Moteris, planuojanti motinystę, turėtų suprasti savo vaisingumo ciklo subtilybes. Straipsnyje nagrinėjami būdai, kaip moteris gali sukelti ovuliaciją, apžvelgiamos priežastys, kodėl ovuliacija gali nevykti, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip padidinti pastojimo tikimybę.
Moters Vaisingumo Ciklas: Pasiruošimas Nėštumui
Prakalbus apie moters ciklą, dauguma pagalvoja apie menstruacijas, nes tai akivaizdžiausia ciklo dalis. Tačiau mėnesinės tėra tik dalis moters vaisingumo ciklo, kurio metu visa vaisingumo sistema aktyviai ruošiasi nėštumui. Iki kol kiaušialąstė bus pasiruošusi ovuliuoti, ji folikule bręs apie 90 - 100 dienų. Todėl, kai ko nors imatės savo ciklui reguliuoti, pagerinti, sveikatinti ir t.t. - turėkite kantrybės bent trims mėnesiams, nes efektas pasimatyti gali ne iš karto.
Žinduolio kiaušialąstė atrasta ne taip ir seniai - 1827 m. O moteriškoji kiaušialąstė pastebėta prieš nepilną šimtmetį - 1928 m. (!) Jau 1951 metais pradedama kurti kontraceptinė tabletė, kad ovuliaciją nuslopinti, 1956 m. vaistas patenka į rinką. Pvz. populiariosioms hormoninėms spiralėms (mirena, levosert, fleree) ne tiek jau ir daug - trisdešimt metų. Vadinasi apie jų šalutinius poveikius realiai nelabai ką ir galima pasakyti, o kiek jau šiandien galima pasakyti yra daugiau nei pakankama išsigąsti ir sunerimti dėl moters sveikatos. Kodėl mokslas, net nespėjęs normaliai pažinti ovuliacijos proceso, orientuojasi į moters vaisingumo atsikratymą? Vieno guvaus jaunuolio nuomone, tai labai patogu verslui - neatsakomybę parduoti yra daug lengviau nei ugdyti žmogaus sąmoningumą ir atsakomybę.
Moters ciklai skiriasi nuo daugelio žinduolių ir reguliariai vykstančios menstruacijos yra ne toks ir dažnas reiškinys. Pastebimas tik tarp keleto beždžionių rūšių, šikšnosparnių, tarp dramblinių kirstukų ir dygliuotųjų pelių. O didžioji dalis žinduolių patiria visai kitą procesą, vadinamą ruja. Kuomet kraujavimas nėra nėštumo nebuvimo įrodymas, o kaip tik praneša apie galimybę tuo metu pastoti. Todėl tūkstantmetį buvo manoma, kad didžiausia tikimybė moteriai pastoti yra per mėnesines. Toliau lyginant žinduolius ir moters vaisingumo etapus, aptiktume, ne tik, kad menstruacinis ciklas retas reiškinys, bet dar retesnis reikalas yra menopauzė - ją be žmonių patiria dantytieji banginiai ir šimpanzės.
Visai neseniai, šį rudenį, pasaulinio garso Makso Planko daugiadisciplininių mokslų institute pavyko vizualizuoti visą ovuliacijos procesą. Tai didžiulis džiaugsmas. Iki šiol buvo žinoma, kad ovuliaciją reguliuoja sudėtinga hormonų sąveika, tačiau tikrasis ovuliacijos procesas menkai suprantamas. Kiaušidės yra giliai kūne, todėl eksperimentiškai sunku jas pasiekti. Be to, ovuliacija įvyksta per labai trumpą laikotarpį, todėl negalima numatyti, kuri iš dviejų kiaušidžių išleis folikulą. Procesą stebėję ir vizualizaciją kūrusi mokslininkų komanda sako, kad galime išskirti tris ovuliacijos fazes: pirmoji fazė -folikulų išsiplėtimas, vykstanti dėl hialurono rūgšties išsiskyrimo. Kai mokslininkai blokavo hialurono rūgšties gamybą, folikulai mažiau išsiplėtė, o ovuliacija neįvyko. Antroje fazėje - išorinio folikulo sluoksnio lygiųjų raumenų ląstelės sukelia folikulo susitraukimą. Kai komanda slopino šių raumenų ląstelių susitraukimą, folikulai nesusitraukė - ovuliacija sutriko. Mokslininkų komanda teigia, kad ovuliacija yra nepaprastai tvirtas procesas.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Tai ką pažįsti, suvoki - gali įvertinti to svarbą, laiku pastebėti jei kažkas pasikeičia, įvertinti ar tai normalu ar nenormu, laiku reaguoti. Galų gale gauti vis daugiau įžvalgų apie moters vaisingumą. Man moters ovuliacinis ciklas pasakoja istoriją ne tik apie tai kaip veikia kūnas, bet taip pat leidžia suprasti moters vertę ir moteriškąjį orumą. Dar daugiau, moters ciklas turi slėpinį, kuris veda ją prie Kūrėjo. Aišku, moteriškumas yra kur kas daugiau nei viena kūno funkcijų, bet leiskite karkartėmis jums papasakoti apie moters ciklą, „žmogaus kūnas kalba kal̃ba, kurios jis autorius nėra.“ Popiežius Šv.
Ovuliacijos Sutrikimai: Anovuliacija ir Oligoovuliacija
Ovuliacija yra svarbiausia moters ciklo dalis, kuri ir nulemia Jūsų sėkmę pastoti. Tačiau ką daryti jeigu ovuliacija nevyksta? Jeigu taip yra, greičiausiai dėl to kalti sutrikimai, vadinami anovuliacija ir oligoovuliacija. Anovuliacija - tai ovuliacijos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad moters organizme ciklo metu nevyksta ovuliacija, t.y. subrendęs kiaušinėlis nepalieka kiaušidės. Kitas ovuliacijos sutrikimas - oligoovuliacija. Tai nereguliari ovuliacija, t.y. ovuliacija vyksta ne kiekvieno ciklo metu. Anovuliacija ir oligoovuliacija yra vienos dažniausių moters nevaisingumo priežasčių. Šiuos sutrikimus turi maždaug 40 proc. Paprastai moterys, kenčiančios nuo anovuliacijos, turi nereguliarius periodus. Blogiausiais atvejais, ciklas gali apskritai nevykti. Jei moters ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 36 dienos, tokiu atveju yra ovuliacijos sutrikimo rizika. Taip pat įmanoma, jog net ir turint reguliarios trukmės ciklą, gali būti ovuliacijos sutrikimas. Kiekviena pora, kurios abu nariai vaisingi, kiekvieną mėnesį turi maždaug 25 proc. tikimybę pastoti. Tuo tarpu jei moteris kenčia nuo anovuliacijos, ji apskritai negali pastoti. Priežastis paprasta - nėra kiaušinėlio, kuris galėtų būti apvaisintas. Jeigu moteriai oligoovuliacija, ji turi šansų pastoti, tačiau jie gerokai menkesni nei sveikos moters, nes ovuliacija dėl oligoovuliacijos vyksta tik kai kurių ciklų metu. Nesiseka pastoti? Svarbu atminti, kad oligovuliacijos sutikrimas (kaip ir anovuliacija) reiškia, kad moters organizme hormonų pusiausvyra yra sutrikusi. Anovuliaciją ir oligoovuliaciją gali sukelti eilė faktorių.
Kaip Nustatyti Ovuliacijos Sutrikimus
Jei vizito pas gydytoją metu paaiškės, kad Jūsų ciklas nereguliarus ar apskritai nevyksta, Jums iškart bus įtariamas ovuliacijos sutrikimas (būtent, anovuliacija arba oligoovuliacija). Jūsų gydytojas gali paprašyti Jūsų kelis mėnesius reguliariai stebėti savo kūno temperatūrą. Jums taip pat turėtų būti atlikti kraujo tyrimai, kad būtų nustatyta hormonų koncentracija. Jums taip pat gali būti atliktas ultragarso tyrimas.
Ovuliacijos Stimuliacija: Kaip Tai Veikia
Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Tiesa, kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21-35 d. Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, bei pagal trukmę, šis sutrikimas dar vadinamas oligoovuliacija. Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.
Vaistai, Skatinantys Ovuliaciją
- Klomifeno citratas. Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesiniai šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3-5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu. Dažniausiai 5 dienas vartojama 50 mg dozė, o gydymo metu tikrinama kiaušidžių reakcija į vaistą. Jeigu kiaušinėlis laikantis šio gydymo kurso nesubręsta, taikoma kita metodika: nuo 5 kito ciklo dienos iš viso 5 dienas vartojama po 100 mg per parą. Jei ir tuomet kiaušinėlis nesubręsta, gydymo kursą, skiriant pacientei po 100 mg / 24 val., reikėtų pakartoti. Jei ovuliacija nevyksta, po 3 mėn. kurso reikia daryti 3 mėn. pertrauką ir tuomet vėl vaistus vartoti laikantis aprašytojo scenarijaus.
- Gonadotropinai. Jie sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti.
- Aromatazės inhibitoriai. Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato.
- Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje.
Svarbu pažymėti, kad ovuliaciją skatinantys vaistai kartais gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir nealkoholinis alus: ką reikia žinoti
Gyvenimo Būdo Pokyčiai, Skatinantys Ovuliaciją
Anovuliacijos gydymas priklausys nuo ją sukėlusių faktorių. Kai kuriais atvejais, anovuliacija gali būti gydoma tiesiog pakeičiant mitybą ar kitus gyvenimo būdo ypatumus. Tas pats pasakytina ir apie antsvorį. Jeigu Jūs turite viršsvorio, 10 proc. Tačiau dažniausiai anovuliacija gydoma tam tikrais vaistais (vaisingumo vaistai). Primiausia tai klomido turintys preparatai. Šie vaistai išties veiksmingi: klomidas sugrąžina ovuliaciją vidutiniškai maždaug 80 proc. nuo anovuliacijos kenčiančių moterų. Dar daugiau - po pusės metų gydymo klomido turinčiais vaistais, pastoja vidutiniškai net 45 proc. moterų. Moterims, kurios kenčia nuo PCOS, tokie vaistai kaip Metforminas, gali būti labai veiksmingi. Med. dr.
8 Patarimai, Kaip Padidinti Pastojimo Galimybes
Nėštumas yra viena iš didžiausių gyvenimo džiaugsmų, tačiau kai kurios moterys gali susidurti su sunkumais bandydamos pastoti. Nors kiekvienas nėštumas yra unikalus, yra keletas būdų ir žingsnių, kurie gali padėti padidinti pastojimo galimybes. Jei esate pasiruošusi tapti mama, šie 8 vertingi patarimai padės pasiruošti ir optimizuoti savo šansus pastoti.
- Sekite savo mėnesinių ciklą. Tai svarbus žingsnis, siekiant padidinti pastojimo tikimybę. Supratimas apie savo mėnesinių ciklo trukmę ir ovuliacijos laiką gali padėti planuoti lytinius santykius vaisingomis dienomis. Ovuliacija paprastai įvyksta viduryje ciklo, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo individualių ypatybių. Galite naudoti ovuliacijos testus arba stebėti savo kūno temperatūros pokyčius, kad tiksliai nustatytumėte, kada esate vaisinga.
- Išlaikykite sveiką svorį. Per didelis arba per mažas kūno svoris gali turėti įtakos jūsų gebėjimui pastoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad jūsų kūno masės indeksas (KMI) būtų nuo 18,5 iki 24,9. Jei jūsų svoris yra per didelis arba per mažas, tai gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus ir paveikti ovuliaciją. Reguliari mankšta ir subalansuota mityba gali padėti pasiekti optimalų kūno svorį.
- Subalansuota mityba ir tinkami vitaminai. Tinkama mityba yra labai svarbi, norint padidinti pastojimo galimybes. Įsitikinkite, kad jūsų mityba yra pilnavertė, su daug vaisių, daržovių, baltymų, pilno grūdo produktų ir sveikų riebalų. Be to, kai kurios medžiagos gali padėti sustiprinti vaisingumą:
- Folio rūgštis: nėštumo pradžioje folio rūgštis padeda sumažinti tam tikrų apsigimimų riziką. Rekomenduojama vartoti folio rūgšties papildus arba valgyti maisto produktus, kuriuose gausu šios medžiagos (pvz., lapinės daržovės, ankštiniai augalai).
- Vitaminas D: tai svarbus vitaminas, kuris padeda reguliuoti hormonų lygį ir gali padidinti vaisingumą. Gauti vitamino D galima iš saulės spindulių ir maisto produktų, tokių kaip riebi žuvis, kiaušiniai ir stiprinti produktai.
- Cinkas ir magnis: šios medžiagos yra svarbios hormonų gamybai ir reprodukciniai sveikatai.
- Venkite streso. Ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį jūsų sveikatai ir vaisingumui. Tai gali paveikti hormonų pusiausvyrą, o tai savo ruožtu gali trikdyti ovuliaciją ir pastojimo galimybes. Ieškokite būdų, kaip sumažinti stresą, pavyzdžiui, per meditaciją, jogos užsiėmimus, pasivaikščiojimus ar atsipalaidavimo pratimus. Svarbu rasti balansą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir poilsio.
- Meskite rūkyti ir apribokite alkoholio vartojimą. Rūkymas ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali sumažinti vaisingumą ir padidinti nevaisingumo riziką tiek moterims, tiek vyrams. Rūkymas gali pažeisti kiaušides ir sumažinti kiaušialąsčių kokybę, o alkoholis gali neigiamai paveikti hormonų balansą. Jei norite pastoti, apsvarstykite galimybę mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą arba visiškai jo atsisakyti.
- Reguliarūs lytiniai santykiai. Norint padidinti pastojimo tikimybę, svarbu turėti reguliarius lytinius santykius, ypač vaisingomis dienomis. Tai nereiškia, kad reikia praktikuoti lytinius santykius kasdien, nes spermatozoidai gali išlikti gyvybingi kelias dienas. Tačiau reguliariai turint lytinius santykius (3-4 kartus per savaitę) galima padidinti šansus pastoti.
- Venkite per didelio fizinio krūvio. Nors reguliari mankšta yra naudinga vaisingumui, per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamą poveikį. Moterims, kurios atlieka intensyvias treniruotes, gali sumažėti ovuliacija arba netgi sutrikti mėnesinės. Stenkitės laikytis subalansuoto požiūrio į fizinį aktyvumą - lengvi ir vidutinio intensyvumo pratimai (pvz., vaikščiojimas, joga, plaukimas) gali padėti pasiekti geriausių rezultatų.
- Pasitarkite su gydytoju. Jei bandote pastoti ilgiau nei metus be rezultatų, būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytumėte galimas problemas ir pradėtumėte gydymą. Gydytojas gali atlikti tyrimus, kad įvertintų jūsų reprodukcinę sveikatą, taip pat patarti, kaip pagerinti šansus pastoti.
Klaidingi Įsitikinimai ir Pasenę Gydymo Būdai
Med. dr. Nevaisingumas yra skaudi problema, su kuria susiduria apie 10-15% šeimų (5, 13, 18). Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nevaisingumo gydymo metodai pastaruoju metu sparčiai tobulėja, tačiau dalis Lietuvos gydytojų-praktikų dar turi ribotas galimybes susipažinti su šios medicinos srities pasiekimais. Kadangi į UAB “Eugenijos ginekologijos klinika” kreipiasi nevaisingos šeimos iš visos Lietuvos, kurios dažnai yra buvę gydytos daugelyje gydymo įstaigų, norėtume pasidalinti savo samprotavimais apie dažniausiai pasitaikančius nepagrįstai naudojamus tyrimo bei pasenusius gydymo būdus, kurie prieštarauja šiuolaikiniam požiūriui į endokrininę reprodukcinės sistemos reguliaciją ir nevaisingumo gydymą. Norėdami, kad tekstas būtų kaip galima lengviau suprantamas eiliniams skaitytojams, jį gerokai supaprastinome. Deja, kai kurių medicininių terminų išvengti nepavyko, todėl teksto gale yra medicininių terminų žodynėlis.
Moteriškų Lytinių Hormonų Estrogenų Vartojimas Menstruacinio Ciklo Pradžioje
Retkarčiais vis dar pasitaiko, kai kiaušidžių funkcijos stimuliacijai vartojami moteriški lytiniai hormonai-estrogenai.
Gestagenų (Progesterono, Norkoluto Ir Pan.) Skyrimas Nuo 13-Os, 14-Os, 16-Os Ir Pan
Ovuliacija nebūtinai vyksta ciklo viduryje. Ji įvyksta 12-14 dienų prieš sekančias mėnesines. Jeigu ciklas pailgėjęs, ovuliacija gali vykti 18-ą, 22-ą ar net vėlesnę ciklo dieną.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros nedarbingumas: ar galima išvykti?
Chorioninis Gonadotropinas Stimuliuoja Androgenų Sintezę Folikulų Apvalkalų Ląstelėse
Jeigu chorioninis gonadotropinas (ovidrel, ovitrelle, pregnyl ir pan.) paskiriamas kol preovuliacinis folikulas dar pakankamai nesubrendęs, folikuluose ima vyrauti androgeninė terpė, sutrinka estrogenų gamyba bei FSH ir LH receptorių gamyba. Tai blokuoja ovuliaciją ir sukelia folikulų atreziją. Ovuliacijos stimuliacijai chorioninio gonadotropino skyrimas pateisinamas tik tada, kai kiaušidėse yra preovuliacinis folikulas. Jį galima diagnozuoti echoskopiškai. Tokiu atveju chorioninis gonadotropinas skiriamas vienkartine didele doze, o ovuliacija įvyksta po 12-38 val. Šie dariniai - noretidronas (norkolutas), etinodiolio diacetatas, levonorgestrelis, alilestrenolis (turinalis) ir kt.
- Vystosi pirmalaikio kiaušidžių išsekimo sindromas, t.y. Skiriant kiaušidžių funkciją stimuliuojančius vaistus nevaisingumui gydyti, yra būtina sekti: ar įvyksta ovuliacija, ar susidaro pilnavertis ir pakankamai ilgai funkcionuojantis geltonasis kūnas, ar gimdos kaklelio gleivės yra „geros“ kokybės.
Štein-Leventalio Sindromas, Taip Pat Dar Vadinamas Policistinių Kiaušidžių Sindromu, Policistine Kiaušidžių Liga, Lėtinės Anovuliacijos Sindromu
Ultragarsiniai tyrimai parodė, kad policistiniai kiaušidžių pakitimai randami 75% moterų su bet kurios kilmės ovuliacijos sutrikimais, taip pat 25% sveikų vaisingų moterų su normaliais ovuliaciniais ciklais. Todėl ultragarsinio tyrimo metu matomi policistiniai kiaušidžių pokyčiai toli gražu ne visada yra ligos požymis. Kiaušidžių rezekcija dažnai sukelia sąaugas ir nevaisingumą (18, 21), o jos gydomasis poveikis pasireiškia tik tada, kai anovuliacijos priežastis yra kiaušidžių viduje gaminamų androgenų perteklius. Policistiniai kiaušidžių pakitimai nebūtinai rodo, kad yra ovuliacijos sutrikimai. Kai ovuliacija sutrikus, policistiniai kiaušidžių pakitimai neretai yra šių pakitimų pasekmė (1, 12, 13, 20, 21, 24), o ne priežastis, todėl vien tik operacijos ar echoskopinio tyrimo metu rasti policistiniai kiaušidžių pakitimai be papildomų klinikinių bei hormoninių tyrimų turi labai menką klinikinę reikšmę. Šiuo atveju kylinė kiaušidžių rezekcija, diatermokoaguliacija ar išgarinimas lazeriu dažnai nėra efektyvūs, nes ovuliacijos sutrikimą sukėlė ne ne per didelė androgenų gamyba kiaušidėse (1, 12, 13, 20, 21). Anovuliaciją nutukusioms moterims sukelia laisvų lytinių hormonų kiekio padidėjimas dėl nutukimo bei insulino sutrikimų sukelto lytinius hormonus surišančio globulino kiekio sumažėjimo, taip pat poodiniuose audiniuose pagamintų estrogenų kiekio padidėjimas ir kt. Kiaušidžių operacinė trauma nereikalingai didina pooperacinių sąaugų ir jų sukeliamo nevaisingumo galimybę. Šiuolaikiniai tyrimai įrodė, kad moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių liga, ovuliacija nevyksta ne dėl sustorėjusios kiaušidės kapsulės, kaip buvo manoma prieš 20-30 m. Operaciniai veiksmai turėtų būti nukreipti į kiaušidės vidų, stengiantis sumažinti sumažinti androgenų bei, galbūt, kitų biologiškai aktyvių medžiagų gamybą (5, 9, 12, 13, 18, 21, 24), kartu siekiant kaip įmanoma mažiau traumuoti kiaušidės paviršių, kad nesusidarytų pooperacinės sąaugos. Logiška manyti, kad operaciniai lazeriai blogiau tinka šiam tikslui, negu kiaušidžių diatermokoaguliacija įduriamu elektrodu, kadangi lazerių, ypač argono, neodimio, poveikis koncentruojasi garinamo objekto paviršiuje ar labai arti jo, taigi labiau pažeidžiama kiaušidės kapsulė, bet mažiau veikiami audiniai kiaušidės viduje.
Kiaušintakis - Tai Organas Su Sudėtingomis Funkcijomis: Jo Atviras Galas „Sugriebia“ Po Ovuliacijos Kiaušialąstę
Kiaušintakis palaiko spermos bei kiaušialąstės gyvybingumą iki apvaisinimo, sudaro reikiamą mikroaplinką apvaisinimui bei ankstyvam kiaušialąstės vystymuisi, „perneša“ apvaisintą kiaušialąstę į gimdą. Kiaušintakių prapūtimų ar hidrotubacijų metu nustatytas kiaušintakių pratekamumas turi labai menką diagnostinę reikšmę, nes visai neatspindi kiaušintakių funkcinio pilnavertiškumo. Ši procedūra yra skausminga ir susijusi su tam tikra komplikacijų (uždegiminių, endometriozės išsivystymo) rizika. Gydomosioms hidrotubacijoms dažnai naudojami fermentų tirpalai (lidazė, tripsinas, chimotripsinas ir kt.) dirgina kiaušintakių gleivinę bei pilvaplėvę, todėl patys gali sukelti aseptinį kiaušintakių bei pilvaplėvės uždegimą ir sukelti sąaugas bei kiaušintakių pakenkimą ir nevaisingumą. Dėl šių priežasčių kiaušintakių prapūtimai bei hidrotubacijos jau seniai nenaudojamos nei kiaušintakinio (t.y.
Hipofizės, Skydliaukės, Kiaušidžių ir Kt
Estrogenų koncentracija kraujyje labai greitai kinta, todėl estrogenų koncentracijos tyrimas paprastai vartojamas tik kontroliuojamos kiaušidžių perstimuliavimo atvejais, kai pagal ryte nustatytą estogenų koncentraciją tą pačią dieną parenkama gonadotropinų dozė. Jeigu neįmanoma estrogenų tyrimo atsakymo gauti tą pačią dieną ir pagal ją koreguoti gydymą, šis tyrimas neturi praktinės reikšmės, nes kitą dieną hormoninė kiaušidžių situacija (t.y.
5. “Seksas Pagal Grafiką”- Bandymas Turėti Lytinius Santykius Tik “Vaisingomis Dienomis”
Anksčiau klaidingai manyta, kad susilaikymas ir retesni lytiniai santykiai gali pagerinti spermos kokybę. “Seksas pagal grafiką” bei vaisingų dienų skaičiavimas sukelia nereikalingą emocinę bei partnerių tarpusavio santykių įtampą, gali sumažinti lytinių santykių dažnumą ir mažina pastojimo tikimybę. Paskyrus injekcinius, tabletinius, pleistrų pavidalu ir pan.
Sėklidę Apdengia Standaus Skaidulinio Audinio Dangalas, Kurio Plonos Pertvarėlės Įsiskverbia Į Sėklidės Vidų Ir Padalija Ją Į Apie 200 Piramidės Formos Skiltelių
Skiltelių viduje yra sėklidės liaukinis audinys, sudarytas iš vinguotų sėklinių kanalėlių bei tarp jų esančio audinio. Kiekvienoje skiltelėje yra po 2-3 vingiuotuosius kanalėlius, kurie artėdami link sėklidės skiltelių viršūnių jungiasi tarpusavyje, tampa tiesiaisiais kanalėliais. Apie 90% suaugusios sėklidės tūrio sudaro vinguoti sėkliniai kanalėliai. Sertoli ląstelės bei jų tarpusavio jungtys kaip pastoliai apsupa germinacines ląsteles ir besivystančias lytines ląsteles. Skiltelių viduje, tarp vingiuotų kanalėlių esančiame intersticiniame audinyje, yra smulkios kraujagyslės, limfagyslės bei Leidigo ląstelės. Testosterono koncentracija sėklidžių viduje yra 100 kartų didesnė negu testosterono koncentracija bendroje kraujotakoje. Tokios aukštos testosterono koncentracijos susidarymo mechanizmas slypi pačiose sėklidėse. Iš Leidigo ląstelių testosteronas per bazinę membraną pirmiausia patenka į vingiuotųjų kanalėlių vidų prie Sertoli ląstelių. Jose gaminasi androgenus surišantis baltymas - ASB (angl.: androgen binding protein). Tik tos testosterono molekulės, kurios lieka nesusijungę su ASB bei androgenų receptoriais Sertoli ląstelėse, patenka į sėklidžių kraujagysles, o per jas - į sisteminę kraujotaką ir yra išnešiojamos po visą kūną. Taigi testosterono koncentracija viso organizmo kraujotakoje daug kartų sumažėja dėl prasiskiedimo. Kai vaistų pavidalu androgenai patenka į organizmą, jie pirmiausia slopina LH sekreciją hipofizėje. Taip sumažėja Leidigo ląstelių stimuliacija, todėl silpnėja testosterono sintezė Leidigo ląstelėse.
8. Pastojimo Atidėjimas Po Hormoninės Kontracepcijos Vartojimo, Siekiant, Kad „Organizmas Išsivalytų“ Yra Klaidinga Taktika
Kadangi nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad hormoninei kontracepcijai vartojami lytiniai hormonai turėtų kokią nors neigiamą įtaką būsimam vaisingumui bei būsimų vaikų sveikatai. Nežiūrint plačiai paplitusių priešingų tvirtinimų D. Britanijos Karališkojo akušerių ginekologų koledžo[1], PSO[2] bei kt. ekspertai ekspertai tvirtina, kad nėra patikimų mokslinių įrodymų, jog saugiai atliktas pirmo ar bet kurio kito nėštumo nutraukimas būtų susijęs su padidėjusia nevaisingumo ar persileidimo tikimybe, jei neįvyksta komplikacijos.
#
tags: #at #galima #moteriai #issaukti #ovuliacija