Nekilnojamojo turto (NT) perleidimas nepilnamečiams Lietuvoje tampa vis aktualesnis klausimas. Tėvai dažnai svarsto galimybę perrašyti butą savo vaikams dėl įvairių priežasčių, pradedant noru užtikrinti jų ateitį ir baigiant mokestiniais sumetimais. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, būtina išsamiai išnagrinėti teisinius, mokestinius ir praktinius aspektus, kad būtų išvengta galimų rizikų ir užtikrintas vaiko interesų apsauga.
Kodėl turtas perrašomas vaikams?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad sprendimą dovanoti butą vaikui lemia ne tik mokestinės aplinkybės. Anot jos, turtas perrašomas vaikui siekiant sukurti jam saugumą tėvų netikėtos mirties ar skyrybų atveju, taip pat norint užtikrinti vaikui pragyvenimą. Toks butas tampa vaiko nuosavybe, ir tėvai jo nebegali atgauti. Vaikai, sulaukę pilnametystės, galės jį parduoti, pakeliauti ar kurį laiką nedirbti.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad dabartinis įstatymo netobulumas leidžia susimažinti mokestinę naštą perrašant turtą giminaičiams. D. Čibirienė mano, kad dabartinė NT apmokestinimo tvarka skatina brangesnį būstą dovanoti vaikams, ir siūlo nustatyti neapmokestinamą dydį, kuris priklausytų nuo visos šeimos dydžio, o ne tik nuo tėvų skaičiaus.
Mokestiniai aspektai
Viceministrė Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigia, kad turto registravimas kito gyventojo, nepilnamečio, vardu yra „grynas mokestinis arbitražas“, nes tuomet mokesčiai tėvams neskaičiuojami.
Šiuo metu 2 proc. NT mokestį moka gyventojai, turintys turto, viršijančio 150 tūkst. eurų. Mokant NT mokestį už vaikams priklausantį turtą, lengvatos nėra. Jei NT vertė viršija 150 tūkst. eurų ir jis priklauso nepilnamečiui, NT mokestį turi deklaruoti ir sumokėti vienas iš tėvų.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, už 2021 metus už 65 nepilnamečius tėvai sumokėjo 26,6 tūkst. eurų NT mokesčio.
Pavyzdys:
D. Čibirienė pateikia pavyzdį, kaip skiriasi nekilnojamojo turto apmokestinimas šeimose, kur yra abu tėvai ir tik vienas iš jų: šeima be vaikų, kurios turtas iki 300 tūkst. eurų neapmokestinamas, o jei vieniša mama su dviem vaikais - tik iki 150 tūkst. eurų. Tokiu atveju, anot D. Čibirienės, lieka viena išeitis - brangesnį nei 150 tūkst. būstą išdalinti ir padovanoti savo vaikams.
Paveldėjimas ir dovanojimas
VMI duomenimis, iš 20,6 tūkst. NT objektų, kurie priklauso nepilnamečiams, daugiausia yra paveldėti (13,6 tūkst.), o dovanoti - 3,4 tūkst. Maždaug 13 proc. visų tokių objektų savininkas yra tik vienas, o likę 86 proc. turi daugiau nei vieną savininką.
Daugiausia nepilnamečių turi iki 100 tūkst. eurų vertės NT - 6,5 tūkst., jo vertė - beveik 98,35 mln. eurų.
Svarbu žinoti, kad už palikimą, gautą iš tėvų, paveldimo turto mokesčio mokėti nereikia. Tačiau, jei turtas paveldimas iš kitų asmenų, gali būti taikomi mokesčiai, priklausomai nuo paveldimo turto vertės ir giminystės ryšio.
Taip pat skaitykite: Apvaisinimas: Žinduolių klasės analizė
Jeigu norima palikti butą dukrai testamentu, galima surašyti taip, kad skyrybų atveju butas atitektų dukrai, o jos mirties atveju - jos vaikams. Taip pat galima sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį arba rentos sutartį.
Testamentą galima keisti neribotai, tačiau testatorius privalo būti veiksnus ir suprasti savo veiksmų prasmę. Naujo testamento surašymas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.
Rizikos ir saugumo aspektai
Asociacijos vadovė pabrėžia, kad turtas perrašomas vaikui, siekiant sukurti jam saugumą tėvų netikėtos mirties, skyrybų atveju, siekiant vaikui užtikrinti pragyvenimą. Tačiau D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad toks butas tampa vaikų nuosavybe, ir tėvai jo nebegali atgauti, o vaikai, sulaukę pilnametystės, galės jį parduoti, pakeliauti arba kurį laiką nedirbti.
Notarų rūmai teigia, kad notarai nėra pastebėję tendencijos, kad nekomercinis NT būtų dažniau dovanojamas nepilnamečiams.
Kaip apsaugoti turtą skyrybų atveju?
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir (ar) paveldėtą turtą ir pan.
Taip pat skaitykite: Vaikų paveldėjimo ypatumai
Jeigu dovanosite turtą asmeniškai seseriai ir tai bus nurodyta sutartyje, tai bus asmeninė sesers nuosavybė, skyrybų atveju nedalinamas turtas. Jei dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, jis laikomas asmenine dovanos gavėjo nuosavybe.
Taigi, norint apsaugoti turtą skyrybų atveju, būtina aiškiai nurodyti dovanojimo sutartyje, kad turtas yra dovanojamas tik vienam asmeniui ir nepatenka į bendrąją jungtinę nuosavybę.
Praktiniai patarimai
Prieš perrašant turtą nepilnamečiui, būtina:
- Kreiptis į notarą: Pasikonsultuoti su notaru dėl visų teisinių niuansų.
- Apsvarstyti rizikas: Įvertinti galimas rizikas, susijusias su nepilnamečio nuosavybe, ir pasirūpinti tinkama apsauga.
- Planuoti ateitį: Apgalvoti, kaip turtas bus valdomas ir naudojamas, kai vaikas taps pilnametis.
Buto pardavimas, kai vaikas yra nepilnametis
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka:
- Nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto.
- Neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas.
- Turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Hipotekos įregistravimas (turto įkeitimas bankui) turint nepilnamečių vaikų
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.
Tėvų teisės ir pareigos tvarkant nepilnamečio vaiko turtą
Dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus. Savarankiškai disponuoti savo turtu asmuo gali sulaukęs pilnametystės - 18 metų amžiaus. Tačiau nepilnametis, sulaukęs 16 metų, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu. Esant tokiam pripažinimui, asmuo įgyja teisę savarankiškai disponuoti savo turtu ir nesulaukęs pilnametystės.
Tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. O tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo. Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.
Kada tėvams nereikia teismo leidimo
Vaiko poreikiai nėra visiškai atskirti nuo bendrų šeimos poreikių: vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir pan. Taigi nepilnamečio turtą (ar iš jo gaunamas pajamas) tėvai, nepažeisdami vaiko interesų, gali naudoti šeimos reikmėms.
Tėvai turi teisę vaikų turtą ne tik nuomoti, tačiau net ir parduoti. Kai tėvai (ar vienas iš jų) vaiko vardu priima / atsisako priimti palikimą, nori parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vaiko turtą, išankstinio teismo leidimo nereikalaujama. Tačiau tuomet sandoris privalo būti sudarytas notaro, kuris įvertina, ar bus užtikrintos vaiko teisės ir interesai.
Kada tėvai negali laisvai tvarkyti vaiko turto?
Tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, tėvai neturi teisės:
- Perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį.
- Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
- Sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui.
- Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas).
- Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai).
- Investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).
Tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn.
Teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:
- Kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas.
- Kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams.
- Kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).
Tėvų atsakomybė už žalą
Jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tėvų arba tarp tėvų ir vaiko, teismas gali paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant ginčą. O, jei konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, vaiko interesams atstovauja tas, su kuriuo konflikto nėra.
Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo. Dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis.
Kada vaiko turtas gali būti atimamas už skolas?
Vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti ne tik tėvai, bet ir įtėviai ar kiti globėjai, tam tikrais atvejais - ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) netinkamai tvarko savo vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Tada teismas gali skirti kitą asmenį vaiko turto administratoriumi.
Jei vaikas (tiksliau - jo atstovas) priėmė palikimą su skolomis, skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą. Palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami. Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti.
Dovanojimo sutartis ir notaro patvirtinimas
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, dovanojimo sutartis, kurios vertė viršija 14 500 Eur, turi būti patvirtinta notaro. Tai reiškia, kad dovanojant butą tokia sutartis privaloma. Notaras patvirtins dovanojimo sutartį, nustatęs tam būtinas aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Todėl namų, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Reikalingi dokumentai
Dovanojant butą, reikalingų dokumentų sąrašas yra individualus ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Jei butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis). Jei turtas tvarkomas patikėjimo teise, būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Mokesčiai dovanojant turtą pirmos eilės giminaičiams
Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Mokesčiai dovanojant turtą ne pirmos eilės giminaičiams
Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą, mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Svarbu paminėti, kad dovanojantis turtą asmuo pajamų negauna, todėl jam nereikia mokėti jokių mokesčių. Tačiau turtą kaip dovaną gavęs asmuo, priklausomai nuo to, kokios vertės ir iš kokio asmens gavo dovanojamą turtą, tam tikrais atvejais turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nustatytą LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo. Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, gali tekti sumokėti GPM ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų.
Dovanoto turto pardavimo apmokestinimas
Pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. Tuo atveju, kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, GPM mokėti nereikia. Taip pat GPM netaikomas, kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.
Summa, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.
Kada galima parduoti dovanotą turtą?
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.
Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
Dovanos susigrąžinimas
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų: kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu, pavyzdžiui, pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkiai sužaloja.
Sutuoktinių turto klausimai nutraukiant santuoką
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir (ar) paveldėtą turtą ir pan.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Skyrybų atveju
Nagrinėjant klausimą dėl buto dalijimo skyrybų atveju, kai yra nepilnamečių vaikų, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Bendroji jungtinė nuosavybė: Jei butas įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, jis dalijamas lygiomis dalimis, po 1/2 kiekvienam sutuoktiniui, nebent abu sutuoktiniai sutinka su kitu padalinimu.
- Vaikų teisės: Vaikams jokia buto dalis tiesiogiai nepriklauso, nebent būtų prašoma priteisti alimentus turtu.
- Kompesacija: Jei vyras sutinka išsikelti, jam priteisiama kompensacija už jo dalį.
- Alimentai natūra: Vyro buto dalis visa ar iš dalies gali būti priteista kaip išlaikymas natūra.
tags: #ar #priklauso #pilnameciui #vaikui