Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama asmens duomenų apsauga, ypatingą dėmesį skiriant vaikų teisėms. Skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos vis labiau integruojasi į mūsų gyvenimą, vaikų asmens duomenų apsauga tampa vis aktualesnė. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete, būtina suprasti teisinius reguliavimus, kylančius iššūkius ir galimus sprendimus.
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įtaka vaikų asmens duomenų apsaugai
Prieš keturis metus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) išskirtinį dėmesį skiria vaikų asmens duomenų tvarkymui. Šis reglamentas nustato, kad informacinės visuomenės paslaugos (pavyzdžiui, socialiniai tinklai, elektroninis paštas, elektroninės parduotuvės) tiesiogiai vaikui gali būti siūlomos tik tuo atveju, jei jam yra bent 16 metų.
Lietuvos nacionalinis teisės aktas - Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas - numato žemesnę amžiaus ribą - 14 metų. Tai reiškia, kad Lietuvoje informacinės visuomenės paslaugos tiesiogiai vaikams gali būti siūlomos nuo 14 metų, o ne nuo 16 metų, kaip numato BDAR.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, įgaliotų atlikti BDAR priežiūrą, patirtis rodo, kad didieji socialiniai tinklai nespėjo koja kojon su BDAR taikymo pradžia užtikrinti šios apsaugos vaikams. Tai reiškia, kad socialiniai tinklai ne visada tinkamai įgyvendina BDAR reikalavimus, susijusius su vaikų asmens duomenų apsauga.
Tragiškas įvykis Italijoje
Prieš keletą metų nuskambėjo liūdna istorija apie 10 metų italę mergaitę, mirusią nuo uždusimo po to, kai socialiniame tinkle dalyvavo vadinamajame „užtemimo iššūkyje“ (angl. Blackout Challenge). Šis įvykis parodo, kokios pavojingos gali būti socialinių tinklų platformos vaikams, jei nėra tinkamos apsaugos ir priežiūros.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos nustatymas iš asmens kodo: instrukcija
Amžiaus patikrinimo iššūkiai ir sprendimai
Įmonės, siūlydamos tiesiogiai informacinės visuomenės paslaugas vaikams, turi atkreipti dėmesį, ar jos įsitikina jų amžiumi ir kaip įsitikina tėvų sutikimu ar leidimu, kai jos siūlomos jaunesniems nei 14 metų amžiaus vaikams. Tai reiškia, kad įmonės turi imtis priemonių, kad patikrintų vaikų amžių ir gautų tėvų sutikimą, prieš siūlydamos jiems savo paslaugas.
Europos duomenų apsaugos valdyba (EDAV) gairėse dėl sutikimo paaiškina, kad jeigu informacinės visuomenės paslaugos teikėjas galimiems vartotojams aiškiai nurodo, kad savo paslaugą siūlo tik asmenims nuo 18 metų, ir nėra kitų tam prieštaraujančių įrodymų (tokių kaip atitinkamos interneto svetainės turinys ar rinkodaros planai), ta paslauga nelaikoma „tiesiogiai siūloma vaikui“, todėl jam tokia pareiga įsitikinti vartotojų amžiumi nebūtų taikoma. Visgi, Airijos duomenų apsaugos komisija teigia, jog negalite atleisti savęs nuo pareigos vaikų amžiaus patikrinimo atžvilgiu, paprasčiausiai nurodydami, kad jaunesni nei tam tikro amžiaus vaikai nėra laukiami jūsų platformoje ir (arba) paslaugoje.
Prancūzijos Nacionalinės informatikos ir laisvių komisija (CNIL) skelbia, kad 44 proc. 11-18 m. amžiaus vaikų yra melavę apie savo amžių socialiniuose tinkluose. Tai rodo, kad vaikams nėra sunku apeiti amžiaus patikrinimo sistemas ir patekti į platformas, kurios jiems nėra skirtos.
Minėta priežiūros institucija atlikusi lyginamąją tyrimą konstatavo, kad esamos arba planuojamos sistemos vaiko amžiaus patikrinimui iš esmės yra nepatenkinamos dviem aspektais:
- Kai kurios iš jų grindžiamos masiniu asmens duomenų rinkimu (pvz., veido atpažinimas), todėl atrodo, kad sunku laikytis duomenų apsaugos principų.
- Kitos, ne tokios įkyrios, yra neveiksmingos, nes nepilnamečiai jas pernelyg lengvai apeina (pvz., deklaratyvios sistemos arba patikra el. paštu).
EDAV gairėse dėl sutikimo pabrėžiama, kad dėl amžiaus patikrinimo neturėtų būti tvarkoma pernelyg daug duomenų. Pagal pasirinktą duomenų subjekto amžiaus patikrinimo mechanizmą turėtų būti įvertinama ir siūlomo duomenų tvarkymo rizika. Kai kuriomis aplinkybėmis, kai rizika nedidelė, gali būti tikslinga reikalauti, kad naujas paslaugos užsakovas atskleistų savo gimimo metus arba užpildytų formą, kurioje pareikštų, kad yra (arba nėra) nepilnametis. Jei kiltų abejonių, duomenų valdytojas turėtų peržiūrėti konkrečiu atveju savo taikomus amžiaus patikrinimo mechanizmus ir apsvarstyti, ar reikėtų kitokių patikrinimų.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti asmens tapatybės kortelę vaikui
Deja, Prancūzijos Nacionalinės informatikos ir laisvių komisija savo internetiniame puslapyje pastebi, kad „stebuklingo sprendimo“ kol kas nėra. Tai reiškia, kad nėra vieno universalaus būdo, kaip patikimai patikrinti vaikų amžių internete.
Europos Komisija rekomenduoja taikyti tokias amžiaus patikrinimo priemones kaip, kad, pavyzdžiui, klausimo, į kurį vidutinis vaikas negalėtų atsakyti, pateikimas arba reikalavimas, kad nepilnametis nurodytų kurio nors iš savo tėvų elektroninio pašto adresą, kad šis galėtų pateikti savo rašytinį sutikimą.
Alternatyvūs amžiaus patikrinimo metodai
Be jau minėtų metodų, yra ir kitų būdų, kaip galima patikrinti vaikų amžių internete:
- Tapatybės patvirtinimas per trečiąją šalį: Vaikas gali patvirtinti savo tapatybę per patikimą trečiąją šalį, pavyzdžiui, banką arba valstybinę instituciją.
- Biometriniai duomenys: Naudojant biometrinius duomenis, pavyzdžiui, veido atpažinimą arba pirštų atspaudus, galima patikrinti vaiko amžių. Tačiau šis metodas kelia susirūpinimą dėl privatumo, todėl jį reikia naudoti atsargiai.
- Dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančios sistemos: DI pagrindu veikiančios sistemos gali analizuoti vaiko elgesį internete ir nustatyti jo amžių. Tačiau šis metodas taip pat kelia susirūpinimą dėl privatumo ir gali būti netikslus.
Duomenų tvarkymo skaidrumas ir informavimas
Ne ką mažiau svarbu, ir atliekamo asmens duomenų tvarkymo skaidrumas, kuris siejamas su pareiga aiškiai, paprastai, suprantama kalba informuoti asmenį, kas daroma su jo asmens duomenimis ir kodėl. Tai reiškia, kad įmonės turi aiškiai ir suprantamai paaiškinti vaikams, kaip jie tvarko jų asmens duomenis.
Minėta institucija akcentavo, kad vaikai prasčiau suvokia savo veiksmų pasekmes, įskaitant dalijimosi asmens duomenis socialinėje žiniasklaidoje pasekmes, būtent todėl jiems pagal duomenų apsaugos teisė aktus suteikiama papildoma apsauga.
Taip pat skaitykite: Neveiksnumo nustatymo procesas Lietuvoje
Rekomendacijos dėl informavimo
- Naudokite paprastą ir suprantamą kalbą: Informacija apie duomenų tvarkymą turi būti pateikta kalba, kurią vaikai gali suprasti.
- Naudokite vaizdinius elementus: Vaizdiniai elementai, pavyzdžiui, paveikslėliai ir piktogramos, gali padėti vaikams suprasti informaciją.
- Pateikite informaciją keliais formatais: Informacija turi būti pateikta keliais formatais, pavyzdžiui, tekstu, vaizdo įrašais ir animacija.
- Įtraukite vaikus į procesą: Įtraukite vaikus į duomenų tvarkymo proceso aptarimą, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę ir suprasti, kas daroma su jų duomenimis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vaidmuo
Nors iš viešai prieinamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skelbiamos praktikos nematyti, kad ši institucija būtų nagrinėjusi atvejų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugų siūlymu vaikams, tenka pažymėti, kad požiūris į vaikų asmens duomenų tvarkymo pažeidimus yra pakankamai griežtas.
Štai, 2020 m. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nubaudė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus. 15 tūks. eurų bauda (25 proc.
Vaikų gerovės centro pavyzdys
Vaiko gerovės ir globos centras asmens duomenis tvarko vadovaudamasis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (2016 m. balandžio 27 d. Tel nr. Jeigu asmuo nesutinka su Vaiko gerovės ir globos centro administracijos ar atsakingo asmens už duomenų apsaugą atsakymu, jis gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), Juozapavičiaus g. (8 5) 271 2804, 279 1445, el.
BDAR įgyvendinimo ir vykdymo kontrolę Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (toliau - Įstaiga) užtikrina paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas. Dėl iškilusių klausimų, susijusių su asmens duomenų apsauga, kreipkitės el. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ rūpinasi duomenų saugumu, gerbia ir saugo visų suinteresuotų šalių privatumą.
Šią Privatumo ir slapukų politiką (toliau - Politika) taikome tais atvejais, kai lankotės Vaikų gerovės centras “Pastogė” interneto svetainėje. Naudodami slapukus renkame duomenis apie lankytojų veiksmus naršant mūsų svetainėje. Surinktus duomenis apie Vaikų gerovės centras “Pastogė” svetainės lankytojus atsakingai saugome nuo praradimo, neleistino naudojimo ir pakeitimo.
Slapukų naudojimas
Jums lankantis Vaikų gerovės centras “Pastogė” interneto svetainėje, siekiame, kad pateikiama informacija ir svetainės funkcijos būtų pritaikytos tik Jums. Tam reikalingi slapukai (angl. cookies). Tai nedideli informacijos elementai, išsaugomi Jūsų interneto naršyklėje. Jie padeda mums atpažinti Jus kaip ankstesnį Vaikų gerovės centras “Pastogė” interneto svetainės lankytoją, išsaugoti Jūsų lankymosi svetainėje istoriją ir pagal tai pritaikyti turinį. Taip pat slapukai padeda užtikrinti sklandų svetainės veikimą, leidžia stebėti lankymosi Vaikų gerovės centras “Pastogė” interneto svetainėje trukmę, dažnumą bei rinkti statistinę informaciją apie svetainės lankytojų skaičių. Analizuodami šiuos duomenis galime svetainę tobulinti, padaryti ją patogesnę Jums.
Apsilankę Vaikų gerovės centras "Pastogė” interneto svetainėje, Jūs galite nurodyti, ar sutinkate, kad būtų naudojami slapukai. Slapukai yra seanso ir ilgalaikiai bei pirmosios arba trečiosios šalies slapukai. Seanso slapukai leidžia Jus atpažinti per vieną apsilankymą mūsų svetainėje, kad visi puslapio pakeitimai ar parinktys būtų įsimenami keliaujant iš vieno puslapio į kitą. Šie slapukai leidžia greitai ir lengvai eiti per daugybę svetainės puslapių, kad kaskart apsilankius naujoje vietoje nereikėtų iš naujo apdoroti informacijos. Trečiųjų šalių slapukaiTai slapukai, kuriuos naudoja kitos organizacijos per mūsų svetainę. Mūsų „Vaikų gerovės centras “Pastogė” svetainėje naudojami „Google Analytics“ slapukai, skirti svetainės lankomumui analizuoti. „Google Analytics“ anonimiškai renka informaciją apie lankytojų skaičių, vietą, iš kurios buvo naudojamasi mūsų svetaine, ir kokios svetainės dalys buvo naršomos lankytojų. Šie slapukai yra sukurti sistemai „Google Analytics“.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Atkreipiame dėmesį, kad „Vaikų gerovės centras “Pastogė”“ nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Jūs turite teisę susipažinti su savo duomenimis, kuriuos mes, gavę naudojant slapukus, tvarkome. Kilus klausimų ar norėdami įgyvendinti savo teises, susisiekite su mumis el.