Įvadas
Nuo vergijos panaikinimo laikų visi žmonės yra lygūs, įskaitant vaikus. Vaikų teisės yra ginamos, tačiau tėvai vis dar turi galią ir įtaką. Kyla klausimas, kas ką valdo - vaikai tėvus ar atvirkščiai? Ar turėtume pasiduoti vaikų norams, ar vis dar turėtume laikytis tradicinių auklėjimo metodų? Straipsnyje nagrinėjami argumentai už ir prieš vaikų valdymą, vaiko teises ir pareigas, meilės poreikį, vaiko nuomonės svarbą teisiniame kontekste, sprendimų priėmimą priešmokykliniame amžiuje, šiuolaikinio vaiko pasirinkimus ir tėvų vaidmenį, konfliktus šeimoje ir patyčias.
Vaikų Teisės Ir Tėvų Galia
Nuo vergijos panaikinimo laikų visi žmonės yra lygūs. Tai reiškia, kad nei vienas žmogus neturi atsistoti virš kito ir jo valdyti. Iš pradžių deklaracijose apie žmonių teises nebuvo minimi vaikai, tarsi jie dar „ne visai žmonės“. Tačiau vėliau atsirado įsitikinimas, kad vaikai irgi yra žmonės, todėl atsirado vaikų teisių deklaracija ir vaikų pasitikėjimo telefonas. Dabar vaikas turi teisę skųstis, jei tėvai jį valdo per daug žiauriais ar žeminančiais būdais. Telefono, kuriuo galėtų pasiskųsti tėvai savo vaikais, iki šiol nėra.
Galbūt jums atrodo, kad toks telefonas nereikalingas, nes tėvai visuomet yra fiziškai stipresni už vaikus, turi pinigų, judėjimo laisvę bei balsavimo teisę, ko neturi vaikai. Tačiau toks argumentas štai kur mus stumia: “jei vaikas tave veda iš proto, prisimink, kad tu dar turi kumštį, kad tu dar gali prieš vaiką kompensuotis ką nors pirkdamas, ką nors išrinkdamas ar kur nors užvažiuodamas“. Vaikas pats gali išeiti iš namų? Norės valgyti - sugrįš… Iš esmės šie argumentai siūlo mums vaikus mušti, atsipirkinėti nuo jų ir palikinėti, žinant, kad jie dėl savo atsilikimo mums neatsakys tuo pačiu ir sugrįš, nes neuždirba maistui.
Bent jau mums duodama suprasti, kad mes tai turime kaip atsarginį variantą, kaip slaptą ginklą: stipresnį kumštį, pinigų ir galimybę išvažiuoti. Tai yra labai įdomi mintis, nes ji tiesiogiai nepropaguoja smurto ir pabėgimo, tačiau duoda į juos užuominą. Kadaise, kai mums dar tik gimdavo pirmieji vaikai, Eda Le Šan knyga “Kada tavo vaikas veda tave iš proto“ tapo mums didžiule paguoda. Ją skaitydami, mes su žmona supratome, kad didelė kai kurių tėvų problema - bijoti jaustis kaltais prieš savo vaikus.
Jūs, be jokios abejonės, pasakysite, kad tėvai, nesugebantys jaustis kaltais prieš savo vaikus, taip pat yra blogai ir kad jūs asmeniškai nė kartą esate sutikusi tokį tėvelį, kuris muša savo vaiką už neklausymą kada tik nori, klupdo jį ant žirnių ir žemina įvairiausiais žodžiais, versdamas stovėti prie lovos visą naktį už bausmę. Tačiau atkreipkite dėmesį: jūs visada žinote tai apie kažką kitą. Jei jūs atkreipsite dėmesį į save, tai paaiškės įdomus dalykas: jūs niekuomet nepasakysite, kad jūsų problema - kaltės neturėjimas. Ne, atvirkščiai, greičiausiai jūs jaučiatės kalta prieš savo vaiką ir išvis neteisingai auklėjate, be to, jam aiškiai trūko tėvo dėmesio, o tai kažkiek ir jūsų kaltė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Kaltė - ne kaltė, o sąžinės graužimas. Bet kuri mama prisimins, kaip reikėdavo užtempti ant vaiko kojyčių pėdkelnes, o jis nenorėdavo ir spardydavosi, o jūs kaip tik vėlavote ir nesusivaldydavote! Vaikų auklėjimas - tai tik bandymas, dažnai nesėkmingas, juos valdyti. Jūs galite pastebėti, kad vaikų valdymas - tai viso labo keli nesėkmingi epizodai primesti vaikui savo supratimą apie tvarką, pareigą ir drausmę.
Vaikų Valdymas: Kas Ką Valdo?
Todėl pažiūrėkime tiesai į akis: vaikas visą laiką valdo savo tėvus. Valdo nuosekliai, iš eilės, valdo sėkmingai, nes pasiekia, ko nori, žymiai dažniau, nei tėvai pasiekia, ko jie nori iš vaiko… Kai jūs gulėjote ant gimdymo stalo, kas valdė jūsų gimdos judesius, kas plėšė jūsų tarpvietę ir kas ten taip išlįsdamas spaudė akušerės delną? Kas jus išvargino? Jis, jūsų gimstantis vaikas! Jau atsirasdamas šiame pasaulyje, jis valdė jūsų savijautą, nuotaiką, krūtų dydį ir pilvo odos elastinugumą, o taip pat plaukų kiekį ant galvos ir dantų stiprumą, nekalbant jau apie fizinį grožį. Ir jis nugalėjo, nes gimė! Jis privertė jus save išnešioti.
Jis galėjo susimilti ir po gimdymo paleisti jus į laisvę, bet ne. Toliau prasidėjo kūdikystė. Kas kam čiulpė ir graužė spenelius - jūs vaikui ar jis jums? Jis. Pamenate kremą nuo spenelių uždegimo? O kas ką žadindavo naktimis kraupiu riksmu ar verkšlenimu? Jūs žadindavote vaiką? Ne, jis žadindavo jus! Tai jis reguliuodavo jūsų miego trukmę ir intymų gyvenimą su vyru. Ir kas laimėdavo? Jis, nes užmigti rėkiant vaikui neįmanoma.
Darželinis amžius. Kas sėdėdavo ant puoduko ir šaukdavo „jau“? Kas kategoriškai atsisakydavo valgyti ir spjaudydavo maistą ant grindų? Kas paversdavo valgymą iš malonumo sunkiu ir valandas trunkančiu darbu, kuriame nuolat reikėdavo vaidinti spektaklį: “vieną šaukštelį - už mamytę, vieną - už močiutę“? Taigi, jis, vaikas. Ir jei jums atrodydavo, kad laimėjote jūs, jis galėdavo viską išvemti, vis vien likdamas nugalėtoju. O kas neleisdavo jums vakare išeiti ne tik iš namų, be netgi į savo miegamąjį? Kas reikalaudavo vis tos pačios pasakos, o po to vis vien pabusdavo, stumdydamas jūsų su vyru duetą į Edipo trikampį? Vaikas. Ir jam pavykdavo. Jūs atsinešdavote jį į lovą.
O kas sirgdamas priversdavo jus atsiprašinėti iš darbo ir atsisakinėti kelionių, kino, svečių ir sielos ramybės? Jis. Ir jūs atsiprašinėdavote ir atsisakydavote. Jis ir vėl laimėdavo. Mokyklinis metas. Ką reikėjo lydėti į mokyklą ir parvesdinėti iš mokyklos? Jus ar vaiką? Vaiką. Kam reikėdavo kas sezoną išleisti šimtus litų uniformai, ekskursijoms, klasės remontui, portfeliams, tušinukams, sąsiuviniams ir vadovėliams? Jūsų ar vaiko reikmėm? Vaiko.
Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?
Paauglystė. Kas paslapčia imdavo jūsų kosmetiką? Kas neskambindavo vėlai grįždamas namo ir neleisdavo jums užmigti dėl nerimo? Jis. Kas įsiveldavo į nemalonias “razborkes“ su bendraamžiais, kurias turėdavote tvarkyti jūs? Jis, vaikas. O kas subtiliai primindavo jums, kad reikia naujos, madingesnės striukės, madingesnių batų, kosmetikos, dviračio, riedučių, plėjerio, kompiuterio, mobiliako, interneto, vakarėlio, kompaktų? Vaikas. Anksčiau ar vėliau jūs suprasdavote, kad vaikai žymiai labiau už jus moka rūpintis savo malonumais ir kad naujos technologijos priklauso jiems. Šis pasaulis - jų. Tik mokate jūs.
Apie tai, kaip suaugę vaikai valdo tėvus, nebelieka vietos rašyti. Ačiū Dievui, didesnė dalis vaikų paleidžia savo tėvus, bent jau artėjant pensijai. Bent aš taip tikiuosi. Bet pakaks.
Ką Daryti? Pasiduoti Ar Kovoti?
Padėkite ant vienos svarstyklių lėkštės jūsų nerangius bandymus: pėdkelnių užvilkimą, riksmą “ant puoduko“ ir „miegoti“, bandymą jėga pamaitinti, pliaukštelėjimą per užpakalį, pasaką prieš miegą. O ant kitos lėkštės padėkite būdus, kuriais jūsų vaikas valdydavo jus. Kas nusvers? Klausimas retorinis. Ir ką daryti? Aš siūlau pasiduoti. Pasiduoti vaikams garbingai, su aukštai iškelta galva, su humoru, su meile, su viltimi. O kaip su teisingumu? Baikite. Vieną dieną tą patį su jais darys mūsų anūkai.
Vaikų Teisės Ir Pareigos: Balansas Yra Svarbus
Norėdami suprasti, kas tai yra vaiko teisės, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas yra vaikas, kokie požymiai išskiria vaikus kaip atskirą visuomenės grupę, kada prasideda ir baigiasi vaikystė ir kodėl jai yra teikiamas ypatingas dėmesys. Požiūris į vaikus yra esminis veiksnys, tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų veiksmais vaiko atžvilgiu ir vaiko padėtimi visuomenėje. Daugiausia problemų iškyla dėl šios sąvokos apimties.
Socialine prasme vaikas - tai asmuo, turintis tam tikrus socialinius ryšius su savo tėvais. Psichologų nuomone, „Vaiko“ sąvokos apibrėžimo pagrindas - žmogaus amžiaus ir jo raidos būdingų požymių ryšys. Remiantis psichologų atliktais tyrimais ir padarytomis išvadomis, analizuojant vaikystės periodą, galime teigti, kad žmogaus „vaiko“ tarpsnis apima laikotarpį nuo naujagimystės iki pirmojo brandos tarpsnio, t.y. nuo gimimo iki 12 - 15 metų.
Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą
Į sąvoką „vaikas“ galime pažvelgti ir iš sociologinės perspektyvos, nes dauguma sociologijos atstovų kritikavo psichologus dėl tokio riboto vaiko raidos suvokimo. Jie pasisakė ir dėl vaiko, kaip tarpasmeninių ryšių dalyvio, neįvertinimo, nes vaikai raidos psichologijoje buvo matomi kaip negalintys turėti indėlio į vaiko-suaugusiojo santykius bei negalintys sukurti savo kultūros. Sociologijos mokslas pirmasis ėmėsi tikslo apibrėžti vaiko bei vaikystės sąvokas, išskirti būdingus požymius, nustatyti vaiko padėtį visuomenėje. Pripažįstant, jog vaikystės samprata priklauso nuo skirtingų laiko, vietos bei socialinių dimensijų, svarbu apibrėžti požymius, pagal kuriuos galima atskirti vaiką nuo suaugusio asmens. Labiausiai mūsų požiūriu, priimtina N. Vuckovic - Sahovic suformuluota teorija, kuria remiasi ir G.
Amžiaus Kriterijus
Pirmasis, amžiaus kriterijus, atspindi laiką, kada vaikystė prasideda ir kada ji baigiasi. Šie klausimai paprastai yra reguliuojami kiekvienos valstybės įstatymuose.Šio vaiko nuo suaugusiojo, nustatymas atspindi vaiko fizinės ir psichologinės brandos trūkumą bei poreikį apsaugoti vaiką nuo išnaudojimo bei žalingo aplinkos poveikio. Paprastai valstybės nustato žemutinę ir aukštutinę vaiko teisių ribas, t. y. įstatymiškai įtvirtina, koks žmogaus vystymosi momentas yra laikomas gyvybės pradžia ir iki kada valstybė pripažįsta žmogui vaiko statusą. Kaip matyti, teoriniame lygmenyje visuotinio susitarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, o kartu ir žemutine vaiko teisių riba, nėra. Nustatant aukštutinę vaiko teisių ribą vėlgi susiduriame su skirtingais jos vertinimais, nors šiuo atveju daugelis valstybių sutaria, kad vaiku laikomas asmuo iki 18 metų.
Atsižvelgiant tarptautiniu mastu, pirmą kartą vaiko sąvoka ir amžiaus kriterijus, atribojantys vaiką nuo suaugusiojo buvo įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje. Šiaip bet kuriuo atveju prie Konvencijos prisijungusios valstybės turi garantuoti joje įtvirtintas teises visiems asmenims bent iki 18 metų Vaiko amžiaus kriterijus apibrėžtas ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Šioje vaikystėje, kuomet vaikystė skirstoma į atskiras kategorijas. Taigi vaikystės skirstymas į stadijas yra išlikęs iki šios dienos ir būdingas daugeliui nacionalinės teisės aktų, ir yra pagrįstas asmens veiksnumu, t. y. galėjimu savo veiksmais įgyti teises ir susikurti pareigas.
Šiuo atveju jie skirstomi į dvi grupes: iki 14 metų (neturintys veiksnumo) ir nuo 14 iki 18 metų (turintys dalinį veiksnumą). Šiuo atveju CK yra numatytos ir kelios išimtys, kada asmuo gali tapti visiškai veiksniu dar nebūdamas reikiamo amžiaus. Štai, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento, teigiama CK 2.5 straipsnio 2 dalyje. Kitas būdas tapti visiškai veiksniu iki pilnametystės - emancipacija.
Šiame įstatyme dažniausiai yra nurodomas konkretus vaiko amžius. Kitais atvejais vaiko amžius nurodomas įstatymo komentaruose arba yra remiamasi nusistovėjusiomis teismų praktikos normomis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK), kalbant apie vaikus, vartojamos tokios sąvokos kaip „kūdikis“, „mažametis“, „nepilnametis“. Šioje sąvoks. Yra apibrėžtos tik amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, ribos. Šiais vadinami asmenys nuo 14 iki 18 metų. Šiais. Šiais asmenys iki 18 metų taip pat yra vadinami ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Lietuvos Respublikos administracinis teisės pažeidimų kodekse vaiko samprata išreiškiama tokiomis sąvokomis kaip „vaikas“, „paauglys“, „nepilnametis“.
Terminas „paauglys“ dažniausiai vartojamas apibūdinant asmenis nuo 14 iki 16 metų amžiaus (175 str., 178 str. 4 d., 183 str. 3 d.), „vaikas“ - asmenis nuo 5-7 iki 16 metų amžiaus (138 str., 140 str., 142 str.), „nepilnametis“ - asmenis nuo 16 iki 18 metų amžiaus (13 str., 21 str.). Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą vaikai iki 6 metų vadinami „ikimokyklinio amžiaus vaikais“, o vaikai nuo 6 iki 18 metų vadinami „mokyklinio amžiaus vaikais“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje yra nustatyta: „Mokslas yra privalomas asmenims iki 16 metų“.
Vaikystės Turinys
Antrasis kriterijus apibrėžiantis vaikystę - vaikystės turinys. Jis apibrėžia požymius, kurie vaiką atskiria nuo suaugusiojo. Pagrindiniu skiriamuoju požymiu dažniausiai yra nurodoma asmens branda. Suaugęs asmuo savaime yra brandus, tuo tarpu vaikas toks dar nėra arba yra tik iš dalies. Socialinės brandos sąvoka minima ir BK 81 ir 91 straipsniuose. Šis straipsnis komentare, socialinė branda aiškinama fizinio, psichinio asmens brandumo pakopa, kurią skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Šioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose.
Šios), jis gali elgtis lengvabūdiškai, nekritiškai, neatsakingai. Tad pagal BK subjektu gali būti brandus asmuo, suvokiantis savo padėtį visuomenėje ir turintis tam tikrą intelektą. Šiuo subjektu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam skiriama švelnesnė bausmė. Taigi analizuojant literatūrą pastebėta, jog asmens branda yra sunkiai apibrėžiama tiek psichologiniu, tiek sociologiniu, tiek ir teisiniu požiūriu, nes, pasak V. Šio pragyvenimui (o ne išlaikytinio) vaidmuo. Remiantis analizuotų autorių teorijomis, galime teigti, jog „vaiko samprata“ negali būti radikaliai atskirta nuo bendrosios žmogaus sampratos. Nors tarp jų egzistuoja akivaizdūs skirtumai, susiję su psichologinėmis, socialinėmis, biologinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, vaikystę reikėtų suvokti kaip tam tikrą žmogaus vystymosi stadiją.
Ilgai visuomenė į vaiką žiūrėjo, kaip į „mažą suaugėlį“, kuriam svarbiausia fiziškai subręsti. Visuomenei prireikė ilgo istorinio tarpsnio, kad pakeistų požiūrį ir elgesį vaiko atžvilgiu. Tik XX a. devintajame dešimtmetyje vaikui įgavus teisių turėtojo statusą, vaiko padėtis visuomenėje pradėjo keistis. Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Pasak D. Kabašinskaitės, žmogaus teisės idėja yra tai, jog kiekvienas asmuo vertas pagarbos. Vaiko teisės apima: vaiko kaip individo apsaugą ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimą. Vaiko teisės rodo universalų bei ypatingą vaikystės statusą. Specifinė vaiko padėtis visuomenėje lemia būtinybę aiškiai nustatyti jo teisių turinį bei sukurti teisines prielaidas vaiko teisių įgyvendinimui.
Meilė Vaikams: Esminis Poreikis
Garsus 14 a. poetas Dantė teigė: „Meilė - tai pasaulio varomoji jėga, ir jeigu mums nepavyksta patenkinti savo meilės poreikio, nukenčia viskas mūsų gyvenime“. Meilės poreikis būdingas kiekvienam žmogui nuo pat jo gimimo. Meilė yra gyvybiškai svarbi. Be jos silpsta fizinė žmogaus energija, valia, protiniai sugebėjimai, atsparumas. Netenka prasmės tai, ką veikiame, dėl ko gyvename. Nepasotintas meilės troškimas neduoda mums ramybės. Augantis žmogutis, pradedąs savarankiškai pažinti pasaulį, turi būtį įsitikinęs turintis tvirtą ramų mamos it tėčio užnugarį.
Meilė - tai ne jausmas, kaip dažnai įprasta manyti. Meilė - tai visų pirma veiksmas, kilęs iš jausmo. Mylėti savo vaiką - reiškia tikėti juo. Kuo tikime - tą ir turėsime. Jei tėvai įsitikinę, kad jų vaikas iš prigimties turi teigiamas savybes, tai be didelių pastangų jie sugebės išugdyti atžaloje būtent tokias savybes. Vaikas, patyręs besąlygišką tėvų meilę, pats išmoksta mylėti ir priimti meilę iš kitų.
Žmogui, kurio vaikystėje nemylėjo tėvai, susiformuoja netikras poreikis „patikti visiems“. Šis poreikis tampa dominuojančiu bei nustumia į antrą planą tikruosius poreikius. Tuomet žmogus stengiasi bet kokia kaina nenuvilti ir patikti apli… Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (CK) 3.177 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Svarbu paminėti, jog teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, remiantis teismų praktika, yra vertinama aplinkybių visuma.
Vaiko Nuomonės Svarba Teisiniame Kontekste
Paminėtina, kad vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti, paprastai tariant, tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.Dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus ir panašiai vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju, teismas pirmumą teikia prioritetiniam vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui ir siekia išsiaiškinti, ar vaiko norai kiek galima labiau atitinka jo interesus.
Paminėtina, jog vaikai iki 7 metų teismų praktikoje, remiantis specialistų (psichologų) išvadomis, pripažįstami kaip dar negebantys pareikšti nuomonės. Tai atsispingi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 2A-1548-431/2015 teismas rėmėsi ekspertų išvadomis, kuriose buvo konstatuota, jog ginčo šalių nepilnametis sūnus (6 metai) dar nesugeba išreikšti savo pažiūrų teisme nagrinėjamu klausimu.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 25-9136/2000, vertindamas tėvų materialinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad tėvui su vaiku apsigyvenus pas jo naują gyvenimo draugę, jis ir jo vaikas neįgytų jokių teisių į šį butą, todėl nors šis butas ir geresnis nei vaiko motinos, tačiau prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios.
Svarbu paminėti, jog teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. gruodžio 16d. nutartis byloje Nr. Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
Kaip jau minėta teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus.
Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Sprendimų Priėmimas Priešmokykliniame Amžiuje: Mokykla Ar Darželis?
Kai priešmokyklinio amžiaus vaikas pasiekia tašką, kai reikia spręsti, ar jis turėtų eiti į mokyklą ar likti darželyje, tai yra svarbus sprendimas, kuris gali turėti įtakos vaiko emociniam, socialiniam ir akademiniam vystymuisi.
Sprendžiant, ar vaikas turėtų eiti į mokyklą, ar likti darželyje, svarbu įvertinti vaiko pasirengimą, mokyklos ir darželio siūlomas galimybes, taip pat atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Tai yra asmeninis sprendimas, kuris turi būti priimtas, atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius.
Svarbūs aspektai sprendžiant:
- Socialinis ir emocinis pasirengimas: Ar vaikas geba savarankiškai bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais?
- Kognityvinis ir akademinis pasirengimas: Ar vaikas rodo susidomėjimą raidėmis, skaičiais, knygomis ir kitomis mokymosi veiklomis?
- Mokyklos paruošiamumo programa: Ar mokykla, į kurią planuojate leisti vaiką, siūlo stiprią priešmokyklinio ugdymo programą?
- Darželio privalumai: Ar dabartinis darželis suteikia pakankamai galimybių socialiniam ir akademiniam augimui?
- Tėvų intuicija: Jūs, kaip tėvai, geriausiai pažįstate savo vaiką.
- Pedagogų rekomendacijos: Pasikonsultuokite su vaiko mokytojais ir auklėtojais.
- Vieta ir transportas: Ar mokykla yra patogiai pasiekiama?
- Pereinamojo laikotarpio valdymas: Jei nuspręsite, kad vaikas turi likti darželyje, kaip planuojate pereinamąjį laikotarpį į mokyklą?