Kaip Nuraminti Vaiką, Kai Jam Baisu: Atsiskyrimo Nerimas ir Kitos Baimės

Atsiskyrimo nerimas - natūrali vaiko raidos dalis, tačiau kartais kelianti iššūkių tiek vaikui, tiek tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra atsiskyrimo nerimas, kodėl jis atsiranda, kaip jis pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais ir, svarbiausia, kaip padėti vaikui ir sau šį laikotarpį išgyventi lengviau, taip pat aptarsime kitas vaikų baimes ir būdus, kaip su jomis kovoti.

Kas Yra Atsiskyrimo Nerimas?

Atsiskyrimo nerimas - tai nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai mamos arba tėčio. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Tai laikotarpis, kai mažylis pradeda suvokti, kad yra atskiras nuo savo tėvų, tačiau dar nesugeba pilnai suprasti, kad tėvai visada sugrįš.

Kada Atsiranda Atsiskyrimo Nerimas?

Atsiskyrimo nerimas paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 6-8 mėnesių amžiaus, kai mažylis pradeda suprasti, jog daiktai ir toliau egzistuoja, net kai jų nematyti. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo. Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.

Atsiskyrimo Nerimas - Tai Gerai!

Nors atsiskyrimo nerimas gali būti varginantis, svarbu suprasti, kad tai yra teigiamas ženklas. Tai rodo, jog tarp jūsų ir mažylio susiformavęs prasmingas ryšys, jūsų mažylis suvokia objektų pastovumą, vaikas aktyviai reiškia savo jausmus.

Atsiskyrimo Nerimo Epizodai: Kada Jų Tikėtis?

Vidutiniškai tokie atsiskyrimo nerimo epizodai tęsiasi 2-3 savaites. Tačiau jų dar nusimato ne vienas. Trys ryškiausi epizodai varijuoja apie 8-9 mėnesiais, 15-18 mėnesių bei prieš pat 3 metus.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Atsiskyrimo Nerimo Priežastys

Vaikų baimės priežastys gali būti įvairios, tiek psichologinės, tiek aplinkos.

Psichologiniai Veiksniai:

• Emocinis saugumas ir prieraišumo stilius: Emociškai nesaugus vaikas, neturintis pastovumo ryšyje, baimėmis signalizuoja apie ryšio sunkumus ir kviečia tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
• Laki vaizduotė ir simbolinis mąstymas: Vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
• Baimė kaip pykčio išraiška: Bijoti visuomenėje priimtiniau nei pykti, todėl baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
• Įgimtas jautrumas: Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

Aplinkos Poveikis:

• Tėvų elgesys: Vaikai perima tėvų baimes nekvestionuodami, todėl svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t.
• Traumos ir skausmingos patirtys: Ligos, tėvų praradimas, gaisras, smurtas ar kiti dideli įvykiai gali stipriai išgąsdinti.
• Nesaugios augimo sąlygos: Nepriežiūra, kaip ir perdėta globa, gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
• Aplinkos informacija: Žinios, radijas, kiti vaikai, filmai, kompiuteriniai žaidimai (ypač amžiaus neatitinkančios) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Kaip Atsiskyrimo Nerimas Pasireiškia Skirtingais Amžiaus Tarpsniais?

Vaikų baimės ir nerimas kinta priklausomai nuo amžiaus. Štai keletas pavyzdžių:

• 1 metai: Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės.
• 2 metai: Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai.
• 3-4 metai: Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų.
• 5 metai: Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai.
• 6 metai: Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų.
• 7-8 metai: Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai.
• 9-12 metai: Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis.
• Paauglystė: Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis.

Kaip Suprasti, Kad Vaikas Bijoti?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga;
• Apetito pokyčiais;
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
• Sunkumu kvėpuoti;
• Nuolatiniu nerimastingumu ;
• Nagų kramtymu;
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Atsiskyrimo Nerimą?

Štai keletas patarimų, kaip padėti mažyliui ir sau šį laikotarpį išgyventi bent kiek lengviau:

• Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
• Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
• Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
• Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
• Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
• Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
• Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
• Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
• Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.

Papildomi Patarimai:

• Net jei einate į kitą kambarį, visad pagaukite mažylio akių kontaktą ir pasakykite kur einate ir kada grįšite.
• Periodiškai žaiskite kukūū su žaisliukais ir vienas kitu.
• Treniruokitės atsiskyrimą namuose - mažyliui žaidžiant, periodiškai jį palikite (saugioje aplinkoje) vieną. Kaskart vis ilgiau.
• Treniruokitės atsiskyrimą su artimaisiais - palikite mažylį žaisti su tėčiu ar močiute, teta, seneliu ar kitu asmeniu, kurį vaikas “pripažįsta”.
• Jei galite planuoti kada turėsite palikti mažylį, suplanuokite, kad jis nebūtų alkanas, pavargęs ar nemiegojęs.
• Turėkite savo trumpą, bet smagų atsisveikinimo ritualą.
• Jei žinote kokiu metu grįšite namo (po pietų miego, kai bus laikas vakarienei ir pan) - taip ir sakykite. Jei mažyliai dar nepažįsta laikrodžio, penkta valanda jiems nieko nereiškia.

Vaikų Baimė Miegoti: Priežastys ir Sprendimai

Viena iš dažniausių vaikų baimių - baimė miegoti.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Dažniausios Priežastys:

• Atsiskyrimo baimė ir nesaugus prieraišumas.
• Simbolinis mąstymas ir baimė tamsoje gyvenančių „monstrų“.
• Dideli įvykiai šeimoje, sukeliantys nerimą.
• Neatitikimas tarp vaiko raidos ir tėvų lūkesčių dėl miego atskirai.
• Konfliktai tarp tėvų dėl miegojimo su vaiku.

Simptomai ir Požymiai:

• Išsakoma žodžiais baimė.
• Negalėjimas užmigti.
• Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas.
• Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą.
• Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
• Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą.
• Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa.
• Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Baimę Miegoti?

• Nenuvertinkite vaiko baimės.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų.
• Saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Apsilankykite pas gydytoją ir pasidarykite kraujo tyrimus, kad įsitikintumėte, jog vaikui netrūksta vitamino D, Omega 3 ar kitų svarbių medžiagų.

Kada Kreiptis Į Specialistus?

Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė, t.y. vaikas iki 2-3-ejų metų niekada nerodė ir nerodo jokių, net ir pačių menkiausių atsiskyrimo nerimų ženklų. Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Pagalba Įveikiant Baimę:

• Žaidimo terapija: Padeda vaikui per žaidimą išreikšti ir įveikti savo baimes.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį, keisti baimingą mąstymą į įgalinantį.
• Emocinis intelektas: Emocinio intelekto stiprinimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti.

Atsiskyrimo Nerimas Mokykloje

Mokinukai jau sugužėjo į klases, tačiau patys mažiausieji - pradinukai - gali jausti nerimą dėl atsiskyrimo nuo tėvų. Atsiskyrimo nerimas vaikams kyla tuomet, kai jie turi atsiskirti nuo Jūsų ne savo noru. Šis nerimas visiškai normalus. Net ir vyresni vaikai gali jį jausti, ypač patekę į naują aplinką (pvz., pakeitė mokyklą, išvyko į stovyklą, apsilankė gimtadienyje, kur daug nepažįstamų žmonių ir pan.).

Kaip Padėti Vaikui, Patiriančiam Išsiskyrimo Nerimą Mokykloje?

Labai svarbu, kad galėtumėte suvaldyti savo vaiko situaciją ir padėti jam jaustis saugiai. Štai keletas strategijų, padedančių įveikti atsiskyrimo nerimą:

• Empatija: Supraskite, kad Jūsų vaikas dar daug nežino, turi mažiau patirties nei Jūs. Jei jam atrodo, kad mokykloje nesaugu, jis taip ir jausis. Glauskite dažniau vaiką, išklausykite jo ir guoskite bei raminkite tiek, kiek jam to reikia.
• Sukurkite ramaus ryto rutiną: Kruopščiai planuodami savo dienotvarkę, galite sumažinti ryto stresą. Įsitikinkite, kad vaiko drabužiai paruošti rytui, iš vakaro paruoškite užkandžius, suplanuokite pusryčius.
• Užtikrinkite, kad mokykla būtų saugi vieta: Turite būti tikri, kad jūsų vaiko mokykla yra saugi vieta. Vaiko emociniai poreikiai turi būti patenkinti.
• Adaptuokite mokyklinę aplinką: Pasikalbėkite su savo vaiko mokytoja ar direktoriumi, ką galima pritaikyti mokyklos aplinkoje, kad vaikas jaustųsi saugiai.
• Sukurkite atsisveikinimo rutiną: Atsisveikindami galite pasidalyti su vaiku kažkuo, ką jis saugo kaip priminimą apie jus. Tai gali būti bet kas, nuo plaukų gumytės iki Jūsų nuotraukos. Šis objektas dienos eigoje vaikui primins, kad Jūs atvyksite pas jį. Rekomenduojama apie šį objektą papasakoti mokytojai.
• Skirkite vaikui specialų vaidmenį: Pasitarkite su mokytoja, kokį darbą galėtų atlikti Jūsų vaikas, kad pasijustų svarbus.
• Rūpinkitės savimi: Suprantama, kad Jums taip pat gali kilti nerimas, tačiau stenkitės nuraminti savo nervinę sistemą, išlikite pozityvūs.

Kada Reikėtų Susirūpinti?

Tam tikras išsiskyrimo nerimas yra būdingas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir mažiems vaikams iki 5 ar 6 metų amžiaus. Jei jūsų vaikas daug dienų ar savaičių patiria didelį susirūpinimą ir po kelių minučių mokykloje neatsigauna, tai yra ženklas, kad jūsų vaikui gali prireikti papildomos paramos. Jei jūsų vaikas, sulaukęs 8 metų, vis dar nerimauja dėl išsiskyrimo, tai gali būti ženklas, kad jums reikia profesionalios pagalbos.

Ar Reikėtų Versti Nerimą Jaučiantį Vaiką Lankyti Mokyklą?

Jei jūsų vaikas jau seniai nerimauja dėl mokyklos lankymo, priverstiniai veiksmai gali neigiamai paveikti jūsų santykius. Dar svarbiau, kad jų nerimas gali likti nepalaikomas ir gali tapti dar sunkesnis.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Papildomi Būdai Nuraminti Išsigandusį Vaiką

Be atsiskyrimo nerimo, vaikai patiria ir kitų baimių. Svarbu suprasti, kad vaiko baimės yra realios, net jei suaugusiems jos atrodo nepagrįstos. Štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui įveikti kitas baimes:

• Parodykite, kad vaiko baimė jums yra suprantama. Mažylių vaizduotė yra laki, todėl nenuostabu, kad kai kurios jų baimės tėvams kartais atrodo juokingos ir sunkiai suprantamos. Bet nepamirškite, kad vaikui jos yra realios, todėl neignoruokite jų, nesišaipykite, o juo labiau nebauginkite vaiko dar labiau. Verčiau pasakykite jam: „Bijai pabaisų? Taip, puikiai tave suprantu."
• Nespauskite vaiko, o raginkite baimės objektą „prisijaukinti". Neverskite vaiko per baimę perlipti jėga. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo Kalėdų Senelio, neverskite jo sėstis jam ant kelių. Verčiau savo pavyzdžiu parodykite, kad jo baimės objekto nebijote, ir leiskite jam pamažu (kiek jis pats nori) „prisijaukinti“ baimę keliantį dalyką.
• Vaikas bijo to, ko bijote jūs. Jei nuolat kartosite, kad bijote odontologo ar pelių, galite būti tikri, kad to bijos ir vaikas. Juk mažyliams jų tėvai - pats didžiausias autoritetas.
• Išsikalbėkite. Taip galbūt sužinosite baimės priežastį ir, jei reikia, galėsite ją pašalinti. Jei vaikas dar mažas, galite išmokyti baimę suvaldyti (pavyzdžiui, sužinoję, kad jis bijo pabaisų, galėsite padovanoti jam „purškiklį nuo pabaisų“). Jei vaikas vyresnis, pokalbis gali padėti suprasti, kad baimė yra nepagrįsta - galite jam priminti, kad anksčiau jis bijojo kažko kito, bet tai juk pasirodė nebaisu.
• Užtikrinkite, kad vaikas jaustųsi saugus. Daugumą nepagrįstųjų baimių vaikas turi išaugti.

Ką Daryti, Kai Vaikas Verkia?

Vis dėlto kartais verksmo priepuoliai priverčia tėvus nuleisti rankas: vaiką nuraminti labai sunku. Ką gi daryti tėvams, kaip susitvarkyti su situacija? Peržiūrėkime kelias situacijas ir būdus, kaip nuraminti vaiką, dar kartą prisiminę, kad kalbame ne apie kūdikius, o apie dvejų-šešerių metų amžiaus mažylius.

Jei Vaikas Serga

Žinoma, verksmas gali būti ligos signalas - skauda dantukus, ausis, galvą ar pilvą, tačiau tada vaikas pakankamai tiksliai nurodo jums skausmo šaltinį. Būtina visais įmanomais būdais padėti mažyliui - duoti vaistų nuo temperatūros, paskambinti gydytojui ir paklausti, kaip palengvinti būseną, mažylį paglostyti, nuraminti. Šiuo atveju būtina kviesti gydytoją, pamatuoti temperatūrą, išsiaiškinti skausmo šaltinį. Paprastai vaikai žino, kiek nemalonūs jo skausmai, ir retai apgaudinėja. Paprastai skausmo požymius lydi visas simptomų kompleksas - keičiasi elgesys, vaikas sukarščiuoja, jį pykina, vemia. Visuomet atsiliepkite į vaiko skundus dėl sveikatos. Tačiau jei jokių išorinių požymių nėra, nereikėtų ignoruoti vaiko skundų ir galvoti, kad šis simuliuoja.

Jei Vaikas Nukrito ir Užsigavo, Patyrė Traumą

Vaikas gali pravirkti iš skausmo, iš nuoskaudos arba išsigandęs, ir būtina mokėti teisingai jam suteikti pagalbą ir nuraminti. Yra tam tikri psichologiniai būdai, mokantys vaiką susitvarkyti su emocijomis ir greitai nusiraminti. Šie būdai kiek skiriasi nuo mums įprastų raminimo būdų, tačiau jie padeda kur kas efektyviau nei įprastiniai.

Ko Nereikia Daryti

Pirmiausia, nereikia kalbėti su vaiku, kol jis verkia, o tuo labiau barti ar skaityti moralus. Nereikia sakyti jam „ateik, aš tavęs pagailėsiu“, aimanuoti ir guosti vaiką: „oi tu mažuti, vargšeli…“ Neturėtumėte perduoti vaikui savo jaudulio kūno ir pasąmonės lygmenyje - jums reikia perduoti jam savo ramybę ir jėgą. Tylėdami priimkite vaiką į savo glėbį, tvirtai prispauskite prie savęs, užklodami savo kūnu lyg šiltu pledu. Antra, tai padės jums susitvarkyti su savo jauduliu ir emocijomis išsigandus dėl vaiko. Pirma, tai suteiks vaikui saugumo jausmą. Nereikia pūsti į žaizdą, tuojau pat bėgti į pagalbą - jei tai, žinoma, ne rimtas kraujoplūdis ar lūžis. Nereikia kišti vaikui žaisliukų ar saldainių, supti kaip kūdikio: neduokite vaikui dingsties manipuliuoti situacija ir pulti į isteriją. Visi jūsų veiksmai vėlgi perkraus vaiko psichiką, tuo pat metu kada jam reikia apsiraminti. Jei vaikas tik užsidirbo guzą, svarbiau jam padėti psichologiškai. Šie apkabinimai suteiks galimybę vaiko smegenims suvokti problemą ir neperkraus jo informacija. Kitą kartą, kai vaikas parkris, o jūs nebėgsite pas jį išsigandę, nepradėsite jo gailėti ar barti, jis galbūt ir visai nepravirks, o pats susidoros su savo neganda. Atsikels, pasipurtys ir ateis pas jus ramus.

Ką Reikia Padaryti

Pirmiausia apkabinkite vaiką, stipriai prispauskite prie savęs ir užstokite jam kritimo ar nelaimingo įvykio vietą. Tegu jis pajunta jus visu savo kūnu. Imkite ramiai ir giliai kvėpuoti, suskaičiuokite iki dešimties lėtu tempu. Galima vaiką lengvai pasupti, paglostyti kvėpavimo ritmu - žodžiu, taktiliškai stimuliuoti odą. Tačiau tai turi būti lengvi judesiai, kad vaikas nebūtų atitrauktas nuo situacijos suvokimo. Pastebėsite, kaip trūkinėjantis vaiko kvėpavimas išsilygina ir susinormalizuoja. Nereikia stengtis iškart nutraukti verksmą - reikia leisti emocijoms išsilieti su ašaromis. Vaikams tai nutinka nesąmoningai - kvėpavimas išsilygina pagal suaugusiojo. Pasakojimo kulminacijos metu mažylis gali vėl pravirkti, bet tai jo teisė - jam būdina išgyventi ir suvokti situaciją, tik tada jis išmoks susidoroti su verksmu ir greičiau nusiramins. Galima lengvai niūniuoti arba dainuoti be žodžių, tai taip pat padeda nuraminti ir subalansuoti kvėpavimą. Nereikia pasakojant situaciją vertinti ir teisti: „tai dėl to, kad tu mėtei žaisliukus“, ir pan. Ir tik po to, kai mažylis pradės ramiai kvėpuoti ir nustos kūkčioti, galima išsiaiškinti situaciją be emocijų: pažiūrėti, kur ir kas nutiko, papasakoti jo kritimo istoriją be emocijų ir vertinimo - tik informaciją. Pavyzdžiui, „tu ėjai, ant grindų gulėjo žaislas, tu užkliuvai už žaislo ir nukritai.“

Jei Vaikui Isterija

Vaikiškos isterijos - tai riksmų priepuoliai su verksmu ir įtūžiu, kylantys dėl stiprių emocijų. Būtent tokį verksmą tėvams sunkiausia nuraminti, kadangi traumos ir kritimai pakankamai greit pamirštami, o isterijos priežastys - aiškios. Tai būdas manipuliuoti artimaisiais, sukeltas pykčio, susierzinimo, agresijos ar nevilties. Šiais atvejais vienareikšmių patarimų nėra, kiekvienu atveju būtina rasti savo išeitį iš situacijos. Tačiau yra keli būdai, kurie yra populiarūs tarp daugiavaikių tėvų ir auklėtojų.

Ką Daryti Isterijos Atveju

Jei isterija ištinka vietose, kur daug žmonių - parduotuvėse, žaidimų aikštelėse ar namie:

• Nukreipkite vaiko dėmesį į dangų, parodę: „ten lėktuvėlis“, debesėlis ar dar kas nors neįprasto, pageidautina patraukti ir kitų suaugusiųjų žvilgsnį (jie paprastai apsimeta susidomėję), ir tai lengvai padės atitraukti vaiką nuo jo isterijos priežasties. Suaugusiųjų dėmesys, o dar ir kolektyvinis, labai stipriai veikia vaiko smalsumą ir slopina jo isteriją.
• Imti ieškoti telefono ar automobilio signalizacijos, apsimetus, kad išgirdote skambutį, imti pasakoti vaikui, kad reikia atsiliepti telefonu, reikia nubėgti pažiūrėti, ar saugus automobilis… Jei tai triukas su telefonu, galima apsimesti kalbant ir paskubinti vaiką namo ar kur jums reikia, pasakius, kad kažkas jo laukia. Toliau orientuokitės pagal aplinkybes.
• Apsimeskite, kad verkiate ne ką mažiau nei vaikas, ir jums labai skauda. Paprastai vaikas puola nuraminti verkiančių tėvų, pamiršdamas savo problemas.
• O dar visada galima pasikalbėti su vaiku kaip su suaugusiuoju, paaiškinti jam visą situaciją.
• Reikia vaiką apkabinti ir priglausti - dažniausiai isterijos kyla dėl dėmesio trūkumo, vaikai jas naudoja kaip būdą sukelti tėčio ir mamos susidomėjimą jais, parodyti, kad jiems trūksta bendravimo su tėvais.
• Galima, priešingai, imti vaipytis, kutenti vaiką, išdarinėti pokštus, daryti mimikas, apskritai - isterijas paversti juoku. Tai dažniau pavyksta tėvams, jų kantrybė ir humoro jausmas didesni nei mamų.

tags: #as #kaip #mazas #vaikas #man #nebaisu