvaraus termoso.
Skanūs ir sveiki pietūs
Ruošdami mokyklinius pietus tėvai turėtų prisiminti, kad maistas turi būti ne tik skanus vaikui, sveikas, bet ir kad jį būtų patogu valgyti. O jei norite pakelti vaiko nuotaiką, pagaminkite patiekalą, kuris primins šypseną ar kokį nors gyvūną - tai jam bus maloni staigmena. Ir neužmirškite deserto. Jei patys į pietų dėžutę įdėsite vaisių ar uogų, vaikui nebereikės saldumynų ieškoti kitur.
Kūdikių ir mažų vaikų mitybos ypatumai
Kūdikiai ypač pažeidžiami pereinamuoju laikotarpiu, kai pradedamas papildomas primaitinimas. Siekiant patenkinti jų mitybos poreikius svarbu, kad papildomas maistas būtų:
- Reikiamu laiku - tai reiškia, kad jis būtų įvedamas, kai energijos ir maistinių medžiagų poreikis viršija tai, kiek galima užtikrinti išskirtiniu ir dažnu žindymu.
- Adekvatus - tai reiškia, kad jis suteikia pakankamai maisto medžiagų ir energijos augančio vaiko mitybos poreikiams patenkinti.
- Saugus - tai reiškia, kad jis yra laikomas ir ruošiamas laikantis higienos taisyklių, o maitinamas švariomis rankomis, naudojant švarius indus, o ne buteliukus ir žindukus.
- Tinkamas - tai reiškia, kad jis duodamas pagal vaiko apetito ir sotumo signalus, naudojant šaukštą, leidžiant valgyti pirštukais ar valgyti savarankiškai, atitinkamai pagal amžių.
Papildomas primaitinimas iki vienerių metų amžiaus, o ypač pirmaisiais mėnesiais, yra svarbus siekiant užtikrinti išaugusius energijos ir maistinių medžiagų (svarbiausiai - geležies) poreikius. Kadangi vaikutis dar tik mokosi valgyti, pratinasi prie naujų skonių ir tekstūros, suvalgomo maisto kiekiai nėra dideli. Taigi, kiekvieną kartą turi būti siūlomas vertingas papildomas maistas ir tęsiamas kūdikių žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu pagal jų poreikį - kada ir kiek vaikas nori.
Ką duoti kūdikiui valgyti?
Vaikų patiekalai turi būti maistingi - turėti pakankamai maistinių medžiagų ir energijos, todėl svarbu produktų įvairovė; švarūs ir saugūs, siekiant apsaugoti nuo galimų infekcijų; natūralūs, be dirbtinių maisto priedų; atitinkantys šeimos mitybos kultūrą - šeimos maistas taip pat turi būti maistingas ir įvairus, atsisakant perdirbtų maisto produktų; parenkami pagal sezoniškumą ir auginami vietoje.
Taip pat skaitykite: Vaikų spalvinimo nauda
Mažieji nuo 6 iki 23 mėnesių turėtų valgyti įvairų maistą. Vaisiai ir daržovės, gyvūninės kilmės maistas (mėsa, žuvis ir kiaušiniai) turėtų būti vartojamas kasdien. Ankštinius augalus (žirnelius, pupeles, avinžirnius, lęšius), riešutus ir sėklas reikia vartoti dažnai, ypač kai mėsos, žuvies, kiaušinių ir daržovių suvartojimas yra ribotas, bet jie turėtų būti parenkami tokia forma (miltai, kremas), kad būtų kuo mažesnis springimo pavojus. Gyvūninės kilmės maistas, vaisiai ir daržovės, riešutai, ankštiniai augalai ir sėklos turėtų būti pagrindiniai patiekalo komponentai, nes jie turi didesnį maistinių medžiagų tankį, lyginant su javų grūdais. Krakmolingi maisto produktai (kviečiai, ryžiai, bulvės) paprastai sudaro didelę dietos dalį, tačiau nesuteikia tokios pat kokybės baltymų kaip gyvūninės kilmės maisto produktai, ir neturi svarbiausių maistinių medžiagų (tokių kaip geležies, cinko ir vitamino B12); daugelyje jų taip pat yra antimaistinių medžiagų, kurios silpnina maistinių medžiagų pasisavinimą. Todėl renkantis javų grūdus, pirmenybė turėtų būti teikiama pilno grūdo produktams, o rafinuotų rinktis - kuo mažiau. Pilno grūdo produktus galima atskirti pagal skaidulinių medžiagų kiekį, nurodytą 100 g produkto, turėtų būti > 5 g/100g.
Pieno produktai
6-11 mėn. kūdikiams toliau turi būti tęsiamas maitinimas motinos pienu, išlaikant adekvačią jo gamybą (tam ypač svarbus žindymas nakties metu). Nežindomų kūdikių maitinimas turi būti tęsiamas adaptuotu pieno mišiniu, kad būtų užtikrinamas maistinių medžiagų poreikis, kurio negali patenkinti gyvūninės kilmės (karvės, ožkos, avies), pienas ar augaliniai (avižų, ryžių, sojų ir kt.) gėrimai. Be to gyvūninės kilmės pienas turi žymiai didesnį baltymų kiekį, nei reikia vaikui, todėl jo vartojimas pirmaisiais metais gali lemti didesnę nutukimo riziką vėliau. Karvės pienas veikia geležies apykaitą - slopina geležies įsisavinimą žarnyne, ir gali lemti didesnį jos netekimą dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto. Nuo 12 mėn. amžiaus vaikai toliau turėtų būti žindomi, o siekiant užtikrinti dietos įvairovę, jau galima įtraukti ir gyvūninės kilmės pieną. Kūdikiams, kurie nėra žindomi, adaptuoto pieno mišinio vartojimas priklauso nuo situacijos, jei vaikas valgo pakankamai papildomo maisto ir maistas yra įvairus, tai galima pereiti prie gyvūninės kilmės pieno. Adaptuoto pieno mišinio vartojimas gali būti tęsiamas, kaip geležies, vitamino D, nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, ypač tais atvejais, kai yra maža maisto įvairovė arba kiekis, kai dėl didelės nutukimo rizikos reikalinga sumažinti gaunamų baltymų kiekį. Augalinės kilmės gėrimai pasižymi mažesne maistine verte, tačiau tinkamai parinkus produktus, juos galima vartoti, kai nėra gyvūninės kilmės pieno. Rauginti/fermentuoti pieno produktai (jogurtas, varškė, kefyras, sūris) gali būti įtraukiami apie 10 -11 mėn. - nedideliais kiekiais.
Riebalai
Kūdikių ir mažų vaikų energijos poreikis santykinai (tai yra energijos kiekis kilogramui kūno masės) yra vienas didžiausių per visą gyvenimą. Labiausiai besiformuojantis organas šiuo laikotarpiu yra smegenys ir nervų sistema, todėl net 25-35% energijos turi būti gaunama riebalų pavidalu. Tai yra pakankamai koncentruota energijos forma, todėl reikalingas mažesnis maisto kiekis. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių riebalų rūgščių, todėl maistas turi būti gardinamas sviestu, labai tyru alyvuogių, rapsų, kanapių, linų sėmenų aliejumi. Trys pastarieji aliejai sudėtyje turi nemažai vienos iš nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių (linoleno r.r.). Nuo 6 mėn. amžiaus svarbu įtraukti ir riebiųjų žuvų ar jų aliejų, kiaušinio trynį, kurių sudėtyje yra eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgščių, pastaroji labai svarbi nervų sistemos ir smegenų, tinklainės vystymuisi. Žinotina, kad riebalai yra svarbūs riebaluose tirpių vitaminų A,D,E,K įsisavinimui; užtikrina maisto organoleptines (skonio, kvapo ir tekstūros) savybes, todėl lemia maisto priimtinumą, pasitenkinimą, sotumą.
Ko vengti?
Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir transizomerinių (hidrintų, pusiau hidrintų) riebalų, saldinti gėrimai, produktai turintys, dirbtinių saldiklių, neturėtų būti vartojami mažų vaikų maitinimui. 100% vaisių sulčių vartojimas turėtų būti ribotas. Šių maisto produktų grupė pasižymi didele energetine verte, tačiau mažu maistingumu bei turi trumpalaikę ir ilgalaikę žalą vaikų vystymuisi.
Patiekalai neturėtų būti saldinami cukrumi, o medus, dėl botulizmo rizikos, neturėtų būti duodamas vaikams iki 1 metų amžiaus. Saldūs patiekalai yra siejami su didesne dantų ėduonies rizika. Druskos vartojimas taip pat turėtų būti ribojamas. Duodant vaikui sūrius patiekalus didėja rizika vėliau turėti padidėjusį kraujo spaudimą. Taip pat pripratimas prie sūraus ar labai saldaus maisto paveikia maisto produktų pasirinkimą vėliau. Maistą galima skaninti prieskoninėmis žolelėmis, prieskoniais - jų naudojimas ir kiekis turėtų būti parenkamas pagal vaiko pomėgius, jautrumą skoniui ir kvapui.
Skysčiai
Pradėjus primaitinimą kartu su maistu vaikui galima siūlyti atsigerti vandens iš puodelio ar gertuvės. Žalioji ar juodoji arbata mažiems vaikams netinka, nes jų sudėtyje yra kofeino, taninų ir polifenolių, kurie slopina geležies absorbciją. Galima duoti silpnos koncentracijos žolelių (ramunėlių, kmynų, pankolio ir pan.) arbatų.
Pramoniniu būdu paruoštas maistas
Pramoniniu būdu paruoštas kūdikių maistas yra labai patogus, būna praturtintas būtinomis medžiagomis (geležimi, D ir B grupės vitaminais, cinku), be to, jų sudėtinės dalys yra kontroliuojamos pagal Europos sąjungos reglamentus, todėl produktai tikrinami dėl galimo užterštumo pesticidais. Tačiau atlikti sudėties tyrimai rodo, kad net ir pikantiško skonio tyrelėse, o ypač užkandžiuose, yra pridėtinio cukraus - jis yra įdedamas vaisių tyrės pavidalu, tačiau kaip ir vaisių sultys, turi neigiamą poveikį dantų emaliui, skonio suvokimui. Daržovių ir vaisių bei kai kurios pikantiškos tyrelės pasižymi mažu energiniu tankiu, todėl siekiant užtikrinti reikiamus poreikius, kūdikis turėtų suvalgyti didelius kiekius tyrelės. Pramoninių produktų gamyboje yra pakankamai griežti tekstūros reikalavimai, todėl gali neatitikti/neskatinti vaiko vystymosi. Keptų, gruzdintų bulvių, kūdikių sausainių, kūdikių košių, kurios ruošiamos užpilant virintu vandeniu, gamybos metu, kaitinant angliavandenius (krakmolą) susidaro akrilamidai - medžiagos, siejamos su nervų sistemos pažeidimu ir didesne vėžinių susirgimų rizika. Mažų vaikų detoksikacinės sistemos nėra tokios efektyvios, tad šios medžiagos gali kauptis vaikų organizmuose. Maitinant pramoniniu būdu paruoštu maistu išspaudžiamosiose pakuotėse, trikdomas vaiko kramtymo įgūdžių formavimasis; vaikas negali įvertinti, ką valgo, negali matyti ar užuosti maisto; slopinama vaiko smulkiosios motorikos raida - vaikas negali paimti pirštukais maisto ir juo „žaisti“; vaikai, kuriems ilgesnį laiką tokiu būdu pateikiamas maistas, vėliau gali tapti išrankiais valgytojais; taip pat sunku kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį, jei valgoma tiesiai iš pakuotės, ir tai gali lemti maisto švaistymą.
Namuose ruoštas maistas
Namuose iš natūralių produktų ruoštas maistas gali būti pateikiamas reikiamos konsistencijos, pritaikant pagal vaiko poreikius. Taip pat vaikui galima atskirai pateikti kiekvieną ingredientą, taip skatinant skonių suvokimą; atsižvelgiant į vaiko sensorinį jautrumą ruošti jam tinkamus patiekalus, naudojant daugiau arba mažiau prieskonių. Taip pat galima dažniau įtraukti ir pratinti prie kartaus skonio, kurio nebūna pramoniniu būdu pagamintuose produktuose.
Alergijos prevencija
Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Manoma, kad tai lemdavo ženklesnį jautrumą dėl žarnyno sienelių didesnio pralaidumo. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti įvertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai. Kūdikio rizika susirgti alergija yra vertinama atsižvelgiant į šeimos anamnezę ir esančius simptomus. Rizika didėja, jeigu šeimoje jau yra sergančių alergija, jeigu vaikui pasireiškia lengvo ar vidutinio laipsnio egzema, yra nustatyta alergija kitam maisto produktui, o didžiausia rizika yra susijusi su sunkaus laipsnio egzema (tokie kūdikiai turi būti stebimi gydytojo alergologo ir gydytojo dietologo, kad būtų užtikrintas tinkamas racionas).
Rekomendacijos įtraukiant alergiją galinčius sukelti produktus
Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką :
- Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą (pvz. riešutų sviestas ar miltai vietoj riešutų).
- Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
- Pradedama namuose, duodant tiesiog paragauti alergiją galinčio sukelti produkto.
- Jeigu nėra reakcijos, toliau galima palaipsniui didinti porcijas.
- Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų. Jei įvedus produktą, atsiranda bėrimo elementų odoje, pakinta tuštinimasis, reikia nutraukti to produkto vartojimą ir palaukti, kol simptomai praeis ir po kelių dienų vėl pabandyti. Kartojantis reakcijai, reikia produkto vartojimą nutraukti ilgesniam laikui. Esant kelių produktų alergijai, tikslinga konsultacija su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.
- Svarbu užtikrinti maisto produktų ir tekstūros įvairovę, kadangi maisto įvairovė gali sumažinti alergijos pasireiškimo riziką per pirmuosius 10 gyvenimo metų.
Kaip pradėti primaitinimą?
Primaitinimas paprastai pradedamas duodant 1-2 arbatinius šaukštelius vientisos tyrės arba gerai sutrinto maisto tik vieną kartą per dieną. Maisto produktai pasirenkami pagal sezoniškumą, apimant įvairias maisto grupes, įskaitant daržoves, vaisius, kruopas, gyvūninės kilmės maistą (pvz., mėsą, žuvį, kiaušinius- pradedant nuo trynio). Naujus alergiją galinčius sukelti produktus rekomenduojama įvesti kas 3-5 dienas. Visais kitais atvejais siekiama užtikrinti kuo didesnę mitybos įvairovę nuo pat primaitinimo pradžios, kad vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas, ypač geležį ir kitus svarbius mikroelementus. Yra normalu, jeigu pradėjus primaitinti, kūdikis išstumia tyrelę iš burnos - pradžioje dar nepajėgia nustumti kąsnio į užpakalinę burnos dalį ir nuryti, nes kūdikis anksčiau neragavo tirštesnio maisto už motinos pieną ar adaptuotą pieno mišinį, todėl gali užtrukti, kol pripras ir pradės koordinuoti liežuvio judesius. Pirmus kelis kartus pabandykite praskiesti; tada palaipsniui tirštinkite. Taip pat galite palaukti savaitę ar dvi ir bandyti dar kartą. Kai kūdikis išmoksta valgyti tirštos konsistencijos maistą ir vieno valgymo metu pradeda suvalgyti didesnį maisto kiekį (vidutinis kiekis maždaug pusė stiklinės), galima įtraukti antrą, o vėliau trečią primaitinimą. Kartu didinamas ir naujų produktų kiekis iš kiekvienos grupės.
Nuo 8 - 9 mėn. reikia keisti maisto produktų konsistenciją - maistas trinamas šakute, kad liktų minkštų gabaliukų, kurie skatintų kūdikį mokytis kramtyti. Vėliau galima jau duoti ir pirštukais paimamų minkšto maisto gabaliukų. Skiriami 3 valgymai, sudaryti iš 1-2 patiekalų, produktai naudojami iš 4 maisto grupių - pridedami pieno produktai.
9 - 12 mėn. skiriami 3 - 4 primaitinimai, po 2 patiekalus, parenkant kuo įvairesnius produktus, porcijos dydis vidutiniškai siekia apie pusę stiklinės. Jei vaikas nespringsta, gali kramtyti, maisto konsistencija keičiama į kietesnį, sumaltą ar mažais gabaliukais supjaustytą maistą. Jau galima duoti pačiam valgyti šaukšteliu, o vėliau ir šakute, vandenį gerti iš puodelio. Pirmųjų metų gale jau galima pereiti ir prie šeimos maisto, jei jis yra maistingas ir įvairus. Priklausomai nuo vaiko apetito, žindymo dažnumo, augimo tempo, galima įtraukti 1-2 užkandžius.
Atsakingas maitinimas
Primaitinimas, kaip ir žindymas, turi būti pagal kūdikio poreikius, atsižvelgiant į jo rodomus alkio ir sotumo signalus. Taip skatinant vaiką valgyti savarankiškai ir atsižvelgiant į fiziologinius bei vystymosi poreikius. Atsakingas maitinimas leidžia kūdikiui nuspręsti, kada ir kiek kieto maisto suvalgys ir kiek pieno išgers. Tėvai turėtų būti skatinami atpažinti savo kūdikio sotumo signalus ir nebereiktų versti savo kūdikio valgyti ar gerti daugiau, kai jis parodo, kad jam jau pakanka maisto. Priverstinis maitinimas neigiamai veikia teigiamo požiūrio į maistą formavimąsi, o tai vėliau gali lemti emocinio valgymo ar išrankaus valgytojo elgseną. Kiekvieno valgymo metu, ne tik kai yra maitinamas šaukštu, bet ir valgydamas pats pirštais ar šaukšteliu, kūdikis lavina savarankiško maitinimosi įgūdžius, o tai skatina savireguliaciją valgant ir palaiko kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Žinoma, tai reikalauja tėvų/globėjų kantrybės ir laiko pabūti, kol mažas vaikas valgo ar pats maitinasi, susitvarkyti po maitinimo/si.
Valgymo metu negalima palikti kūdikio ar mažo vaiko be priežiūros dėl springimo pavojaus.
Ankstyvasis ugdymas ir vaiko poreikių tenkinimas
Asmenybės skleidimąsi skatinantis ugdymas grindžiamas vaiko raidos dėsningumų žinojimu: supratimu, kad visi vaikai augdami pereina tas pačias vystymosi stadijas ir kad kiekvienas iš jų yra individuali, nepakartojama asmenybė. Todėl ugdytojai turėtų išmanyti raidos dėsningumus, kad parinktų vaikų ugdymui tinkamas priemones ir veiklą. Efektyviausia yra tokia veikla, kuri remiasi vaikų pomėgiais, pažinimo lygiu ir socialine bei emocine branda. Taip žadinamas įgimtas mažylių smalsumas, pojūčiais įgytos patirties teikiamas džiugesys ir noras tyrinėti.
Taigi, ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymas, apimantis pirmuosius trejus gyvenimo metus, bei šiuo laikotarpiu įgyta patirtis turi nepaprastai didelę įtaką vaiko savęs pažinimui, santykių su aplinkiniais ir gebėjimų pažinti pasaulį formavimuisi. Vaikai ir šalia jų esantys suaugusieji išgyvena patį jautriausią, svarbų gyvenimo periodą, kuomet išmokstama, atrandama, pasiekiama be galo daug. Kasdien stebimi vis nauji pokyčiai: pirmoji šypsena, džiaugsmingas aplinkos potyris, savęs atradimas. Visa tai veikia tolimesnes vaiko bendravimo, savarankiškumo, noro pažinti pasaulį galimybes. Buvimas tėvais teikia nepaprastos, jaudinančios ir įdomios emocinės patirties, bet kartu tenka patirti nerimą, ar pakanka įgūdžių užauginti sveiką ir laimingą vaiką. Natūraliai kyla klausimas, kas, ugdant mažylį, teikia jam džiaugsmo ir pasitenkinimo?
Antai „Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programoje” akcentuojama, kad vaikų poreikių patenkinimas yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą jų priežiūrą ir ugdymą(si). Vaikai gali tinkamai vystytis ir ugdytis, kai užtikrinamas jų emocinis ir fizinis saugumas, patenkinamas smalsumas, mažyliai yra aplinkinių pripažįstami, mylimi, turi nustatytas ribas, gali veikti pažįstamoje raidą skatinančioje aplinkoje ir jaučiasi esą bendruomenės nariai.
Psichologai ir pedagogai, tyrinėdami mažylių poreikius, nustatė, kad vaikai puikiai jaučia ar yra mylimi, ar ne. A. Maslow teigė, kad fiziologiniai, saugumo, priklausymo bendruomenei poreikiai turi būti patenkinti, kad vaikas galėtų bendrauti su kitais bei ugdytis. T. B. Brazelton ir S. Greenspan apibrėžia išskirtinius mažųjų poreikius: nuolatinio emocinio ryšio, fizinio saugumo ir priežiūros, įvairios patirties, patenkinančios individualius poreikius, raidą atitinkančios veiklos, tam tikrų ribų ir pažįstamos aplinkos, palaikančios bendruomenės ir kultūrinio perimamumo, garantijų dėl savo gerovės ateityje. J. Piaget nuomone, vaikams reikia daug kartų ištyrinėti aplinką, kad geriau suprastų, kaip veikia įvairūs daiktai. L. Vygotskis teigė, kad svarbią pažinimo raidos dalį sudaro vaikų bendravimas su ugdytojais ir bendraamžiais. Ugdytojai, stebėdami vaikus, tinkamai parenka ugdymo(si) skatinimo būdus. Taigi, vaikų nuo gimimo iki trejų metų ugdymas skiriasi nuo vyresnių vaikų. Ugdant šio amžiaus mažylius, būtina sieti fizinės, pažintinės, kalbos, emocinės ir socialinės vaiko raidos skatinimą, atsižvelgti į labai greitą kūdikių raidos tempą. Tiek kūdikiai, tiek ir vyresni vaikai labai priklausomi nuo to, kaip suaugusieji geba patenkinti jų poreikius, padeda išvengti diskomforto ir streso. Tokiu būdu patenkinami svarbiausi - emociniai, pažinimo, judėjimo poreikiai.
Kaip teigia O. Monkevičienė, A. Tarasonienė, V. Bortkevičienė ir kt., mylimas vaikas greičiau auga, geriau vystosi, labiau pasitiki savimi ir savo gebėjimais, jį dažniau lydi sėkmė, nes jis nebijo bandyti, klysti. Mažylis turėtų būti mylimas ne todėl, kad yra berniukas, ar mergaitė, šviesiaplaukis, ar tamsiaplaukis, o todėl, kad jis yra. Ne veltui akcentuojama emocinio ryšio svarba šiame amžiuje, kurios buvimas, ar atvirkščiai - stoka, turi ypatingos reikšmės vaiko emocinei, socialinei, protinei, ir net fizinei raidai.
#