Lietuvos švietimo sistemoje tautinių mažumų mokyklos susiduria su specifiniais iššūkiais, ypač susijusiais su lietuvių kalbos mokymu ir brandos egzaminų reikalavimais. Vienas iš aktualių klausimų - suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas ir jo įtaka lenkų mokyklų abiturientams. Šiame straipsnyje aptariama situacija, problemos, su kuriomis susiduria mokiniai, mokytojai ir švietimo įstaigos, bei galimi sprendimo būdai.
Suvienodinto Egzamino Iššūkiai
Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos mokinė Barbara Taraškevič Seime vykusioje konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas kelia didelių iššūkių lenkų mokyklų moksleiviams. Konferencijoje buvo aptarta Švietimo įstatymo pakeitimų įtaka tautinių mažumų švietimo procesui.
B. Taraškevič teigė, kad nors kitataučiai turi gerai mokėti valstybinę kalbą, dabartinė mokymosi sistema nėra tinkama tam pasiekti. Pasak jos, beveik visi lenkų mokyklų moksleiviai 11-12 klasėse patiria didelį stresą dėl programos pakeitimų, kurie reikalauja mokytis daug daugiau.
Atotrūkis Tarp Programų
Mergina pabrėžė, kad jaučiamas milžiniškas atotrūkis tarp programų iki vienuoliktos ir po dešimtos klasių. Daugiausia susirūpinimo kelia baigiamojo rašinio kalbos taisyklingumo ir raiškos vertinimas. "Mes, kitataučiai, mąstome gimtąja kalba, o rašydami rašinius dažnai sakinio konstrukcijas tiesiog verčiame į lietuvių kalbą. Todėl šiuo atveju niekada negalėsime konkuruoti su lietuviškų mokyklų mokiniais", - sakė B. Taraškevič. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad viešasis kalbėjimas vyresnėse klasėse praranda prasmę, nes yra vertinamas atskiru pažymiu, kuris neturi įtakos egzamino rezultatams.
Gimtosios Kalbos Mokymo Trūkumas
Anot B. Taraškevič, mokiniai, norintys išmokti savo gimtąją kalbą, jos istoriją, gramatiką, literatūrą, ateina į lenkiškas mokyklas, tačiau tokios galimybės negauna. Pakeitus programas, gimtosios kalbos pamokų skaičius yra mažesnis nei valstybinės kalbos pamokų. Per savaitę vyksta 4 lenkų kalbos ir 7 lietuvių kalbos pamokos. Literatūros kursas 11-12 klasėse yra sudėtingas, nes per dvejus mokslo metus reikia perskaityti daug lenkų ir lietuvių autorių kūrinių. Lenkų kalbos programoje yra nurodyta 14 autorių, lietuvių kalbos - 32. Tik 3 šio sąrašo autoriai yra bendri - Viljamas Šekspyras, Adomas Mickevičius ir Česlovas Milošas. Toks krūvis yra pakeliamas tik itin gabiems moksleiviams.
Taip pat skaitykite: Gidas savarankiškai dirbantiems: motinystės išmokos
Literatūros Sudėtingumas
B. Taraškevič taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis nurodytų perskaityti kūrinių yra parašyti senąja lietuvių kalba, pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio „Metai“. Anot jos, tokius darbus sunku suprasti ir patiems lietuviams, ką jau kalbėti apie kitataučius. Be to, sąraše yra nemažai poetų, kurių kūryba remtis yra be galo sunku nemokant konkrečių kūrinių atmintinai. Todėl abiturientai dažniausiai renkasi prozininkus, o ne poetus, argumentams pagrįsti.
Švietimo Ministro Atsakas
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, klausęs B. Taraškevič pranešimo, patikino, kad dalis merginos išsakytų argumentų skamba logiškai, tačiau nemano, kad lenkų mokyklų moksleiviams reikėtų taikyti mažesnius reikalavimus. "Mūsų tikslas - kad visi mokėtų valstybinę kalbą, galėtų įstoti į aukštąsias mokyklas," - teigė D. Pavalkis. Jis pasiūlė galvoti apie dvikalbes mokyklas - lietuvių-rusų arba lietuvių-lenkų - kaip vieną iš išeičių, kuri padėtų labiau integruotis į kalbą ir ją suprasti.
Ministras taip pat patarė moksleivei nesijaudinti dėl to, kad nesupranta poezijos ir poetų, teigdamas, kad tai yra normalu. Tačiau sulaukęs lietuvių kalbos mokytojos kritikos, kad galbūt poetų kūriniai neturėtų būti įtraukti į egzamino programą, patikino, kad tai nėra tinkamas šios problemos sprendimo būdas.
Pažadai Dėl Permainų
D. Pavalkis pažadėjo, kad bus daugiau dėmesio skirta tautinių mažumų mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir vadovėliams. Esą bus peržiūrėti ir krūviai moksleiviams. "Tikrai ieškosime bendrų sprendimų. Bet, turiu pasakyti, kad mokytis yra pareiga. Daugiau ar mažiau, bet į mokyklas mokiniai ateina ne ilsėtis, o dirbti," - priminė jis.
Egzaminų Sistemos Kritika
Konferencijos metu buvo sulaukta kritikos dėl egzaminų vertinimo. 2014 m. pirmą kartą tautinių mažumų abiturientai laikė tokį pat egzaminą kaip ir lietuviai. Be to, šiuo metu egzaminai vertinami pagal kriterinę vertinimo sistemą. Šie du dalykai, anot konferencijoje kalbėjusių specialistų, užkerta kelią lenkų mokyklų moksleiviams iš lietuvių kalbos egzamino gauti 100 balų.
Taip pat skaitykite: Ar reikalingas socialinis draudimas gimdant?
2014 m. 100 balų gavo tik 1,2 proc. abiturientų. Lietuvių šis proc. buvo 1,3, tautinių mažumų - 0,5. Tautinių mažumų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai beveik tokie patys, kaip ir vaikinų iš lietuviškų mokyklų. Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą praėjusiais metais išlaikė kiek prasčiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai. Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokiusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis.
Egzaminų Rezultatų Priklausomybė
Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė patikino, kad bendri skirtumai tarp lenkų ir lietuvių mokyklų Lietuvoje nėra tokie dideli kaip tarp lietuviškų mokyklų. "Egzamino rezultatai didele dalimi priklauso nuo mokyklos, mokytojo, regiono. Šiuos skirtumus mes pastebime nepriklausomai nuo mokymosi kalbos. Be to, galime pasižiūrėti į kitų egzaminų rezultatus. Kas tuomet? Ar mes ir kitų egzaminų užduotis reguliuosime, kad tautinių mažumų atstovams būtų lengviau?" - klausė S. Vingelienė.
Lenkų Gimtosios Kalbos Egzaminas: Pokyčiai ir Perspektyvos
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lenkų mokomąja kalba besimokantys gimnazijos III klasės mokiniai pirmieji laikė tarpinį patikrinimą. Šie pakeitimai buvo aptarti su šios tautinės mažumos švietimo bendruomene. Pats egzaminas taps valstybinis - šiuo metu abiturientai gali laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą.
Tarpinis Patikrinimas
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą sudarys 3 dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo. Pirmasis toks patikrinimas dabartinių lenkų tautybės vienuoliktokų laukė jau kitų metų balandį. Šis patikrinimas vyks elektroninėje sistemoje ir truks pusantros valandos.
Bus tikrinama, ar ir kaip detaliai mokiniai suprato pagrindinę informaciją, išsakytas mintis, nuomonę ar vertinimą. Teksto kūrimo užduotimis bus tikrinami teksto komponavimo ir redagavimo gebėjimai. Kuriamo teksto apimtis - ne mažiau nei 300 žodžių.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi ilgalaikio nėštumo aspektai
Valstybinis Brandos Egzaminas
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą sudarys 2 dalys: testas ir rašto darbas. Juo bus tikrinama, kaip mokiniai analizuoja, interpretuoja, vertina, lygina, daro išvadas, taiko įvairių kontekstų išmanymą, literatūros ir kalbos žinias. Teksto kūrimui bus siūlomos dvi rašinio temos (iš kurių viena susijusi su pirmos dalies tematika) arba tekstas interpretacijai.
Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalės pasiremti bent 2 grožinės literatūros kūriniais ar kitais kultūros tekstais, iš kurių bent vienas būtų iš privalomų kūrinių sąrašo. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašo. Mažiausia sukurto teksto apimtis - 250 žodžių.
Bendruomenės Nuomonė
Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytojai sako sveikinantys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą atsižvelgti į bendruomenės prašymą padaryti lenkų kalbos egzaminą valstybiniu. Mokytojai mano, kad šis pasikeitimas populiarins dalyką.
Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Danuta Korkus teigė: "Galvojame, kad tai yra neblogai. Tuo tarpiniu patikrinimu 40 proc. taškų vaikai surinks reikalingų taškų, gal tai palengvins padėtį per valstybinį egzaminą (…), dvyliktoje klasėje egzamine būtų dar 60 taškų".
Tačiau, anot jos, moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai vis dėlto kelia klausimą, kodėl lenkų gimtosios kalbos egzaminas bus tik pasirenkamas, bet ne privalomas ir kodėl jis nėra diferencijuojamas į valstybinį ir mokyklinį, o paliekamas tik valstybinis.
D. Korkus sakė: "Vaikas, kuris mokosi 12 metų gimtosios kalbos, kalbu ne tik apie lenkų, bet ir, pavyzdžiui, apie ukrainiečių, vokiečių, baltarusių, rusų, laikydamas privalomą egzaminą turėtų papildomus taškus stojant į aukštąją mokyklą (…). Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi, negauna taškų, gali tik pasirinkti egzaminą".
Tarpinio Patikrinimo Rezultatai (2023 m.)
Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime 2023 m. bendrai surinktų taškų vidurkis yra 32,7 iš 40 galimų, o taškų vidurkis procentais - 81,8 proc. Iš jų 48,8 proc. surinko nuo 35 iki 40 taškų ir į valstybinį brandos egzaminą ateis ramesni, žinodami, kad egzaminą jau yra išlaikę. Šis egzaminas iš kitų išsiskiria ir tuo, kad tai pirmasis valstybinis brandos egzaminas, kurio galutinį vertinimą sudarys 40 proc. balų, gautų per tarpinį patikrinimą, ir 60 proc. - valstybinis brandos egzaminas.
Išvados
Situacija dėl brandos egzaminų lenkų mokyklose Lietuvoje yra sudėtinga ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei tobulinimo. Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas kelia iššūkių, tačiau kartu skatina siekti aukštesnių valstybinės kalbos mokėjimo standartų. Svarbu rasti balansą tarp valstybinės kalbos reikalavimų ir gimtosios kalbos puoselėjimo.
Valstybinio lenkų kalbos egzamino įvedimas yra teigiamas žingsnis, kuris gali padidinti susidomėjimą gimtąja kalba ir paskatinti mokinius geriau ją mokytis. Tačiau būtina užtikrinti, kad egzaminų reikalavimai būtų pagrįsti ir atitiktų mokinių galimybes. Taip pat svarbu skirti daugiau dėmesio mokytojų kvalifikacijos kėlimui, vadovėlių kokybei ir mokymo programų tobulinimui.
Siekiant pagerinti tautinių mažumų švietimo kokybę, būtina nuolat bendradarbiauti su mokyklų bendruomenėmis, atsižvelgti į jų poreikius ir problemas bei ieškoti bendrų sprendimų. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad visi Lietuvos mokiniai turėtų lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir sėkmingai integruotis į visuomenę.