Rugsėjo 1-ąją, naujų mokslo metų pradžią, įprasta sieti su teigiamomis emocijomis ir šventine nuotaika. Tačiau realybė dažnai būna kitokia - tėvai greitai susiduria su iššūkiais, o vienas dažniausių - vaiko nenoras eiti į mokyklą. Šiame straipsnyje panagrinėsime priežastis, kodėl vaikai nenori lankyti mokyklos, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip tėvai gali padėti savo vaikams.
Mokyklos "Baubo" Kūrimas: Vidinės Savybės Ir Aplinkos Įtaka
Kai kalbamės su pradinukais apie jų nenorą eiti į mokyklą, pabandome šį jausmą "paversti" kuprinės slibinu. Kuo didesnis nenoras - tuo sunkiau užsidėjus kuprinę ant pečių kiekvieną rytą išeiti pro duris: galvojame, kaip čia susirgti, kaip tą slibiną permesti kam nors kitam, apkaltiname mokytoją, kad šis nepatinka ir panašiai. Kai šį reiškinį aptariame su tėvais, pirmiausia akcentuojame, kad tai yra vaiko vidinių savybių ir aplinkos daromos įtakos visumos reiškinys.
"Noriu" Ir "Reikia" Disbalansas
Dažniausia šių dienų realijose pasitaikanti priežastis - "noriu" ir "reikia" disbalansas. Apie šį reiškinį galima kalbėti ne tik galvojant apie mokyklos lankymo, bet ir darbo "lankymo" kontekstą. Mes - didžioji dauguma šių dienų žmonių - esame vartotojai. Vadinasi, esame pripratę norėti, tačiau vis mažiau tai atsispindi veiksmų lygiu. Norėti malonumo, laisvės, žaidimų - normalu. Bet jeigu šeimoje ar aplinkoje nėra aiškaus ryšio tarp noro ir pastangos, "reikia" tampa priešas. Tokiu atveju mokykla atrodo kaip vieta, kur kažkas primeta pareigas, o ne kaip erdvė, kur vaikas pats gali atrasti prasmę. Minėtas slibinas nėra tik vaiko "užgaida" ar tinginystė. Tai vidinių savybių, šeimos nuostatų ir socialinės aplinkos visuma. Tėvai gali stipriai sumažinti slibino dydį, jei savo elgesiu rodo, kad "reikia" nebūtinai priešas, o kartais tiltas į tai, ko nori.
Pagrindinės Tėvų Klaidos Ir Jų Įtaka
Tėvų elgesys ir nuostatos turi didelę įtaką vaiko požiūriui į mokyklą. Štai kelios dažnos klaidos, kurias tėvai daro nesąmoningai:
- Negatyvus požiūris į mokymąsi: Smarkiai išreikštas negatyvus požiūris į mokymąsi apskritai. Tarkim, kai užstalėse tėvai, seneliai pradeda šnekėti, kaip vienas giminaičių baigė universitetą, tačiau tų mokslų niekur nepanaudojo, nes, kurdamas žaidimus, uždirba daug daugiau. Net jei tai būtų tiesa, tai nereiškia, kad tas žmogus universitete neištobulino gebėjimo komunikuoti, pateikti save, kitų jam svarbių įgūdžių, ir tai atvedė jį prie naujos kartos verslo. Savo praktikoje esu patyrusi ir kraštutinių pažiūrų, kai, pavyzdžiui, sakoma "nenori, ir nereikia į mokyklą" arba "kaip aš jį priversiu", kai kalbame apie pradinukus. Tai jau rodo ne tik pažiūras, bet ir negebėjimą rūpintis savo vaiku. Todėl itin svarbu tėvams ugdymo kontekste akcentuoti ne tik diplomo, bet ir įgūdžių vertę. Mokslai - ne tik dėl egzaminų, profesijos, bet ir dėl kritinio mąstymo, draugysčių, gebėjimo susitarti.
- Perdėtas spaudimas ir lūkesčiai: Perdėtas tėvų spaudimas ir lūkesčiai. Vaikai auga tokiu laikmečiu, kai beveik visi mano sutinkami trimečiai jau yra išmėginę bent vieną būrelį: kas jau pabuvo balerinos, kas imtynininko amplua ir panašiai. Jokiu būdu nesakau, kad tai blogai, tačiau matyti - tėvai dalyvauja kažkokiose tarpusavio lenktynėse, todėl ir spaudžia vaikus. Kai tėvai nuolat lygina su kitais, vaikas ima bijoti nesėkmės ir nesidžiaugia mokymusi. Mums visiems reikėtų mokytis vertinti ne rezultatą, bet vaiko pastangas atlikti užduotį.
- Nerimo epidemija: Kai tėvai sėja nerimo epidemiją. Esmė aiški - nerimastingi tėvai dažnai lygu nerimastingi vaikai. Kai tėvams vedu adaptacijos paskaitas darželiuose, juokauju - kai rugsėjį vaikščiosiu aplink darželį, nurinkinėsiu juos nuo langų, nes tai trikdo vaikus… Bet šis pokštas atėjo iš praktikos. Normalu galvoti, kaip vaikui seksis pritapti, kaip mokytis, viską savarankiškai atlikti. Tačiau perdėta globa gali atnešti itin daug žalos vaikui. Mokiniams tai kelia klausimą: jeigu mama nerimauja, kas ne taip su ta vieta, į kurią eisiu?
- Kontrastas tarp žodžių ir veiksmų: Esama ir kontrasto tarp to, ką sako tėvai ir to, ką jie patys daro. Pavyzdžiui, dažnai sakoma "mokykla svarbu", tačiau suskaičiavę, kiek tėvų ateina į susirinkimą mokykloje, gautume įdomius skaičius. Arba - kad labai svarbu mokytis, skaityti, domėtis, tačiau modelis, kurį stebi vaikai, - tai prie telefonų sėdintys gimdytojai. Turime suprasti - vaikai mokosi per pavyzdį, per patirtį ir iš autoritetų.
- Kreiva rutina: Dar viena tėvų klaidų - kreiva rutina. Kai bendrauju su mokiniais, suprantu, kad viešai skelbiami moksliniai tyrimai apie ekranų įtaką mažai reikšmės turi šeimoje kuriant rutinas. Masė mokinių miega, kada nori, iki išnaktų sėdi prie ekranų ir dažnas ateina pamėlusiais paakiais. Gydytojai akcentuoja, kad turime reikalų ir su fizine gerove: prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, sėdėjimas uždaroje patalpoje. Visa tai kalba apie būtinybę pasirūpinti primityviais poreikiais. Tik juos patenkinus, galime kalbėti apie motyvaciją arba mokymuisi reikalingą energiją.
Mokyklos Aplinkos Įtaka
Nenorą lankyti mokyklą gali lemti ir mokyklos aplinka:
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvio indikacijas
- Patyčios ir nesaugumo jausmas: Dažniausiai ugdymo įstaigose sutinkami veiksniai, darantys įtaką nenorui lankyti mokyklą, yra patyčios ir nesaugumo jausmas, kai vaikui mokykla tampa lyg laukinės džiunglės, kuriose jis kasdien turi gintis, saugotis ar bent jau bandyti pasislėpti. Nors tiesioginių patyčių mastas nebėra toks akivaizdus, svarbu pastebėti, kad "nematomos" gijos yra nepaprastai giliai įsišaknijusios. Kasmet turime situacijų, kai paviešinamos erotinės paauglių nuotraukos, ir po tokių įvykių ypač sunku grįžti į sociumą. Kurti bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus - mūsų visų atsakomybė.
- Santykiai su mokytojais: Dar vienas sunkumas - santykiai su mokytojais. Ypač, kai kalbame apie jautresnes asmenybes. Tyrimai vienas po kito akcentuoja, kad pasitenkinimas mokymusi ir motyvacija labiausiai priklauso nuo sukurto santykio su mokytoju. Jei jis pozityvus - galime tikėtis teigiamo pamokų lankomumo ir stebėti akivaizdžias pastangas. Tačiau akcentuoju, kad pozityvus santykis - tai ne nuolaidžiavimas ar pataikavimas mokinių norams. Tai sveikinimasis, šilti žvilgsniai, pastebėtos smulkmenos iš vaiko gyvenimo. Tėvams, kurie skaitys šį straipsnį, norėčiau rekomenduoti neskubėti teisti mokytojų: susidūrę su nerimu apie vaiko ir mokytojo santykį, demonstruokime savo atžaloms gebėjimą spręsti problemas - eikime pasikalbėti, išklausyti ir kartu ieškoti sprendimų.
- Per didelis akademinis krūvis: Problema yra ir per didelis akademinis krūvis. Kai namų darbai ir testai veja vienas kitą, mokykla atrodo kaip maratonas be finišo. Vaikas nespėja nei pailsėti, nei pabūti tiesiog vaiku. Pirmūnai - perdega, o tie, kuriems sunku - net nesistengia. Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriuje dažnai stebime specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, kurių vienas pirmųjų simptomų, pranašaujančių apie mokymosi ypatumus, reiškiasi per "kančią" einant į mokyklą: ašaras, verksmą, grasinimus, bėgimą iš pamokų ir panašiai.
Signalai, Rodantys Reikšmingą Nenorą Eiti Į Mokyklą
Reikšmingą nenorą eiti į mokyklą parodo:
- Nuolatinis verkimas, pyktis ar protestas prieš mokyklą, trunkantis ilgiau negu 2-3 savaites.
- Agresyvūs ar savęs žalojimo ženklus primenantys elgesio protrūkiai.
- Fiziniai nusiskundimai (skauda pilvą, galvą) dažniausiai rytais prieš mokyklą ir trunka ilgiau negu 2-3 savaites.
- Gerokai suprastėjęs miegas, apetitas, padidėjęs nerimas, lydimas atsisakymo eiti į mokyklą.
- Akivaizdus motyvacijos praradimas ne tik mokyklai, bet ir pomėgiams, draugams.
- Izoliacija, vengimas kalbėti apie mokyklą, uždarumas.
- Pastebimai suprastėję mokymosi rezultatai be aiškios priežasties.
Pastebėjus šiuos signalus - svarbu pasikalbėti su mokytoju, o kartais pravartu atsakymų ieškoti ir pas specialistus: mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą.
Kaip Pakelti Vaiko Motyvaciją: Materialinis Skatinimas Ar Vidinė Prasmė?
Jeigu manysime, kad mokytis vaikams - kaip mums eiti į darbą, natūralu tikėtis, kad jiems už tai turėtų būti mokama. Ir tada tėvai neretai pasirenka lengviausią kelią - materialinį paskatinimą. Tačiau lengviausias kelias nebūtinai veda į tikslą. Jei pradinukui už namų darbus mokėsime po eurą, tikėtina, kad dvyliktoje klasėje jau kalbėsime apie keliones į Maldyvus ar elektromobilius. Papirkti - greita. Bet tokia motyvacija laikina, iš išorės "įdėta". Ji moko ne atrasti prasmę ar džiaugtis procesu, o tik laukti atlygio. Mokymasis tuomet tampa nebe kelione, o sandėriu. Tikrasis atlygis už mokymąsi - tai pasididžiavimas savo pastangomis, atradimo džiaugsmas, ryšys su mokytoju ir tėvais, kurie tiki vaiku.
Pastangų Svarba Ir Tėvų Pavyzdys
Šis klausimas verčia susimąstyti apie daugelį dalykų. Pradėkime nuo to: įsijungę ir peržiūrėję reklamas matysime, kad 7-iose iš 10 girdėsime šūksnį "paprasta", "lengva", "greita" ir panašiai. Vadinasi, kad pirmiausia reikia kalbėti ne su mokiniais ar su vaikais apie argumentus, o su tėvais. Mes turėtume sustoti ir patys sau atsakyti: ar norime vaikui sukurti iliuziją, kad gyvenimas yra vien tik "greita, lengva ir be pastangų"? Juk tikrovėje svarbiausi dalykai - draugystės, santykiai, žinios, kūryba - niekada neateina akimirksniu. Tėvai tampa autoritetu tada, kai savo pavyzdžiu parodo, kad įdėtos pastangos duoda vaisių. Tai gali būti istorijos iš kasdienybės: "Man pačiai buvo sunku išmokti vairuoti, bet dabar tai suteikia laisvę" arba "kai pradėjau sportuoti, pirmos treniruotės buvo tikras iššūkis, bet būtent jos atnešė rezultatus." O vaikams ir paaugliams galime rodyti ir platesnius pavyzdžius: sportininkus, muzikantus, mokslininkus, kurie savo pasiekimus grindžia ne "lengva" ir "greita", bet kasdienėmis treniruotėmis, kartojimu, atkaklumu. Net pasakų herojai įveikia sunkumus, o ne gauna viską tuoj pat. Taigi pirmas žingsnis - keisti tėvų pasakojimą apie pastangas: vietoje "svarbu, kad būtų greita ir patogu" siųsti vaikams žinutę "tai, kas vertinga, dažniausiai užauga iš kantrybės, darbo ir bandymų".
Adaptacija Ir Nenoras Eiti Į Mokyklą
Nenorą eiti į mokyklą galime sieti su adaptaciniais procesais ir tai visai normalu: pereiti iš vasaros rutinos į intensyvų režimą, iš vieno kolektyvo į kitą yra iššūkis. Skirtingi autoriai akcentuoja, kad vidutinė adaptacija trunka maždaug 2-3 mėnesius, jautresnės nervų sistemos vaikai adaptuojasi pusmetį. Tačiau jei tai trunka ilgiau, jau svarbu ieškoti priežasčių, kodėl tai vyksta. Adaptacija svarbi todėl, kad per ją vaikas ne tik pripranta prie naujo tvarkaraščio ar reikalavimų, bet ir formuoja saugumo jausmą: "čia aš priklausau, čia žinau, kas manęs laukia, čia turiu savo vietą". Be šio jausmo sunku atsiverti mokymuisi - nes smegenys, užuot priėmusios informaciją, yra užimtos nerimu, kaip išgyventi naujoje aplinkoje. Tai - tarsi įsikūrimas naujuose namuose: pirmiausia reikia apsiprasti su erdve, kaimynais, susikurti savą kampelį. Tik tada pradedi jaustis jaukiai. Tas pats vyksta ir mokykloje. Trumpai tariant - adaptacija yra pamatas. Jei jis tvirtas, vaikas gali augti, mokytis ir bandyti.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Skirtumai Tarp Tarptautinių Mokyklų Ir Lietuvos: Suaugusiųjų Elgesys
Kalbant apie tai, kodėl ne visi vaikai nori grįžti į mokyklą, "Vaikystės sodo" ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė Lietuvoje teigia pastebinti labai įdomų fenomeną. "Dažnai girdžiu, kad tarptautinėse mokyklose ar JAV vaikai nori grįžti į mokyklą. Pradėjusi stebėti, kurgi yra pagrindiniai skirtumai, pamačiau juos suaugusiųjų elgesyje. Mes Lietuvoje vos ne kiaurus metus vaikams kartojame: "Tai ar nori atostogų? Jau greit atostogos! Juk tik dvi dienelės liko", tiesa? Tarsi mokykla būtų kančia, o vienintelis džiaugsmas - atostogos. Lygiai taip pat yra su vasara. Jau vos ne nuo Velykų atostogų girdisi: "Liko tik 8 savaitėlės. Tai ar jau lauki vasaros? Tuoj baigsis tie mokslai, pailsėsi", ar ne? Mes labai dažnai brėžiame brūkšnį, tarsi mokslas būtų juoda, o atostogos - balta ir neskiepijame mokymosi mokytis, atradimo džiaugsmo", - pastebi A. Landsbergienė. Anot jos, natūralu, kad vaikas, nuolat girdėdamas tokias kalbas savo aplinkoje, ir pats pradeda taip kalbėti - vaikai juk mokosi mėgdžiodami ir kartodami. Jei vaikas mato, kad dauguma žmonių nesimėgauja buvimu "čia ir dabar", o tik laukia atostogų, tai ir jam pradeda atrodyti, kad eiti į mokyklą yra kažkoks blogis. Todėl dr. A. Landsbergienė pataria labai stebėti savo kalbą - ką mes šnekame, ką akcentuojame. Ji pažymi, kad vėliau, be jokios abejonės, tai atsispindi ir vaikų nuostatose, jų kalboje ir netgi savijautoje. Ji siūlo dažniau vaikų paklausti, ko mokykloje išmokai, kas tau patiko, kas labiausiai džiugino, ką įdomaus sužinojai?
"Manau, kad į mokyklą gali nenorėti grįžti tie vaikai, kurie mokykloje yra nepastebimi suaugusiųjų, joje susiduria su socialiniais, emociniais ar akademiniais sunkumais. Gali būti, kad vaikui mokykloje yra labai sunku, tačiau mokykla nieko dėl to nedaro, arba atvirkščiai, vaikui mokytis - labai lengva, tačiau mokykla taip pat nieko dėl to nedaro. Galbūt vaikas patiria patyčias arba turi labai mažai draugų. Tačiau jei vaikas turi draugų, kuria ryšį su mokytojais, jam sekasi mokslai, manau, kad nenoras grįžti dažnai gali būti įkalbėtas ir įsikalbėtas", - teigia A. Landsbergienė. Ji pažymi, kad psichologai turi tokį terminą - save išpildanti pranašystė. "Juk kai mes girdime kažkaip bekalbančius žmones, dažnai ir patys pradedame taip kalbėti. Kalbėdami pradedame taip ir galvoti, o kai taip galvojame, tai tampa tiesa. Pavyzdžiui, jei vaikas visą vasarą kartoja, kad nenori grįžti į mokyklą, liko vos kelios savaitėlės atostogų, žinoma, kad grįžimas nėra smagus", - teigia ji.
Tėvų Pavyzdys Ir Mokymosi Svarbos Suvokimas
Paklausta, kaip patartų tėvams išlaikyti vaiko motyvaciją mokytis, tobulėti ir lankyti būrelius, kad vaikas neperdegtų, A. Landsbergienė siūlo pirmiausia pažiūrėti į save. "Visų pirma, vaikas turi matyti besimokančius tėvus. Mes švietime jau daugiau kaip 20 metų kalbame apie mokymosi visą gyvenimą svarbą. Jeigu vaikas mato, kad tėvai skaito įvairią literatūrą, turi hobių, domisi kažkuo papildomai, panorėję, ką nors naujo sužinoti ar išmokti, imasi veiksmų ir jiems pavyksta, vaikas turi pavyzdį, kad visko galima išmokti, tereikia įdėti pastangų. Visai neseniai kalbėjausi su šeima, įsigijusia sodybą, kurioje elektros tiekimas nėra nuolatinis, tad reikėjo rasti sprendimą, kaip nupjauti žolę. Tėtis, būdamas visai kitos srities specialistas, užsirašė į suvirinimo kursus, pats susivirino dalgį ir dabar su vaikais dalgiu šienauja žolę", - sako A. Lansdbergienė. Ji atkreipia dėmesį į Neil deGrasse Tyson žodžius, kad matematika mus moko spręsti problemas. "Parodykite man suaugusį žmogų, kuriam nereikia spręsti problemų. Tad, kai vaikas pasakys, kad jam nereikia mokytis matematikos, galite atsakyti, kad jei jos nesimokys, jo įgūdžiai spręsti problemas bus prastesni nei to žmogaus, kuris matematiką mokėsi. Kai taip su vaiku šnekėsite, jam paaiškinsite ir argumentuosite, pabrėšite mokymosi svarbą ir vertę, vaikas supras, kad ne visada turi būti lengva, ne visada viskas turi patikti ir turės motyvaciją mokytis", - teigia dr. A. Landsbergienė.
Būrelių Svarba Ir Pervargimo Prevencija
Ne mažiau aktuali problema - kartais vaikai nejaučia didelio noro grįžti į mokyklą dėl to, nes tuo metu jaučia nuovargį, mat eina iš būrelio į būrelį ir nespėja pailsėti. Tačiau A. Landsbergienė pastebi, kad vaiko nuovargis ne visuomet priklauso nuo lankomų būrelių skaičiaus. "Kalbant apie pervargimą - reikia stebėti vaiką. Vienas vaikas nepavargsta lankydamas net penkis būrelius, o kitam ir du yra per daug. Turime žiūrėti, kaip vaikas jaučiasi ir kalbėtis su juo. Prisiminkime, kad formalusis ugdymas vis dėlto turėtų būti prioritetas. Tad jei lankydamas daugybę būrelių, vaikas yra pervargęs, krenta jo mokslo rezultatai, tėvams rekomenduočiau pasiūlyti vaikui pasilikti tik patį mylimiausią būrelį ir susitelkti į mokyklą", - pataria A. Landsbergienė.
Natūralus Nenoras Ir Tėvų Įtaka
Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė pastebi, kad pradinių klasių moksleiviai kur kas rečiau linkę sakyti, kad nenori grįžti į mokyklą. Tokia nuotaika dažniau sutinkama vyresnėse klasėse. "Pradinėse klasėse mokymosi procesas lengvesnis, mokykla nepabodusi, laukia draugai ir geri įspūdžiai. Vyresniems vaikams dažnai būna, kad jų noras grįžti į mokyklą yra mažesnis. Tai normalus procesas, pagalvojus ir apie mus, suaugusius. Kad ir labai mylime savo darbą, tačiau po ilgesnių atostogų grįžti į darbą būna gana sunku", - lygina M. Karklytė-Palevičienė. Anot psichologės, artėjantys mokslo metai, kaip ir darbai po atostogų, kartais nėra itin laukiami dėl to, nes neišvengiamai keičiasi mūsų dienos ritmas, jis reikalauja daugiau disciplinos. Todėl nereikėtų nusigąsti ir galvoti, kad kažkas yra negerai, jei vaikas pasako, kad į mokyklą eiti nenori. "Atostogų metu būna kitas miego, maisto režimas, disciplinos būna mažiau arba net nebūna visai. Vasarą vaikų ryto miegas būna ilgesnis, einu miegoti, kada noriu, ir keliuosi, kada noriu. Diena daugiausiai susideda iš pramogų ir malonumų. Būna, kad vaikams iš esmės patinka mokykla, bet vis tiek su ja atsiranda disciplina, reikia daugiau dirbti, stengtis, reikia derinti pramogas su pareigomis. Rytais reikia anksti keltis, o ir pačių tėvų nuotaika būna prastesnė grįžus į darbus. Dėl to vaikai gali nenorėti į mokyklą", - pastebi M. Karklytė-Palevičienė. Vaiko nenoras grįžti į mokyklą - natūrali ir normali reakcija. Vis dėlto, psichologė pažymi, kad tėvai turi didžiulę įtaką norint padidinti vaiko motyvaciją eiti į mokyklą ir palengvinti jų sugrįžimą.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Kaip Tėvai Gali Padėti: Priimti Jausmus Ir Kalbėtis Apie Mokyklos Svarbą
"Pirmas dalykas - labai svarbu priimti vaiko jausmus. Jeigu vaikas sako, kad aš nenoriu į mokyklą, man čia jau atsibodo - turime neneigti to jausmo ir nesakyti "kaip tu gali nenorėti", "kas čia per vaikas, koks tinginys". Turime priimti tą jausmą ir parodyti, kad mums irgi kartais taip būna. Ir man nesinori į darbą, būna visokių dienų, nors man jis labai patinka", - pataria psichologė. Tėvai gali parodyti vaikams, kaip sau padėti tokiose situacijose, kai nedegame noru eiti į darbą ar mokyklą. Verta su vaiku pasidalinti savo pavyzdžiu - ką patys darome, kad pasijustume geriau, kai turime eiti į darbą pernelyg to nenorėdami. "Svarbu kalbėtis su vaikais, kam mums reikalinga mokykla. Dažnai vaikų klausiu - kaip galvojate, kam ta mokykla reikalinga? Iš tiesų, matosi, kad jie arba sunkiai suvokia tai, arba išvis nežino, nes "mano pareiga eiti į mokyklą". Taip, pagal Konstituciją, vaiko pareiga yra eiti į mokyklą, bet tikroji esmė ir priežastis, kam yra mokykla, yra ne tai. Su vaikais reikia kalbėtis apie tai, kad mokykloje įgyjame žinias, kurių reikės mūsų pačių gyvenime", - sako M. Karklytė-Palevičienė.
Mokymasis Kaip Smegenų Treniruotė: Palyginimas Ir Motyvacija
Jei vis tik vaikai suabejoja, ar išties visko, ko mokosi mokykloje, jiems prireiks ateityje, psichologė siūlo jiems išsakyti paprastai vaikams suprantamą palyginimą. "Mokymasis yra smegenų treniruotė. Kai mes treniruojame kūną, tvirtiname raumenis, kad kūnas būtų pasiruošęs gyvenimiškoms situacijoms. Nėra taip, kad darai varlytes, nes ateityje tau reikės daryti varlytes - esmė tame, kad tavo raumenys būtų stiprūs. Mokymasis yra tas pat. Kartais atrodo, kad mokomės nereikalingų dalykų, bet iš tiesų mes viską darome tam, kad sustiprintume savo smegenis, kad galėtume pasiekti gyvenime aukštumų", - pabrėžia M. Karklytė-Palevičienė.
Klaidos, Kurių Reikia Vengti: Gąsdinimas Ir Neigiamas Požiūris
Psichologė įspėja nedaryti dažnos klaidos, kuomet tėvai vaikus gąsdina mokykla. Kai kuriems tėvams išsprūsta tokios frazės, kaip "tu pamatysi - grįši į mokyklą ir baigsis tavo katino dienos". Tokiu būdu tėvai parodo neigiamą požiūrį į mokyklą, tarsi tai būtų kalinimo įstaiga. Taip komunikuojant, vaikui mokykla niekada neatrodys miela ir gera. Todėl turėtume elgtis priešingai ir apie mokyklą kalbėti pozityviai.
Grįžimas Į Rutiną: Pasiruošimas Iš Anksto
"Ne mažiau svarbus dalykas - dar prieš 2 ar 3 savaites iki mokslo metų pradžios pradėti pamažu grįžti į mokyklos rutiną. Turime eiti miegoti ir keltis vis panašesniu metu į tą, kurį renkamės eidami į mokyklą, o ne tada, kada norime. Turime grįžti į tą mitybą, kuri būdingesnė mokslo metams, o ne vasarai. Turime laikytis rutinos ir tam tikrų taisyklių, kad vaikui nebūtų šoko grįžti nuo pramogų prie taisyklių", - pataria M. Karklytė-Palevičienė.
Paskatinimas Ir Įvertinimas: Motyvacijos Šaltinis
Tam, kad vaikai noriai eitų į mokyklą ir siektų geriausių rezultatų, jiems labai svarbus paskatinimas, pastebėjimas ir įvertinimas. Skatinti gali ne tik tėvai ir mokytojai, o ir įvairūs projektai. Vienas iš įdomių pavyzdžių, kaip verslo iniciatyva gali tapti paskatinimu moksleiviams - "Lietuvos Maximalistai". Moksleivių skatinimo konkursą, kuriuo siekiama įvertinti ir paskatinti gabiausius ir aktyviausius moksleivius, "Maxima" šiemet pradeda jau 21-ą kartą. Per du dešimtmečius moksleivių skatinimo programos gyvavimo metų prekybos tinklas skyrė daugiau kaip 0,7 mln. eurų Lietuvos moksleivių talentams ir motyvacijai auginti. Šis projektas yra viena seniausių verslo socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje. Kaip teigia "Maximos" Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, talentingų ir gabių moksleivių skatinimas buvo ir bus lietuviško prekybos tinklo prioritetas, nes motyvuoti ir ambicingi jauni žmonės savo darbais ir pasiekimais ateityje tik garsins mūsų šalį ir ves ją į priekį.