Šiame straipsnyje nagrinėjama kontraversiška tema - ar galima auklėti vaikus fizinėmis bausmėmis, konkrečiai, ar galima mušti vaikus su diržu. Aptariamos skirtingos nuomonės, remiantis psichologų įžvalgomis, tėvų patirtimi ir moksliniais tyrimais. Straipsnyje siekiama išanalizuoti fizinių bausmių poveikį vaikams, pateikti alternatyvius auklėjimo metodus ir padėti tėvams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo vaikų auklėjimo.
Fizinis Smurtas Prieš Vaikus: Draudimas ir Pasekmės
Psichologė Asta Eitminavičiūtė teigia, kad bet koks sudavimas vaikui, ar tai būtų diržu, rykštele ar ranka, yra fizinis smurtas. Lietuvoje fizinis smurtas prieš vaikus yra uždraustas įstatymu. Mušimas neduoda ilgalaikių teigiamų rezultatų, vaikas tik išsigąsta, bet neišmoksta, kaip reikia elgtis. Suprantama, tėvai dažnai patys nežino, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje, iš jų bejėgiškumo ir gali kilti impulsas suduoti savo vaikui bei tokiu būdu panaikinti netinkamą jo elgesį. Net ir vienkartinis pliaukštelėjimas palieka nuosėdų. Tokie žmonės gali jaustis mažiau pasitikintys savimi ar kitais žmonėmis, išgyventi baimę, kaltę, pyktį ir pan.
Fizinių Bausmių Žala Vaikams
Fizinės bausmės gali turėti neigiamų pasekmių vaiko raidai ir gerovei:
- Silpnesnis ryšys ir pasitikėjimas tarp vaiko ir tėvų. Vaikai yra priklausomi nuo tėvų gebėjimo apsaugoti juos nuo pavojų, skausmo, bado, nerimo ir kitų neigiamų patirčių. Fizinės bausmės griauna šį pasitikėjimą.
- Žala emocinei raidai. Smurtinės bausmės verčia vaiką jaustis atstumtais ir niekinamais žmonių, kurie jam yra patys svarbiausi visame pasaulyje. Tokia patirtis gali turėti lemiamos įtakos jų savivertei ir pasitikėjimui savimi visam likusiam gyvenimui. Vaikai, kuriems taikomos smurtinės bausmės, yra labiau linkę į depresiją, nerimą, savižudybes, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, būna drovesni, užsidarę, dažnai nuolaidūs, paklusnūs ir lengviau pasiduoda neigiamai įtakai.
- Smurtinės bausmės gali sukelti apmaudo ir priešiškumo tėvams jausmus. Vaikas gali jausti pyktį ir pagiežą tėvams, kurie naudoja fizinę jėgą.
- Didesnė vaiko traumų, sužalojimų ar net mirties tikimybė. Praktika rodo, kad "nedidelės" fizinės bausmės labai lengvai gali peraugti į nekontroliuojamą smurtą prieš vaikus. Vaikai, kuriems tėvai lengvai suduoda ar pliaukšteli, daug dažniau sulaukia ir kumštelėjimų arba spyrių. Taip nutinka todėl, kad smurtinės bausmės paprastai suveikia tik tam kartui, o kaip ilgalaikė auklėjimo priemonė yra neveiksminga, vaikas pradeda nebereaguoti ar priešintis - tai kursto tėvų pyktį, kuris perauga į brutalios jėgos naudojimą. Vaikas nukentėti gali ir netiesiogiai: bandydamas išvengti smurto vaikas gali pabėgti iš namų ir patekti į nesaugias situacijas, gali susižeisti sprukdamas nuo smūgių paslydęs ar užkliuvęs už daiktų.
- Moko vaiką savo tikslų siekti smurtu. Smurtinės bausmės didina tikimybę, kad vaikai smurtaus ir tyčiosis iš kitų (silpnesnių) vaikų, o užaugę naudos prievartą ir žalos savo partnerius.
Tradicijos ir Kultūros Aspektas
Kartais yra bandoma teigti, kad fizinės ir smurtinės bausmės yra tradicijų ir kultūros dalis, todėl šių bausmių neįmanoma arba negalima panaikinti. Tačiau saugotinos tradicijos turėtų būti tos, kurios kuria vertę ir gerina visuomenės gyvenimo lygį. Elberto Hubbardo istorija apie tėvą, kuris žiauriai elgėsi su savo vaikais, iliustruoja neigiamas fizinio smurto pasekmes. Visiems jo aprašytos šeimos nariams nesisekė gyvenime. Duktė, kurią tėvas mušė diržu, mirė vos 18 metų nuo sekinančios džiovos. Vienas iš berniukų vėliau tapo garsiu arkliavagiu.
Alternatyvūs Auklėjimo Metodai
Užuot naudojus fizines bausmes, tėvai gali rinktis veiksmingesnius ir pozityvesnius auklėjimo metodus:
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
- Suprasti vaiko jausmus. Bandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai, įvardinti jam jo jausmus ir padėti jam nurimti.
- Nustatyti aiškias taisykles ir ribas. Vaikams reikia taisyklių, ir jie nori joms paklusti. Svarbu aiškiai apibrėžti, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne.
- Būti nuosekliems. Jei prinešti smėlio į namus pirmadienį yra tabu, to neturėtų būti leidžiama ir trečiadieniais bei penktadieniais. Nepastovumas sugriauna discipliną!
- Paskatinimų atėmimas. Bet kokio amžiaus vaikams labai efektyviai veikia paskatinimų atėmimas. Patiems mažiausiems didžiausia bausmė yra tėvų dėmesys, taigi jei jie neklauso net ir tada, kai pakartojate savo taisyklę (pavyzdžiui: “Nemėtyk maisto”) ir paaiškinate, kas bus (“Jei ir toliau mėtysi - eisi nuo stalo ir pasėdėsi ant kėdutės”), tiesiog kelioms minutėms pasodinkite ramioje, neįdomioje vietoje, kur nebūtų žaislų ar kitokių užsiėmimų.
- Nusiraminimo minutėlės. Ieškokite kitų sprendimo būdų. Kartais pakanka pakeisti vieną kitą mažmožį, kad pakistų rezultatai. Taip ir su auklėjimu.
- Pagyrimas. Vienas nuoširdaus pagyrimo sakinys yra vertesnis už toną barimo.
Tėvų Iššūkiai ir Pagalba
Auklėjimas yra sudėtingas procesas, ir tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais. Svarbu pripažinti, kad kreiptis pagalbos į specialistus nėra gėdinga. Paramos vaikams centras siūlo konsultacijas ir pagalbą tėvams, susiduriantiems su auklėjimo problemomis.
Tyrimų Duomenys
Vilniaus universiteto Socialinės pediatrijos ir vaikų psichiatrijos klinikos specialistų atliktas tyrimas parodė, kad norėdami nubausti vaiką 93,3 proc. apklaustųjų vaiką bardavo, 53,1 proc. - drausdavo užsiimti mėgstama veikla, 33,5 proc. - rėkdavo, 27 proc. - ignoruodavo. Rečiausiai buvo taikomos fizinės bausmės: 23 proc. tėvų mušdavo savo vaiką ranka, 19 proc. - diržu. Mamos buvo linkusios dažniau nei tėčiai barti, ignoruoti ir mušti ranka, o tėčiai dažniau nei mamos - mušti vaiką diržu ir neleisti užsiimti mėgstama veikla. Tyrimas taip pat parodė, jog juo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo daugiau jie skaito apie vaikų auklėjimą ir daro mažiau auklėjimo klaidų.
Emocijos ir Elgesys
Mušimas - tai tik elgesys. O vaikui svarbu ne tik elgesys, bet ir emocijos, lydinčios šį elgesį. Jei tos emocijos - “siaubas, baisu, nesuprantu” - tarkime, labai mažam vaikui- jis išgyvena nesaugumą, stresą, traumuojasi. Jį lydi potrauminis streso sindromas: košmariški sapnai, traumos atkartojimas vaizduotėje, nesuprantami nuotaikos svyravimai, emocinis “atbukimas” ir baimingumas. Jei vaiko emocijos - “nekenčiamas, įsižeidęs, pažemintas, sugėdintas, išduotas”- lopšeliniame ir darželiniame amžiuje ir dar išdavikiškas “o mama manęs tuomet neužstojo” - gaunama emocinė trauma ir formuojasi tam tikras charakteris.
Taip pat skaitykite: Parodos Lietuvoje: sąlygos
Taip pat skaitykite: Kudikas ir jo raida